Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo universitetinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „P.“ (duomenys neskelbtini), susituokęs, anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje.

R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo universitetinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. ir M. J. tyčia nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent jie, veikdami bendrai, 2023 m. sausio 6 d., tarp 22 ir 22.30 val., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo S. K.gyvenamosiose patalpose, reikškė nukentėjusiajam S. K. pretenzijas dėl keliamo triukšmo. Po to, kai R. Č. ranka sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam S. K.į galvą, dėl ko lūžo nukentėjusiojo 2 (antro) apatinio iš kairės danties vainikas. O M. J. ranka sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam S. K.į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam S. K.poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies nugarėlėje bei kairės ausies kaušelyje. Tokiais bendrais veiksmais tyčia nežymiai sutrikdė S. K. sveikatą.

Be to M. J. tyčia nesunkiai sutrikdė R. K. sveikatą. O būtent, jis 2023 m. sausio 6 d., tarp 22– 22.30 val., (duomenys neskelbtini), esančiose nukentėjusiojo S. K. gyvenamosiose patalpose, ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam R. K. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam R. K. nosikaulių lūžį su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe. Tokiais savo veiksmais M. J. tyčia nesunkiai sutrikdė R. K. sveikatą.

Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad nukentėjusieji gyvena virš jų (kaltinamojo) ir apie 21.30 val. buvo tranki muzika. Sutuoktinė negalėjo užmigti ir paprašė ar jie (kaltinamieji) gali nueiti paprašyti išjungti muziką. Jis (kaltinamasis) atsikėlė, nuėjo pas R. ir paprašė, kad šis kartu nueitų. Nuėjo į laiptinę ir tarpduryje susitiko S. K. mamą, kuri paklausė kokiu tikslu jie atėjo. Jie (kaltinamieji) pasakė, kad dėl muzikos. R. į viršų užlipo pirmas. Kai jis (M. J.) pakilo į viršų, S. K. stovėjo įsikabinęs R. į striukę. R. bandė atitraukti jo (nukentėjusiojo) rankas. Matė, kad R. Č. bandė nusiimti S. K. rankas. O jis (M. J.) stovėjo šalia su R. ir kitu jo draugu. S. su R. buvo susikabinę. Kalbėjosi, kad neatėjo muštis, o paprašyti patildyti muziką. R. bandė nuimti S. rankas ir jie pradėjo kristi. Jis (M. J.) bandė skirti ir sulaukė smūgio iš R., todėl atsisukęs gindamasis trenkė atgal ir atsitraukė, kad nebūtų kivirčo. Dėl R. nežino, kas vyko, bet iš jo (M. J.) buvo smūgiai. Gal bandydamas R. su S. skirti kliudė S. Išskyrimo metu, pajuto smūgį į akį. Atsisukęs pamatė, jog R. K. nori jam (kaltinamajam) suduoti antrą smūgį. Todėl jis smūgiavo tam, kad negautų antro smūgio. R. K. buvo užsimojęs kumščiu. Smūgiai sekė iš karto vienas po kito. Tiksliai visko neatsimena, nes seniai vyko, tiksliai įvardinti negali. Situacija buvo įtempta, nestovėjo rankų susidėjęs. Gali būti, jog atliko staigų veiksmą, kuris galimai buvo įvertintas kaip smūgis. Vienintelis jo veiksmas buvo staigus rankos stūmimas galvos lygmenyje. Nežino kaip tai traktuoti. Galima sakyti, kad atliko tam tikrą smūgį. Ranką stūmė sąmoningai. Pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis (kaltinamasis) yra nukentėjusysis, o įtariamasis yra S. K.. Jam (kaltinamajam) liko liekamieji reiškiniai, liejasi vienos akies vaizdas, pablogėjęs regėjimas.

Kaltinamasis R. Č. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vakare iš antrame aukšte esančio kambario pasigirdo garsi muzika ir triukšmas. Jis (kaltinamasis) gyvena pirmame aukšte, o S. K. gyvena antrame aukšte. Jau buvo atsigulę, ruošėsi miegoti. Buvo didelis triukšmas. Su M. J. nusprendė nueiti ir pasikalbėti, kad jie netriukšmautų. Duris atidarė moteris, jie (kaltinamieji) pasakė, kad nori pakalbėti su viršuje triukšmaujančiu S. K. ir paprašyti, kad jie išjungtų muziką. Pakilo į viršų. Jis pirmas įėjo į nukentėjusiojo kambarį. Paskui užėjo M. J.. Iš kambario girdėjosi triukšmas. Užėjęs pamatė S. K. sėdintį su draugais prie stalo. Matė, kad ant stalo stovėjo buteliai. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad ten degtinė ir alus. Užėjęs į kambarį bandė sakyti, kad jau per vėlu tokiai muzikai ir tokiam garsiam bendravimui. Jo (kaltinamojo) tonas buvo aukštesnis, nes labai garsiai grojo muzika. Vaikinai pašoko iš savo vietų, o S. K. įsikibo jam (kaltinamajam) į striukę ir pradėjo šaukti. Kiti du vaikinai liko prie stalo, jie stovėjo. Jie link jo (kaltinamojo) neartėjo. Prasidėjo tampymas su juo. Bandė S. K. rankas nuimti, bet nepavyko. S. K. pradėjo griūti ir nusitempė jį (kaltinamąjį) paskui save. Nugriuvęs pajuto, kad gavo smūgį į kairę galvos pusę. Smūgį pajuto virš ausies, kairėje dalyje. tuo metu buvo virš S. K.. Jo (kaltinamojo) rankos buvo kažkur prie krūtinės. S. K. gulėjo po juo ir laikė rūbus ties krūtine. Nematė kaip jam sudavė smūgį. Pajuto skausmą ir tiek. Suprato, kad jeigu taip tęsis, tai jį daužys ir toliau. Negalėjo pirmas suduoti, nes jie visi sėdėjo prie stalo. Neturėjo tikslo pataikyti būtent į veidą, bet smūgiavo, kad S. K. atsipeikėtų. Buvo tikslas smūgiuoti, nes suprato, kad kitaip neišsilaisvins. Pataikė kažkur į veidą. M. J. buvo kažkur šalia, bandė juos išskirti. Kai tik S. K. paleido, jie (kaltinamieji) atsitraukė ir pasišalino. Jis (kaltinamasis) sudavė smūgį ir jį paleido. Jis (kaltinamasis) atsistojo, atsitraukė prie durų. Neatsimena, ar M. J. irgi atsistojo. Kai jis (kaltinamasis) gulėjo ant žemės, iš šono matė M. J.. M. J. buvo galimai pritūpęs. Jis (kaltinamasis) nematė ką darė kiti asmenys ir ar jie buvo įsitraukę į konfliktą. Nematė ką tuo metu darė R. K.. Nematė jokių aktyvių M. J. veiksmų. Matė, kad M. J. kišo rankas tarp jo ir S. K.. M. J. rankas prieš smūgį kišo ties kaklu. Mano, kad S. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes jo veidas buvo pakraupęs, neadekvati elgsena. S. K. jo (kaltinamojo) nestūmė, jis purtė paėmęs už striukės ir šaukė, kad jis (kaltinamasis) jam neaiškintų ką daryti. Yra kitas ikiteisminis tyrimas, ten jis (kaltinamasis) yra nukentėjusysis, o S. K. įtariamasis. Sutinka, kad dėl jo smūgių nukentėjusiajam padaryti sužalojimai. Po incidento kalbėjosi su nukentėjusiais.

