Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1593-577/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
e2S-1593-577/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „UHB AGRO“, uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1593-577/2019
Procesinis Nr. 2-68-3-12258-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB AGRO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „UHB AGRO“ dėl veiksmų (turto išvežimo) pripažinimo neteisėtais ir turto sugrąžinimo, trečiasis asmuo antstolis L. L..

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „BELOR“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB AGRO“, ir prašo: pripažinti atsakovės UAB „UHB AGRO“ veiksmus, kuriais iš UAB „Arvi fertis“ veiklos vietos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), 2019-04-12 – 2019-04-15 buvo išvežta 1 848 tonų trąšų, saugomų UAB „BELOR“, neteisėtais; įpareigoti atsakovę UAB „UHB AGRO“ sugrąžinti į atsakovės UAB „Arvi fertis“ teritoriją 80 tonų trąšų, iš UAB „Arvi fertis“ veiklos vietos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), išvežtų 2019-04-12 – 2019-04-15.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, patenkinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi areštavo 1 872 tonas trąšų, kurias iš UAB „Arvi fertis“ veiklos vietos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), 2019-04-12 – 2019-04-15 išvežė atsakovė UAB „UHB Agro“ į UAB „Lietuvos cukrus“ gamyklos teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei UAB „UHB Agro“ disponuoti šiomis trąšomis, jas parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti teises į jas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista. 2019 m. liepos 24 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintas nuo areštuotų 1 872 tonų trąšų iki 80 tonų trąšų.

Šalies argumentai

3. Atsakovė UAB „UHB AGRO“ pateikė prašymą taikyti nuostolių dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo užtikrinimą, įpareigojant ieškovę UAB „BELOR“ per 7 dienas įmokėti į teismo sąskaitą 32 720 Eur sumą ir numatyti, kad šio įpareigojimo neįvykdžius, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi sustabdytas disponavimas 80 tonų UAB „UHB AGRO“ priklausančių trąšų, kurias UAB „UHB AGRO“ 2018 m. gruodžio 10 d. ir 2019 m. vasario 8 d. išankstinių pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu buvo įsipareigojusi perduoti UAB „AS Baltics Agro“. Šių trąšų vertė - 32 720 Eur. Sutarčių įvykdymas ir trąšų perdavimas bei UAB „UHB AGRO“ iš anksto suplanuotų pajamų gavimas dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tapo neįmanomas. Taip pat nurodė, kad trąšos skirtos sezoniniams darbams atlikti ir yra riboto galiojimo; jos saugomos netinkamai, todėl UAB „UHB AGRO“ turtas dėl netinkamo saugojimo bus parastas arba bevertis. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kenkia atsakovo UAB „UHB AGRO“ reputacijai. UAB „BELOR“ negalės atlyginti nuostolių, nes jos įsiskolinimai tiekėjams daugiau kaip 2 kartus viršija balanse įrašyto turto vertę, t. y. įmonė laikytina nemokia.

4. Ieškovė UAB „BELOR“ su prašymu nesutiko. Nurodė, kad nėra nustatyta UAB „UHB AGRO“ nuosavybė į areštuotą turtą; kitose civilinėse bylose sprendžiama, kam priklauso antstolio L. L. vykdymo procese areštuotas turtas. Pažymėjo, kad ginčo trąšų galiojimo terminas yra neribotas, o trąšas tinkamai sandėliuoti pagal Neatlygintinės pasaugos sutartį Nr. 010/2017/KOM įsipareigojo saugotoja UAB „Arvi fertis“. Ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai interpretavo ieškovės balanso duomenis, nepateikė įrodymų, kokie ieškovo įsipareigojimai yra pradelsti, kad ieškovė sąmoningai siekia pabloginti turtinę padėtį ir taip išvengti galimų nuostolių atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „UHB AGRO“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

