Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei A. M., ieškovės atstovams advokatui Justui Viliui, advokato padėjėjui Marcin Dubovski,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė A. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui R. B. (toliau – ir atsakovas), prašydama: 1) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams: D. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir dukra), ir D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sūnus, abu kartu – vaikai), po 296 Eur išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, šias išmokas į ieškovės banko sąskaitą arba duodant grynais iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise bei 3) priteisti ieškovei iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. 2023 m. birželio 12 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame patikslinta prašoma priteisti išlaikymo dydžio suma – po 316 Eur/mėn. kiekvienam vaikui.

3. 2023 m. spalio 27 d. gautas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: 1) iki 2023 m. gruodžio 31 d.: D. B. 316 Eur išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, mokant šias išmokas į ieškovės banko sąskaitą arba duodant grynais iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos; D. B., išlaikymui po 316 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki sūnaus pilnametystės, mokant šias išmokas į ieškovės banko sąskaitą arba duodant grynais iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos; 2) nuo 2024 m. sausio 1 d.: D. B., 338,48 Eur išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, šias išmokas į ieškovės banko sąskaitą arba duodant grynais iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; D. B. išlaikymą po 338,48 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki sūnaus pilnametystės; šias išmokas į ieškovės banko sąskaitą arba duodant grynais iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat ieškiniu prašoma paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti ieškovei iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2023 m. birželio 12 d. pateiktame patikslintame ieškinyje išlaikymo suma buvo prašoma pagal Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ Nr. 1014, kuriame Vyriausybė minimaliąją mėnesinę algą nustatė – 840 Eur bruto (neto 633,20 Eur). Pagal Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ Nr. 516, Vyriausybė minimaliąją mėnesinę algą nustatė – 924 Eur bruto (neto 676,96 Eur). Atitinkamai, patikslintu ieškiniu patikslinami pareikšti reikalavimai, pakeičiant reikalaujamą sumą nuo 2024 sausio 1 d. pagal 2024 metais taikomą minimaliąją mėnesinę algą.

5. Ieškinyje nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24437-1044/2018 (toliau – ir 2018 m. Sprendimas) patenkino ieškovės ir atsakovo prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino tarp šalių 2018 m. lapkričio 30 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – ir Sutartis). Sutarties 3 punkte nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka bei išlaikymo vaikams dydis – po 125 Eur, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki pilnametystės. Aplinkybės, kurių pagrindų tarp šalių suderėtos Sutarties sąlygos pasikeitė, šalims rasti bendro sutarimo nepavyko.

6. Ieškovė paaiškino, kad šalys bendru sutarimu išsiskyrė 2018 metais, kai dukrai buvo 11 metų, sūnui – 2 metai. 2023 metais dukra jau yra paauglė (15 metų), sūnui 6 metai, sutartas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į per 6 metus labai padidėjusias kainas, infliacijos Lietuvos Respublikoje lygį bei išaugusius vaikų poreikius, neužtenka patenkinti vaikų kasdieninių poreikių ir akivaizdžiai neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Atsakovo įsipareigojimas mokėti po 125 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui išlaikymo nėra pakankamas net būtiniesiems vaikų poreikiams užtikrinti.

7. Remdamasi 2023 metais galiojusiu minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžiu, ieškovė nurodo, jog kiekvienam tėvui tenkanti išlaikymo dalis 2023 metais būtų po 316,6 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovė, atsižvelgdama į galiojančius įstatymus bei teismų praktiką, prašė atsakovo mokėti minimalų būtiniems vaikų poreikiams užtikrinti išlaikymą, tačiau su atsakovu susiekti ir susitarti nepavyko. Ieškovė pabrėžia, kad jau nuo santuokos nutraukimo materialiai išlaiko savo vaikus, atsakovas prie išlaikymo prisideda mokėdamas 125 Eur/mėn. mėnesį kiekvienam vaikui (iš viso 250 Eur). Ši suma iki šiol nebuvo indeksuota. Atitinkamai, nuo pat santuokos nutraukimo minėto dydžio išlaikymas neužtikrino minimalų būtinųjų vaikų poreikių. Ieškovė pabrėžia, kad nuo santuokos nutraukimo iki šios dienos infliacija nuolat auga, o atsakovo mokamas išlaikymas nebuvo padidintas.

