Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.2.7.1.2.3; 1.2.7.7; 1.2.9.7.1; 1.2.30.4.2.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.5.1 (S)

2022 m. sausio 14 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. B. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Dianos Baltrūnaitės-Petkevičienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo B. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų ir 3 (trims) mėnesiams;

– pagal BK 153 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams;

– pagal BK 162 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

– pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 6 ir 9 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas šiuo nuosprendžiu B. B. paskirtos bausmės ir Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu B. B. paskirta bausmė, subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į B. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. ir suėmimo laikas nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d.

Iš B. B. priteista: nukentėjusiajai A. A. 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti; valstybės naudai – 1 071,35 Eur (vienas tūkstantis septyniasdešimt vienas euras ir trisdešimt penki centai) proceso išlaidoms atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas C. C., tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. B. B. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, BK 162 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir kitu adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonais „Xiaomi“, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Samsung Galaxy mini 2“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. kovo 22 d. per interneto prieigą prisijungdamas prie paskyros „(duomenys neskelbtini)“, esančios socialiniame tinklalapyje „www.facebook.com“, elektroninėje erdvėje per susirašinėjimų programą „Messenger“, tikslingai bendravo su nukentėjusiąja A. A., gim. (duomenys neskelbtini), turinčia „www.facebook.com“ paskyras „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad nukentėjusioji yra trylikos metų – mažametė, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus bei naudodamas psichinę įtaigą, įkalbėjo mažametę atsiųsti savo pačios nuotraukas bei vaizdo medžiagą, kuriose būtų matyti jos nuogas kūnas, apnuoginti lytiniai organai, rašė jai nepadoraus, vulgaraus turinio žinutes apie seksualinių poreikių tenkinimą, lytinius santykius, dėl to A. A., paveikta psichinės įtaigos, nusifotografavo nuoga, nuotraukose atvirai demonstravo lytinius organus ir nusiuntė interneto socialiniame tinklalapyje „www.facebook.com“ į jo naudojamą paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ ne mažiau kaip 4 (keturias) pornografinio turinio nuotraukas, kuriose atvirai demonstruojami nukentėjusiosios lytiniai organai. Taip B. B. pažeidė mažametės nukentėjusios seksualinį neliečiamumą, atliko jaunesnės negu šešiolikos metų A. A. tvirkinamuosius veiksmus, įtraukė ją į pornografinio pobūdžio renginį bei įgijo pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas, ir laikė iki 2020 m. birželio 3 d., kol jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata.

2. B. B. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį nuteistas ir už tai, kad būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 19 d. po pietų, tiksliau nenustatytu laiku, pasikvietęs nukentėjusiąją mažametę A. A. į savo namus, jiems gulint lovoje jai per drabužius bei užkišdamas ranką už drabužių lietė jos lytinius organus, krūtinę. A. A. paprašius liautis, praėjus nedaug laiko, paprašė nukentėjusiosios nusirengti ir jai nesutikus, pasinaudodamas mažametės A. A. bejėgiška būkle dėl mažametystės ir psichikos būsenos, numovęs jai kelnes ir apatines kelnaites, įvedė jai į makštį savo lytinį organą ir taip išžagino mažametį asmenį.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis B. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį pakeisti: išteisinti jį dėl BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo arba už šio nusikaltimo padarymą paskirti švelnesnę bausmę; paskirti švelnesnes bausmes už BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą; sumažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos dydį; panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria pripažinta, jog jis nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu bei neblaivus.

3.1. B. B. įsitikinimu, teismas jį nepagrįstai pripažino kaltu padarius BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. jog jis išžagino mažametę. Pirmiausia, nuteistasis teigia, kad į namus nukentėjusiosios nekvietė – ji pati pranešė, kad išėjo iš namų ir neturi kur prisiglausti, todėl, neturėdamas blogų ketinimų, sutiko ją priimti. Tuo atveju, jei būtų turėjęs tikslą su A. A. turėti lytinių santykių, būtų apmokėjęs jos taksi išlaidas, tačiau ji 2020 m. balandžio 18 d. vakare pas jį atvyko pati. Skunde nurodoma, kad kitą dieną su A. A. jie atsigulė pailsėti, bučiavosi, bandė mylėtis – nukentėjusioji su tuo sutiko. Jis prievartos nenaudojo, mergina nesipriešino, t. y. nešaukė, nesidraskė, nebėgo ir nesiskundė. Taip pat lytinis aktas nepavyko, nes dėl kelias dienas vartoto alkoholio jo varpa buvo suglebusi, po nepavykusio akto nebuvo nei kraujo, nei spermos. B. B. teigimu, proceso metu nebuvo atliekami jokie veiksmai siekiant nustatyti ar jo lytinis organas įvykių metu buvo sustandėjęs, ar ant jo liko kraujo, ar jis buvo susijaudinęs, ar buvo patenkinta jo lytinė aistra; taip pat nebuvo ištirta patalynė siekiant nustatyti ar ant jos neliko kraujo.

3.2. Anot apelianto, aplinkybę, kad jis prieš nukentėjusiąją smurto nenaudojo bei, jog tarp jų lytinis aktas neįvyko, patvirtina pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertinti bylos duomenys. Pati A. A. nurodė, kad jis jėgos nenaudojo, tik paprašė nusirengti, jį laikė savo draugu (tai patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) darbuotoja D. D.). Nepaisydamas tokių A. A. paaiškinimų ir fakto, kad proceso metu pastarosios parodymai buvo prieštaringi, teismas vadovavosi tik ta nukentėjusiosios parodymų dalimi, kuri jį (B. B.) apkaltina ir neatsižvelgė į nuteistąjį teisinančių A. A. parodymų dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. A. parodymų dalis dėl jos miegojimo vietos, asmenų skaičiaus, alkoholio vartojimo ir pirkinių buvo prieštaringi. Anot B. B., teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. D. teigė, kad A. A. nuolat keitė savo nuomonę dėl įvykių, dėl ko kilo įtarimas ar ji nefantazuoja. Socialinė darbuotoja E. E. nurodė, kad A. A. teigė apeliantui savo amžiaus nesakiusi ir, jog pati galvojo, kad elgiasi gerai. Socialinė darbuotoja patvirtino, kad A. A. neigė lytinių santykių bei smurto faktą ir A. A. apibūdino kaip linkusią meluoti. VTAS specialistė F. F. nurodė, kad A. A. patiko būti pas apeliantą, jog jie ėjo į parduotuvę, o apeliantas jai pirko saldainių. Tai, kad jis (B. B.) tinkamai elgėsi su A. A., patvirtino tiek pati nukentėjusioji, tiek D. D.. Skunde nurodoma, kad kai specialistės bendravo su A. A., ji neatrodė išsigandusi – atrodė tik sutrikusi. Iš pradžių ji neigė lytinius santykius ir tik vėliau, jai nuraudus, darbuotojos suprato, kad tai įvyko. Apelianto teigimu, byloje yra užfiksuoti A. A. parodymai apie tai, kad ji pas jį (B. B.) buvo laisva valia ir, kad jie nesantykiavo (t. 1, b. l. 50).

3.3. Apeliantas teigia nežinojęs, kad įvykių metu A. A. buvo tik trylika metų. Tuo metu, kai A. A. buvo pas jį namuose, apie jos amžių negalvojo, dėl to gailisi ir išgyvena, kad prisidarė problemų. Kadangi yra įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą ir neturi teisinių žinių, jis tikrai negalvojo, kad abipusiu sutikimu atlikti lytiniai santykiai su nepilnamete gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Jis neturėjo tikslo pasinaudoti jaunu mergaitės amžiumi, jie bendravo kaip lygiaverčiai, iš jos kalbos ir elgesio suprato, kad ji turėjo patirties ir buvo lytiškai subrendusi. Jos asmens dokumentų netikrino, o tai, kad ji atrodė vyresnė, patvirtino ir jo draugas H. H., tyrimo metu nurodęs, kad A. A. atrodė kaip devyniolikos metų amžiaus, nes pats augina dukrą ir gali nuspėti merginos amžių. Tai, kad A. A. gali būti laikoma vyresnio amžiaus vaiku, patvirtino ir jos auklėtoja G. G., be kita ko, nurodžiusi, kad A. A. yra subrendusi pagal amžių ir linkusi meluoti. Be to, apelianto teigimu jis supranta ir pripažįsta, kad elgėsi netinkamai, bet tikrai nenorėjo prievarta turėti santykių su mergaite. Taip pat jis teigia nežinojęs apie A. A. psichinę būseną, kuri įvardyta kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje. Neaišku, ar tokiais teiginiais turėta omenyje, kad A. A. serga psichine liga, ar tai, jog nukentėjusioji jį įsimylėjo, kad ieškojo paguodos, paramos ir prieglobsčio. Norėdamas padėti A. A. jis visiškai pamiršo jos amžių ir neketino juo naudotis.

