- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- eI-2503-289/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00513-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Jarūnė Sedalienė, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujamos Pakruojo skyriaus atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino prašymui paduoti nuosavybės teisei atkurti į A. M. turėtą 4,10 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) atnaujinimo bei termino pateikti giminystės ryšį su A. M. patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. B. 2018 m. vasario 12 d. pateikė prašymą (b. l. 2–6), kuriuo prašoma atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti nuosavybės teisei atkurti į A. M. turėtą 4,10 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), atnaujinti terminą paduoti giminystės ryšį su buvusiu savininku su A. M. patvirtinančius dokumentus.
Pareiškėjo J. B. atstovo advokato D. V. prašyme nurodoma, kad Pareiškėjas J. B. 2015-03-12 pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą siekiant atnaujinti jam LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelei A. M. nuosavybės teise priklausiusį ir iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 8,20 ha žemės sklypą. 2015-07-10 Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje nr. 1-1762-394/2015 pareiškėjo pareiškimą patenkino ir pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą paduoti bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti patenkino. Pareiškėjui atnaujintas terminas pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelės A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 8,20 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini) ir nuosavybes teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas byloje kreipėsi ir reikalavimą formulavo teismui byloje Nr. 1-1762-394/2015 dėl nuosavybės teisių į visą 8,20 ha atkūrimą, kadangi laikė, jog visas teises turėjo A. M.. Ši aplinkybė nustatyta ir minėtoje administracinėje byloje, kuomet iš buvusios močiutės kaimynės V. L. sužinojo ir buvo keltas klausimas ar jis nėra atkūręs nuosavybės teisių į senelių valdytą žemę. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjas kreipėsi pas suinteresuotą asmenį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 8,20 ha žemės sklypą, tačiau 2015-11-02 suinteresuoto asmens raštu Nr. 29SD-3123-1429.104, buvo nurodyta, kad yra nurodyti du 8,20 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (neskelbtini duomenys) kaime savininkai – M. ir A. M., dėl ko atsižvelgiant, kad buvo pateikti giminystę įrodantys dokumentai tik su A. M., likusi nuosavybės teisė galėtų būti atkurta tik įrodžius giminystės ryšį su M. M.. Kitos aplinkybės minėto suinteresuoto asmens nurodytos nebuvo. Tokiu būdu, suinteresuotas asmuo nurodė, kad kliuviniu atkurti dalį nuosavybės teisių į minėtą sklypą lėmė faktas, kad reikėjo duomenų apie pareiškėjo giminystės ryšį su M. M., t.y. atkuriant nuosavybės teises tik į dalį žemės sklypo - 4.10 ha, kurie suinteresuoto asmens vertinimu priklausė A. M.. Pareiškėjo nuomone, Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje nr. 1-1762-394/2015 sprendimu atnaujino terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą paduoti bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti kiek tai susiję su A. M., tačiau liko neišspręstas klausimas dėl A. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės. Kadangi ši aplinkybė pareiškėjui iš esmės tapo žinoma po minėto teismo sprendimo priėmimo, o aplinkybės susijusios su termino praleidimu iki šio sprendimo priėmimo yra analogiškos išnagrinėtoms administracinėje byloje 1-1762-394/2015, todėl pareiškėjas jų nekartoja, prašydamas laikyti ir vadovautis faktais kaip prejudiciniais nustatytais šioje byloje, nagrinėjant pateiktą pareiškimą. Pareiškėjas pažymi, kad tik renkant duomenis procese dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. M. atžvilgiu, išaiškėjo aplinkybės, susijusios su kitu žemės sklypo bendrasavininku -M. M. bei gauta duomenų, apie jo teisių perėmimą A. M.. Pažymėtina, kad šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo žinomos, todėl jis jų negalėjo nei nurodyti, nei pateikti teismui su prašymu administracinėje byloje 1-1762-394/2015.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Pakruojo skyriaus savo atsiliepime (b. l. 58–61) nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, mano, kad jis yra nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad 8,2 ha žemės plotą (neskelbtini duomenys) bendrai nuosavybės teisėmis valdė M. M. (M) M. (pareiškėjo prosenelis) ir A. M. (pareiškėjo senelė). M. (M) M. mirė 1937 m., t.y., iki 1940 m. liepos 22 d. įvykusios visuotinės žemės nacionalizacijos, nėra duomenų, kas buvo nacionalizuoto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu. Atkreiptinas ypatingas dėmesys, kad pagal 1936 m. lapkričio 30 d. priimto Ipotekos įstatymo 3 ir 30 punktų nuostatas, nekilnojamojo turto nuosavybės perėjimas turėjo būti įregistruotas ipotekos knygose ir jis laikomas perleistu nuo įrašymo laiko. M. (M) M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra dokumentų įrodančių, kas yra M. (M) M. įpėdiniai ir kokiomis dalimis jie paveldėjo žemę. Atkreipė dėmesį, kad iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų terminų pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymų atkurti nuosavybės teises nei į A. M., nei į A. M. iki nacionalizacijos turėtą žemę, taip pat nebuvo pateikęs giminystės ryšį su paminėtais buvusiais žemės savininkais įrodančių bei savininkų žemės valdymą nuosavybės teise patvirtinančių dokumentų. Praleistus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės A. M. iki nacionalizacijos turėtą žemę Tarnybai pateikti, taip pat giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku bei žemės valdymą nuosavybės teise patvirtinantiems dokumentams pateikti pareiškėjui atstatė Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1762-394/2015. Pažymėtina, kad pareiškėjas Pakruojo skyriui kartu su paminėtu teismo sprendimu pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. M. iki nacionalizacijos turėtą žemę, taip pat kitus reikiamus dokumentus, nuosavybės teisės į visą buvusios žemės savininkės turėtą žemės plotą atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 29S-26-(14.29.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. B.“. Tačiau jei dėl kokių nors priežasčių teismas laikytųsi nuomonės, kad pareiškėjas turėjo teisę į A. M., kaip buvusio žemės savininko, nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą bei dokumentus, Tarnyba nesutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo jį atmesti. Subjektyvaus pobūdžio priežastys, kurios priklausė nuo paties, pareiškėjo valios, be išimčių, nepripažįstamos pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjo nurodyta priežastis -nežinojimas apie turėtą teisę laikotarpiu nuo teisės atkurti nuosavybės teises i išlikusį nekilnojamąjį turtą atsiradimo iki įstatymu nustatytu terminu paduoti prašymą ir dokumentus pabaigos - nelaikytina svarbia sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausima: pareiškėjas, kuris visą ši laikotarpį gyveno Lietuvos Respublikoje, turėjo turėti tėvų ir senelių duomenis, objektyviai turėjo visas galimybes pasidomėti ir gauti duomenis apie seneliu iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais. Jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai aptarinėti, svarstyti, aiškinti viešai ir ne kartą. Tęsti ir terminai pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusią žemę bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Bendras prašymo pateikimas buvo galimas 10 metų laikotarpyje, o dokumentų, įrodančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku, -dar ilgesnis. Tai pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį pareiškėjas, jei būtų buvęs apdairus, turėjo galimybę pateikti prašymą. Pareiškėjas turėjo galimybę nustatyta tvarka kreiptis dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jam reikšmingus faktus. Kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose, siekdamas sukurti atitinkamas teisines pasekmes, turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Nurodoma termino praleidimo priežastis - sužinojimas iš kitų asmenų apie senelių turėtą žemę, manytina yra subjektyvaus pobūdžio priežastis, nes tokios informacijos gavimas yra siejamas su atsitiktinumo faktoriumi, kurio atsiradimas nėra įtakojamas paties asmens aktyvių veiksmų bei liudija apie asmens pasyvumą, kadangi tokia informacija asmeniui galėjo būti pateikta, bet galėjo būti ir nepateikta. Akcentuotina, kad iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytų terminų pabaigos jis apskritai neatliko jokių aktyvių veiksmų - nesidomėjo senelių valdyta nuosavybe, neieškojo duomenų archyvuose iki 2015 m. Toks Pareiškėjo pasyvus elgesys, nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jos paties subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą. Todėl dėl aukščiau pateiktų argumentų ši aplinkybė manytina negali būti pripažinta svarbia termino paduoti prašymą praleidimo priežastimi, nes įstatymų leidėjo nustatytas pakankamai ilgas terminas (nuo 1991 m. rugpjūčio mėn.) savaime suponavo galimybę pareiškėjui elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko įvairiais būdais gauti būtina nuosavybės teisiu atkūrimui informaciją, t. y. minėtas atsitiktinumo faktorius iš esmės buvo eliminuotas įstatymų leidėjo. Kitų priežasčių dėl kurių galėjo praleisti nustatytus terminus pareiškėjas nenurodo ir kitų įrodymų tuo klausimu nepateikia. Manytina, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko teisės aktų nustatytais terminais paduoti prašymą ir pateikti giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, tačiau šios teisės nerealizavo iki įstatymo nustatyto termino pabaigos dėl aplinkybių, kurių pripažinti svarbiomis ir objektyviomis nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo J. B. prašymas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino prašymui paduoti nuosavybės teisei atkurti į žemės sklypą atnaujinimo bei termino paduoti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 1 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1304/2014).
Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Ginčo santykius reglamentuojantys aktai nenustato, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis. Todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimas byloje Nr. A261-553/2010, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1425/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2404/2012).
Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas J. B. pretenduoja į savo senelio A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 4,10 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo J. B. atstovas skunde nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje nr. 1-1762-394/2015 sprendimu atnaujino terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą paduoti bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti kiek tai susiję su A. M., tačiau liko neišspręstas klausimas dėl A. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės. Ši aplinkybė pareiškėjui iš esmės tapo žinoma po minėto teismo sprendimo priėmimo. Aplinkybės susijusios su termino praleidimu iki šio sprendimo priėmimo buvo administracinėje byloje 1-1762-394/2015, prašydamas laikyti ir vadovautis faktais kaip prejudiciniais nustatytais šioje byloje, nagrinėjant pateiktą pareiškimą. Pareiškėjas pažymi, kad tik renkant duomenis procese dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. M. atžvilgiu, išaiškėjo aplinkybės, susijusios su kitu žemės sklypo bendrasavininku -M. M. bei gauta duomenų, apie jo teisių perėmimą A. M.. Pažymėtina, kad šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo žinomos, todėl jis jų negalėjo nei nurodyti, nei pateikti teismui su prašymu administracinėje byloje 1-1762-394/2015.
Administracinėje byloje 1-1762-394/2015 pareiškėjas J. B. nurodė, kad jis apie turėtą senelės A. M. žemę sužinojo iš senelės kaimynės V. L., gyvenančios (duomenys neskelbtini), tik 2015 m. vasario mėn., ir iš karto kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių, kur jam buvo suteikta informacija apie senelės nuosavybės teise valdytą žemę ir paaiškinta, kad jis praleido įstatymo numatytus terminus prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti, todėl turi kreiptis į teismą dėl šių terminų atnaujinimo. Anksčiau dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjas kreiptis negalėjo, nes nežinojo apie senelės turėtą žemę, senelė ir mama mirė dar tarybiniais laikais, o tada apie žemę niekas nekalbėjo, jo motina buvo vienintelė A. M. dukra, brolių ir seserų neturėjo, anksčiau net negalvojo, kad jo seneliai galėjo turėti žemės. Pareiškėjas anksčiau domėtis nuosavybės atkūrimo reikalais negalėjo ir dėl savo sveikatos būklės, nes prieš devynerius metus patyrė infarktą, ilgai gydėsi ir šiuo metu yra iš dalies nedarbingas.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad mirus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems asmenims, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo, nuosavybės teisės atstatomos mirusiojo vardu, o grąžintinas turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka. Atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą mirusiojo vardu, mirusiajam atstovauja jo turtinių teisių perėmėjai (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1995 m. liepos 19 d.).
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vertina, kad neturima rašytinių įrodymų, kad institucija būtų informavusi pareiškėją J. B., kad būtina pateikti ir giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą, todėl, atsižvelgiant taip pat ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014, pripažintina, kad šios aplinkybės laikytinos svarbiomis termino atnaujinimo priežastimis. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų, galinčių paneigti pareiškėjo paaiškinimą teismui, jog tik prieš „keletą metą“ sužinojo iš V. L., kad trūksta giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančio dokumento, kad dėl A. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės pateiktinas atskiras prašymas, neturima.
Kadangi minėtos termino praleidimo priežastys negali būti sietinos su asmens pasyviu, subjektyvaus pobūdžio elgesiu, terminas dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo giminystės ryšį su buvusiu 4,10 ha žemės (duomenys neskelbtini) savininku A. M., taip pat ir atitinkamo prašymo dėl nuosavybės atkūrimo pateikimo, atnaujintinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo J. B. atstovo advokato D. V. prašymą tenkinti.
Atnaujinti terminą pareiškėjui J. B. pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriui prašymui paduoti nuosavybės teisei atkurti į A. M. turėtą 4,10 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), atnaujinti terminą paduoti giminystės ryšį su buvusiu savininku su A. M. patvirtinančius dokumentus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.