Nukentėjusysis S. K. teisme atsisakė duoti parodymus, nes kitoje baudžiamojoje byloje jis yra kaltinamasis. S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. ir M. atėjo į jo namo kambarį adresu, kuris nurodytas asmens duomenų pažymoje, jie buvo agresyviai nusiteikę. Jis, būdamas kambaryje, girdėjo kaip buvo atidaromos pirmame aukšte esančios durys - jos buvo atidaromos garsiai. Jis tuo metu atidarė savo kambario duris - jie jau užeidinėjo į jo kambarį. Kol jis buvo savo kambaryje, o R. buvo koridoriuje, jis jam vieną kartą kumščiu sudavė į smakrą. Jam fizinis skausmas sukeltas nebuvo. R. ir M. užėjo į kambarį. R. pradėjo reikšti pretenzijas dėl triukšmo, buvo agresyviai nusiteikęs. Stūmė nuo savęs jį, taip laikydamas atstumą tarp jo ir savęs. Jam fizinis skausmas dėl pastūmimų sukeltas nebuvo. Jis įsikibo abiem rankomis į R. striukę. Jis bandė su juo tartis. R. tuo metu bandė jo rankas patraukti nuo savęs. tačiau jam to nepavyko. Jis buvo beatsitraukiantis nuo R., nes jau buvo pašnekėję, kai jam vieną kartą M. kumščiu sudavė į kairės veido pusės skruostą ties akimi. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Skausmą skalėje nuo 1 iki 10 (10-skaudžiausiai) vertintų 9 balais. Po įvykio jam po akimi patino, atsirado kraujosruva. Jis nuo smūgio į veidą nenugriuvo, tik pajuto, kad iš nosies bėga kraujas. Tuomet atsisuko į mamą ir pamatė, kad ji buvo prisėdusi, jau beveik gulėsi ant lovos. R. ir A. pradėjo raminti R. ir M., bandė išvesti R. ir M. R. jo mamai pasakė kviesti policiją, o R. pasakė, kad palauks policijos ir išėjo iš kambario. Nematė, kad R. spyrė kažkam (t. 1, b. l. 76-79).

Nukentėjusyis R. K. teisme atsisakė duoti parodymus, nes kitoje baudžiamojoje byloje jis yra kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis kartu su S. K. ir A. M. nuėjo pas S. į namus. Buvo pas S. kambaryje, kuris yra antrame S. namo gyvenamajame aukšte. Būdami trise vartojo alkoholinius gėrimus, klausėsi muzikos. Tuo metu kai sėdėjo prie stalo, išgirdo, kaip atsidarė antro aukšto laiptinės durys, pagalvojo, kad tai buvo S. mama, tačiau po kelių sekundžių atsidarė S. miegamojo kambario durys, po ko pamatė jam iš matymo pažįstamus S. kaimyną R. ir M., kurio pavardės nežino. Jie atėjo į kambarį ir pradėjo šnekėti apie tai, kad jie išjungtų muziką, nes labai garsiai grojo. Tuo pat metu, netikėtai, R. trenkė S., tuo metu jie pradėjo sakyti, kad eitų iš čia, o jie pradėjo muštis. Kai R. mušėsi su S., jį puolė M., jis jam trenkė (kuria ranka, tiksliai negali įvardinti). Trenkė du smūgius: į veido sritį, po ko jam pasileido bėgti kraujas iš nosies, jam skaudėjo, jis pajuto fizinį skausmą. Tuo metu jam užvirė kraujas, sukilo adrenalinas, todėl būnant toje būsenoje, jis trenkė dešiniu sugniaužtu kumščiu atgal - į veidą, norėdamas apsiginti ir nutraukti jį puolusio M. veiksmus. Tuo metu viskas aprimo, maždaug po kokių dviejų minučių po to, kai S. mama paskambino į policiją. Kai atvažiavo policija, jis jau buvo pas medikus, jį išvežė į Lazdynų ligoninę, kur jam pasakė, kad yra skilusi nosis. Pretenzijų M. neturi, jis neatsiprašė, tačiau mano, kad jis gailėjosi, nes tai matėsi iš akių (t. 1, b. l. 144-147).

Iš nukentėjusiojo S. K. 2023 m. sausio 7 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad S. K. nurodė, jog 2023 m. sausio 6 d. jis su savo draugais R. K. ir A. M. buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini). Apie 22 val. pas jį namo atėjo kaimynas R. ir jo žentas M., kurie pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu R. dešine ranka du kartus smogė jam į veidą, jis pajuto fizinį skausmą. Mama O. T. iškvietė jam greitąją pagalbą. Ligoninėje jam diagnozavo nosies kaulo lūžį bei kairės akies sumušimą (t. 1, b. l. 1).

Teismas, vadovaujantis BK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 276 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdamas į Kasacinio teismo išaiškinimus (kasacinė byla Nr. 2K-292-693/2018), pagarsino nukentėjusiojo S. K. motinos O. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 190-194). O. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 6 d. apie 22.20 val. gulėdama lovoje namuose išgirdo, kad kažkas beldžia į langus. Atsikėlusi nuėjo pažiūrėti. Nuėjo prie gyvenamojo namo durų ir jas atidarė. Atidariusi duris pastebėjo, kad stovi du kaimynai R. ir M., kurie jai pasakė „Atėjome daužyti muzikantų“. Jiems atsakė, kad gali pakviesti sūnų S., kad išsiaiškintų, kas yra. Tuo metu jie ją nustūmė į šalį ir užlipo į antrąjį gyvenamojo namo aukštą, kur yra S. kambarys. Užlipo iš paskos į viršų. Užlipusi į viršų, R. ir M. nurodė išeiti iš namų, tačiau jie pradėjo ją stumti iš S. kambario. Stovėdama matė kaip R. laiko S. už megztinio, o S. pradėjo klausinėti „R. kada jūs skambinot paskutinį kartą ar rašėte, kad trukdo“. Ir tuo metu ją nustūmė kambaryje, kur nukrito ant lovos, fizinio skausmo nejautė. Tuo metu pastebėjo, kad prasidėjo muštynės. Nukritusi ant lovos išgirdo, kad S. sakė, „ką jūs čia atėjote ir mamą stumdote“. Atsistojusi garsiai pasakė, kad eina kviesti policiją. O tuo metu sūnus pradėjo sakyti, kvieskit policiją, kas čia vyksta. Nusileidusi į apačią pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kviesti policiją. kai baigė kalbėti su bendrojo pagalbos centro darbuotoju, kaimynų R. ir M. jau nebuvo namuose. Po kiek laiko atvyko greitoji ir vėliau policija. Atvykusi GMP sūnų išsivežė, o ji liko namuose, kur sulaukė atvykusių policijos pareigūnų. Maždaug prieš tris mėnesius, nuėjusi sumokėti už elektrą pas R. (nes jie yra pagrindiniai mokėtojai už elektrą), mokant už elektrą, jai ir vyrui S. T. kaimynas R. pasakė tokią frazę „Eisim laužyti muzikantų“, bet tada į šį pasakymą nekreipė dėmesio, galvojo, kad tai juokais pasakė. Tačiau šį kartą suprato, kad tai buvo ne juokai. Jeigu būtų vakar buvęs triukšmas namuose, būtų įspėjus sūnų dėl keliamo triukšmo, tačiau vakar jokio triukšmo negirdėjo.