3.4. B. B. įsitikinimu, pripažindamas jį kaltu padarius BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą, apygardos teismas netinkamai įvertino ir specialisto išvadoje bei teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akte užfiksuotus duomenis. Pasak apelianto, itin svarbu, kad nukentėjusioji pas ginekologą apžiūrai buvo atvesta nuo įvykių praėjus dviem savaitėms. Skunde pabrėžiama, kad specialisto išvada Nr. G 190/2020 (10) dėl A. A. nustatytų mergystės plėvės plyšimų susidarymo laiko nėra kategoriška, o taip pat, jog išvadoje užfiksuota, kad mažųjų lytinių lūpų srities kraujosruva galėjo būti padaryta kietu daiktu, kelios paros iki tyrimo pradžios. Be to, apelianto teigimu, specialistai nesiaiškino ar mergaitė nekraujavo, ar ji tarp kojų nejautė šlapumo. B. B. teigimu, byloje nėra nustatytas nukentėjusiosios psichinis ryšys su neva patirta seksualine prievarta. Apeliantas yra tikras, kad A. A. turėjo žinių ir pakankamą lytinio gyvenimo brandą, bei laiko, kad ji davė sutikimą mylėtis, nes kelias naktis pas jį miegojo. Nuteistasis pažymi, kad teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-139/2020 surašytas tik 2020 m. lapkričio 30 d., t. y. nuo įvykių praėjus septyniems mėnesiams. Visgi šiame akte nurodyta, kad tarp jo (B. B.) ir nukentėjusiosios buvo ryšys ir juos siejo santykiai, jog jai nėra nustatyti jokie psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti faktinių bylos aplinkybių. Be to, minėtų teiginių kontekste apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad A. A. galėjo turėti santykių ir su kitais asmenimis. Nukentėjusiosios tėvas nurodė, kad jo sesuo tikrindavo A. A. telefone esančius numerius ir juos trindavo, o tai leidžia manyti, kad ji susirašinėjo ne tik su juo, bet bendravo ir su kitais asmenimis.

3.5. Apelianto teigimu, proceso metu nebuvo gautas nei vienas objektyvus duomuo įrodantis jo kaltę padarius BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą. Nuteistasis nesutinka, kad jis prieš A. A. atliko veiksmus, kurie užtraukia atsakomybę pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, nes tyčia mergaitės neviliojo, prievartos netaikė ir lytiniai santykiai nepavyko. Be to, jei jis yra baudžiamas pagal BK 153 straipsnį už lytinius santykius su mažamečiu jam sutinkant, tai tuo pačiu negali būti baudžiamas ir už jo išžaginimą. Tokiu atveju susidaro situacija, kad už tą pačią veiką jis yra baudžiamas pagal du skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius.

3.6. B. B. teigia, kad labai gailisi, jog bendravo su mažamete ir ją lietė, t. y. kad padarė BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Taip pat, kad jos prašė intymių nuotraukų ir jas kurį laiką laikė savo telefone, t. y. kad padarė BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Atsižvelgdamas į tai, jis prašo už šias veikas jam skirti švelnesnes bausmes, nes jis nesiekė sukelti A. A. lytinio susijaudinimo, per ankstyvo domėjimosi lytinėmis funkcijomis, nesveiko, iškreipto santykių tarp lyčių įsivaizdavimo, sutrikdyti jos fizinį ir psichologinį vystymąsi.

3.7. Nors apeliantas teigia pripažinęs kaltę dėl BK 162 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, jam neaišku, į kokius pornografinio pobūdžio renginius jis įtraukė nukentėjusiąją. Jie nežiūrėjo jokių nepadorių filmų, neaptarinėjo intymių fotografijų ir jomis nesidalino. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas jo kaltės padarius minėtą nusikaltimą klausimą, palieka vertinti apeliacinės instancijos teismui.

3.8. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir recidyvistu, kas buvo įvertinta kaip jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. B. B. pažymi, kad įvykio dieną jo neblaivumas nebuvo tikrinamas, o A. A. tvirtino, jog jis alkoholio nevartojo. Taip pat, apelianto teigimu, nėra priimtas teismo sprendimas jį pripažinti recidyvistu. Taigi, apeliantas, remdamasis išdėstytais argumentais, teigia, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir turi būti švelninama.

3.9. Nors teisiamajame posėdyje apeliantas neginčijo prašomo priteisti civilinio ieškinio dydžio, tačiau jo manymu priteista – 5 000 Eur dydžio neturtinė žala yra per didelė ir turi būti mažinama. Anot apelianto, civilinis ieškinys nebuvo derintas su nukentėjusiąja, kuri, pagal eksperto išvadas, negalėjo suprasti šio instituto esmės. Taigi, ieškinys ir jo dydis yra pagrįstas tik jos atstovo nuomone. Šiuo metu su A. A. psichologai nedirba, byloje nėra duomenų apie jos dabartinę psichologinę būklę, mokymosi rezultatus. Be to, net ir po įvykio A. A. jam skambino, juo domėjosi.

4. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo B. B. skiriant subendrintą bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas) pakeisti ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu B. B. paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu B. B. paskirta ir neatlikta bausme bei pastarajam paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų ir 3 (trims) mėnesiams.

4.1. Prokurorės teigimu, Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu B. B. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį, BK 162 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį bei, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, už šių nusikaltimų padarymą B. B. paskirtas bausmes ir Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, pagrįstai subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais. Tačiau teismas B. B. skirdamas galutinę bausmę, jos nepagrįstai nebendrino su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta ir neatlikta bausme.

4.2. Prokurorė nurodo, kad B. B. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2019 m. rugsėjo 3 d., buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Atsižvelgdama į minėtas BK nuostatas, prokurorė teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu B. B. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. balandžio 19 d. – t. y. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (BPK 339 straipsnio 3 dalis), todėl skirdamas B. B. galutinę bausmę, teismas turėjo vadovautis ir BK 64 straipsnio 1 dalimi bei pridėti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtą neatliktą bausmę.

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nuteistasis B. B. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuratūros apeliacinį skundą – atmesti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o prokuratūros apeliacinį skundą – tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo ir prokurorės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį B. B. pripažino kaltu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį, visgi teismo išvados, kad nuteistasis įtraukė nukentėjusiąją į pornografinio pobūdžio renginį yra niekuo nepagrįstos. Tokios aplinkybės byloje neįrodinėtos ir nenustatytos, todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 162 straipsnio 1 dalį. Be to, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo ir jo gynėjos pozicija, ginčijant teismo išvadas, kad B. B. jam inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nepagrįstas šios aplinkybės inkriminavimas bei nuosprendyje klaidingai nurodytos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės lėmė per griežtos bausmės paskyrimą. Taipogi sutiktina su prokurorės pozicija, kad skundžiamu nuosprendžiu B. B. paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, turėjo būti bendrinama ir su Tauragės apylinkės teismo Šilalės teismo rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu B. B. paskirta ir neatlikta bausme.

Dėl įrodymų vertinimo B. B. pripažįstant kaltu dėl lytinio santykiavimo su mažamete ir šių veiksmų teisinio vertinimo

7. BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas išžagino mažametį asmenį.

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu dėl mažametės A. A. išžaginimo vertino tik jį kaltinančius įrodymus, kad jo veikoje nenustatyti šie BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai: 1) lytinis santykiavimas su nukentėjusiąja vaginaliniu būdu – jo teigimu, lytinis aktas nepavyko; 2) kaltininko veikimas prieš nukentėjusiosios valią – viskas vyko abipusiu sutikimu, jam nenaudojant prievartos; 3) kaltininko žinojimas/suvokimas apie nukentėjusiosios mažametystę – jis nežinojo, kad įvykių metu A. A. buvo trylika metų, o iš jos išvaizdos ir brandos laikyti ja mažamete nebuvo pagrindo; 4) bejėgiška nukentėjusiosios būklė – nukentėjusioji buvo lytiškai brandi, turėjo pakankamai žinių apie lytinį gyvenimą.

9. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas santykių su nukentėjusiąja aplinkybes, pirmiausia pažymi, kad B. B. parodymai lytinio santykiavimo su A. A. aspektu proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi.

9.1. 2020 m. birželio 3 d. B. B. pareiškus įtarimus dėl A. A. tvirkinimo ir jos pornografinių nuotraukų įgijimo, t. y. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį, B. B. nurodė, kad A. A. jam sakė, kad jai yra trylika metų. Esant jo namuose jis ranka savo varpą įkišo A. A. į makštį bei pradėjo judėti. Anot jo, lytinis aktas truko minutę, jo nebaigė, nes erekcija nebuvo pilna ir sperma neišsiliejo (t. 4, b. l. 8–13). Taigi, dar iki įtarimų dėl A. A. išžaginimo, B. B. papasakojo apie lytinį aktą su mažamete.

9.2. Vėliau, t. y. 2021 m. vasario 15 d., pareiškus įtarimus pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, BK 162 straipsnio 1 dalį, BK 309 straipsnio 2 dalį ir BK 149 straipsnio 4 dalį, t. y. pagal kaltinimus dėl kurių yra nuteistas pirmosios instancijos teisme, taip pat ir dėl aptariamo A. A. išžaginimo, B. B. savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad turėjo lytinius santykius su A. A., žinodamas, kad nukentėjusiajai 13 metų ir patvirtindamas, kad „viskas buvo taip kaip nurodyta įtarime“ (t. 4, b. l. 22–23). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nenustatyta, jog minėta B. B. apklausa ikiteisminio tyrimo metu vyko pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Šios apklausos metu dalyvavo B. B. gynėjas Rimvidas Valančius. Nuteistasis savo parašu patvirtino, kad protokolą perskaitė ir, kad jis surašytas teisingai, šį protokolą pasirašė ir gynėjas (t. 4, b. l. 24).

9.3. Teisminio nagrinėjimo metu B. B. pozicija šiuo klausimu pakito. B. B. nepripažino, kad išžagino A. A. ir teigė, kad jiems esant be drabužių, jis ant jos užlipo, bet jam nepavyko atlikti lytinio akto, viskas truko iki minutės. Nukentėjusioji jam siuntė erotinio pobūdžio nuotraukas taip pat parašė jam, kad jai yra trylika ar tai keturiolika metų. Teisiamajame posėdyje perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, B. B. teigė, kad jis bandė lytiškai santykiauti, tačiau lytinis aktas jam nepavyko, todėl neigia, kad įkišo savo varpą A. A. į makštį (t. y. kad ją išžagino). Nuteistasis, komentuodamas parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotas aplinkybes, teigė, kad šio veiksmo metu tik parodė kaip lytinis aktas prasidėjo. Perskaičius 2020 m. gegužės 8 d. specialisto išvadą Nr. G 190/2020 (10), B. B. teigė, kad „buvau įkišęs, aš ir tyrėjai sakiau, kad bandžiau, bet man nepavyko, iki minutės laiko vyko pabandymas atlikti. Bandymas įkišti į makštį <...> Kaip plyšimai atsirado mergystės plėvėje, neįsivaizduoju, nežinau“ (t. 6, b. l. 67–70). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje B. B. teigė, kad „to akto nebuvo iki galo“ bei pabrėžė, kad nukentėjusiosios atžvilgiu prievartos nebuvo (žr. 2021 m. gruodžio 1 d. teisiamojo posėdžio protokolą). Tokios pozicijos nuteistasis laikėsi ir apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodydamas, jog nežinojo, kad įvykių metu A. A. buvo 13 m. (t. 6, b. l. 103).

10. Priešingai nei minėti nuteistojo parodymai, mažametės A. A. parodymai dėl esminių nagrinėjamų įvykių aplinkybių išliko nepakitę ir buvo nuoseklūs. Apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno A. A. nurodė, kad 2019 m. pabaigoje socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo bendrauti su vaikinu vardu B. Rašė jam, kad jai yra trylika metų. Pokalbių metu B. B. prašė atsiųsti savo nuogo kūno nuotraukų. Iš pradžių ji tai daryti atsisakė, tačiau siekdama, kad jų bendravimas nenutrūktų, padarė prašomas nuotraukas ir jas nusiuntė B. B.. 2020 m. balandį B. B. kvietimu, taksi automobiliu atvažiavo pas B. B. į namus. Antrą dieną būnant B. B. namuose jis pradėjo prie jos lįsti – dėjo ranką jai ant šono, per rūbus lietė lytinius organus, krūtinę, kišo ranką po rūbais. B. B. klausė ar jai tai patinka, o ji atsakė, kad ne. Kiek vėliau, B. B. paklausė ar ji (A. A.) norėtų meilės. Ji atsakė, kad ne, tačiau B. B. siūlė pabandyti ir ją nurengė. Ji bandė B. B. nustumti nuo savęs. Ji gulėjo ant nugaros, o B. B. atsigulė ant jos ir ne visą savo organą įkišo į jos lytinius organus. Jai skaudėjo ir apie tai pasakė B. B., po ko pastarasis nustojo tai daryti. Jis joje judėjo neilgai – apie minutę. Ji jautėsi baisiai, tai buvo pirmas jos kartas, kraujo nematė (t. 1, b. l. 69–74). Minėtus parodymus, juos papildydama reikšmingomis detalėmis, nukentėjusioji patvirtino ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. A. A. nurodė, kad ryte B. B. paklausė ar ji galėtų nusirengti, į ką ji atsakė klausdama kam to reikia. B. B. nurodė, kad ji jau turėjo pati susiprasti. Po to, ji nusiėmė dalį rūbų, o B. B. jai nuėmė kelnes ir kelnaites, nors ji šiuos rūbus laikė rankomis, kad jis nenuimtų. B. B. savo lytinį organą buvo įkišęs jai į vidų (A. A. apklausos metu paveikslėliuose parodė moteriškos ir vyriškos lyties organus), dėl ko ji juto skausmą ir prašė baigti (t. 1, b. l. 89–93).

11. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta nukentėjusiosios teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė (t. 1, b. l. 158–172). Jos metu, be kita ko, buvo prašoma atsakyti ir į klausimus, ar nukentėjusioji galėjo duoti teisingus parodymus ir ar jai yra būdingas polinkis fantazuoti. Akte konstatuota, kad A. A., atsižvelgiant į jai būdingus individualius psichologinius ypatumus (ir į socialinę brandą), protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias (iki šiol pilnai nesuvokia fizinio smurto, seksualinės prievartos esmės), galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atkurti ir duoti apie tai parodymus. Eksperčių teigimu, A. A. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei ekspertizės metu pateikti paaiškinimai pagal savo esmę yra nuoseklūs, realistiški, atitinka jai būdingus individualius psichologinius ypatumus. A. A. nenustatytas padidintas įtaigumas, tačiau sulaukusi pozityvaus dėmesio, ypatingai, kai tas dėmesys primena tėvišką/motinišką rūpestį, A. A. tampa pasyvia, linkusia paklusti ir prisitaikyti, nedrįstančia išsakyti savo požiūrio, paprieštarauti.

12. Tokios ekspertizės akte išdėstytos išvados, nepaisant to, kad ekspertizės aktas surašytas praėjus nuo tiriamų įvykių septyniems mėnesiams, teisėjų kolegijai abejonių nekelia, nes dėl esminių įvykio aplinkybių nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, dalis jos nurodytų aplinkybių (gulėjo ant nugaros; nuteistasis atsigulė ant jos; ranka laikė savo lytinį organą; judėjo apie minutę laiko) sutapo su nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių liudytojų parodymų ir kitų duomenų taip pat galima spręsti, kad apklausų metu nukentėjusioji nemelavo. Priešingai nei teigė nuteistasis, iš liudytojų D. D., E. E., G. G. ir F. F. parodymų matyti, kad jis selektyviai atrinko tik tas liudytojų parodymų dalis, kurios naudingos jam, sąmoningai nutylėdamas šių parodymų esmę, kuri patvirtina nukentėjusiosios nuoširdumą, be kita ko, ir (ar) duodant parodymus apie lytinius santykius tarp B. B. ir A. A..

