- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-215-613/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05919-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- V. A.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui V. A. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovo V. A. priešieškinį ieškovei J. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal ieškovės siūlymą, priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 EUR, iš viso 1 000 EUR dukterų M. A. ir D. A. išlaikymui iki vaikų pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, juo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų M. A. ir D. A. gyvenamąją vietą su atsakovu; nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką pagal atsakovo siūlymą; nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo, o nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu – iš ieškovės M. A. ir D. A. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150 EUR kiekvienai, iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka.
3. 2019 m. lapkričio 7 d. 10.00 val. ieškovė (jos atstovė) ir atsakovas (jo atstovė) į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios pranešimas apie neatvykimo priežastis ar prašymas nagrinėti civilinę bylą šalims (jų atstovams) nedalyvaujant negautas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi nutarė palikti nenagrinėtą ieškovės J. M. ieškinį atsakovui V. A. ir atsakovo V. A. priešieškinį ieškovei J. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad ieškovė, atsakovas bei jų atstovai į byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį 2019 m. lapkričio 7d. 10.00 val. neatvyko, nors apie parengiamojo teismo posėdžio datą, vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai. Neatvykimo priežasčių šalys teismui nepranešė, prašymo nagrinėti bylą ieškovei ir ar atsakovui (jų atstovams) nedalyvaujant nepateikė. Iš bylos duomenų matyti, jog byloje 2019 m. spalio 15 d. parengiamasis teismo posėdis buvo perskirtas įvertinus atsakovo V. A. prašymą bei pateiktus duomenis apie objektyvias kliūtis dalyvauti posėdyje, kitas parengiamasis teismo posėdis paskirtas įvertinus Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie šalių atstovų užimtumą, atsakovo nedarbingumo laikotarpio pabaigą.
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės prašymo atidėti teismo posėdį nurodė, kad nors ieškovės atstovė teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl užimtumo kitose bylose, tačiau, teismo vertinimu, šalies atstovo užimtumas kitoje byloje nelaikytinas pateisinama priežastimi neatvykti į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį įvertinus nagrinėjamos civilinės bylos dalyką ir pagrindą, ieškinio pateikimo datą. Pažymėjo, jog, įvertinus ginčo pobūdį, kuris susiję su ieškovės ir atsakovo tėvų pareigomis nepilnamečiams vaikams, tai yra asmeninio pobūdžio tėvų teisėmis ir pareigomis, todėl išvada, jog ginčo esmei išsiaiškinti ir pasirengti bylos nagrinėjimui galima ir be kvalifikuotos teisinės pagalbos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės atstovės prašymo netenkino. Atsižvelgiant į tai, kad šalys ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, pirmosios instancijos teismas nutarė ieškinį ir priešieškinį palikti nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) J. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad apeliantės atstovė 2019 m. spalio 14 d. teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą 2019 m. lapkričio 7 d. posėdyje, prašymo pagrindu nurodydama aplinkybes, kad paskirtu laiku ji bus užimta kitoje byloje. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šį prašymą išsprendė rezoliucija nutardamas jo netenkinti atsižvelgiant į bylos stadiją ir ginčo esmę. Teigia, kad teikė pakartotinį prašymą, kuriame papildomai nurodė, kad klientė pageidauja naudotis advokato paslaugomis, pažymint tai, kad teismo posėdis jau buvo kartą atidėtas tenkinant atsakovo atstovės prašymą, tačiau teismas nutarė pakartotinio prašymo netenkinti, nurodydamas, kad klausimas jau yra išspręstas.
5.2. Apeliantė dėl proceso teisės pažeidimų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, kadangi siekdamas ne greičiau ir objektyviau išnagrinėti bylą posėdžio neperskyrė, o nutarė ieškinį ir priešieškinį palikti nenagrinėtus. Apeliantė nurodo, kad nors yra galimybė pateikti ieškinį iš naujo teismui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jau buvo parengti visi procesiniai dokumentai, tai yra ieškinys, priešieškinis ir atsiliepimas į priešieškinį, yra neefektyvu procesą pradėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nutardamas ieškinį ir priešieškinį palikti nenagrinėtus, šalims neatvykus į teismo posėdį.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad teismas nutardamas palikti ieškinį ir priešieškinį nenagrinėtus netinkamai taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes. Nurodo, kad apeliantės atstovė du kartus pateikė prašymą atidėti teismo posėdžius dėl jos užimtumo, tačiau teismui netenkinus apeliantės atstovės prašymų nepagrįstai buvo nutarta ieškinį ir priešieškinį palikti nenagrinėtus. Kadangi nebuvo atsižvelgta į apeliantės atstovės užimtumą.
9. Ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėto institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, nuolat neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybę vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir (ar) jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą inicijavusiai šaliai galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys (pirmoji sąlyga) ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėto institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (antroji sąlyga). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).
12. Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos Respublikos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad byloje 2019 m. spalio 15 d. 11.00 val. buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Atsakovo atstovė 2019 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, kuris patenkintas 2019 m. spalio 1 d. teismo rezoliucija paskiriant kitą parengiamąjį teismo posėdį 2019 m. lapkričio 7 d. 10.00 val. Apeliantės atstovė 2019 m. spalio 14 d. pateikė prašymą atidėti 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdį dėl užimtumo kitose bylose ir pateikė užimtumo grafiką nurodydama, kad apeliantės atstovė yra laisva lapkričio 13 d. – lapkričio 15d., lapkričio 20 d. – lapkričio 22 d., lapkričio 25 d. – lapkričio 28 d. Prašymą atidėti teismo posėdį pateikė ir atsakovo atstovė. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismui atidėjus parengiamąjį teismo posėdį 2019 m. lapkričio 7 d. 10.00 val., nebuvo atsižvelgta į apeliantės atstovės prašyme nurodytą jos užimtumą. Apeliantės atstovė 2019 m. spalio 29 d. pateikė pakartotinį prašymą atidėti teismo posėdį, nurodydama, kad negali atstovauti ieškovei 2019 m. lapkričio 7 d. 10.00 val. teismo posėdyje dėl užimtumo. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, nurodydamas, kad jis yra išspręstas teismo rezoliucija.
13. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes (nutarties 12 punktas) daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl teismo posėdžio atidėjimo neatsižvelgė į apeliantės atstovės 2019 m. spalio 14 d. prašyme nurodytą jos užimtumą, teismo posėdį paskirdamas 2019 m. lapkričio 7 d. 10.00 val., nors apeliantės atstovė tiek teikdama pirmąjį prašymą, tiek pakartotinį prašymą nurodė, kad nurodytu laiku apeliantei atstovauti teisme negalės dėl užimtumo. Kita vertus, būtina pažymėti ir tai, kad apeliantės atstovė bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvi, teikė prašymus dėl teismo posėdžio atidėjimo, nurodė priežastis ir aplinkybes, dėl kurių negali atstovauti apeliantės 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje, be to, pateikė užimtumo duomenis. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutardamas ieškinį ir priešieškinį palikti nenagrinėtus neproporcingai taikė procesinius padarinius dėl neatvykimo į teismo posėdį, kurie šiuo atveju negali būti pateisinami piktnaudžiavimu procesu ar nesąžiningu elgesiu (nutarties 10–11 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį ir priešieškinį nenagrinėtus, pernelyg griežtai vertino šalių pasyvumą, neatsižvelgė į apeliantės atstovės prašymą dėl teismo posėdžio skyrimo ir todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
14. Apeliantė taip pat nurodo, kad nors nagrinėjamu atveju yra galimybė ieškinį pateikti pakartotinai, tačiau jau byloje pažengus procesui, tai yra pateikus visus procesinius dokumentus, atsiliepimus neproporcinga būtų visą procesą pradėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais sutinka.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nors ieškinį palikus nenagrinėtą, apeliantė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl to nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, be to, proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos – nagrinėjamoje byloje išspręstas ieškinio bei priešieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti kitoms šalims, pateikti atsiliepimai į ieškinį ir priešieškinį, byloje paskirti parengiamieji teismo posėdžiai. Taip užsitęs bylos nagrinėjimo laikas, padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos. Taigi nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas apeliantei ir atsakovui dėl jų paties neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis).
16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims dėl atstovų neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis), todėl pripažintina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.