6. Teismas nurodė, jog susipažinus su valstybine kalba pateiktų sutarčių turinio dalimi, negalima daryti išvados, kad atsakovė UAB „UHB AGRO“ buvo įsipareigojusi parduoti būtent areštuotas trąšas. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog areštuotas turtas nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „UHB AGRO“. Nustatęs, kad šiuo metu nagrinėjamas ginčas dėl areštuoto turto priklausymo nuosavybės teise vienam ar kitam juridiniam asmeniui, teismas padarė išvadą, kad atsakovei UAB „UHB AGRO“ nepateikus neginčijamų įrodymų, jog šioje byloje areštuotos trąšos yra jos nuosavybė, kurią buvo įsipareigota perleisti (parduoti) pagal sutartis su trečiaisiais asmenimis, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė patiria jos nurodomus nuostolius būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o ne dėl kitų priežasčių. Dėl analogiškų motyvų, teismo nuomone, negalima daryti išvados, jog būtent atsakovė UAB „UHB AGRO“ patirs nuostolius tuo atveju, jeigu areštuotas turtas būtų neišsaugotas ir prarastas. Sprendė, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovės nurodytų nuostolių nėra. Kadangi nuostolių suma ir prašomas jų užtikrinimas iš esmės siejamas su areštuotu turtu (trąšomis), o ne su atsakovės reputacija, kurios menkinimas neįvertintas pinigine suma, ir į tai, kad atsakovės prašyme aprašyti ieškovės veiksmai yra savarankiški bei negali būti siejami su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, teismo nuomone, nėra pagrindo spręsti dėl šių nuostolių užtikrinimo būtinumo. Nenustatęs pirmosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo sąlygos, teismas plačiau nepasisakė dėl antrosios sąlygos – tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo, netaikius jų užtikrinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsakovė UAB „UHB AGRO“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti atsakovo UAB „UHB Agro“ nuostolių dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įvykdymo užtikrinimą, įpareigojant ieškovę UAB „Belor“ per 7 dienas įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą 32 720 Eur sumą ir numatyti, kad, šio įpareigojimo neįvykdžius, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nėra duomenų pagrindžiančių, jog buvo areštuota būtent 80 tonų trąšos NPK 11-9-20 SOP, dėl kurių sudarytos 2018-12-10 ir 2019-02-08 išankstinės pirkimo-pardavimo sutartys. Pateiktose pirkimo-pardavimo sutartyse yra nurodyta konkreti trąšų formulė, o byloje nėra ginčo, kad būtent šios formulės UAB „UHB Agro“ trąšos ir buvo areštuotos. Vien faktas, kad UAB „UHB Agro“, kaip išimtinai trąšų prekyba besiverčiančios įmonės trąšos stovi saugomos, draudžiant patiekti į rinką sąlygoja UAB „UHB Agro“ nuostolius.

7.2. Visos žaliavos ir pagamintos trąšos yra rūšiniais požymiais apibrėžti pakeičiami daiktai, todėl UAB „UHB Agro“ neturi galimybių kitaip indvidualizuoti UAB „AS Baltics Agro“ skirtas, o vėliau UAB „Belor“ reikalavimu areštuotas, trąšas.

7.3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad UAB „Belor“ inicijavus teisme ginčą dėl nuosavybės teisės nustatymo UAB „UHB Agro“ turtas, kurio nuosavybės įgijimo dokumentai yra pateikti ir šioje byloje, tapo bešeimininkis ir/ar pagal teikiamus UAB „UHB Agro“ nuosavybės teisės dokumentus nebepriklausantis UAB „UHB Agro“.

7.4. Nuosavybės teisė yra nustatyta ir aiški, nors tokiam nustatymui nepritaria UAB „Belor“, ką ir turės įrodyti ginčo teisenos civilinėje byloje. UAB „UHB Agro“ turi ir yra pateikusi nuosavybės teises į žaliavas ir trąšas patvirtinančius įrodymus, kurių neturi nei UAB „Belor“ nei kiti tretieji asmenys. UAB „Belor“ neginčija jokių UAB „UHB Agro“ nuosavybės teises patvirtinančių įrodymų.