8. Ieškovė paaiškina, jog ji neturi jokio nekilnojamojo turto, o jos gaunamos pajamos ir vaikams mokamas išlaikymas neužtikrina minimalių būtinųjų vaikų poreikių.

9. Remdamasi kasacinio teismo praktika, ieškovė akcentuoja, jog sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Pasak ieškovės, paaugle tapusios dukros poreikiai objektyviai ir neišvengimai pakitę, be to, sūnaus poreikiai irgi pakitę, kadangi šiuo metu jis mokosi ir turi atskiras ugdymo išlaidas. Taip pat po 125 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį išlaikymo suma šiai dienai yra nepakankama vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimui. Tai prieštarauja geriausiems vaikų interesams.

10. Taip pat, remdamasi teismų praktika dėl orientacinio išlaikymo dydžio, ieškovė nurodo, jog ieškovė neturi įrodinėti ne didesnių nei minimalioji alga išlaidų vaikui. Ieškovės pateikti pirkinių čekiai net neatspindi visų jos patiriamų išlaidų vaikams.

11. Atsakovas R. B. atsiliepime į ieškinį prašo priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur/mėn. iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Atsiliepime nurodoma, jog kasacinio teismo formuojamoje praktikoje įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovės nurodyta ir nepilnamečiams skirtina pinigų suma nedetalizuota, pateiktuose mokėjimo kvituose pirkiniai nesuderinami su nepilnamečių vaikų poreikiais, be to pateikti kvitai apmokėti skirtingomis banko kortelėmis, todėl iš pateiktų mokėjimo kvitų neįmanoma įvertinti ar bent preliminariai spręsti, kokios piniginės sumos reiktų vaikų poreikiams patenkinti, taip pat ieškovė, teigdama jog padidėjo MMA, net neužsimena, kad padidėjo ir vaikams mokamos išmokos vaikui, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur.

13. Atsakovas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodo, kad pagal savo galimybes šiuo metu realiai galėtų teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymui tik po 150 Eur/mėn., kadangi pablogėjus sveikatai, didesnės sumos jis šiuo metu neišgalėtų mokėti. Atsakovas šiuo metu neturi darbo, yra užsiregistravęs užimtumo tarnyboje, tačiau dėl sveikatos problemų negali dirbti. Įvertinus jo turtinę padėtį 2024 m. sausio 24 d. Pranešimu Nr. 10496 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“, jam buvo skirta socialinė pašalpa – nuo 2024 m. sausio 1 d. mokama 246,40 Eur išmoka, kito turto, kurį realizavus atsakovas galėtų mokėti ieškovės prašomą priteisti išlaikymą, atsakovas neturi. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai atsakovas neišgalėtų mokėti, o tik kauptųsi įsiskolinimas.

14. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadas tiek dėl ieškinio, tiek dėl patikslintų ieškinių. Išvadoje dėl 2023 m. spalio 27 d. patikslinto ieškinio Tarnyba nurodė, kad sutinka, jog yra pagrindas spręsti dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, o ieškovės prašomas nustatyti vaikų išlaikymo dydis iki 2023 m. gruodžio 31 d. po 316 Eur/mėn., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – po 338,48 Eur/mėn. kiekvienam vaikui atitiktų nepilnamečių interesus ir galėtų būti pakankamas kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti. Tarnyba pažymėjo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio priteisimo turėtų būti vertinamos vaikų geriausių interesų naudai, jog jie turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimaliausius ir būtiniausius savo poreikius.

15. Taip pat Tarnyba informavo, kad Tarnybai šeima dėl galimų vaikų teisių pažeidimų nėra žinoma, šeimai nėra ir niekada nebuvo taikomas atvejo vadybos procesas.