Liudytoja O. T. apklausiama 2023 m. vasario 22 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai R. ir M. atėjo į jos vyrui priklausančią namo dalį, R. pasakė „atėjome daužyti muzikantų“. Ji pasakė jiems, kad jie palauktų lauke, o ji nueis pasikviesti sūnų S. Ji nespėjo nueiti nuo namo durų, kai R. viena ranka vieną kartą ją pastūmė. Stūmė į krūtinę. Jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo, sužalojimų neliko. Kai R. ją pastūmė, jis ir M. lipo į namo antrą aukštą. Jos vyras girdėjo kaip R. ir M. sakė, kad jų neįleis. Kai vyras išėjo iš kambario į koridorių, R. ir M. jau buvo beveik užlipę į namo antrą aukštą, vyras dar pasakė „kur Jūs einat?“. Kai R. ir M. buvo užlipę į antrą aukštą, ji pradėjo lipti laiptais. Kai užlipo į namo antrą aukštą, R. ir M. buvo S. kambaryje, durys buvo praviros. Ji pamatė, kad R. ir S. buvo vienas kitam įsikabinę į drabužius ties krūtine. Ji prašė R. ir M. išeiti. Ji jau buvo užėjusi į kambarį. Ji stovėjo prie durų, šalia durų yra lova. S. ir R. jau ginčijosi. Ji tik atsimena, kad S. pasakė, kad visi normaliai gyvenam, „kodėl negalim draugiškai gyvent?“. S. pasakė, kad jeigu norėtų ir reikėtų trenkti, jis irgi galėtų trenkti, tačiau jis to nedaro ir nedarys. Po šitų žodžių M. vieną kartą S. stipriai kumščiu trenkė į veido vidurį. Ji pradėjo rėkti ir sakyti „eikit iš čia, ji kvies policiją“. Po šių žodžių R. ją vieną kartą smarkiai pastūmė į krūtinę. Neatsimena ar stūmė viena ranka, ar abiem. Tik atsimena, kad dėl pastūmimo ji krito ant lovos. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Skausmą skalėje nuo 1 iki 10 (10 - skaudžiausia) vertintų 4 balais. Krisdama daugiau nieko nesusitrenkė, fizinių sužalojimų nebuvo. Po to prasidėjo muštynės tarp vyrų. Kas kur tiksliai kam sudavė, ji neatsimena. Jie mušėsi gal 10 sekundžių. Ji pasakė, kad eina kviesti policiją. Ji nusileido į namo pirmą aukštą ir iškvietė policiją (t. 1 tomas, b. l. 194-197).

Liudytojas A. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 6 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis atėjo pas S. K. į svečius. Kai atėjo, buvo ir R. K.. Alkoholį pradėjo vartoti vėliau. Prisimena, kad viskas įvyko apie 22 val. Jie dar nebuvo daug išgėrę. Gėrė degtinę, buvo išgėrę gal 200 ml nuo 0,7 l talpos butelio. Žaidė Uno kortomis, klausėsi muzikos. Jam atrodė, kad garsiai muzikos nesiklausė. Nei vienas iš jų negirdėjo kaip atėjo S. kaimynai R. ir M. Suprato, kad kažkas atėjo, kai išgirdo, kaip kažkas atidarė duris į antrą namo aukštą. S. kambario, kuriame jie buvo, durys buvo uždarytos. Kai išgirdo, kad kažkas atidarė antro aukšto duris, muziką pritildė. Gavosi taip, kad S. ėjo link kambario durų, norėjo jas atidaryti, kai tuo pačiu metu atsidarė kambario durys ir į kambarį užėjo R. ir M. Tuo pačiu metu į kambarį atėjo S. mama, kuri atsisėdo ant lovos ir stebėjo situaciją. S. priėjo prie R. ir pradėjo klausinėti, kodėl jie atėjo, R. pasakė, kad atėjo pasiaiškinti dėl muzikos, turėjo pretenzijų. M. tuo metu stovėjo šalia R. R. ir S. iš pradžių šnekėjo ramiai, S. siūlė eiti į lauką pasišnekėti. R. toliau reiškė pretenzijas dėl muzikos. S. vis sakė R. išeiti iš namų. Nematė, kad kažkuris kažkurį būtų pastūmę. R. pradėjo agresyvėti. R. ir S. pradėjo šaukti vienas ant kito. Tada R. vieną kartą kumščiu sudavė S. į žandikaulį. Smūgis buvo nestiprus. S. nuo smūgio tik susvirduliavo, nenukrito. Tada S. ir R. pasitraukė link kambaryje esančio pečiaus. Jis (liudytojas) priėjo prie M., bandė susitarti, kad nebūtų muštynių. M. jam pasakė pasitrauk, jis pasitraukė nuo M. S. stovėjo šonu, kai pamatė, kad S. ir R. buvo įsikibę abiem rankom vienas kitam į drabužius, jie grūmėsi. Jeigu gerai atsimena, niekas pilnai ant grindų dėl grumtynių nebuvo nukritę. S. buvo prirėmęs R. prie sienos, toliau bandė išvaryti R. iš namų, grūmėsi. S. į M. nežiūrėjo, nes jo dėmesys buvo į R. K. S. nekreipė dėmesio į M., M. vieną kartą kumščiu sudavė S. tiesiai į nosį. Po to smūgio pasigirdo pokštelėjimo garsas ir S. pradėjo bėgti kraujas. S. mama pradėjo šaukti, kad R. ir M. eitų iš namų. Neprisimena eiliškumo, tačiau prisimena, kad R. kumščiu sudavė M. į veidą, tačiau kur tiksliai pataikė, neprisimena, o M. taip pat kumščiu sudavė R. į nosį, tačiau kur tiksliai pataikė, neprisimena. R. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. S. mama šaukė, kad kvies policiją. R. ir M. pamatę kiek kraujo namuose, patys išėjo iš namų. Jeigu gerai atsimena, R. jokių smūgių negavo – jis tik stumdėsi su S. Labai gerai atsimena smūgį, kurį M. sudavė S. į nosį. Mano, kad dėl M. smūgio lūžo nosis S. Po to, kai R. ir M. išėjo, S. mama iškvietė pagalbos tarnybas. S. ir R. buvo išvežti į ligoninę, o jis išėjo namo (t. 2, b. l. 16-19).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešėja pranešė, jog prieš 10 min. pas ją atėjo kaimynas, kuris pradėjo konfliktuoti su sūnumi ir jo draugu. Kaimynas sumušė sūnų ir draugą. Vienam iš jų išmuštas dantis, kraujuoja. Įvykis įregistruotas 2023 m. sausio 6 d. 22.40 val. (t. 1, b. l. 39-41).