7.5. UAB „Belor“ nepagrįstais skundais, ieškiniais, prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia žlugdyti tiesioginius konkurentus, tačiau UAB „Belor“ nepagrįsti skundai ir/ar kiti prašymai teismų atmetami. Pažymi, kad ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje dėl nuosavybės teisės nustatymo net trys UAB „Belor“ prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant BUAB „Arvi fertis“ ir trečiųjų asmenų turtą, buvo atmesti. UAB „UHB Agro“ yra turto savininkas pagal turimus nuosavybės teises pagrindžiančius dokumentus, kol nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta kitaip.

7.6. Bankroto administratorius atliko viso BUAB „Arvi fertis“ turto inventorizaciją, turtas perduodamas administratoriui. UAB „Arvi fertis“ turto „pervadinimas“ UAB „UHB Agro“ ir/ar UAB „Agrofertis“ turtu, kaip siekia įrodyti UAB „Belor“, yra nelogiškas ir negalimas, nes toks veiksmas būtų vertinamas baudžiamojo įstatymo atžvilgiu kaip svetimo turto pasisavinimas. Skolininkui daugiau turto nepriklauso, nei nurodyta Skolininko buhalterinėje apskaitoje. BUAB „Arvi fertis“ finansiniai dokumentai buvo ne kartą tikrinti, o neatitikimų nerasta.

7.7. Skundžiamoje nutartyje nebuvo vertinta, kad UAB „Belor“ nesirūpina UAB „UHB Agro“ turtu, dėl ko neišvengiamai didėja areštuoto sunaikinimo rizika. UAB „UHB Agro“ perėmus 2019 m. sausio mėn. pagamintas trąšas ir perdavus klientams pagal išankstines pirkimo-pardavimo sutartis, UAB „UHB Agro“ gauna pretenzijas kartu su fotografijomis, kuriose aiškiai matoma, kad trąšos dėl cheminių reakcijų yra pakeitusios spalvą, sušokusios į gabalus, o maišai plyštantys. Byloje pateiktuose kokybės pažymėjimuose nurodoma, jog trąšų saugojimo terminas iki 2 mėnesių. UAB „Belor“ pateiktas 2008 metų UAB „Arvi fertis“ kokybės pažymėjimas, kuriose visai kitos trąšos nei yra UAB „UHB Agro“.

7.8. Dėl UAB „Belor“ veiksmų žlugdant UAB „UHB Agro“, UAB „UHB Agro“ trąšų rinkoje jau vertinamas kaip nepatikimas. Po tokios informacijos paskleidimo, UAB „UHB Agro“ reputacija toliau žlugdoma, kas atsilieps finansiniuose rodikliuose. UAB „Belor“ naudodamasis teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dienraštyje 15 min.lt užsakė dar vieną straipsnį, menkinantį UAB „UHB Agro“ reputaciją.

7.9. Skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta į tai, kad UAB „Belor“ nėra pajėgi atlyginti UAB „UHB Agro“ patiriamus nuostolius. BUAB „Arvi fertis“ bankrutavus, UAB „Belor“ faktiškai taptų nemokia. UAB „Belor“ įsiskolinimai tiekėjams daugiau kaip 2 kartus viršija UAB „Belor“ balanse įrašyto turto vertę.

Atsiliepimas

8. Atsakovė BUAB „Arvi Fertis“ atsiliepime prašo atsakovės UAB „UHB Agro“ atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad teismo reikalavimas atsakovei UAB „UHB Agro“ neginčijimai įrodyti, jog šioje byloje areštuotos trąšos yra jo nuosavybė, yra ydingas. Atsakovei pateikus tokius įrodymus šios bylos nagrinėjimas taptų beprasmis. Kaip ir taikant laikinąsias apsaugos priemones, taip ir taikant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo institutą, reikalaujama tikėtinai įrodyti grėsmę keliančias aplinkybes, o ne neginčijamai įrodyti. BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius perėmė BUAB „Arvi fertis“ turtą; atliekant turto inventorizaciją ir sutikrinant inventorizacijos duomenis su BUAB „Arvi fertis“ apskaitoje esančiais duomenimis, nenustatyta, kad šioje civilinėje byloje ginčo dalyku esantis turtas (iš UAB „Arvi fertis“ veiklos vietos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), 2019-04-12 - 2019-04-15 išvežtos 1 848 tonų trąšų) priklausytų BUAB „Arvi fertis“. Teismas turėtų vertinti ne tik ieškinio patenkinimo galimybę, tačiau įvertinti ir pasekmes, kurios kiltų atmetus UAB „Belor“ ieškinį. Nėra pagrindo neginčytinai išvadai, kad ginčo turtas nepriklauso UAB „UHB Agro“. UAB „Belor“ ieškinio atmetimo atveju, darytina labiau tikėtina prielaida, kad UAB „UHB Agro“ patirs nuostolius.