13.1. Tyrimo metu liudytoja D. D. nurodė, kad A. A. paklausus ar ji turėjo lytinių santykių su B. B., pastaroji atsakė, kad neturėjo ir, nusijuokusi, išraudo. Iš to liudytoja suprato, kad galimai tokie santykiai buvo. Be to, jai pasirodė, kad mergina dangsto vaikiną (t. 2, b. l. 37, 42–45). Teisiamajame posėdyje liudytoja D. D. nurodė, kad A. A. teigė B. B. sakiusi, jog jai yra trylika metų. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, sunkiai atsakinėjo į klausimus apie B. Liudytoja pabrėžė, kad akivaizdu, jog A. A. yra mažametė, turi tam tikrų raidos sutrikimų – kartais jai reikėdavo konkretizuoti klausimus, juos perfrazuojant paprasčiau, gyvenimiškiau (t. 5, b. l. 106). Be to, liudytoja D. D. nemanė, kad A. A. galėjo išsigalvoti aplinkybes apie lytinių santykių buvimą – priešingai, iš A. A. elgesio ir emocijų ji įžvelgė galimus mergaitės patirtos seksualinės prievartos požymius (t. 2, b. l. 42–45; t. 5, b. l. 106).

13.2. Tokie liudytojos D. D. parodymai sutapo ir atitiko VTAS darbuotojos liudytojos F. F. parodymus, kuriuose ji teigė, kad iš nukentėjusiosios pasakojimo, jos manymu, lytiniai santykiai buvo bei, kad mergaitė vaikinui nurodė savo amžių (t. 2, b. l. 48–50; t. 5, b. l. 109). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis akcentavo tik liudytojos parodymus apie tai, kad A. A. šiai liudytojai nurodė, jog pas B. B. jai patiko ir jie ėjo pirkti saldainių, kurie niekaip nepaneigia B. B. lytinio santykiavimo su mažamete.

13.3. Liudytoja E. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad pati A. A. nežinojo vaikino amžiaus, o ne apie tai, kad A. A. jam nepasakė savojo. Pasak liudytojos, A. A. yra atvira ir jos elgesys pokalbio metu jai leido pagrįstai abejoti ar lytinių santykių nebuvo. Mergaitė nelinkusi fantazuoti, nors dažnai keitė nuomonę, tačiau jos keitimas susijęs su noru nuslėpti tam tikras aplinkybes (t. 2, b. l. 21–22; t. 5, b. l. 107–108). A. A. auklėtoja liudytoja G. G. mergaitę apibūdino kaip turinčią specialių poreikių, jos socialinius įgūdžius ir išvaizdą – kaip atitinkančią jos amžių; nurodė, jog pagal išvaizdą nukentėjusioji atrodo nesubrendusi – vyresne jaučiasi nebent pati, nes gyvena be mamos su broliu ir tėvu. Liudytojos teigimu, A. A. nėra linkusi fantazuoti, apkalbėti, nebent galėtų nutylėti (t. 5, b. l. 107–108).

14. Taigi, aptartų minėtų liudytojų parodymai nesudaro pagrindo abejoti A. A. parodymų patikimumu. Priešingai, jie leidžia teigti, kad A. A. nebūdingas melas ir aplinkybių išgalvojimas. Be to, minėti parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiosios parodymus bei pagrindžia kai kuriuos gynybos ginčijamus išžaginimo sudėties požymius. Antai, darbo su vaikais patirties turinčios ir iškart po įvykių su nukentėjusiąja bendravusios liudytojos E. E., D. D. ir F. F. neatmetė galimybės, jog pradžioje mergaitė galėjo nutylėti tam tikras aplinkybes, o D. D. ir F. F. savo ruožtu net įžvelgė galimai jos patirto seksualinio smurto požymius. VTAS darbuotojos D. D. ir F. F. nurodė, jog A. A. teigė vaikinui sakiusi savo amžių, t. y. jog B. B. žinojo apie nukentėjusiosios mažametystę. Be to, liudytojos D. D. ir E. E. nurodė apie nukentėjusiosios A. A. raidos sutrikimus ir, kad jos išvaizda bei branda įvykių metu atitiko jos amžių. Taigi liudytojų parodymai vertinant juos nukentėjusiosios parodymų kontekste byloja apie tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvykusį lytinį santykiavimą, nuteistojo žinojimą apie nukentėjusiosios mažametystę, bei galimą A. A. amžiaus ir psichikos būsenos nulemtą bejėgišką būklę veikos padarymo metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, be kita ko, teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad byloje tiriamų įvykių metu A. A. patyrė gėdos ir baimės jausmus, o ekspertinio tyrimo metu kalbant apie B. B. veiksmus jai kilo adekvačios emocinės reakcijos – ji nerimavo, gėdijosi ir vengė šios temos (t. 1, b. l. 171). Taigi, neabejotina, kad pirminė nukentėjusiosios pozicija iškart po įvykio policijos pareigūnams ir socialinėms darbuotojoms nurodant apie lytinių santykių tarp jos ir nuteistojo nebuvimą, buvo nulemta gėdos ir kaltės jausmo bei nenoro neigiamai pasisakyti dėl B. B., kuris būdamas daug vyresnis jai rodė pozityvų dėmesį ir rūpestį.

15. Nukentėjusiosios A. A. parodymų teisingumą bei B. B. lytinį santykiavimą vaginaliniu būdu su nukentėjusiąja patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kurių objektyvumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti. Pirmiausia, tokiais duomenimis yra specialisto išvada Nr. G 190/2020 (10). Joje konstatuota, jog A. A. mergystės plėvėje nustatyti pažengusio gijimo stadijos plyšimai, kurie vertinant randėjantį pobūdį, galėjo būti padaryti mažiausiai apie 2–3 savaites iki tyrimo pradžios. Mergystės plėvės plyšimai gali būti padaromi tiek lytinių santykių į makštį metu, tiek veikiant kitu kietu buku pailgu daiktu (t. 2, b. l. 7–8).

16. Nors specialisto išvada nėra kategoriška, tačiau kitų jau šiame sprendime aptartų bylos duomenų kontekste, ji taipogi leidžia daryti išvadą, kad A. A. mergystės plėvė galėjo būti pažeista 2020 m. balandžio 19 d., t. y. B. B. lytiškai su ja santykiaujant. Ši diena patenka į laikotarpį, kuriuo, pasak specialisto, nukentėjusiajai galėjo būti padaryti mergystės plėvės pažeidimai (mergaitės kūno tyrimas pradėtas 2020 m. gegužės 4 d., t. y. praėjus 16 d. nuo byloje nagrinėjamų įvykių), be to, pats apeliantas neneigia bandymo atlikti lytinius santykius. Šiame kontekste aplinkybė, kad, remiantis ta pačia išvada, kitoje A. A. lytinių organų vietoje nustatyta kraujosruva, kuri galėjo būti padaryta likus kelioms dienoms iki tyrimo pradžios, teisėjų kolegijos vertinimu, esminės įtakos neturi – akivaizdu, kad tai yra naujesnis sužalojimas, kuris niekaip nesusijęs su aptariamais įvykiais. Specialisto išvados vertinimui įtakos neturi ir aplinkybė, kad tyrimas atliktas nuo įvykio praėjus 2 savaitėms – bylos duomenimis, to anksčiau nebuvo galimybių padaryti dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos, o ir specialistui tai nesutrukdė nurodyti laikotarpio, kuriuo buvo padaryti A. A. mergystės plėvės įplyšimai. Taip pat B. B. siekį seksualiai bendrauti su nukentėjusiąja netiesiogiai patvirtina byloje neginčijamas faktas, kad nuteistasis prašė bei nukentėjusioji jam siuntė savo pačios pornografinio pobūdžio nuotraukas, kuriose buvo užfiksuotos jos krūtys, lytiniai organai; taip pat byloje užfiksuoti pokalbiai, kurių metu nuteistasis skatino merginą kišti pirštus į lytinius organus ir prašė tai užfiksuoti bei atsiųsti ir pan. (žr. nuotraukas ir jų apžiūros protokolą; t. 2, b. l. 122–142).

17. Taigi byloje esantys objektyvaus pobūdžio duomenys apjungia jau minėtus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus į nuoseklią bei logišką įrodymų grandinę, kuri leidžia konstatuoti, kad B. B. vaginaliniu būdu lytiškai santykiavo su mažamete A. A..

18. Kaip jau minėta nuteistasis pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nurodė, jog lytinis aktas nepavyko (jo varpa buvo suglebusi, nebuvo spermos ir merginos kraujo) – vyko tik bandymas lytiškai santykiauti, todėl mergina nebuvo išžaginta.

19. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką išžaginimas laikomas baigtu nuo lytinio santykiavimo su asmeniu pradžios: veika kvalifikuojama kaip baigtas išžaginimas pagal BK 149 straipsnį, kai lytinis aktas tarp kaltininko ir nukentėjusiosios buvo pradėtas, t. y. vyro varpa buvo įkišta į moters lytinius organus. Jeigu kaltininkui lytinio santykiavimo nepavyko pradėti dėl nepakankamo susijaudinimo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K-349-696/2015). Taigi iš esmės išžaginimas gali būti laikomas nebaigtu iki to momento, kol varpa niekaip nėra įsiskverbiama į vaginą – kitaip tariant pasikėsinimo išžaginti stadija perauga į baigtą nusikaltimą nuo to momento, kai asmuo pradeda atlikti minėtus seksualinius veiksmus.

20. Šiuo atveju nuteistasis gindamasis teigia, kad nors bandė, tačiau jam nepavyko įkišti lytinio organo į nukentėjusiosios vaginą. Net ir tokios, byloje nepasitvirtinusios, nuteistojo pozicijos kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra pavyzdžių, kai ir toks „ne visiškas“ įsiskverbimas į mažametės vaginą yra laikomas baigtu nusikaltimu. Pavyzdžiui, vienoje iš kasacinio teismo nutarčių konstatuota, jog „pasinaudodamas savo pusseserės mažametės nukentėjusiosios A. U. <...> bejėgiška būkle dėl mažametystės, bandė įvesti savo lytinį organą į jos makštį, taip lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja mažamete A. U. prieš jos valią, t. y. išžagino mažametę A. U“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–261/2014).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, o ypač į patikimais pripažintus A. A. parodymus bei nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie minutę trukusį nuteistojo lytinio organo judėjimą nukentėjusiosios vaginoje ir nustatytus nukentėjusiosios mergystės plėvės pažeidimus, neabejotina, jog minėtas įsiskverbimas iš tiesų buvo, t. y. B. B. natūraliu būdu santykiavo su A. A.. Pažymėtina, jog konstatuojant lytinį santykiavimą nebūtina įrodyti, kad dėl savo veiksmų kaltininkas patyrė lytinį pasitenkinimą, jog jį ištiko ejakuliacija, ar kad iš moters vaginos bėgo kraujas (pvz., mergystės plėvės plyšimas ne visais atvejais lemia kraujo pasirodymą). Todėl gynybos teiginiai apie minėtų aplinkybių tinkamą neištyrimą ir būtinybę atlikti kitus tyrimus (pvz., patalynės tyrimą, nors ji, paties apelianto teigimu, po įvykio buvo išskalbta ir pakeista) yra tik deklaratyvi gynybos pozicija siekiant visais būdais nepagrįstai išvengti atsakomybės už lytinį santykiavimą su mažamete.

22. Iš šiame teismo sprendime jau analizuotų bylos duomenų teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad B. B. žinojo, jog santykiauja su mažamete. Pirmiausia, pati nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad nuteistajam pasakė, jog jai yra trylika metų. Kaip jau minėta šio sprendimo 9.1 – 9.2 pastraipose, šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats nuteistasis. Tai, kad nukentėjusioji B. B. buvo pasakiusi savo tikrąjį amžių patvirtino liudytojos D. D. ir F. F.. Teisėjų kolegija įvertino ir gynybos teiginius, kad A. A. matęs liudytojas H. H. tyrimo metu ją apibūdino kaip atrodančią 19 m., nes pats augina panašaus amžiaus dukrą. Visgi liudytojos G. G. ir D. D. nukentėjusiąją A. A. apibūdino kaip mažametę, mažą mergaitę, kuri turi pastebimų raidos sutrikimų, be to, ekspertės konstatavo, jog mergina turi specialių poreikių, jos gebėjimai riboti, asmenybė nebrandi, vaikiška, naivi, o išvaizda atitinka amžių (t. 1, b. l. 168–172). Teismo posėdyje liudytojas H. H. nurodė, kad tyrimo metu jam tik pasirodė, kad A. A. buvo 16–17 m., nes jo duktė, kuriai yra 18 m., už minėtą merginą iš tikro atrodo vyresnė (t. 5, b. l. 144). Taigi H. H. parodymai apie A. A. išvaizdą ir jos amžių yra subjektyvūs bei niekaip nepaneigia B. B. žinojimo apie merginos tikrąjį amžių. Visa tai leidžia konstatuoti, kad nuteistasis ne tik žinojo apie A. A. mažametystę, tačiau veikos padarymo metu, būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir pats turėdamas vaikų, iš mergaitės bendravimo ypatumų bei išvaizdos suvokė, jog lytiškai santykiauja su mažamete.

23. Apeliantas teigia, jog nukentėjusioji buvo lytiškai brandi, turėjo žinių apie seksualinius santykius., t. y. jog A. A. nebuvo bejėgiškos būklės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys ir kiti nustatyti faktai neleidžia abejoti, kad nukentusioji buvo bejėgiškos būklės, o nuteistasis tai suvokė bei tuo pasinaudojo.

23.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyksta nenaudojant jokių išorinių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-527/2011, Nr. 2K-223/2013, Nr. 2K-349-696/2015).

23.2. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, jog lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu, neturinčiu keturiolikos metų asmeniu, paprastai yra vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis, duodamas sutikimą tokiems veiksmams, pagal savo išsivystymą suvokė daromų su juo veiksmų esmę arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Jei mažametis nesuvokia padaryto nusikaltimo aplinkybių, laikoma, kad kaltininkas pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Jei nukentėjusiajam nėra suėję keturiolikos metų, teismas, spręsdamas klausimą dėl bejėgiškos būklės požymio buvimo, turi įvertinti to asmens psichinę ir socialinę brandą ir tik tada padaryti išvadą, ar sutikimas yra sąmoningas ir duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę. Priešingu atveju, net ir esant formaliam asmens sutikimui, veika vertinama kaip padaryta prieš nukentėjusiojo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-527/2011, Nr. 2K-349-696/2015, Nr. 2K-116-942/2016). Pažymėtina, jog sprendžiant ar lytinio santykiavimo metu mažametis buvo bejėgiškos būklės, svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose yra teismo medicinos, psichiatrijos, psichologijos specialistų išvados (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-313/2012).

23.3. Turėdama omenyje minėtą teisminę praktiką, teisėjų kolegija neabejoja byloje pateiktu ekspertizės akte Nr. 103MS-139/2020 padaryta išvada, kad A. A. nesuprato su ja atliktų seksualinių veiksmų reikšmės. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad tokie veiksmai buvo atliekami asmens, kurį mergaitė laikė jai artimu ir kurio dėmesio ji siekė, todėl šių veiksmų netinkamumo ir jų socialinės reikšmės nukentėjusioji objektyviai negalėjo suvokti bei buvo bejėgiškos būklės. Antai, iš ekspertizės akto ir liudytojų parodymų matyti, kad A. A. siekia vyresnio amžiaus asmenų dėmesio (pvz., auklėtojos) bei jo sulaukusi, ypatingai, kai jis primena tėvišką/motinišką rūpestį, tampa pasyvia, linkusia paklusti ir prisitaikyti, nedrįstančia išsakyti savo požiūrio, paprieštarauti („jai nėra būdingas aktyvus savo interesus, poreikius ginantis elgesys, priešingai, atsidūrusi emociškai sudėtingose situacijoje jos reakcija sulėtėja, ji greitai pasimeta, nusileidžia“ (t. 1, b. l. 168)). Turint omenyje, kad A. A. bendravo su beveik dvidešimčia metų vyresniu vyru, kuris po mažametės konflikto su tėvu, sutiko ją priimti savo namuose ir net apmokėjo kelionės taksi išlaidas ir kurį laikė savo vaikinu, akivaizdu, jog mažametė jautėsi B. B. svarbi, manė, jog jis ja rūpinasi ir visa ši situacija realiai suvaržė A. A. galimybes pasipriešinti nuteistajam bei sudarė sąlygas pastarajam pasinaudoti mažamete savo poreikių patenkinimui. Taip pat, anot eksperčių, A. A. aktyviau priešintis nuteistajam negalėjo ir dėl jauno savo amžiaus, t. y. fizinių ypatumų. Tokioje situacijoje adekvatus ir veiksmingas A. A. pasipriešinimas nuteistajam iš esmės nebuvo galimas, todėl tokioje situacijoje jos elgesys, kurio metu, kaip ji teigė, išreiškė nesutikimą nusirengti, bandė nustumti nuteistąjį (žr. šio sprendimo 10 pastraipą), niekaip negali būti vertinamas kaip nesipriešinimas ar kaip juridiškai reikšmingas sutikimas lytiniams santykiams su nuteistuoju – t. y. laikytina, jog nukentėjusioji negalėjo pasipriešinti dėl bejėgiškos būklės, kurią nulėmė jos amžius, santykių su nuteistuoju pobūdis ir jos psichinės būklės ypatumai.