Iš 2023 m. sausio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – namo, esančio (duomenys neskelbtini), antras aukštas ir jame esantis kambarys. Kambaryje, šalia lovos , ant medinių grindų matosi rausvos spalvos dėmė. Panaudojus biologiniams pėdsakams imti, rinkinį paimta rausvos spalvos dėmės nuoplova (supakuotas į voką Nr. 1). Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas namo ir kambario vaizdas. Nuotraukose Nr. 13-14 užfiksuotos raudonos dėmės ant grindų (t. 1, b. l. 46-56).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. G.-M. (A. G.-M.) 2023 m. sausio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. sausio 6 d. 22.30 val. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo du iš matymo pažįstami vyrai, kurie du kartus kumščiu smogė S. K. į veidą ir taip pat vieną kartą kumščiu smogė R. K.. Iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gauta informacija, kad S. K., kuriam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis ir R. K. diagnozuotas nosies kaulo lūžis, paleisti gydytis ambulatoriškai.

Iš 2023 m. gegužės 15 d. akistatos protokolo matyti, kad atlikta akistata tarp S. K. ir R. Č.. Suvestiems į akistatą asmenims pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti, jie parodė: Klausimas nukentėjusiajam S. K.: Ar akistatoje esantis asmuo 2023 m. sausio 6 d. Jus sužalojo? Jeigu taip, kur, kokiu būdu buvote sužalotas? Nukentėjusiojo S. K. atsakymas: Gali nurodyti, kad jis buvo sužalotas akistatoje esančio asmens 2023 m. sausio 6 d. R. jį sužalojo tik įžengęs į jo kambarį - vieną kartą sudavė ranka. Ar kumščiu ar delnu jis jau nebeprisimena. Daugiau R. jo nesužalojo, fizinio skausmo nesukėlė. Jam dėl suduoto smūgio skilo apatinis dantis. Kai buvo atliekamas jo kūno tyrimas, dantis buvo apžiūrėtas. Klausimas kaltinamajam R. Č.: Ar suprantate ką teigia nukentėjusysis S. K. ir ar sutinkate su jo parodymais? Kaltinamojo R. Č. atsakymas: Supranta ką teigia S., tačiau su jo parodymais jis nesutinka. 2023 m. sausio 6 d. jis S. į smakrą visiškai netrenkė. 2023 m. sausio 6 d. kai tarp jo ir S. įvyko grumtynės, S. ir jis buvo vienas kitam įsikabinę į drabužius, S. krito, jis kartu su juo, ir jis vieną kartą kumščiu sudavė S. į galvą, tačiau kur tiksliai jis jam pataikė, jis nežino. Pats taip pat gavo smūgį virš kairės ausies. Kas sudavė, jis nematė. Klausimas nukentėjusiajam S. K.: Ar pasiliekate prie savo parodymų? Nukentėjusiojo S. K. atsakymas: Taip, jis pasilieka prie savo parodymų. Klausimas kaltinamajam R. Č.: Ar pasiliekate prie savo parodymų? Kaltinamojo R. Č. atsakymas: Taip, jis pasilieka prie savo parodymų (t. 1, b. l. 88-91).