16. 2023 m. liepos 28 d. pateiktoje išvadoje papildomai nurodyta (vėliausioje išvadoje palaikoma), jog Tarnybos atstovas apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje ir nustatė, kad motina su vaikais ir sugyventiniu gyvena pastarajam nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių kotedže. Būstas su patogumais, įrengtas, švarus ir tvarkingas, yra reikiami baldai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai. Vaikai turi savo atskirus kambarius. Gyvenimo ir buities sąlygos motinos namuose tinkamos ir saugios nepilnamečiams. Dukra mokosi Vilniaus Radvilų gimnazijoje, eis į 10-tą klasę. Pasak ieškovės, dukra turi sveikatos problemų su sąnariais, dėl didelio krūvio širdies permušinėjimai. Paauglei reikalingas matematikos ir lietuvių kalbos korepetitorius; taip pat mergaitė norėtų pradėti lankyti dailės būrelį.

17. Sūnus mokosi Vilniaus Ž. A. progimnazijoje, bus antrokas. Papildomai berniukas lanko Lego būrelį (apie 30 Eur/mėn.), nuo rugsėjo pradės lankyti futbolo treniruotes (apie 30 Eur/mėn.). Pasak ieškovės, sūnui įtariama astma, daromi tyrimai, vaikas stebimas. Vaikų sveikatos priežiūra atliekama VšĮ Antakalnio poliklinikoje.

18. Vizito metu ieškovė trumpai paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad atsakovas teikia 250 Eur/mėn. išlaikymą už abu vaikus, su vaikiais bendrauja periodiškai, tačiau retai ima su nakvyne, nes gyvena Kaune, pasiima vaikus kas 3-4 mėn. 1-2 dienoms, pusę metų buvo dingęs ir nebendravo su vaikais, be to, netęsi pažadų. Anot ieškovės, buvo susitarimas su atsakovu, kad jeigu jis bendraus ir leis laiką su vaikais, prisidės prie papildomų išlaidų, tai ji neprašys didinti išlaikymo sumos, tačiau atsakovas nesilaiko pažadų ir susitarimų.

19. Tarnybos atstovei bendraujant su vaikais, dukra nurodė, jog su tėčiu susitinka retkarčiais, susiskambina tik tuomet, jeigu tėtis pats skambina. Mergina sakė, jog tėčiui pati neskambina, nes neturi noro bendrauti ir susipyksta „lygioje vietoje“. Pasak jos, susipykimai įvyksta dėl tėčio tvirtos nuomonės ir nemokėjimo nusileisti. Mergina pasakojo, jog važiuoja pas tėtį į svečius, susitinka kartą per 2 savaites, norėtų važiuoti susitikti, tačiau jai būna užsiėmimai ir tėtis dažnai serga. Nurodė, jog tėtis turi problemų su virškinimu ir skrandžiu. Pasak merginos, ji su tėčiu susiderina laiką pagal abiejų užimtumą. Dukra sakė, kad išprašo iš tėčio 5 Eur smulkmenoms, kartais tėtis nuperka batus, rūbus, mokyklines prekes. Mergina pasakojo, jog tėtis neturi savo banko sąskaitos numerio dėl turimų skolų, todėl pinigus perveda iš savo merginos sąskaitos.

20. Mergina sakė, jog norėtų lankyti piešimo būrelį, galbūt stoti į piešimo mokyklą ar pradėti kokius piešimo kursus. Teigė, jog patinka įvairios kūrybinės veiklos, todėl domina išbandyti įvairias meno sritis.

21. Šalių sūnus pasakojo, jog gyvena su mama, tėčiu, sese, šunimi Kola, katinu Čiku ir dviem vėžliukais. Berniukas patikslino, jog tėčio vardas yra D.; turi tikrą biologinį tėtį, tačiau jo vardo prisiminti ir nurodyti negalėjo. Nurodė, jog tėtis gyvena Kaune. Pasak jo, su biologiniu tėčiu susitinka labai retai. Vaikas dalinosi, jog tėtis gyvena su žmona J. ir jos dukra A.. Vaikas sakė, jog su A. pasipyksta, tačiau patinka draugauti; pas tėtį patinka svečiuotis ir norėtų dažniau. Vaikas sakė, jog tėčiui skambina per planšetę, tačiau tėtis ne visuomet atsiliepia, nes ilgai dirba (mašinas taiso). Berniukas sakė, jog tėtis jam perka saldumynus, labai retai perka daiktus. Vaikas nurodė, jog mama jam perka žaislus, saldainius, knygas, rūbus, batus, maistą.

22. Su atsakovu Tarnybos atstovė bendravo telefonu ir atsakovas nurodė, jog nesutinka su ieškinio reikalavimais. Vyras sakė, jog teikia 250 Eur/mėn. išlaikymą už abu vaikus, susitikimo su vaikais metu perka vaikams rūbus, avalynę ir kitus daiktus pagal poreikį, apmoka kelionės išlaidas, pramogas (sumoje apie 200-300 Eur); yra nupirkęs vaikams nešiojamus kompiuterius, planšetes, per dviejų metų laikotarpį dukrai pirko trečią telefoną, apmokėdavo sūnaus futbolo treniruotes (50 Eur/mėn., papildomai varžybos, rūbai, avalynė ir kt.). Atsakovas sakė, jog negyvena ieškinyje nurodytu adresu, šiuo metu gyvena su sugyventine ir jos 8 metų dukra Kaune. Būstas, anot atsakovo, yra dviejų kambarių – miegamasis ir svetainė su virtuvės zona; apie 50 m2. Vyras teigė, jog neatsisako teikti vaikams išlaikymo, tačiau galimybės neleidžia teikti ieškovės prašomos sumos. Atsakovas nurodė, jog yra laisvai samdomas darbuotojas (žolės pjovimas, tvoros dažymas ir kiti ūkio darbai), jo pajamos apie 600 Eur/mėn.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

23. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti.

24. Papildomai ieškovė paaiškino, kad 2018 metais sūnus lankė privatų darželį (kainavo apie 230 Eur/mėn.), dukra – valstybinę mokyklą. Sūnus tuo metu turėjo bronchinę astmą, dukra buvo sveika. Pati ieškovė tuo metu dirbo, turto neturėjo, nuomojosi butą (mokėjo 210 Eur/mėn. plius komunalinės paslaugos), gaudavo apie 1 000 Eur pajamų per mėnesį.

25. Šiuo metu vaikai paaugo, sūnus lanko karate (35 Eur/mėn.), nori lankyti futbolą, bet šiuo metu neturi galimybės leisti (anksčiau lankė, po to nebenorėjo, dabar vėl nori, yra mokėjęs atsakovas). Be to, mokykloje važinėja į baseiną (20 Eur/mėn.). Dukra šiuo metu nieko nelanko.

26. Šiuo metu dukra turi problemų su skrandžiu (geria vaistus, pastovūs pilvo skausmai), dilgėlinė. Dukros vaistai kainuoja apie 50 Eur. Sūnui bronchinės astmos nebėra, tačiau kai peršąla, daktarai papildomai tikrina, todėl tenka papildomai imti kraujo tyrimus.

27. Taip pat ieškovė paaiškino, kad turto ji neturi, šiuo metu gaunamos pajamos sudaro apie 320 Eur, tačiau nori įsidarbinti papildomai. Jos išsilavinimas – vidurinis.