9. Ieškovė UAB „Belor“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo netenkinti atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties ir nutartį palikti galioti, priteisti iš UAB „UHB AGRO“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

9.1. UAB „UHB AGRO“ nėra pateikusi duomenų apie sandorių su UAB „Baltics Agro“ vykdymą. Minėtomis sutartimis prisiimti įsipareigojimai nesusiję su 2019 m. balandžio 25 d. nutarties taikymu, kadangi pastaroji nutartis buvo priimta jau po to, kai buvo pasibaigęs neva UHBA prisiimtų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas. Nenustačius, jog būtent areštuotos 80 t trąšų turėjo būti perduotos UAB „Baltics agro“, galimų nuostolių sąsajumo su 2019 m. balandžio 25 d. taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, negalėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo. Iki 2019 m. balandžio 25 d. nutarties priėmimo „UHBA“ išsivežtas toks trąšų kiekis, kuris reikšmingai viršijo nurodomus „UHBA“ įsipareigojimus prieš UAB „Baltics Agro“.

9.2. Iki šios dienos nėra nustatyta „UHBA“ nuosavybės teisė į 2019 m. sausio 29 d. arešto akte aprašytas prekes ir žaliavas. Teismų išnagrinėtose civilinėse bylose dėl antstolio veiksmų/laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, analizuojant antstoliui/teismui pateiktus dokumentus (prekių priėmimo saugoti aktus, PVM sąskaitas faktūras, apyvartos žiniaraščius, sutartis ir pan.), konstatuota, kad šiuose dokumentuose perduodami daiktai/prekės apibrėžtos tik rūšiniais požymiais ir kad nėra abejonių nekeliančių areštuoto turto priklausymo dokumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog dalis areštuoto turto priklauso UAB „Agrofertis“, UAB „UHB AGRO“ ar kitiems tretiesiems asmenims. Bet kurie asmenys, pretenduojantys į areštuotą turtą, turi įrodyti, kad tai yra jų turtas. UAB „UHB Agro“, žinodama, kad vyksta ne vienas teisminis ginčas dėl antstolio L. L. areštuoto turto nuosavybės teisių nustatymo, teikia teismui akivaizdžiai klaidingus duomenis apie tai, jog neva UAB „UHB Agro“ yra tinkamai pagrindusi nuosavybės teises į šį turtą ir nesant tam pagrindų bei sąlygų, šioje byloje prašo nuostolių, neva sukeltų dėl UAB „Belor“ prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimui įpareigoti UAB „Belor“ sumokėti 32 720 Eur. Nuostolių atlyginimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

9.3. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama apie labai ribotą trąšų galiojimo terminą - iki dviejų mėnesių. UAB „Arvi fertis“ sumaišytų trąšų galiojimo terminas yra toks, koks yra galiojimo terminas šių mišinių žaliavų. Žaliavos - natūralios, gamtoje randamos medžiagos natūralių druskų pavidalu, kurios susiformavo per milijonus metų, ir buvo neprarasdamos savo aktyviųjų medžiagų. Pasak ieškovės, šie argumentai paneigti ir UAB „Arvi fertis“ parengtu kompleksinių trąšų (NPK) Kokybės pažymėjimu, kuriame įvardijama, kad jos paruoštų trąšų galiojimo terminas yra neribotas. UAB „Litinspektus“ ekspertas nustatė, kad pakuotės, kuriose yra trąšos, nėra pažeistos, jos sveikos ir atlaiko papildomą apkrovą. Be to, UAB „Belor“ trąšų sandėliavimo paslaugų ir jokių pervežimų iš vietos į vietą neatlikinėjo, ji buvo paskirta susandėliuotų trąšų saugotoja, kad trąšos nebūtų išvežtos iš teritorijos.