Iš 2023 m. gegužės 15 d. akistatos protokolo matyti, kad atlikta akistata tarp S. K. ir M. J.. Suvestiems į akistatą asmenims pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti, jie parodė: Klausimas nukentėjusiajam S. K.: Ar akistatoje esantis asmuo 2023 m. sausio 6 d. Jus sužalojo? Jeigu taip, kur, kokiu būdu buvote sužalotas? Nukentėjusiojo S. K. atsakymas: Gali nurodyti, kad kai 2023 m. sausio 6 d. įvykio metu jis ir R. Č. buvo įsikibę į vienas kito drabužius. Kai tik paleido R., M. jam vieną kartą sudavė kumščiu į jo kairę akį ir nosį. Jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Daugiau jokių smūgių jam M. nesudavė. Klausimas kaltinamajam M. J.: Ar suprantate ką teigia nukentėjusysis. S. K. ir ar sutinkate su jo parodymais? Kaltinamojo M. J. atsakymas: Supranta, ką teigia S., tačiau su jo parodymais jis nesutinka. Jis S. smūgio jokio nesudavė. Kai R. ir S. abudu krito ant lovos, jis įkišo savo dešinę ranką tarp S. ir R. - kur tiksliai įkišo ranką, jis neatsimena, galimai galvos lygyje. Tuo metu jis galėjo kliudyti S. savo ranka, tačiau jokios intencijos suduoti smūgius ir jį sužaloti nebuvo. Tuo metu joks kraujas nebėgo. Kai tik įkišo ranką jis pats gavo smūgį į kairę akį, nepamena asmens vardo. Į nosį, akį S. jis nesudavė. Klausimas nukentėjusiajam S. K.: Ar pasiliekate prie savo parodymų? Nukentėjusiojo S. K. atsakymas: Taip, jis pasilieka prie savo parodymų. Klausimas kaltinamajam M. J.: Ar pasiliekate prie savo parodymų? Kaltinamojo M. J. atsakymas: Taip, jis pasilieka prie savo parodymų (t. 1, b. l. 98-101).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a matyti, kad nukentėjusysis R. K. jautė veido skausmą, veidas buvo sutinęs. Nukentėjusysis buvo užpultas (t. 1, b. l. 116-117).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a matyti, kad nukentėjusysis S. K. jautė veido skausmą, veidas buvo sutinęs. Nukentėjusysis buvo užpultas (t. 1, b. l. 118-119).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 9 d. specialisto išvados Nr. G 95/2023 (01) (Pastaba. Kaltinamajame akte nurodyta klaidinga 2023 m. balandžio 17 d.) matyti, kad S. K. padarytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, 2 apatinio danties iš kairės vainiko lūžis, kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. sausio 6 d.. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. S. K. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. S. K. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b. l. 132-133).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 27 d. specialisto išvados Nr. G 317/2023 (01) (Pastaba. Kaltinamajame akte nurodyta klaidinga data 2023 m. vasario 6 d.) matyti, kad S. K. nustatytas nosies sumušimas (patinimas, kraujavimas). Sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su bet kokiu kietu-buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu ir būdu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Fizinį skausmą gali nurodyti tik pats nukentėjusysis. Sužalojimas galėjo būti padarytas 1 trauminiu poveikiu į nosies sritį. Nosies srityje nėra specifinių sužalojimų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti žalojusį objektą. Sužalojimas nenurodo nukentėjusiojo kūno padėties įvykio metu (t. 1, b. l. 130-131).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. specialisto išvados Nr. pG 1433/2023 (01) (Pastaba. Kaltinamajame akte klaidingai nurodyta data 2023 m. birželio 20 d.) matyti, kad specialistė remiantis S. K. specialistų išvadų Nr. G 95/2023(01)( ir Nr. G 317/2023(01) pateikė išvadą, kad S. K. padaryta poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, 2 apatinio danties iš kairės vainiko lūžis. Nustatytų sužalojimų vietose makromorfologinių savybių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra, todėl neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. sausio 6 d., ne ilgai trukus vienas po kito. Poodinėms kraujosruvoms akių vokuose ir nosies nugarėlėje padaryti pakako vieno trauminio kieto buko daikto poveikio į veido kairę pusę, t. y. nosies ir kairės akies sritis. Kitu trauminiu poveikiu padaryta poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje į kairės ausies sritį. Tiek vieno, tiek kito trauminio epizodo metu, galėjo lūžti 2 apatinio danties iš kairės vainikas. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui (t. 1, b. l. 138-139).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 10 d. specialisto išvados Nr. G 99/2023 (01) (Pastaba. Kaltinamajame akte klaidingai nurodyta specialisto išvados data 2023 m. kovo 9 d.) matyti, kad R. K. vadovaujantis išorinės apžiūros duomenimis nustatyta poodinė kraujosruva nustatyta kairės akies vidiniame kampe. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai 5-8 paros iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimas galimai padarytas sudavus smūgį. Sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. Sužalojimas galimai padarytas sudavus smūgį (t. 1, b. l. 178-179).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 27 d. specialisto išvados Nr. G 315/2023 (01) (Pastaba.kaltinamajame akte klaidingai nurodyta išvados data 2023 m. vasario 8) matyti, kad R. K. nustatytas nosikaulių lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su bet kokiu kietu-buku, galimai nurodyto įvykio metu ir būdu. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas galėjo būti padarytas 1 trauminiu poveikiu į nosies sritį. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Sužalojimas yra nespecifinis, identifikuoti konkretaus žalojusio objekto nėra galimybės. Sužalojimas nenurodo nukentėjusiojo kūno padėties (t. 1, b. l. 176-177).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 11 d. specialisto išvados Nr. pG 1428/2023 (01) (Pastaba. Kaltinamajame akte klaidingai nurodyta išvados data 2023 m. birželio 20 d.) matyti, kad specialistas vadovaujantis specialisto išvadomis Nr. G99/2023(01) ir G315/2023(01) pateikė išvadą, jog R. K. konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe. R. K. konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe vadovaujantis įrašais medicinos dokumentuose ir apžiūros rezultatais padaryti tikėtina neužilgo prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2023 m. sausio 6 d., į tai nurodo konstatuoti kraujo krešuliai nosies landose. R. K. konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe yra vienos traumos pasekmė į tai nurodo jos pobūdis. R. K. konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe atitinka užduotyje nurodytas įvykio aplinkybes, t. y. smūgį į nosies sritį. R. K. konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, tikėtina sudavus smūgį į nosies sritį. R. K. konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl nosikaulių lūžio. Kraujosruva atskirai nuo lūžio nevertinama, kadangi tikėtina yra kraujavimo iš lūžgalių pasekmė. Į tai nurodo įrašai medicinos dokumentuose ir apžiūros duomenys. R. K. konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe susidarė mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. R. K. konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe susidarė mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Tiksliai nurodyti, ar sužalojimas padarytas ranka, ar koja nėra galimybė, kadangi kūne specifiniai žalojančio paviršiaus požymiai neužsifiksavo. R. K. konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe visumoje griuvimui nėra būdingas (t. 1, b. l. 184-187).

Iš vaizdo įrašų ir jų 2023 m. sausio 31 d. apžiūros protokolo matyti, kad yra dešimt pareigūnų kameromis darytų vaizdo įrašų:

1. vaizdo įrašo pavadinimu „2023_0106_232476_018“ trukmė nuo 2023 m. sausio 6 d. 23.24 val. iki 23.29 val. Užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, juos pasitinka, kaip vėliau paaiškėja, O. T.. Moteris paaiškino, kad atėjo kaimynas ir sako „eisim muzikantų daužyt“. O ji kaimynui atsakė, kad ji sūnų pakvies, tačiau kaimynai ją pradėjo stumdyti. Kaimynai nuėjo į namo antrą aukštą. Nurodė, kad kaimynai kumščiais puolė ir daužė vaikinus. Užfiksuota kaip moteris pareigūnus nuveda į įvykio vietą. Pareigūnai apžiūri kambarį, mato, kad yra kraujo pėdsakų. Moteris nurodo, kad jos užpultam sūnui buvo išmuštas dantis, nosis sulaužyta. Moteris su vyru nurodo, kad asmenys, kurie sumušė jos sūnų ir sūnaus draugą yra R. Č. ir M. J.;

2. vaizdo įrašo pavadinimu „2023_0106_232916_019“ trukmė nuo 2023 m. sausio 6 d. 23.29 val. iki 23.34 val. Užfiksuota kaip pareigūnai nurodo, kad O. su vyru nevalytų kambario, kurioje vyko muštynės;

3. vaizdo įrašo pavadinimu „2023_0106_233415_020“ trukmė nuo 2023 m. sausio 6 d. 23.34 val. iki 23.39 val. Užfiksuota kaip pareigūnai eina į kitą namo dalį, kuriame gyvena R. ir M. Duris atidaro, kaip vėliau paaiškėja R. Č., prie jo kambaryje prisijungia, kaip vėliau paaiškėja, M. J.. Pareigūnai paklausė kas nutiko, R. Č. atsako „baigiasi jėgos kentėt“, kai tik išeiginės, taip nuolatos girdisi triukšmas, garsiai girdisi muzika. R. Č. pasako, kad nuėjo pasiaiškinti su kaimynais – nuėjo iki kaimynų, duris atidarė O., jie užlipo į viršų. Kambaryje rado 3 apgirtusius, kurie pradėjo sakyti „ko čia atėjot?“. M. J. nurodo, kad 2 vaikinai „dar nieko“, bet S., O. sūnus, pradėjo rėkauti. R. Č. pasakė, kad S. „įsikibo į atlapus“ ir, kad apsigindami gal ten ir sudavėm po kartą“. Pamatę, kad nieko nebus, jie išėjo. R. nurodo, kad vaikinai buvo įsikabinę į atlapus, tampė striukes. Pareigūnas paklausia R. „čia jus tampė“, R. atsako „taip“. Pareigūnas nurodo, kad vienam vaikinui skilo arba buvo išmuštas dantis bei sulaužyta nosis, antram sulaužyta nosis, trečiam nieko nenutiko;