28. Ieškovės teigimu, 2018 metais mažesnis išlaikymas sutartas su sąlyga, kad atsakovas bendraus su vaikais ir dažniau ims pas save (bent 1-2 kartus per mėnesį), o buvo, kad imdavo kartą per 2-3 mėnesius, ir pusę metų neėmė. Šiuo metu atsakovas su vaikais bendrauja, būna praleidžia savaitgalį. Paskutinį kartą pasiėmė gal vasario mėnesį, tiksliai nepamena. Dažniausiai – tik su sūnumi, nes dukra nori likti Vilniuje, su draugais, su tėčiu susiskambina. Išlaikymą atsakovas šiuo metu moka laiku. Kai vaikai būna su tėčiu, tėvas nuperka papildomai batus, rūbus, eina į McDonald‘s ir panašiai. Ieškovės teigimu, tėvas apiperka ne pilnai, jai tenka dar pirkti taip pat. Taip pat, pasak ieškovės, tėvas vaikams pirko telefonus, planšetę.

29. Pasak ieškovės, ji neskaičiuoja, kiek išleidžia vaikams. Turi 5 bankų sąskaitas, be to, pirkdavo iš draugo sąskaitos. Pateikti kvitai – jos, jos draugo ir draugės kortelių.

30. Vaiko pinigai šiuo metu – apie 192 Eur už abu vaikus.

31. Taip pat, pasak ieškovės, ji abiem vaikams moka kaupiamuosius draudimus (po 40 Eur kiekvienam vaikui). Be to, dukrai jau reikalinga kosmetika, dukters brangus stilius, taip pat nori atostogų (tam taupo pinigus).

32. Ieškovės teigimu, prieš atsakovą nėra blogai nusiteikusi, vienintelis pyktis – dėl per retų pasimatymų. O dukra kasdien prašo pervesti pinigų.

33. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus, t. y. jog laikotarpiu iki 2023 m. gruodžio 31 d. vaikų išlaikymui prašo priteisti po 316 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, o nuo 2024 m. sausio 1 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės – po 355 Eur/mėn. kiekvienam vaikui.

34. Atstovas, remdamasis teismų praktika, nurodė, jog prašomas priteisti išlaikymas – pagrįstas ir teisėtas. Priteisus tokio dydžio išlaikymą, atsakovas privalės ieškotis darbo ir išlaikyti vaikus. Taip pat atstovas atkreipė dėmesį į šalių bylinėjimosi išlaidų dydžių skirtumą.

35. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutinka su ieškovės prašoma suma, mano, jog suma yra per didelė, tokia vaikams nereikalinga. Sutinka, kad 125 Eur/mėn. vaikams neužtenka.

36. Atsakovas akcentavo, jog jam su sveikata yra blogai, negali dirbti. Anksčiau dėmesio į skausmus nekreipė, visada dirbo.

37. Skyrybų metu jo pajamos buvo apie 1000 Eur/mėn. Skirdamiesi susitarė dėl sumos.

38. Atsakovo teigimu, šiuo metu iš valstybės gauna 246 Eur, iš tokios sumos išgyventi neįmanoma, teismo išlaidoms skolinosi iš draugo. Šiuo metu jo finansinė padėtis bloga – kiek įsidarbino, tiek „nepatempia“. Pasak atsakovo, jam stubure yra auglys (hemangioma), kenčia skausmus, operacijos daryti negali, vienintelė išeitis – reabilitacija. Po poros dienų darbo 3 dienas turi atsistatinėti. Pagal išsilavinimą gali dirbti tik fizinį darbą (baigęs 12 klasių). Neįgalumas nenustatytas, nes rankas ir kojas turi. Paskutinį kartą nedarbingumas išduotas 2 mėn. Dirbo visokius darbus: ir elektriku, ir kurjeriu, ir „ant savęs“. Būdavo, jog dirbo ir autoservise, tačiau šiuo metu negali išsinuomoti ir garažo – pagal būklę negali dirbi.