9.4. Dėl su atskiruoju skundu pateiktų pretenzijų, pažymėjo, kad nėra aišku, kokios trąšos ir kada buvo nufotografuotos, kokiomis sąlygomis ir kas jas gabeno. Agrolock Sp. Z.o.o. pranešimo patikimumas yra abejotinas, kadangi dėl defektuotų trąšų yra kreipusis net ne pati atsakovės nurodoma įmonė. Be to, nėra galimybės nustatyti, kada ir kur yra pagamintos ar sufasuotos šios trąšos bei ar jos kaip nors susijusios su areštuotu turtu. Neaišku, iš kokių gamybos bei išvežimo partijų nufotografuotas maišas. Trąšų perdavimai ir išvežimai vyko UAB „Belor“ nedalyvaujant, ji niekaip nesusijusi su jų sugadinimu. Tokio pobūdžio įrodymai atmestini kaip neturintys sąsajumo su šia byla.

9.5. Prašomų nuostolių 32 720 Eur atlyginimas yra susijęs su areštuotu turtu, ne su atsakovo reputacija.

9.6. UAB „UHB Agro“ melagingai teigia, kad BUAB „Arvi fertis“ bankrutavus, UAB „Belor“ faktiškai taptų nemokia įmone. Pažymi, kad UAB „Arvi fertis“ bankroto byla iškelta UAB „Belor“ prašymu, t. y. ieškovė siekė UAB „Arvi fertis“ bankroto. Atsakovė, grįsdama teiginius apie tariamą ieškovės nemokumą, turėjo pareigą įrodyti, kad visi ieškovės balanse fiksuojami įsipareigojimai yra pradelsti.

9.7. UAB „UHB Agro“ neįrodė nė vienos nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlygos.

10. Trečiasis asmuo antstolis L. L. atsiliepime prašo atsakovės UAB „UHB Agro“ atskirojo netenkinti bei 2019 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Antstolis atkreipė dėmesį, jog areštuotų trąšų savininkas dar nėra nustatytas, kadangi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3186-565/2019, kurioje sprendžiamas šis klausimas. Atsakovei nepateikus neginčijamų įrodymų, kad areštuotos trąšos priklauso jai nuosavybės teise, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė patiria nurodomus nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Atsakovė UAB „UHB Agro“ prie atskirojo skundo pridėjo papildomus įrodymus, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3186-565/2019, bankroto administratoriaus 2019 m. liepos 29 d. atsiliepimą į UAB „Belor“ prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3186-565/2019, bankroto administratoriaus atliktos inventorizacijos aktą, BUAB „Arvi fertis“ turto priėmimo-perdavimo aktus, BUAB „Arvi fertis“ balansus, UAB „UHB Agro“ balansus; pažymą apie UAB „UHB Agro“ turtą; UAB „UHB Agro“ gautą pretenziją ir kt. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2019 m. rugpjūčio 8 d. prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje.

13. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą vertina pagal jos priėmimo metu egzistavusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliantė dėl papildomų dokumentų priėmimo visiškai nepasisakė, t. y. šio prašymo nepagrindė, aplinkybių, kodėl negalėjo jų pateikti pirmosios instancijos teismui, neatskleidė. Ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nesiejami su pateiktu įrodymu (atsiliepime pasisakoma dėl bankroto administratoriaus procesinės pozicijos). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl atskirojo skundo esmės

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kvestionuojamas nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.

17. Šia teisės norma siekiama ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyros, procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių derinimo, taip pat šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams įgyvendinimo, ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015).

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad turi būti užtikrinamas tik tikėtinų ir realiai prognozuotinų atsakovo nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje gali tokių nuostolių atsirasti, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1660-464/2018).

19. Taigi, nuostolių atlyginimo užtikrinimas pagal teismų formuojamą CPK 146 straipsnio 1 dalies aiškinimo praktiką gali būti taikomas tik, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: pirma, turi būti realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; antra, tikėtina grėsmė, kad netaikius užtikrinimo priemonių, nuostolių kompensacijos išieškojimas bus apsunkintas arba galimybės kompensuoti nuostolius apskritai nebus.