4. vaizdo įrašo pavadinimu „2023_0106_233914_021“ trukmė nuo 2023 m. sausio 6 d. 23.39 val. iki 23.44 val. Užfiksuota kaip pareigūnas toliau aiškina, kad pareiškimų kol kas nėra, nurodo gresiančią atsakomybę. Pareigūnas pastebi ant R. Č. galvos, virš kairės ausies sužalojimą. R. Č. pasako, kad gal ir gavo muštynių metu. Tada M. J. pareigūnams nurodo, kad jam sužalota kairė akis ir nurodo, kad jam skauda, tačiau medikų nereikia. M. J. bando nuvalyti R. Č. sužalojimą ir pasako „išdraskyta“. R. Č. dar papasakoja, kad ne kartą ėjo šnekėti dėl garsios muzikos, tačiau nieko nepavykdavo pasiekti;

5. vaizdo įrašuose pavadinimu: „2023_0106_234413_022“; „2023_0106_232442_016“; „2023_0106_232922_019“; „2023_0106_233421_020“; 2023_0106_233920_021“; „2023_0106_234419_022“ tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (t. 2, b. l. 22-23).

Iš bendrojo pagalbos centro skambučių įrašų ir jo 2023 m. sausio 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti keturi skambučių bendrajam pagalbos centrui garso įrašai. O. T. prisistačiusi moteris kviečia policiją ir nurodo, kad atėjo kaimynas ir sumušė jos sūnų ir sūnaus draugą, (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad sūnui sulaužyta nosis, dantį lyg išmušė, daug kraujo. Taip pat iš dviejų garso įrašų girdėti, kad bendrajam pagalbos centrui skambino Vilniaus miesto greitoji ir praneša, kad turi du nukentėjusiuosius (t. 2, b. l. 26-30).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis – materialioji, todėl kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Baudžiamasis įstatymas nedetalizuoja, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje teisės normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).‏‏‎ ‏‏‎Nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).‏‏‎ ‏‏‎Formuojamoje teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir panašias aplinkybes. Apie kaltę gali būti sprendžiama pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015).

Byloje visiškai įrodyta kaltinamųjų M. J. ir R. Č. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tokia išvada darytina byloje surinkus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Byloje neginčijama, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų S. K. bei R. K. įvyko konfliktas. Taip pat neginčijama, kad kaltinamieji atėjo pas nukentėjusiuosius, o būtent į S. K. gyvenamąją vietą pareikšti pretenzijas dėl garsiai grojančios muzikos. Neginčijama, kad konflikto dalį matė S. K. mama O. T.. Taip pat neginčijama, kad konflikto metu įvyko muštynės. Šias aplinkybes patvirtina visų nurodytų asmenų parodymai.

Teismas nagrinėjamu atveju pažymi, kad muštynės savaime nelaikomos būtinąja gintimi. Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, abi pusės smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų. Muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita toliau puola (Kasacinė nutartis Nr. 2K-684/1999). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nukentėjusiųjų veiksmai būtų sudarę pagrindą gintis, naudojant smurtą.

Nukentėjusiojo S. K. sužalojimo faktą (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina abiejų kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Abu kaltinamieji, apklausiami teisme, savo kaltę pripažino visiškai. Abu patvirtino, jog įvykio dieną dėl garsiai leidžiamos muzikos nuėjo pas kaimyną – nukentėjusįjį S. K.. Kaltinamasis R. Č. paaiškino, jog užėjęs į nukentėjusiojo kambarį pamatė nukentėjusįjį su dviem draugais sėdinčius prie stalo. Užėjęs pakeltu balso tonu sakė, kad jau vėlu muzikai. Vaikinai pakilo, o nukentėjusysis S. K. įsikibo jam į striukę ir prasidėjo susistumdymas. Jis (kaltinamasis) bandė nuimti nukentėjusiojo rankas nuo savęs, bet nepavyko to padaryti, jie nugriuvo. Tada jis (kaltinamasis) pajuto smūgį į kairę galvos pusę. Pamanė, kad jeigu taip tęsis tai jį (kaltinamąjį) daužys, todėl smūgiavo, kad nukentėjusysis atsipeikėtų. Tuo metu jis buvo virš nukentėjusiojo, o jo (kaltinamojo) rankos buvo kažkur prie krūtinės. Jis (kaltinamasis) kažkur smūgiavo, bet nesitaikė konkrečiai, norėjo, kad nukentėjusysis atsipeikėtų. Turėjo tikslą smūgiuoti ir pataikė kažkur į veidą. Kaltinamasis M. J. teisme nurodė, kad situacija buvo įtempta. Pirmas į nukentėjusiojo kambarį užėjo R. Č., o kai jis (M. J.) užėjo į kambarį, pamatė, jog nukentėjusysis buvo įsikibęs R. Č. į striukę. R. bandė atitraukti nukentėjusiojo rankas ir jie pradėjo kristi, o jis (M. J.) bandė juos išskirti ir ranka atliko staigų veiksmą – stūmimą galvos lygmenyje. Pripažino, jog tai padarė sąmoningai. O kaltinamasis R. Č. taip pat patvirtino, kad jis matė kaip M. J. kišo rankas tarp jo ir S. K..

Liudytoja O. T. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino muštynių faktą, kad ji matė kaip kaltinamasis R. Č. su jos sūnumi buvo grūmėsi, įvyko muštynės, todėl nuėjo kviesti policiją. Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog kai kaltinamieji užėjo į nukentėjusiojo S. K. kambarį, kad nukentėjusysis S. K. priėjo prie R. ir pradėjo klausinėti, kodėl jie atėjo, o R. pasakė, kad atėjo pasiaiškinti dėl muzikos, turėjo pretenzijų. R. ir S. iš pradžių šnekėjo ramiai, S. siūlė eiti į lauką pasišnekėti, tačiau pokalbio metu R. darėsi vis agresyvesnis. R. ir S. pradėjo šaukti vienas ant kito. Tada R. vieną kartą kumščiu sudavė S. į žandikaulį. Smūgis buvo nestiprus. S. nuo smūgio tik susvirduliavo, nenukrito. Tada S. ir R. pasitraukė link kambaryje esančio pečiaus. Po to pamatė, kad S. ir R. buvo įsikibę abiem rankom vienas kitam į drabužius, jie grūmėsi. Jeigu gerai atsimena, niekas pilnai ant grindų dėl grumtynių nebuvo nukritę. S. buvo prirėmęs R. prie sienos, toliau bandė išvaryti R. iš namų, grūmėsi. S. į M. nežiūrėjo, nes jo dėmesys buvo nukreiptas į R. K. S. nekreipė dėmesio į M., M. vieną kartą kumščiu sudavė S. K..