24. Konstatavus bejėgišką A. A. būklę, B. B. veikos kvalifikacijos nekeičia ir gynybos pabrėžiamos aplinkybės, kad nuteistasis prieš nukentėjusiąją nesmurtavo ir jai negrasino. Pažymėtina, jog pasinaudojimas bejėgiška būkle nuo kitų BK 149 straipsnio dispozicijoje numatytų nukentėjusiojo valios palaužimo būdų būtent ir skiriasi tuo, kad jis nėra susijęs su tiesioginiu smurto panaudojimu. Lygiai taip pat lytinis santykiavimas su bejėgiškos būklės asmeniu negali būti vertinamas kaip savanoriškas lytinis santykiavimas, todėl gynybos versija apie galimą atsakomybę už lytinius santykius su mažamečiu pagal BK 153 straipsnį yra nepagrįsta. Atmestina ir gynybos versija, kad pripažindamas B. B. kaltu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir BK 153 straipsnio 1 dalį teismas pažeidė draudimą bausti du kartus už tą patį (lot. non bis in idem) – BK 153 straipsnio 1 dalis B. B. inkriminuota už intelektualųjį nukentėjusiosios tvirkinimą, kurį nuteistasis atliko su mergaite bendraudamas internetu, o ne už lytinį santykiavimą su ja.

25. Taigi laikytina, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įrodymus vertino tinkamai ir jų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad B. B., žinodamas apie A. A. mažametystę bei suvokdamas apie jos bejėgišką būklę, 2020 m. balandžio 19 d. su ja santykiavo vaginaliniu būdu, t. y. padarė BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl B. B. kaltės padarius BK 162 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą

26. Pagal BK 162 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas verbavo, vertė arba įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, arba išnaudojo vaiką tokiems tikslams, arba išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnėsi iš tokios vaiko veiklos. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas yra vaiko saugumas nuo seksualinio išnaudojimo. Skundžiamu nuosprendžiu B. B. pagal BK 162 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu už tai, kad įtraukė mažametę A. A. į pornografinio pobūdžio renginį, o būtent: „bendravo su nukentėjusiąja A. A. <...> žinodamas, kad nukentėjusioji yra trylikos metų – mažametė, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus bei naudodamas psichinę įtaigą, įkalbėjo mažametę atsiųsti savo pačios nuotraukas bei vaizdo medžiagą, kuriose būtų matyti jos nuogas kūnas, apnuoginti lytiniai organai, rašė jai nepadoraus, vulgaraus turinio žinutes apie seksualinių poreikių tenkinimą, lytinius santykius, dėl to A. A. paveikta psichinės įtaigos nusifotografavo nuoga, nuotraukose atvirai demonstravo lytinius organus ir nusiuntė interneto socialiniame tinklalapyje www.facebook.com į jo naudojamą paskyrą „duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip keturias pornografinio turinio nuotraukas, kuriose atvirai demonstruojami nukentėjusiosios lytiniai organai. Taip <...> pažeidė mažametės nukentėjusios seksualinį neliečiamumą, atliko jaunesnės negu šešiolikos metų A. A. tvirkinamuosius veiksmus, įtraukė ją į pornografinio pobūdžio renginį bei įgijo pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas“ (žr. šio teismo sprendimo 1 pastraipą). Nuosprendžiu konstatuota, kad analogiškais veiksmais B. B. padarė ir BK 153 straipsnio 1 dalyje (jaunesnio nei 16 m. asmens tvirkinimas) bei BK 309 straipsnio 2 dalyje (pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas, įgijimas) numatytus nusikaltimus.

27. Nuteistasis B. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam neaišku į kokius renginius jis įtraukė A. A.. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokių veiksmų nuteistasis neatliko, be to, tokios aplinkybės byloje netgi nebuvo įrodinėjamos, o tik formaliai, pagal vieną iš BK 162 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų alternatyvių požymių, pažodžiui įrašytos į 2021 m. vasario 15 d. tyrėjos B. B. pareikštus įtarimus (t. 4, b. l. 19), bei vėliau iš esmės neatsakingai perkeltos į kaltinamąjį aktą ir skundžiamą nuosprendį.

28. Pažymėtina, jog Lietuvos teismų praktikoje BK 162 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymio „įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose“ turinys nėra analizuotas ir detalizuotas. Visgi „pornografinio pobūdžio renginio“ sąvoka yra apibrėžta 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (pažymėtina, jog šios direktyvos priėmimas turėjo įtakos keičiant ir BK 162 straipsnyje apibrėžiamų nusikaltimų dispozicijas), bei gali padėti atskleisti aptariamo požymio esmę. Antai, minėtos direktyvos 2 straipsnio e punkte nurodoma, kad pornografinis renginys – tai organizuotas žiūrovams skirtas vaiko tikrų arba apsimestinių atvirų seksualinių veiksmų arba vaiko lyties organų, pirmiausia, seksualiniais tikslais, tiesioginis demonstravimas (be kita ko, informacinėmis ir ryšių technologijomis). Iš to galima daryti išvadą, kad asmuo atsako už vaiko įtraukimą dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, kai imasi tiesioginių veiksmų jį įtraukiant į tam tikrai auditorijai skirtas tiesiogines seksualinių veiksmų su vaiku arba vaiko lytinių organų demonstracijas. Be to, akivaizdu, kad minėtas požymis inkriminuojamas tada, kai asmuo savo tiesioginiais ir kryptingais veiksmais įtraukia vaiką ne į bet kokį, bet į organizuotą renginį, kurio metu ne sau, o žiūrovams ar kitai platesnei auditorijai demonstruojamas vaiko kūnas arba su juo atliekami seksualiniai veiksmai. Būtent tokiame, aiškiai didesnį veikos pavojingumą apibūdinančių BK 162 straipsnio dispozicijoje nurodytų požymių kontekste, teisėjų kolegija neįžvelgia ir jokių kitų, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nenurodytų, bet nuosprendžio aprašomojoje dalyje tik lakoniškai paminėtų šios veikos požymių.

29. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio 42–43 pastraipas) matyti, kad teismas motyvuodamas BK 162 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių buvimą B. B. veiksmuose, nurodė ne jau aptartą vaiko įtraukimo dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose požymį, o visiškai kitą, t. y. „vaiko išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti” požymį (teismas nurodė, kad „nukentėjusioji A. A. buvo išnaudojama pornografinei produkcijai gaminti”). Viena vertus, toks požymis kaltinime B. B. nebuvo nurodytas, kita vertus, teismas neįvertino, kad kaltinime tiesiogiai aprašyti veikos požymiai, susiję su B. B. veiksmais įkalbant mažametę atsiųsti nuogo kūno nuotraukas bei įgyjant ne mažiau kaip keturias pornografinio turinio nuotraukas (žr. šio sprendimo 1 ir 26 pastraipas) atitinka ne BK 162 straipsnio 1 dalyje numatytą, o tuo pačiu kaltinimu inkriminuotą BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytą požymį – įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, įkalbėjimas mažametę atsiųsti nuogo kūno nuotraukas savo poreikių patenkinimui ir ne mažiau kaip keturių pornografinio turinio nuotraukų įgijimas bei laikymas neatitinka nei BK 162 straipsnio 1 dalyje nurodyto požymio „įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose“, nei „vaiko išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti“ požymio, kurie negali būti aiškinami formaliai, nevertinant viso BK 162 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pavojingumo, be kita ko, susijusio ir su pasipelnymu iš tokios veikos, konteksto.

30. Taigi, teisėjų kolegija negali sutikti su teismo išvada, kad nuteistasis B. B. įtraukė nukentėjusiąją A. A. į pornografinio pobūdžio renginį ir taip padarė BK 162 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau sutinka su byloje neginčijama ir abejonių nekeliančia pirmosios instancijos teismo išvada dėl B. B. nuteisimo pagal BK 309 straipsnio 2 dalį už pornografinių dalykų, kuriuose vaizduojama mažametė A. A., įgijimą ir laikymą. Atsižvelgiant į tai, kad B. B. nepadarė veikos, turinčios BK 162 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, šioje dalyje apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – jis dėl šio nusikaltimo padarymo išteisintinas (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl B. B. neblaivumo padarant jam inkriminuojamus nusikaltimus

31. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad visus jam inkriminuojamus nusikaltimus, be kita ko, ir išžaginimą, B. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad tai turėjo įtakos jo veiksmams bei tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (t. 6, b. l. 92–93). Ši aplinkybė nurodoma ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašant B. B. inkriminuotas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (žr. šio teismo sprendimo 1 pastraipą), tačiau nenurodoma aprašant B. B. padaryto išžaginimo faktines aplinkybes (žr. šio teismo sprendimo 2 pastraipą). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistojo gynėja teigė, kad ši aplinkybė grindžiama išimtinai paties nuteistojo parodymais ir neįrodyta, o apeliaciniame skunde šios aplinkybės egzistavimą neigė ir nuteistasis.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia gynybos ir nuteistojo pozicija. Iš tiesų, tokia kaltinimo ir pirmosios instancijos teismo išvada buvo padaryta vadovaujantis tik paties nuteistojo tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos vėliau jis paneigė. Jokių kitų tokią aplinkybę objektyviai patvirtinančių duomenų proceso metu nebuvo gauta – priešingai, pavyzdžiui, nukentėjusioji teigė, kad lytinių santykių metu B. B. buvo blaivus. Taigi, byloje šiuo klausimu yra nepanaikinamų abejonių, kurios turi būti vertinamos nuteistojo naudai. Bet kuriuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad B. B. veiksmams alkoholis turėjo įtakos. Antai, B. B. su nukentėjusiąja pradėjo bendrauti dar 2019 m. pabaigoje ir neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu vykdė iki 2020 m. balandžio 19 d., t. y. šiuo laikotarpiu ją tvirkino, įkalbėjo padaryti bei įgijo nuotraukas, kuriose ji vaizduojama nuoga (to gynyba neginčija), bei galiausiai ją išžagino. Iš to akivaizdu, kad B. B. veikimas pasižymėjo tęstinumu – savo poreikių patenkinimo jis nuosekliai siekė tam tikrą laiką. Taigi, teisėjų kolegija įžvelgia nuoseklų ir orientuotą nuteistojo seksualizuotą bendravimą su mažamete ir todėl, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, negali pripažinti įrodyta aplinkybės, jog B. B. nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo jo neblaivumas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, iš nuosprendžio šalintinos visos su B. B. neblaivumu padarant nusikaltimus susijusios faktinės aplinkybės bei viena iš jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

33. Atsižvelgiant į visa tai ir turint omenyje, kad byloje nėra ginčo dėl B. B. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje, byloje įrodytomis pripažintinos tokios šių nusikaltimų padarymo aplinkybės: B. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir kitu adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis mobiliojo ryšio telefonais „Xiaomi“, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Samsung Galaxy mini 2“, IMEI (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. kovo 22 d. per interneto prieigą prisijungdamas prie paskyros „(duomenys neskelbtini)“, esančios socialiniame tinklalapyje „www.facebook.com“, elektroninėje erdvėje per susirašinėjimų programą „Messenger“ tikslingai bendravo su nukentėjusiąja A. A., gim. (duomenys neskelbtini), turinčia „www.facebook.com“ paskyras „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad nukentėjusioji yra trylikos metų – mažametė, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus bei naudodamas psichinę įtaigą, įkalbėjo mažametę atsiųsti savo pačios nuotraukas bei vaizdo medžiagą, kuriose būtų matyti jos nuogas kūnas, apnuoginti lytiniai organai, rašė jai nepadoraus, vulgaraus turinio žinutes apie seksualinių poreikių tenkinimą, lytinius santykius, dėl to A. A., paveikta psichinės įtaigos, nusifotografavo nuoga, nuotraukose atvirai demonstravo lytinius organus ir nusiuntė interneto socialiniame tinklalapyje „www.facebook.com“ į jo naudojamą paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ ne mažiau kaip 4 (keturias) pornografinio turinio nuotraukas, kuriose atvirai demonstruojami nukentėjusiosios lytiniai organai. Taip B. B. pažeidė mažametės nukentėjusios seksualinį neliečiamumą, atliko jaunesnės negu šešiolikos metų A. A. tvirkinamuosius veiksmus bei įgijo pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas, ir laikė, kol jo namuose (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 3 d. buvo atlikta krata.

Dėl nuteistajam B. B. paskirtos bausmės

34. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

35. Pirmosios instancijos teismas už BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą B. B. paskyrė 10 (dešimties) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimus, numatytus BK 153 straipsnio 1 dalyje, BK 162 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje subendrintą – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę (šią bausmę nulėmė pagal BK 162 straipsnio 1 dalį paskirta 5 metų bausmė, kuri apėmė švelnesnes pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį paskirtas 2 (dvejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių bausmes). Paskirdamas bausmes pagal visus minėtus straipsnius, teismas konstatavo, kad nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog veikas jis padarė būdamas neblaivus ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Už BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nuteistajam paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su jau minėta, pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, BK 162 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį subendrinta, 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme ir B. B. paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmių apėmimo būdu subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu B. B. paskirta laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Minėtų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šiuo teismo sprendimu B. B. išteisintinas dėl BK 162 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo bei pripažinta, jog byloje neįrodyta, kad nuteistasis jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, o tai sudaro pagrindą peržiūrėti bausmes B. B..

36. Iš bylos medžiagos matyti, kad B. B. praeityje teistas keturis, o ne penkis kartus, kaip teigiama skundžiamame nuosprendyje (jame skiriant bausmę B. B. buvo įvertintas ir teistumas už jau po šioje byloje inkriminuojamų nusikaltimų padarytą naują nusikaltimą; žr. t. 6, b. l. 61). B. B. anksčiau teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai (nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą), teisingumui (vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę), vaikui ir šeimai (vengė pareigos mokėti lėšas (duomenys neskelbtini) sūnų išlaikymui), transporto eismo saugumui (vairavo būdamas neblaivus) ir jam ne kartą buvo paskirtos švelnesnės bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmės vykdymo atidėjimo metu buvo skiriami papildomi įpareigojimai, bet teismo pasitikėjimas viliantis, jog B. B. ateityje gali veikti išimtinai teisėtu būdu, buvo nuolat laužomas. Galiausiai nepaisydamas bausmės vykdymo atidėjimo pagrindu vykdomos priežiūros, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio iki 2020 m. balandžio 19 d. B. B. padarė tris naujus tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkų tyčinį nusikaltimą – mažametės išžaginimą. Taigi taikytos įvairios poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė B. B. elgesio teigiama linkme, jis nepadarė reikiamų išvadų ir nenustojo elgtis nusikalstamai ir neteisėtai. Visos minėtos aplinkybės rodo B. B. būdingą neteisėtą elgesio modelį, kuris neretai susijęs ir su alkoholio vartojimu bei patvirtina faktą, kad B. B. šioje byloje inkriminuojamas veikas padarė esant BK 27 straipsnyje numatytoms sąlygoms, kurios apibrėžia nusikaltimų recidyvą ir asmens kaip recidyvisto statusą – nustatyti nusikaltimai buvo padaryti neišnykus ankstesniam teistumui už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto tyčinio nusikaltimo padarymą ir ši aplinkybė sunkina nuteistojo teisinę padėtį. B. B. ne kartą baustas ir administracine tvarka, tačiau, skirtingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje ne dvidešimt du, o trylika kartų. Tarp B. B. pažeidimų dominuoja atvejai, kai jis neblaivus pasirodė viešumoje arba kitaip trikdė viešąją rimtį, be kita ko, jis baustas ir už alkoholio vartojimą kartu su nepilnamete (t. 3, b. l. 170–180).

37. Tokioje situacijoje, akivaizdu, kad švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės paskyrimas nebūtų pakankama bei efektyvi baudžiamosios atsakomybės taikymo forma ir bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Vis tik teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, vienos sunkinančios aplinkybės pašalinimą bei jau aptartus netikslumus apibūdinant nuteistojo asmenybę, įžvelgia pagrindą sušvelninti nuteistajam B. B. už BK 149 straipsnio 4 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą 10 (dešimties) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, jau minėtos teismo padarytos klaidos galėjo turėti įtakos priimant sprendimą ne tik dėl bausmės paskirtos pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, bet ir dėl kitų už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių bei subendrintos bausmės, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas jau minėtas ir bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, mano, kad už BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, bausmės tikslus gali užtikrinti ir 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas. Tokia bausmė nėra per griežta net ir turint omenyje gynybos pateiktus duomenis apie tai, kad B. B. turi tris vaikus, juolab, kad praeityje B. B. yra teistas už tai, kad vengė pareigos išlaikyti savo sūnus. Atsižvelgdama į visas jau minėtas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, teisėjų kolegija įžvelgia pagrindą sušvelninti bausmes, paskirtas ir pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, bei pagal BK 309 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, už šiuos nusikaltimus paskirtos 2 (dvejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės švelnintinos iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo.

39. Turint omenyje, kad BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu ir B. B. skirtina subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi prie už BK 149 straipsnio 4 dalį paskirtos 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėtina pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį paskirtos subendrintos bausmės dalis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo bei B. B. skirtina galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimis, bausmių apėmimo būdu subendrintina su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir nustatoma subendrinta bausmė ­ laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bausmės laiką įskaitė ir nuteistojo sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką, todėl šioje dalyje nuosprendis teisingas ir neturi būti keičiamas.

40. Teisėjų kolegija pritaria prokuratūros apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, kad nagrinėjamoje byloje B. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė turėjo būti bendrinama ir su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamojoje byloje nustatyti nusikaltimai buvo padaryti laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio iki 2020 m. balandžio 19 d., t. y. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu B. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (iš probuojamųjų asmenų registro jis išregistruotas tik 2020 m. rugsėjo 4 d.). BK 64 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad „jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina.“. Atsižvelgiant į visa tai, nuteistajam B. B. šiuo teismo sprendimu paskirta subendrinta 9 (devynerių) metų ir 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis nuostatomis, bendrintina su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu B. B. paskirta neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją iš dalies pridedant – prie šioje byloje paskirtos bausmės pridedant 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę B. B. nustatant laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Minimali bausmės dalis pridedama atsižvelgiant ir į tai, kad tokią bausmės dalį apeliaciniu skundu prašo pridėti prokuroras, o nuteistojo teisinė padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio

41. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo B. B. nukentėjusiosios A. A. naudai priteista 5 000 Eur dydžio neturtinė žala. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teisiamajame posėdyje sutiko su prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu, tačiau vis tik mano, kad jį reikėtų sumažinti, nes civilinis ieškinys nebuvo derinamas su nukentėjusiąja ir jame yra išreikšta tik jos atstovo nuomonė, be to, nėra jokių duomenų apie dabartinę nukentėjusiosios psichinę būklę.

42. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

43. Laikydamasi tokių teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje mažametės nukentėjusiosios naudai priteistas neturtinės žalos dydis yra proporcingas ir atitinka teismų praktiką panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-129-699/2015, Nr. 2K-16-895/2016, Nr. 2K-324-507/2016 – už nepilnamečio, t. y. 14 m. sulaukusio vaiko, išžaginimą (BK 149 straipsnio 3 dalis) yra patvirtinęs kaip pagrįstai paskirtą neturtinės žalos dydį – nuo 2 896 Eur iki 8 000 Eur; Nr. 2K-174-719/2021 – nepilnamečiui nukentėjusiajam už jo atžvilgiu padarytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 150 straipsnio 3 dalyje ir BK 161 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus buvo priteista 7 500 Eur dydžio neturtinė žala). Taigi nagrinėjamoje byloje priteista 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos suma, turint omenyje ir faktą apie besikeičiančią ekonominę situaciją bei jau minėtais teismų sprendimais kitose bylose nustatytus neturtinės žalos dydžius (tuo metu esant didesnei pinigų vertei ir perkamajai galiai nei nagrinėjamos bylos metu), be kita ko, ir tais atvejais, kai dėl panašių veikų nukentėjo vyresnis vaikas, t. y. ne mažametis, o nepilnametis, laikytina pagrįsta ir proporcinga.

44. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje buvo padaryti net trys nusikaltimai – du seksualiniai nusikaltimai numatyti BK 149 straipsnio 4 dalyje ir BK 153 straipsnio 1 dalyje bei BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytas su vaikų pornografija susijęs nusikaltimas. Veikų padarymo metu nukentėjusioji buvo mažametė, kas ne tik didina padarytų veikų pavojingumą (pvz., pats įstatymų leidėjas mažamečio išžaginimą laiko sunkiausiu seksualiniu nusikaltimu), tačiau ir byloja apie ypač ankstyvą intervenciją į nukentėjusiosios seksualinę sveikatą, ydingą tokio pobūdžio veiksmų supratimo formavimą bei šių veikų išliekamuosius padarinius vaikui. Įvertinus tai, kad neteisėti B. B. seksualinio ir kitokio pobūdžio veiksmai mažametės atžvilgiu buvo kryptingi, taip pat vaiko būklę, kuri atsispindi globos namų specialistų surašytuose dokumentuose (po įvykių pastebėtas seksualizuotas nukentėjusiosios elgesys) ir ekspertizės akte (seksualinio pobūdžio veiksmai nulėmė iškreiptą A. A. požiūrį į romantinius santykius bei nulėmė seksualizuoto elgesio raišką ir, kad neigiamas įvykių vertinimas A. A. asmenybės ir psichikos būsenai išryškės ateityje, kai ji pradės suprasti B. B. veiksmų esmę; t. 1, b. l. 160–172), darytina išvada, kad 5 000 Eur piniginės sumos priteisimas ne tik neprieštarauja nusistovėjusiai teismų praktikai, tačiau įvertinus šios bylos specifiką bei kitus jos ypatumus, vertintina kaip nedidelė ir itin palanki nuteistajam. Taigi apeliacinio skundo argumentai prašant ją mažinti yra neadekvatūs ir atmestini.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

45. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. lapkričio 29 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma Nr. (12.32Mr) PT–8446 dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-422-1020/2021 (naujas baudžiamosios bylos numeris 1A-122-1020/2022). Šioje pažymoje nurodoma, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam B. B. buvo patirtos 320,47 Eur dydžio išlaidos, kurios iš nuteistojo priteistinos valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

46. Minėtų BPK nuostatų ir teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad apeliacinį skundą šioje byloje padavė ne tik nuteistasis, bet ir prokuratūra. Taigi apeliacinis procesas vyko ne tik nuteistojo, tačiau ir valstybės iniciatyva siekiant pabloginti nuteistojo teisinę padėtį. Be to, nuteistojo B. B. apeliacinio skundo argumentai dėl jam nepagrįstai inkriminuoto BK 162 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, dėl paskirtos per griežtos bausmės ir dėl nepagrįstai nustatytos vienos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pasitvirtino, taigi procesas apeliacinės instancijos teisme nuteistojo buvo inicijuotas pagrįstai. Atsižvelgdama į tai, o taip pat įvertindama aplinkybę, kad nuteistajam šiuo metu yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas ir jis yra laikomas įkalinimo įstaigoje bei dėl byloje paduoto prokuratūros apeliacinio skundo nuteistojo gynyba buvo būtina, teisėjų kolegija atsižvelgdama ir į kasacinio teismo praktiką aptariamu klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021, taip pat kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021 ir kt.)., laiko, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo, kuriam gynėjas buvo paskirtas ne paties nuteistojo, o valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Taigi, VGTPT prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais bei BPK 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį pakeisti:

nuosprendžio dalį, kuria B. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 162 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – B. B pagal BK 162 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių ir motyvuojamosios dalies pašalinti aplinkybes apie tai, kad inkriminuojamus nusikaltimus B. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Nuosprendžio dalį dėl B. B. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės pakeisti, paskirtąją 10 (dešimties) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinant iki 9 (devynių) metų laisvės atėmimo.

Nuosprendžio dalį dėl B. B. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pakeisti, paskirtąją 2 (dvejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinant iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo.

Nuosprendžio dalį dėl B. B. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės pakeisti, paskirtąją 2 (dvejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinant iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu (prie bausmės, paskirtos pagal BK 149 straipsnio 4 dalį pridedant dalį bausmės, kuri paskirta apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį) ir paskirti 9 (devynerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 9 (devynerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu B. B. paskirta ir neatlikta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyti galutinę subendrintą 9 (devynerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.