- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-02
- Bylos Nr.
- e2S-670-372/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8920-284/2020 pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo. Teismo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad A. M. (duoemnys neskelbtini) faktiškai priėmė palikėjo M. M. (duomenys neskelbtini) palikimą ir 1940 m. liepos 22 d. buvo savininku 4,1 ha žemės ploto (duomenys neskelbtini), tam tikslui, kad būtų atkurta nuosavybės teisė į šį žemės sklypą; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. priėmė A. M. palikimą po jo mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu ir įgijo visas jo turėtas turtines ir neturtines teises, taip pat teisę atkurti nuosavybės teisę į 4,1 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyta priimti.
3. Teismas nurodė, kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
4. Teismas, įvertinęs Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi nutrauktoje civilinėje byloje Nr. 2YT-222-284/2017 nustatytus duomenis, bei pareiškėjo pateiktą pareiškimą, konstatavo, jog pareiškėjas, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai nutraukti bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (t. y. kaip nenagrinėtiną teisme, nes prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai nesukurs J. B. jokių teisinių padarinių), Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams pateikė visiškai tapatų pareiškimą.
5. Teismas nurodė, kad tiek civilinėje byloje Nr. 2YT-222-284/2017, tiek nagrinėjamojoje byloje dalyvauja tos pačios šalys (pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), tas pats teisminio nagrinėjimo objektas (ieškinio dalykas), t. y. pareiškimo dalykai sutampa, nes abiejuose pareiškimuose keliami tie patys (iš esmės identiški) reikalavimai – siekiama atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (4,1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)), nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl savininko ir palikimo priėmimo faktiniu valdymu; pareiškimo pagrindas – visiškai tos pačios faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo materialiuosius teisinius reikalavimus (pareiškimas perrašytas), o įrodymai – tie patys, kurie buvo pateikti nutrauktoje byloje.
6. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog civilinė byla Nr. 2YT-222-284/2017 buvo nutraukta konstatavus, kad pareiškėjas nebuvo inicijavęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, o šiuo metu ji jau pradėta, tačiau iš prie pareiškimo pateikto 2020 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjo J. B. 2020 m. kovo 16 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pradėjimo dėl A. M. valdytos 4,10 ha žemės (duomenys neskelbtini), netenkintas, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros į A. M. turtą nepradėtos. Teismas akcentavo, kad jokių kitų duomenų nėra, todėl spręstina, jog, jokių aplinkybių, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėtoje ir teismo nutrauktoje civilinėje byloje, nepateikta.
Šalies argumentai
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, esant įsiteisėjusiai Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarčiai nutraukti civilinę bylą Nr. 2YT-222-284/2007, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams pateikė visiškai tapatų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarties pareiškėjas (apeliantas) J. B. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį – pavesti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
9. Pareiškėjas nurodė, kad jo keliami klausimai galutiniu teismo sprendimu nebuvo išspręsti. Nors apeliantas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo inicijavęs procesą 2017 metais civilinėje byloje Nr. 2YT-222-284/2017, civilinė byla teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo nutraukta.
10. Teismo išvada, kad naujų aplinkybių, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėtoje ir teismo nutrauktoje civilinėje byloje, nepateikta, yra nepagrįsta. Pareiškėjas nurodė svarbias aplinkybes, kurių nebuvo oficialiai nurodęs nagrinėtoje byloje Nr. 2YT-222-284/2017.
11. Teismui nepriėmus pareiškimo ir nenustačius juridinio fakto, jis netenka galimybės vykdyti procedūros pas suinteresuotą asmenį dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nepaisant to, kad terminas kreiptis į suinteresuotą asmenį specializuotų teismų jam buvo atnaujintas.
12. Byloje Nr. 2YT-222-284/2017 priimta nutartimi nebuvo išspręsti pareiškėjo pareiškimu kelti klausimai ir nebuvo išanalizuoti faktai, kurie sukeltų juridinius padarinius, todėl pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymu saugomo intereso gynimo nėra išnykusi, nes jo reikalavimas galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Anksčiau priimta nutartis yra procesinio pobūdžio, su nuoroda į faktą, kad pareiškimas negali būti nagrinėtinas kaip nesukelsiantis juridinių padarinių, o šiuo metu naujo pareiškimo pateikimo metu akivaizdu, kad tokios priežastys yra išnykusios, kad pareiškimo nagrinėjimas bei juridinio fakto nustatymas vienareikšmiai sukels pareiškėjui teisinius padarinius.
13. Pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procedūra dar nebaigta, jis nuosavybės teises yra atkūręs tik į 4,10 ha žemės, o į likusią dalį 4,10 ha šiai dienai tokios teisės nėra realizuotos ir negalės būti realizuotos be prašomų pareiškimu juridinių faktų nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjo (apelianto) atskirasis skundas tenkintinas.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (teismo nutartis), priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
15. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-222-284/2017 pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas pareiškime prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą: 1) kad A. M. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikėjo M. M. (duomenys neskelbtini) palikimą ir (duomenys neskelbtini) buvo savininku 4,1 ha žemės ploto (duomenys neskelbtini); 2) kad A. M. priėmė A. M. palikimą po jo (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu ir įgijo visas jo turėtas turtines ir neturtines teise, taip pat teisę atkurti nuosavybės teisę į 4,1 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini); 3) kad M. (M.) M. buvo A. M. (duomenys neskelbtini) tėvas. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi nutarta civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti. Nutartis įsiteisėjusi. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo J. B. prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai nesukurs jam jokių teisinių pasekmių, nes nuosavybės teisių į A. M. išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese (net ir palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju) pareiškėjui tokie faktai šiame procese neturės teisinės reikšmės, nes pareiškėjui jau yra atkurta nuosavybė į močiutei A. M. priklausiusią žemę, o nuosavybės teisių atkūrimas į nacionalizuotą kitų asmenų žemę yra galimas tik laikantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, pateikiant prašymą, jų nuosavybę patvirtinančius bei kitus dokumentus ir jų pagrindu priimant atskirus sprendimus. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo J. B. prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai šiuo atveju nesukurs jam jokių teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), todėl byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
16. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. B. pateikė pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas pareiškime prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad A. M. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikėjo M. M. (duomenys neskelbtini) palikimą ir (duomenys neskelbtini) buvo savininku 4,1 ha žemės ploto (duomenys neskelbtini), tam tikslui, kad būtų atkurta nuosavybės teisė į šį žemės sklypą; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. priėmė A. M. palikimą po jo mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu ir įgijo visas jo turėtas turtines ir neturtines teises, taip pat teisę atkurti nuosavybės teisę į 4,1 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo pareiškimą priimti atsisakė.
17. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
18. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu. Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).
19. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tiek nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2YT-222-284/2017, tiek nagrinėjamoje byloje dalyvauja tos pačios šalys, tas pats teisminio nagrinėjimo objektas (ieškinio dalykas) – abiejuose pareiškimuose keliami iš esmės tie patys reikalavimai, siekiama atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 4,1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl savininko ir palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Tačiau nagrinėjamoje byloje (kaip atskirajame skunde pažymėjo pareiškėjas) buvo nurodytos svarbios aplinkybės, kurių nebuvo nagrinėtoje byloje Nr. 2YT-222-284/2017. T. y.: Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2503-289/2018 patenkino pareiškėjo prašymą ir nutarė atnaujinti terminą pareiškėjui J. B. pateikti (duomenys neskelbtini) prašymui paduoti nuosavybės teisei atkurti į A. M. turėtą 4,10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atnaujinti terminą paduoti giminystės ryšį su buvusiu savininku su A. M. patvirtinančius dokumentus; pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą dėl A. M. valdytos 4,10 ha žemės (duomenys neskelbtini); 2020 m. birželio 23 d. rašte (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nurodė, jog jis neturi duomenų, kas buvusio žemės savininko M. M., (duomenys neskelbtini), žemę valdė nacionalizavimo metu, todėl negali pradėti nuosavybės teisių į A. M. valdytos 4,10 ha žemės (duomenys neskelbtini), atkūrimo procedūrų, kad yra reikalinga teismine tvarka nustatyti, kas buvo žemės savininkas po M. M. mirties.
20. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog kol nebuvo minėto Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo, jis neturėjo teisės kreiptis su pareiškimu į suinteresuotą asmenį, o šiuo metu vienintelė kliūtis procedūrų atlikimui yra neišlikę dokumentai dėl žemės nuosavybės teisės patvirtinimo jos nacionalizavimo metu, todėl šis faktas negali būti nustatytas niekaip kitaip, tik per juridinio fakto institutą. Teismui nepriėmus pareiškimo ir nenustačius juridinio fakto, pareiškėjas netenka galimybės vykdyti procedūros pas suinteresuotą asmenį dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nepaisant to, kad terminas kreiptis į suinteresuotą asmenį specializuotų teismų jam buvo atnaujintas.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pareiškimo pagrindą sudaro ne tik faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindė savo reikalavimą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-222-284/2017, bet ir nurodytos tokios naujos (esminės ir nagrinėjamai bylai reikšmingos) aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.
22. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kaip akcentavo pareiškėjas – jo keliami klausimai galutiniu teismo sprendimu nebuvo išspręsti, jo reikalavimai galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėti.
23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pareiškėjui buvo užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškėjo J. B. pareiškimo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo J. B. pareiškimo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.