Tai, jog įvyko konfliktas ir muštynės tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo S. K., patvirtina įrašytas liudytojos, nukentėjusiojo motinos O. T. skambutis bendrajam pagalbos centrui, kai ji kvietė policijos pareigūnus, nurodydama, kad atėjo kaimynas ir sumušė jos sūnų. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir S. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, 2023 m. sausio 7 d. protokole-pareiškime nurodyti duomenys, jog 2023 m. sausio 6 d. jis su savo draugais R. K. ir A. M. buvo savo namuose ir apie 22 val. pas jį namo atėjo kaimynas R. ir jo žentas M., kurie pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu R. dešine ranka smogė jam į veidą, jis pajuto fizinį skausmą. Iš pareigūnų, atvykusių į iškvietimą, „Body“ kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip iš karto po įvykio nukentėjusiojo S. K. mama ir kaltinamieji papasakoja įvykio aplinkybes. Vaizdo įraše pavadinimu „2023_0106_232476_018“ užfiksuota kaip O. T. papasakojo, kad kaimynai kumščiais puolė ir daužė vaikinus, kad jos užpultam sūnui buvo išmuštas dantis, nosis sulaužyta. Šiame vaizdo įraše taip pat užfiksuota kaip pareigūnai apžiūri įvykio vietą ir ant grindų aptinka kraujo pėdsakų. Tai, kad iš ties įvyko konfliktas, kuris pasibaigė fizinio smurto panaudojimu patvirtina ir vaizdo įraše pavadinimu „2023_0106_233415_020“ užfiksuotos aplinkybės. Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip R. Č. pasako „baigiasi jėgos kentėt, kai tik išeiginės, taip nuolatos girdisi triukšmas, garsiai girdisi muzika“. Taip pat nurodė, kad S. „įsikibo į atlapus“ ir, kad apsigindami gal ten ir sudavėm po kartą“, kad vaikinai buvo įsikabinę į atlapus, tampė striukes. O vaizdo įraše pavadinimu „2023_0106_233914_021“ užfiksuota, kad pareigūnas pastebi ant R. Č. galvos, virš kairės ausies sužalojimą ir R. Č. pasako, kad gal ir gavo muštynių metu. O M. J. pareigūnams nurodo, kad jam sužalota kairė akis ir nurodo, kad jam skauda.

Nukentėjusiajam S. K. padarytus kaltinime nurodytus sužalojimus, t. y. antro apatinio iš kairės danties vainiko lūžį, poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies nugarėlėje ir kairės ausies kaušelyje, patvirtina valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 9 d., 2023 m. sausio 27 d. 2023 m. gegužės 12 d. specialisto išvados. Patikslintoje 2023 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje Nr. pG 1433/2023(01), kurioje specialistė remdamasi specialistų išvadomis Nr. G 95/2023(01)( ir Nr. G 317/2023(01) pateikė išvadą, kad S. K. padaryta poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, 2 apatinio danties iš kairės vainiko lūžis. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. sausio 6 d., ne ilgai trukus vienas po kito. Taip pat nurodyta, jog poodinėms kraujosruvoms akių vokuose ir nosies nugarėlėje padaryti pakako vieno trauminio kieto buko daikto poveikio į veido kairę pusę, t. y. nosies ir kairės akies sritis. Kitu trauminiu poveikiu padaryta poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje į kairės ausies sritį. Tiek vieno, tiek kito trauminio epizodo metu, galėjo lūžti 2 apatinio danties iš kairės vainikas. Nustatyta, kad nukentėjusiojo S. K. sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, darytina išvada, kad surinktų įrodymų pakanka neabejotinai konstatuoti, kad kaltinamieji, veikdami bendrai smurtavo prieš nukentėjusįjį S. K. aktyviais veiksmais ne besigindami, o konfliktuodami, muštynių vieni su kitais metu ir dėl kaltinamųjų padaryti sužalojimai nukentėjusiajam, tiek atskirai, tiek kartu vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamųjų veiksmų kryptingumas, smūgių pobūdis, leidžia daryti išvadą, jog jie veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje įrodytas kaltinamųjų M. J. ir R. Č. tyčinis smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį S. K. ir dėl to atsiradusios pasekmės – nežymaus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam S. K..

Byloje kaltinamajam M. J. pareikšti kaltinimai ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. kad jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą.

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetą, laiko nustatyta, jog kaltinamasis M. J. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą, kai jam kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą ir taip padarė nukentėjusiajam R. K. nosikaulių lūžį su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe.

Visų pirma kaltinamojo kaltę patvirtina paties M. J. prisipažinimas, nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir kita byloje esanti rašytinių įrodymų visuma. Liudytojas A. M. parodė, kad mat, kaip R. kumščiu sudavė M. į veidą, nors ir neprisiminė kur tiksliai buvo suduota. Nurodė, kad R. iš nosies iš karto pradėjo bėgti kraujas. Iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gauta informacija, kad R. K. diagnozuotas nosies kaulo lūžis, paleistas gydytis ambulatoriškai. Aplinkybę, kad po muštynių buvo kraujo įvykio vietoje, patvirtina ir 2023 m. sausio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir nuotraukos bei pareigūnų „Body“ kameromis darytas vaizdo įrašas „2023_0106_232476_018“, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje ant grindų rastos rausvos spalvos dėmes (nuotraukose Nr. 13-14 užfiksuotos raudonos dėmės ant grindų).

Tai, jog kaltinamojo suduoti smūgiai galėjo sukelti kaltinime nurodytus padarinius (nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe) patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus patikslinta 2023 m. gegužės 11 d. specialisto išvada Nr. pG 1428/2023 (01), kuri parengta vadovaujantis pirmiau teismo aptartomis išvadomis Nr. G99/2023(01) ir G315/2023(01). Specialisto išvadoje nurodoma, kad R. K. konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe. R. K. konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe vadovaujantis įrašais medicinos dokumentuose ir apžiūros rezultatais padaryti tikėtina neužilgo prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2023 m. sausio 6 d., į tai nurodo konstatuoti kraujo krešuliai nosies landose. Nukentėjusiajam konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe yra vienos traumos pasekmė į tai nurodo jos pobūdis. Nukentėjusiajam R. K. konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe atitinka užduotyje nurodytas įvykio aplinkybes, t. y. smūgį į nosies sritį. R. K. konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, tikėtina sudavus smūgį į nosies sritį. Kraujosruva atskirai nuo lūžio nevertinama, kadangi tikėtina yra kraujavimo iš lūžgalių pasekmė. Į tai nurodo įrašai medicinos dokumentuose ir apžiūros duomenys. R. K. konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe susidarė mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. R. K. konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe susidarė mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Tiksliai nurodyti, ar sužalojimas padarytas ranka, ar koja nėra galimybė, kadangi kūne specifiniai žalojančio paviršiaus požymiai neužsifiksavo. R. K. konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe visumoje griuvimui nėra būdingas. Taip pat išvadoje nurodoma, jog nukentėjusiajam konstatuotas nosikaulių lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vidiniame kampe atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl nosikaulių lūžio.

Įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, darytina išvada, kad surinktų įrodymų pakanka neabejotinai konstatuoti, kad M. J. smurtavo prieš nukentėjusįjį R. K. ir, kad dėl kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat, kad kaltinamasis veikė tyčia. Todėl, tokiais savo veiksmais M. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamieji M. J. ir R. Č. bei nukentėjusieji R. K. ir S. K. pateikė prašymą taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiais. Prašyme nurodyta, jog kaltinamieji su nukentėjusiais susitaikė, vieni kitiems neturi pretenzijų ir, kad jų neturės ir ateityje. Nukentėjusieji prašo kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 3, b. l. 71).

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Baudžiamasis įstatymas nenumato kitų apribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, tame tarpe dėl padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, t. y. įstatymas nedraudžia teismui, esant visoms BK 38 straipsnį, numatytoms sąlygoms, svarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už keletą nusikalstamų veikų, numatytų minėto straipsnio 1 d. Tai matyti analizuojant teismų praktiką, pagal kurią aplinkybė, kad asmuo yra padaręs kelias nusikalstamas veikas, nelaikytina kliūtimi taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui žr. Vilniaus apygardos teismo nutartis 1A-353-166/2017; Klaipėdos apygardos teismo nutartis 1A-102-795/2021; Kasacinė nutartis 2K-117/2005 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, dėl ko kaltinamieji negalėtų būti atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog kaltinamasis M. J. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, o kaltinamasis R. Č. padarė vieną tyčinį nusikaltimą. Nors kaltinamasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau teisme savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytų veikų gailėjosi ir nurodė esmines, teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, todėl atsižvelgiant į teismų praktiką tokių aplinkybių nurodymas yra pakankamas pripažinti BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką) buvimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.).

Kaltinamųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis nei turtinės, nei neturtinės žalos nebuvo padarytos. Ikiteisminio tyrimo metu, civilinė ieškovė Teritorinė ligonių kasa buvo pateikusi 149,94 Eur civilinį ieškinį (už S. K. suteiktas paslaugas – 126,32 Eur, o už R. K. suteiktas paslaugas – 23,02 Eur) (t. 2, b. l. 37-40). Tačiau kaip matyti iš byloje pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimo, kaltinamieji atlygino už nukentėjusiųjų gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose (t. 3, b. l. 2). Taigi, nustatytos antra ir trečia sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte.

Be minėtų sąlygų taip pat būtina įvertinti, ar galima pagrįstai manyti, jog kaltinamieji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis M. J. yra jauno, darbingo amžiaus, dirbantis. Praeityje neteistas (t. 2, b. l. 70). 2023 m. sausio 13 d. duomenimis per penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 1 kartą, už tai, kad perėjo gatvę tam neskirtoje vietoje, baudą sumokėjo (t. 2, b. l. 72).

Kaltinamasis R. Č. yra darbingo amžiaus, dirbantis. Praeityje neteistas (t. 2, b. l. 108). 2023 m. sausio 13 d. duomenimis per paskutinius 5 metus jis administracinėn atsakomybėn trauktas 11 kartų, iš kurių visus kartus už KET pažeidimus, paskirtas baudas apmokėjo (t. 2., b. l. 110-117). Nors matyti, jog R. Č. administracinėn atsakomybėn trauktas 11 kartų, tačiau jo padaryti pažeidimai nėra sistemingi (2022 m. administracinėn atsakomybėn patrauktas 2 kartus, 2021 m. taip pat 2 kartus, 2020 m. taip pat 2 kartus ir pan.).

Taigi, išdėstytos aplinkybės rodo, kad kaltinamieji iš esmės charakterizuojami teigiamai, jie nėra linkę pažeidinėti įstatymų ir nusikalsti. Todėl esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, jog kaltinamieji M. J. ir R. Č. išvadas dėl savo netinkamo elgesio padarė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis, kaltinamieji privalės iš ties stengtis gyventi pagal nusistovėjusias visuomenėje taisykles, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nes priešingu atveju, jiems gali tekti atsakyti už šias nusikalstamas veikas ir atlikti bausmę.

Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog kaltinamiesiems ir nukentėjusiems asmenims susitaikius, yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atleisti M. J. ir R. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės.

M. J. ir R. Č. išaiškintina, kad jeigu jie per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jie per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas veikas.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu M. J. ir R. Č. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 149,34 Eur už S. K. ir R. K. gydymą. Ieškinyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos atlygintos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų (radiologo atliktus tyrimus, otorinolaringologo suteiktas paslaugas). Taip pat prašoma priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 37-40). Į bylą pateiktas AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 35, iš kurio matyti, jog kaltinamasis R. Č. Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 149,34 Eur „Žala PSDF už S. K., R. K. gydymą“ (t. 3, b. l. 10). Byloje taip pat pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakymo, kuriame nurodoma, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui turtinė žala atlyginta, todėl atsisako civilinio ieškinio. Taip pat patvirtina, jog žinomos civilinio ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (t. 3, b. l. 2).

BPK 107 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Nagrinėjamu atveju civilinei ieškovei žala atlyginta visiškai, todėl procesas dėl ieškinio nutraukiamas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 186,67 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimams, kadangi kaltinamąjį R. Č. proceso metu atstovavo advokatas D. S. (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. M. J. gynėjas advokatas prašė nepriteisti iš kaltinamojo išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Kompaktinė plokštelė, kurioje yra „Body“ kamerų įrašai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

2023 m. sausio 7 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas kosmetinis krapštukas, kuriuo paimta kraujo nuoplova (įdėtas į voką, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 305-306, 307 straipsnio 3, 6 ir 7 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. J., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį, atleisti M. J. ir nukentėjusiesiems susitaikius, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

M. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

R. Č., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, atleisti R. Č. ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

R. Č. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nutraukti procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinio.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų 186,67 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų ir 67 euro centus) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos S. S. teikimą.

Kompaktinę laikmeną su įrašais, saugomą voke prie bylos medžiagos – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

2023 m. sausio 7 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą kosmetinį krapštuką, kuriuo paimta kraujo nuoplova – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

M. J. ir R. Č. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.