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi ir tokios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai nors tarpusavyje ir susiję (nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms), tačiau tai nereiškia, kad pastarojo instituto taikymo pagrįstumas neturi būti įrodytas. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017). Tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodinėjimu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokioje situacijoje galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

21. Vadinasi, būtent apeliantei, prašančiai taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą kilo pareiga įrodyti nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas tik suteikia prielaidas tokio prašymo pateikimui, bet jis savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo poreikio konstatavimo, teismui nenustačius šio instituto taikymui būtinų pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1660-464/2018).

22. Nagrinėjamu atveju, atsakovė prašymą dėl nuostolių užtikrinimo grindė aplinkybėmis dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribotos galimybės vykdyti įsipareigojimus pagal 2018 m. gruodžio 10 d. ir 2019 m. vasario 8 d. išankstines pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. perduoti areštuotas trąšas, kurių vertė - 32 720 Eur, UAB „AS Baltics Agro“, taip pat aplinkybėmis dėl netinkamo jų saugojimo bei jų tapimo bevertėmis. Pirmosios instancijos teismas iš sutarčių turinio sprendė, jog negalima daryti išvados, kad atsakovė buvo įsipareigojusi parduoti būtent areštuotas trąšas, be to, teismo nuomone, nėra duomenų, jog areštuotas turtas nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „UHB Agro“. Atsakovė nesutinka su šiais teismo argumentais.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiamos nutarties išvadų. Visų pirma, atskirajame skunde nurodytas kriterijus – trąšų formulė – nepakankamas konstatuoti, kad areštuotos išankstinės sutarties su UAB „AS Baltic Agro“ pagrindu pagamintos trąšos. Be to, svarbu tai, kad apeliantės teigimu, pagal minėtas išankstines pirkimo-pardavimo sutartis trąšų atkrovimo terminas buvo ne vėliau nei iki 2019 m. sausio 3 d. ir 2019 m. vasario 13 d., tačiau nagrinėjamoje byloje trąšos areštuotos 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi. Taigi, galimų nuostolių dėl sutarčių neįvykdymo sąsajos su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šioje byloje yra abejotinos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai atkreipė dėmesį ir į tai, jog nėra duomenų apie apeliantės nurodomų sutarčių faktinį įvykdymą. Teiginiai apie tikėtiną galimybę, kad artimiausiu metu UAB „AS Baltics Agro“ pateiks ieškinį UAB „UHB Agro“ dėl 2018-12-10 ir 2019-02-08 išankstinių pirkimo-pardavimo sutarčių nevykdymo ir delspinigių priteisimo yra deklaratyvūs, subjektyvaus pobūdžio. Atskirajame skunde nenurodoma apie UAB „AS Baltics Agro“ reikštas pretenzijas ar pan. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovės nurodytų nuostolių, yra pagrįsta. Minėtos sąlygos egzistavimas buvo pakankamas pagrindas atmesti atsakovės prašymą.

24. Kaip minėta, teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad areštuotas turtas nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „UHB Agro“. Šį teiginį teismas grindė konkrečiais argumentais, t. y. tuo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3186-565/2019, kurioje ieškovė UAB „Belor“ pareiškusi ieškinį atsakovėms UAB „Arvi fertis“, UAB „UHB Agro“, UAB „Agrofertis“ dėl ginčo turto nuosavybės nustatymo, sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teisme esant tokio pobūdžio ginčui, akivaizdu, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones kitoje byloje teismas negalėjo konstatuoti aplinkybių dėl ginčo trąšų priklausymo nuosavybės teise vienai iš šalių. Taigi, atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės bei įrodymai, kuriais įrodinėjama minėtų objektų nuosavybė, neturi reikšmės šio klausimo išsprendimui. Teiginys, kad nuosavybės teisė yra nustatyta ir aiški, laikytinas subjektyviu apeliantės vertinimu.

25. Skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai nurodė, jog atsakovei UAB „UHB Agro“ nepateikus įrodymų, kad šioje byloje areštuotos trąšos yra jos nuosavybė, ir kurias ji buvo įsipareigojusi parduoti pagal sutartis su trečiaisiais asmenimis, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė patiria nurodomus nuostolius būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o ne dėl kitų priežasčių. Dėl analogiškų motyvų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, negalima daryti išvados, jog būtent atsakovė UAB „UHB Agro“ patirs nuostolius tuo atveju, jei areštuotas turtas būtų neišsaugotas ar prarastas. Atsižvelgiant į pacituotus skundžiamos nutarties motyvus, atmestini atskirojo skundo teiginiai, jog teismas nevertino duomenų, kad UAB „Belor“ nesirūpina turtu ir didėja areštuoto turto sunaikinimo rizika.

26. Kita vertus, apeliantės argumentai, susiję su galimais nuostoliais dėl trąšų sunaikinimo/vertės praradimo yra prieštaringi. Prašyme dėl nuostolių užtikrinimo (15 punktas) atsakovė nurodo, kad ginčo trąšos pagamintos 2019 m. sausio – vasario mėnesiais. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad ginčo trąšų saugojimo terminas yra tik du mėnesiai. Tokiu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu (2019 m. balandžio 25 d.), jų galiojimo (saugojimo) terminas jau buvo pasibaigęs. Taigi, nurodomi nuostoliai negali būti siejami su nagrinėjamoje byloje taikytomis laikinosiomis priemonėmis bei aplinkybėmis dėl netinkamo tolesnio ginčo trąšų saugojimo.

27. Pažymėtina, kad atskirajame skunde kartojami prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo išdėstyti argumentai (susiję, pavyzdžiui, su kenkimu atsakovės reputacijai), visiškai neatsižvelgiant į skundžiamos nutarties turinį. Apeliantė niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų, kad nuostolių suma ir jų atlyginimo užtikrinimas siejamas su areštuotu turtu, o ne su atsakovės reputacija; jos menkinimas neįvertintas pinigine suma, kad šie atsakovės prašyme aprašyti veiksmai yra savarankiški – nesiejami su laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

28. Šios nutarties 19 punkte minėta, jog nuostolių užtikrinimas pagal teismų formuojamą CPK 146 straipsnio 1 dalies aiškinimo praktiką gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma, t.y. realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei grėsmė, kad netaikius užtikrinimo priemonių, nuostolių išieškojimas bus apsunkintas ar galimybės juos kompensuoti nebus. Pirmosios instancijos teismui nenustačius pirmosios sąlygos, pasisakyti dėl antrosios, t. y. dėl tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo ar neįmanomumo, nebuvo tikslinga. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atskirojo skundo argumentai, susiję su UAB „Belor“ pajėgumu atlyginti nuostolius, atmestini, kaip neįtakojantys skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo.

29. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl rašytinių paaiškinimų

30. 2019 m. spalio 3 d. teisme gauti apeliantės UAB „UHB Agro“ rašytiniai paaiškinimai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė paaiškinimuose nurodo naujas aplinkybes apie RUAB „Lietuvos cukrus“ siunčiamus raginimus pasiimti trąšas, taip pat pateikiami nauji įrodymai (2019 m. rugsėjo 10 d. UAB „RUAB „Lietuvos cukrus“ raštas; 2019 m. rugsėjo 12 d. UAB „UHB Agro“ reikalavimas UAB „Belor“ vykdyti saugotojo pareigas; Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-4183-570/2019; AGROLOK Sp. z.o.o. 2019-08-14 el. laiškas su pretenzija), kurie sudaryti jau po skundžiamos nutarties priėmimo (paminėta nutartis jau buvo pateikta su prašymu), taip pat tai, kad paaiškinimai su papildomais įrodymais pateikti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną, atsisako priimti atsakovės UAB „UHB Agro“ rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus ir juos grąžina apeliantei (CPK 338 straipsni, 306 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad naujai atsiradusios aplinkybės bei įrodymai galėtų būti pagrindas teikti naujus prašymus dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo arba dėl minėtų priemonių pakeitimo/panaikinimo, tačiau ne sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, šį klausimą išsprendė teisingai; atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič