Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. M. (toliau – ir ieškovė) 2023 m. spalio 27 d. patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo R. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: 1) iki 2023 m. gruodžio 31 d.: D. B. 316 Eur išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, mokant šias išmokas į ieškovės banko sąskaitą arba duodant grynais iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos; D. B., išlaikymui po 316 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki sūnaus pilnametystės, mokant šias išmokas į ieškovės banko sąskaitą arba duodant grynais iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos; 2) nuo 2024 m. sausio 1 d.: D. B., 338,48 Eur išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, šias išmokas į ieškovės banko sąskaitą arba duodant grynais iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; D. B. išlaikymą po 338,48 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki sūnaus pilnametystės; šias išmokas į ieškovės banko sąskaitą arba duodant grynais iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat ieškiniu prašoma paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti ieškovei iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo suma prašoma pagal Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ Nr. 1014, kuriame Vyriausybė minimaliąją mėnesinę algą nustatė – 840 Eur bruto (neto 633,20 Eur). Pagal Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ Nr. 516, Vyriausybė minimaliąją mėnesinę algą nustatė – 924 Eur bruto (neto 676,96 Eur). Atitinkamai, patikslintu ieškiniu patikslinami pareikšti reikalavimai, pakeičiant reikalaujamą sumą nuo 2024 sausio 1 d. pagal 2024 metais taikomą minimaliąją mėnesinę algą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24437-1044/2018 (toliau – ir 2018 m. Sprendimas) patenkino ieškovės ir atsakovo prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino tarp šalių 2018 m. lapkričio 30 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – ir Sutartis). Sutarties 3 punkte nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka bei išlaikymo vaikams dydis – po 125 Eur, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki pilnametystės. Aplinkybės, kurių pagrindų tarp šalių suderėtos Sutarties sąlygos pasikeitė, šalims rasti bendro sutarimo nepavyko.

4. Ieškovė nurodė, kad šalys bendru sutarimu išsiskyrė 2018 metais, kai dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metų, sūnui – (duomenys neskelbtini) metai. 2023 metais dukra jau yra paauglė ((duomenys neskelbtini) metų), sūnui (duomenys neskelbtini) metai, sutartas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į per 6 metus labai padidėjusias kainas, infliacijos Lietuvos Respublikoje lygį bei išaugusius vaikų poreikius, neužtenka patenkinti vaikų kasdieninių poreikių ir akivaizdžiai neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Atsakovo įsipareigojimas mokėti po 125 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui išlaikymo nėra pakankamas net būtiniesiems vaikų poreikiams užtikrinti.

5. Ieškovė nurodė, kad jau nuo santuokos nutraukimo materialiai išlaiko savo vaikus, atsakovas prie išlaikymo prisideda mokėdamas 125 Eur/mėn. mėnesį kiekvienam vaikui (iš viso 250 Eur). Ši suma iki šiol nebuvo indeksuota. Atitinkamai, nuo pat santuokos nutraukimo minėto dydžio išlaikymas neužtikrino minimalų būtinųjų vaikų poreikių. Ieškovė pabrėžia, kad nuo santuokos nutraukimo iki šios dienos infliacija nuolat auga, o atsakovo mokamas išlaikymas nebuvo padidintas.

6. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko su ieškovės prašoma suma, nes suma yra per didelė, tokia vaikams nereikalinga. Atsakovas akcentavo, jog jam su sveikata yra blogai, negali dirbti. Anksčiau dėmesio į skausmus nekreipė, visada dirbo.

7. Atsakovo teigimu, šiuo metu iš valstybės gauna 246 Eur, iš tokios sumos išgyventi neįmanoma, teismo išlaidoms skolinosi iš draugo. Šiuo metu jo finansinė padėtis bloga – kiek įsidarbino, tiek „nepatempia“. Pagal išsilavinimą gali dirbti tik fizinį darbą (baigęs 12 klasių).

8. Atsakovas paaiškino, kad vaikams perka daug, tačiau čekių nekaupia. Pripažįsta, kad buvo laikotarpių, kuomet vaikų neimdavo (dėl sunkios turtinės padėties, nes kelionė į Vilnių ir atgal kainuoja), be to, kaskart patiria išlaidų vaikams juos apipirkdamas, pramogaudamas apie 200 Eur). Be to, pirko dukrai kompiuterį, telefonus, planšetę. Šiuo metu su vaikais susitinka maždaug 1 kartą per mėnesį.

9. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai atsakovas neišgalėtų mokėti, o tik kauptųsi įsiskolinimas.

10. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kad yra pagrindas patikslintą ieškinį tenkinti.

II. Teismo sprendimo esmė

11. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24437-1044/2014 patvirtintos A. M. (buvusi pavardė B.) ir R. B. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punkte nustatytą vaikų D. B. ir D. B. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. B. šalių nepilnamečiams vaikams D. B. ir D. B. po 257 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. gegužės 16 d.) iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir po 289 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Indeksacija skaičiuojama nuo šio sprendimo priėmimo datos. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama (paliekama) ieškovė A. M.. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai. Priteisti iš atsakovo R. B. ieškovės A. M. naudai 245 Eur išlaidų už advokato pagalbą.

12. Ieškovė, grįsdama savo argumentus, pateikė dokumentus, iš dalies pagrindžiančius išlaidas maistui, aprangai, pramogoms, vaikų ugdymo priemonėms ir pan. Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog santuokos nutraukimo metu mažesnis išlaikymas buvo nustatytas, tikintis, jog atsakovas dažniau pasiims vaikus, tačiau faktiškai taip ilgais laikotarpiais nevyko.

13. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu ieškinio reikalavimu, akcentavo, jog jo sveikata yra prasta, dėl ko negali dirbti, taigi jo turtinė padėtis yra bloga. Be to, atsakovas taip pat patiria išlaidas su vaikais susitikdamas ir pirkdamas daiktus jų poreikių tenkinimui. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog atsakovas vaikams perka daiktus (rūbus, batus, telefonus ir pan.), kurie skirti vaikų poreikių tenkinimui.

14. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl išaugusių kainų savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl pasikeitusių vaikų poreikių. Vien dėl infliacijos padidėję prekių ir paslaugų kainos nereiškia, jog vaikų poreikiai šiuo aspektu pakito. Įstatymų leidėjas, CK 3.208 straipsnyje įtvirtinęs imperatyvią nuostatą dėl priteistų išlaikymo sumų indeksavimo, būtent ir siekė padengti išlaikymą turinčio gauti asmens praradimus dėl šalyje vykstančių ekonominių pokyčių.

15. Remiantis šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, matyti, jog sprendimu išlaikymo dydis nustatytas, tikintis, kad atsakovas su vaikais bendraus bent 1-2 kartus per mėnesį. Tačiau abi šalys pripažino, jog yra buvę laikotarpių, kai atsakovas vaikų bendravimui nepasiimdavo ir po keletą mėnesių.

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodinėjo didesnių, nei orientacinis dydis, vaikų poreikių, išlaidų specialiųjų poreikių tenkinimui. Taip pat iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, jog šalys niekada nedisponavo itin didelėmis pajamomis, iki santuokos nutraukimo vaikams nebuvo įprastos nei prabangios kelionės, nei privačios mokyklos ar pan. Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši – šalys neturi nekilnojamojo turto, gaunamos pajamos itin mažos.

17. Nors ieškovė nurodė, kad jos pajamos šiuo metu yra itin mažos, tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų nedarbinga ar dėl kitų aplinkybių negalėtų dirbti ir gauti pajamų. Be to, pati ieškovė paaiškino, jog nori susirasti papildomo darbo ir pasididinti pajamas.

18. Atsakovas tuo tarpu įrodinėjo, jog dėl prastos sveikatos jo galimybės dirbti yra apribotos. Teismo vertinimu, į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog šiuo metu atsakovas turi sveikatos problemų. Tačiau nedarbingumas atsakovui nėra nustatytas (darbingumo lygio nustatymo pažymos byloje nėra), nedarbingumas ir sveikatos problemos yra laikini. Be to, netgi asmeniui turint tam tikrų sveikatos problemų, galimybės įsidarbinti, dirbti ir gauti darbo užmokestį nėra apskritai išnykę. Pažymėtina, jog darbai darbo rinkoje neapsiriboja vien daug fizinės jėgos, ištvermės reikalaujančiais darbais. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas taip pat turi visas galimybes dirbti ir gauti pajamas.

19. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui byloje nebuvo teikiama nemokama teisinė pagalba, kas rodo, jog jo finansinės galimybės galimai yra geresnės, nei byloje deklaruojama. Atsakovo argumentai, susiję su aplinkybėmis, dėl kurių buvo kreiptasi į privatų teisininką, nelaikytinos reikšmingomis.

20. 2024 metais, MMA, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 709 Eur (neatskaičius mokesčių – 924 Eur). Nuo 2024 m. sausio 1 d. išmoka vaikui sudaro 96,25 Eur. Teismo vertinimu, šiuo metu galiojantis orientacinis išlaikymo dydis yra 306 Eur/mėn. 2023 metais MMA, atskaičius mokėtinus mokesčius, buvo 633,20 Eur, išmoka vaikui – 85,75 Eur, orientacinis išlaikymo dydis – 274 Eur/mėn. Teismas iš orientacinio išlaikymo dydžio atėmė valstybės mokamų vaiko išmokas.

21. Teismas sprendė, kad atsakovo bendravimas su vaikais nėra reguliarus, taigi ir jo pirkiniai vaikams yra iš esmės epizodinio pobūdžio (priklauso nuo to, kiek atsakovas su vaikais bendrauja), tokios atsakovo patiriamos išlaidos nėra įgavę reguliarumo (kartais nebendravimo laikotarpiai trunka ir keletą mėnesių), todėl tokia suma tėvo teiktinas išlaikymas negali būti sumažintas. Kita vertus, abi šalys pripažino, jog tėvas, bendraudamas su vaikais (iš šalių paaiškinimų, ilgiausiai trukęs nebendravimo laikotarpis siekė pusę metų) vaikus apiperka reikalingais daiktais. Teismo vertinimu, periodinio išlaikymo suma, įvertinus geriausius vaikų interesus ir abiejų šalių nurodytas aplinkybes, susijusias su tėvo pirkiniais vaikams, mažintina 200 Eur per metus vienam vaikui (vertinant abejones vaikų naudai bei laikant, kad tėvas bendrauja mažiausiai 2 kartus, kaskart patirdamas 200 Eur išlaidų abiem vaikams bendrai), t. y. po 17 Eur/mėn.

II. Apeliacinio skundo argumentai

22. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. Ieškovės A. M. patikslintą ieškinį tenkinti pilnai:

22.1. Priteisti iš Atsakovo R. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 201812-04 iki 2023-12-31 D. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), 316,00 Eur išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki D. B. pilnametystės, šias išmokas į Ieškovės A. M. banko sąskaitą arba duodant grynais iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, išmokas;

22.2. Priteisti iš Atsakovo R. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 201812-04 iki 2023-12-31 D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 316,00 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki D. B. pilnametystės; šias išmokas į Ieškovės A. M. banko sąskaitą arba duodant grynais iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, išmokas;

22.3. Priteisti iš Atsakovo R. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 2024-01-01 D. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), 354 Eur išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki D. B. pilnametystės, šias išmokas į Ieškovės A. M. banko sąskaitą arba duodant grynais iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

22.4. Priteisti iš Atsakovo R. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 202401-01 D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 354 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki D. B. pilnametystės; šias išmokas į Ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą arba duodant grynais iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

22.5. Paskirti Ieškovę A. M. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

23. Apeliantė nurodė, kad vaikų poreikiai, įskaitant švietimą, sveikatą ir laisvalaikį, žymiai padidėjo. Taip pat padidėjo įvairių paslaugų kainos, kurios yra būtinos vaikų gerovei, nes poreikiai keičiasi pagal vaiko amžių ir gyvenimo etapą. Teismas netinkamai įvertino esminius šių poreikių pokyčius. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti tinkamas vaikų vystymosi sąlygas. Išlaikymo dydis turėtų būti padidintas, atsižvelgiant į realiai padidėjusius vaikų poreikius ir infliaciją. Teismas turi atidžiau vertinti vaikų poreikius ir išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, kad užtikrintų tinkamas vaikų vystymosi sąlygas bei atsižvelgtų į faktinius išlaidas didinančius veiksnius.

24. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neįprastų išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę.

25. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad turi sveikatos problemų, į bylą nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kad Atsakovas negalėtų dirbti ir gauti pajamų. Be to, Atsakovui nebuvo suteikta nemokama teisinė pagalba, kas įrodo jo gerą finansinę padėtį. Atsakovo į bylą pateikti dokumentai neįrodo nuolatinio nedarbingumo ar darbingumo lygio sumažėjimo, kas leistų spręsti, kad jo galimybės dirbti yra visiškai apribotos. Darbo rinkoje yra paklausa ir darbams, kurie nereikalauja fizinės jėgos, todėl Atsakovas neabejotinai turi galimybę susirasti darbą ir gauti pajamų. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad tėvas būtų kažką vaikams pirkęs. Papildomų lėšų skyrimas vaikams yra būtent Atsakovo valios išreiškimas ir pasirinkimas, kuris niekaip nepriklauso nuo Ieškovės ar mokamų alimentų.

26. Teismas nepagrįstai pripažino, kad periodinio išlaikymo suma, įvertinus geriausius vaikų interesus ir abiejų šalių nurodytas aplinkybes, susijusias su tėvo pirkiniais vaikams, mažintina 200 Eur per metus vienam vaikui (vertinant abejones vaikų naudai bei laikant, kad tėvas bendrauja mažiausiai 2 kartus, kaskart patirdamas 200 Eur išlaidų abiem vaikams bendrai), t. y. po 17 Eur/mėn.

27. Apeliantės indėlis rūpinantis vaikais visuomet bus didesnis, nes jai tenka rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik turi pareigą teikti išlaikymą vaikams.

28. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4951075/2020).

29. Atsakovo R. B. nereguliarus bendravimas su vaikais ir epizodinis indėlis į jų poreikius negali būti laikomi pakankamu pagrindu sumažinti periodinį išlaikymo dydį. Atsakovas yra darbingo amžiaus išsilavinęs jaunas vyras, neturintis jokių sveikatos sutrikimų, ribojančių jo galimybes dirbti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

31. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

33. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos nustatyto išlaikymo dydžio vertinimas atsižvelgiant į CK 3.192 straipsnyje nustatytus kriterijus bei argumentų, ar valstybės parama įskaitoma į išlaikymo sumą, vertinimas.

34. Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.

35. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl valstybės paramos vertinimo

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

37. Kitoje vėlesnėje kasacinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (pirmiau nurodyta 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Šiuo atveju šalių turtinė padėtis, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Taigi nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

38. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal kasacinio teismo išaiškinimus valstybės parama neįskaitoma į išlaikymo sumą, jei abiejų šalių turtinė padėtis leidžia vykdyti vaikų išlaikymo pareigas visa apimtimi. Nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų turtinė padėtis nėra gera ir neleidžia vykdyti vaikų išlaikymo pareigas visa apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiuodamas abiems tėvams tenkančią išlaikymo sumas jas mažino valstybės išmokamos paramos sumomis.

Dėl išlaikymo dydžio

39. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2024 metais, MMA, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 709 Eur (neatskaičius mokesčių – 924 Eur). Nuo 2024 m. sausio 1 d. išmoka vaikui sudaro 96,25 Eur. Taigi, šiuo metu galiojantis orientacinis išlaikymo dydis yra 306 Eur/mėn. 2023 metais MMA, atskaičius mokėtinus mokesčius, buvo 633,20 Eur, išmoka vaikui – 85,75 Eur, orientacinis išlaikymo dydis – 274 Eur/mėn. Teismas iš orientacinio išlaikymo dydžio atėmė valstybės mokamų vaiko išmokas. Įvertinus geriausius vaikų interesus ir abiejų šalių nurodytas aplinkybes, susijusias su tėvo pirkiniais vaikams, mažintina 200 Eur per metus vienam vaikui (vertinant abejones vaikų naudai bei laikant, kad tėvas bendrauja mažiausiai 2 kartus, kaskart patirdamas 200 Eur išlaidų abiem vaikams bendrai), t. y. po 17 Eur/mėn.

40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad abi šalys pripažino, jog tėvas, bendraudamas su vaikais (iš šalių paaiškinimų, ilgiausiai trukęs nebendravimo laikotarpis siekė pusę metų) vaikus apiperka reikalingais daiktais. Teismo vertinimu, periodinio išlaikymo suma, įvertinus geriausius vaikų interesus ir abiejų šalių nurodytas aplinkybes, susijusias su tėvo pirkiniais vaikams, mažintina 200 Eur per metus vienam vaikui (vertinant abejones vaikų naudai bei laikant, kad tėvas bendrauja mažiausiai 2 kartus, kaskart patirdamas 200 Eur išlaidų abiem vaikams bendrai), t. y. po 17 Eur/mėn.

41. Apeliantė pateikė argumentą, kad atsakovo nereguliarus bendravimas su vaikais ir epizodinis indėlis į jų poreikius negali būti laikomi pakankamu pagrindu sumažinti periodinį išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų. Abi šalys pripažino, jog tėvas, nors ir nereguliariai bendraudamas su vaikais (ilgiausiai trukęs nebendravimo laikotarpis siekė pusę metų) vaikus apiperka reikalingais daiktais. Atsakovo, kuris pats gauna socialines išmokas, materialinė padėtis bloga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai periodinio išlaikymo suma, įvertinus geriausius vaikų interesus ir abiejų šalių nurodytas aplinkybes, susijusias su tėvo pirkiniais vaikams, mažino minimalia 200 Eur per metus suma vienam vaikui.

42. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.