39. Atsakovas paaiškino, kad vaikams perka daug, tačiau čekių nekaupia. Pripažįsta, kad buvo laikotarpių, kuomet vaikų neimdavo (dėl sunkios turtinės padėties, nes kelionė į Vilnių ir atgal kainuoja apie 50 Eur (atvažiavimui skolinasi sugyventinės arba draugo automobilį), be to, kaskart patiria išlaidų vaikams juos apipirkdamas, pramogaudamas apie 200 Eur). Be to, pirko dukrai kompiuterį, telefonus, planšetę. Šiuo metu su vaikais susitinka maždaug 1 kartą per mėnesį, paskutinį kartą buvo pasiėmęs atostogoms, bet vaikas susirgo, teko grąžinti anksčiau. Su vaikais susiskambina. Taip pat būna dukra paskambina, paprašo pinigų, perveda po 20 Eur. Jei išleisdamas vaikus dukrai duoda pinigų, tai tuomet duoda ir sūnui (dabar duoda iš santaupų). Atsakovo teigimu, jam padeda tėvai, sugyventinė.

40. Atsakovas nurodė, jog iš ieškovės apie vaikus, ligas, mokyklą nieko nežino.

41. Taip pat atsakovas paaiškino, kad sūnus futbolą lankė tol, kol jis mokėdavo. Taip pat ieškovė reikalavo sumokėti už stovyklą.

42. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį, jog ieškovė perka nepagrįstai brangius rūbus (pvz., treningą už 400 Eur, kai galima už 100 Eur).

43. Atsakovas paaiškino, jog 2018 m. Sprendimu priteisto išlaikymo neindeksavo, nes nežinojo.

44. Dėl teisinės pagalbos nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, nes reikėjo greitai pateikti atsiliepimą, o ten eilė – mėnesį.

45. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad atsakovas nėra darbingas. Kai buvo galimybės, atsakovas mokėjo išlaikymą, kai galimybių nebėra – moka, kiek gali. Atstovė akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas pagal vaikų poreikius. Be to, vertinant poreikius, turi būti atsižvelgta į atsakovo sveikatos būklę.

46. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, buvo pateiktas teismui prašymas dėl bylos nagrinėjimo išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

47. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

49. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

50. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-341/2006). Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė A. M. ir atsakovas R. B. turi nepilnamečius vaikus D. B.), gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini) Šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24437-1044/2014, kuriuo patvirtinta šalių rengta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina. Sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, jog R. B. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiams vaikams po 125 Eur (kiekvienam vaikui). Bendravimo su vaikais tvarką šalys abstrakčiai aptarė Sutarties 3.3 ir 3.4 punktuose.

52. 2018 m. Sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta Sutartis, priėmimo metu vaikai buvo 11 ir 2 metų amžiaus. Nuo šio teismo sprendimo praėjo beveik 6 metai, šiuo metu vaikams yra atitinkamai 8 ir 16 metų per šį laikotarpį išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams nebuvo keistas. Indeksavus Sutartyje sutarto 125 Eur/mėn. periodinio išlaikymo sumą, 2024 metais turėtų būti mokama 177 Eur/mėn. suma vienam vaikui.

53. Vykdydami prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

54. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, ir tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

55. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko pinigų suma tėvų teiktinas išlaikymas gali būti nemažinamas.

56. Ieškovė šioje byloje argumentavo, kad po 2018 m. teismo sprendimo pasikeitė pragyvenimo šalyje lygis, išaugo paslaugų ir prekių kainos, išaugo šalių nepilnamečių vaikų poreikiai, todėl prašo padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams laikotarpiu iki 2023 m. gruodžio 31 d. – iki 316 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, o nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės – iki 355 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Ieškovė, grįsdama savo argumentus, pateikė dokumentus, iš dalies pagrindžiančius išlaidas maistui, aprangai, pramogoms, vaikų ugdymo priemonėms ir pan. Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog santuokos nutraukimo metu mažesnis išlaikymas buvo nustatytas, tikintis, jog atsakovas dažniau pasiims vaikus, tačiau faktiškai taip ilgais laikotarpiais nevyko.

57. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu ieškinio reikalavimu, akcentavo, jog jo sveikata yra prasta, dėl ko negali dirbti, taigi jo turtinė padėtis yra bloga. Be to, atsakovas taip pat patiria išlaidas su vaikais susitikdamas ir pirkdamas daiktus jų poreikių tenkinimui. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog atsakovas vaikams perka daiktus (rūbus, batus, telefonus ir pan.), kurie skirti vaikų poreikių tenkinimui.

58. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl išaugusių kainų savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl pasikeitusių vaikų poreikių. Vien dėl infliacijos padidėję prekių ir paslaugų kainos nereiškia, jog vaikų poreikiai šiuo aspektu pakito. Įstatymų leidėjas, CK 3.208 straipsnyje įtvirtinęs imperatyvią nuostatą dėl priteistų išlaikymo sumų indeksavimo, būtent ir siekė padengti išlaikymą turinčio gauti asmens praradimus dėl šalyje vykstančių ekonominių pokyčių.

59. Kita vertus, šioje byloje svarbu įvertinti tai, kad santuokos nutraukimo metu buvo sutarta dėl mažesnio nei orientacinis dydis išlaikymo vaikams (2018 metais orientacinis išlaikymo dydis, t. y. vieno tėvo vienam vaikui teikiamas išlaikymas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, buvo 165 Eur). Remiantis šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, matyti, jog iš esmės toks dydis nustatytas, tikintis, kad atsakovas su vaikais bendraus bent 1-2 kartus per mėnesį. Tačiau abi šalys pripažino, jog yra buvę laikotarpių, kai atsakovas vaikų bendravimui nepasiimdavo ir po keletą mėnesių.

60. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodinėjo didesnių, nei orientacinis dydis, vaikų poreikių, išlaidų specialiųjų poreikių tenkinimui. Taip pat iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, jog šalys niekada nedisponavo itin didelėmis pajamomis, iki santuokos nutraukimo vaikams nebuvo įprastos nei prabangios kelionės, nei privačios mokyklos ar pan.

61. Pasisakant dėl tėvų turtinės padėties, teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši – šalys neturi nekilnojamojo turto, gaunamos pajamos itin mažos.

62. Kita vertus, nors ieškovė nurodė, kad jos pajamos šiuo metu yra itin mažos, tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų nedarbinga ar dėl kitų aplinkybių negalėtų dirbti ir gauti pajamų. Be to, pati ieškovė paaiškino, jog nori susirasti papildomo darbo ir pasididinti pajamas.

63. Atsakovas tuo tarpu įrodinėjo, jog dėl prastos sveikatos jo galimybės dirbti yra apribotos. Teismo vertinimu, į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog šiuo metu atsakovas turi sveikatos problemų. Tačiau pažymėtina, jog nedarbingumas atsakovui nėra nustatytas (darbingumo lygio nustatymo pažymos byloje nėra), nedarbingumas ir sveikatos problemos yra laikini. Be to, netgi asmeniui turint tam tikrų sveikatos problemų, galimybės įsidarbinti, dirbti ir gauti darbo užmokestį nėra apskritai išnykę. Pažymėtina, jog darbai darbo rinkoje neapsiriboja vien daug fizinės jėgos, ištvermės reikalaujančiais darbais. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas taip pat turi visas galimybes dirbti ir gauti pajamas.

64. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui byloje nebuvo teikiama nemokama teisinė pagalba, kas rodo, jog jo finansinės galimybės galimai yra geresnės, nei byloje deklaruojama. Atsakovo argumentai, susiję su aplinkybėmis, dėl kurių buvo kreiptasi į privatų teisininką, nelaikytinos reikšmingomis.

65. Šiuo metu, t. y. 2024 metais, MMA, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 709 Eur (neatskaičius mokesčių – 924 Eur). Nuo 2024 m. sausio 1 d. išmoka vaikui sudaro 96,25 Eur. Taigi, šiuo metu galiojantis orientacinis išlaikymo dydis yra 306 Eur/mėn. 2023 metais MMA, atskaičius mokėtinus mokesčius, buvo 633,20 Eur, išmoka vaikui – 85,75 Eur, orientacinis išlaikymo dydis – 274 Eur/mėn.

66. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, jų galimybes teikti vaikams išlaikymą, nėra pagrindo iš orientacinio išlaikymo dydžio neatimti valstybės mokamų vaiko išmokų, todėl keičiant teiktino išlaikymo dydį šios sumos turi būti įvertintos.

67. Teismo vertinimu, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, jog netgi pritaikius indeksavimą, atsakovo vaikams teikiamas išlaikymas nesiekia net minimalaus išlaikymo dydžio, darytina išvada, jog tokia situacija neatitinka geriausių vaikų interesų. Taip pat, įvertintina tai, kad atsakovo bendravimas su vaikais nėra reguliarus, taigi ir jo pirkiniai vaikams yra iš esmės epizodinio pobūdžio (priklauso nuo to, kiek atsakovas su vaikais bendrauja), tokios atsakovo patiriamos išlaidos nėra įgavę reguliarumo (kartais nebendravimo laikotarpiai trunka ir keletą mėnesių), todėl tokia suma tėvo teiktinas išlaikymas negali būti sumažintas. Kita vertus, abi šalys pripažino, jog tėvas, bendraudamas su vaikais (iš šalių paaiškinimų, ilgiausiai trukęs nebendravimo laikotarpis siekė pusę metų) vaikus apiperka reikalingais daiktais. Taigi periodinio išlaikymo suma, įvertinus geriausius vaikų interesus ir abiejų šalių nurodytas aplinkybes, susijusias su tėvo pirkiniais vaikams, mažintina 200 Eur per metus vienam vaikui (vertinant abejones vaikų naudai bei laikant, kad tėvas bendrauja mažiausiai 2 kartus, kaskart patirdamas 200 Eur išlaidų abiem vaikams bendrai), t. y. po 17 Eur/mėn.

68. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies – pakeičiamas 2018 m. sprendimu nustatytas išlaikymo dydis ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo ieškinio pateikimo dienos iki 2023 m. gruodžio 31 d. priteisiama po 257 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės – po 289 Eur/mėn. kiekvienam vaikui.

69. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina (paliktina) motina (ieškovė) (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

70. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad indeksacija skaičiuojama nuo naujo sprendimo priėmimo datos.

71. Padidintas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (šiuo atveju – 2023 m. gegužės 16 d.) (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1083-567/2019). Byloje įrodyta, kad teisė į padidintą išlaikymą atsirado nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos.

72. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

73. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

74. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas apie 83 proc., todėl ieškovė įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

75. Ieškovė pateikė teismui dokumentus, pagrindžiančius, jog ji patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

76. Pažymėtina, kad šalių išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti iš esmės neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių. Kita vertus, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga nei teisės taikymo aspektu, nei apimtimi), teismo vertinimu, atsakovo išlaidos mažintinos perpus.

77. Taigi ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš viso priteistina 415 Eur. Atsakovui iš ieškovės, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, priteistina 170 Eur. Atlikus tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 245 Eur bylinėjimosi išlaidų.

78. Taip pat, už reikalavimus priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos valstybei iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo padidinimo mokėtinas 48 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

79. Taip pat šioje byloje patirta 13,28 Eur pašto išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus 83 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovo proporcingai priteistinos taip pat ir pašto išlaidos (11 Eur). Taigi iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 59 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės priteistina procesinių dokumentų siuntimo suma neviršija 8 Eur dydžio sumos (13,28-11=2,28 Eur), todėl ši suma valstybei iš ieškovės nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24437-1044/2014 patvirtintos A. M. (buvusi pavardė B.) ir R. B. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punkte nustatytą vaikų D. B., a k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) šalių nepilnamečiams vaikams D. B., a k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k (duomenys neskelbtini) po 257 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus) nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. gegužės 16 d.) iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir po 289 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Indeksacija skaičiuojama nuo šio sprendimo priėmimo datos.

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama (paliekama) ieškovė A. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 245 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.