- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- 1-2165-1155/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38756-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- R. Z.
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Advokatai
- Vytautas Budnikas, Gediminas Milevičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini), teista:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per keturis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika padarytą 700 Eur dydžio turtinę žalą (įsiteisėjo 2023 m. balandžio 28 d.),
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ji, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. 09.00 val. iki 2022 m. spalio 10 d. 15.31 val. būdama Lietuvos Respublikos teritorijoje, socialiniame tinkle „Telegram“ pasivadinusi vardu (duomenys neskelbtini), naudodamasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyto socialinio tinklo platformoje susipažinusi su G. S., veikdama išankstine tiesiogine tyčia, palaikydama ryšį su nukentėjusiuoju, jį įtikino elektroniniais ryšiais atsiųsti jai jo kūno intymią nuotrauką bei sistemingai rinko informaciją apie jo šeimą ir, visa tai gavusi R. Z., panaudodama G. S. atžvilgiu psichinę prievartą, tikindama nukentėjusiajam, kad ji paviešins jų susipažinimo aplinkybes socialiniuose tinkluose, pabrėžiant tai, kad socialiniuose tinkluose („Instagram“ ir kituose tinkluose) bus paviešintos jo nuotraukos, tarp kurių yra jo siųsta intymi nuotrauka ir susirašinėjimai, iš kurių matyti, kad jis naudojasi pažinčių socialiniu tinklu „Tinder“ ir yra neištikimas savo žmonai, jeigu nukentėjusysis jai neduos pinigų ir nepirks atitinkamų prekių, kurias jis turės palikti paštomate „LP Express“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ko pasekoje, dėl R. Z. prieš nukentėjusįjį panaudotos psichinės prievartos, G. S., siekdamas išvengti grasinimų įvykdymo, vykdydamas R. Z. reikalavimus, o būtent: 2022 m. rugsėjo 22 d. apie 13.00 val. į paštomatą „LP Express“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo 85 Eur vertės prekių (smilkalai, statulėlė, apyrankė) ir 300 Eur grynais, 2022 m. spalio 3 d. apie 11.25 val. įdėjo 1500 Eur grynais, 2022 m. spalio 3 d. apie 14.00 val. įdėjo 200 Eur grynais, 2022 m. spalio 3 d. apie 16.10 val. įdėjo 100 Eur grynais, 2022 m. spalio 4 d. apie 12.00 val. įdėjo 500 Eur grynais, 2022 m. spalio 5 d. apie 13.20 val. į paštomatą įdėjo prekių (3 pakuotes smilkalų ir interjero detalę – statulėlę), kurių bendra vertė 67 Eur, bei 300 Eur grynais, taip pat 2022 m. spalio 6 d. apie 17.00 val. įdėjo 300 Eur grynais, 2022 m. rugsėjo 23 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagal R. Z. nurodymus, už švarką atliko 82 Eur bankinį pinigų pavedimą į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkė L. A., ir tokiu būdu R. Z., grasindama paskelbti nukentėjusįjį kompromituojančią informaciją ir intymią nuotrauką socialiniuose tinkluose („Instagram“ bei kituose tinkluose), susipažinimo ir susirašinėjimo aplinkybes, kurių atskleidimas nepageidautinas, neturėdama teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį – nukentėjusįjį G. S. perduoti jai svetimą, nukentėjusiajam G. S. priklausantį turtą bei neteisėtai, prieš tai nurodytais būdais prievartaudama turtą, užvaldė svetimą, G. S. priklausantį bendros 3434 Eur vertės turtą.
Šiais veiksmais R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji R. Z. parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet su nukentėjusiuoju G. S. susipažino „Tinder“ programėlėje. G. S. buvo pasivadinęs (duomenys neskelbtini) ar pan. Iš pradžių jie kalbėjosi apie paprastus dalykus. Po kelių dienų G. S. pasakė, kad yra vedęs ir ieško neįpareigojančių santykių. Ji jam parašė, kad nenori veltis į tokius santykius ir su juo bendrauti. Tačiau G. S. vėl jai parašė žinutę, kad dabar jam sunkus laikotarpis, kad jo žmona nesupranta, todėl galbūt jie galėtų bendrauti tik draugiškai. G. S. jai pasiūlė tęsti bendravimą „Telegram“ programėlėje, kurioje galima paslėpti savo telefono numerį, ką jis ir padarė. Pats nukentėjusysis prašė jos duoti savo kontaktus, o ne atvirkščiai, kad jis susirastų ją minėtoje programėlėje. Iš jos paimto telefono buvo matyti, kad G. S. duomenyse nurodyti trys taškai, ir jis pasivadinęs „@“ su kažkokiu žodžiu, jo telefono numerio nebuvo. Jie pradėjo bendrauti. Ji nerinko apie G. S. jokios informacijos, nes ji nežinojo, kas jis yra. G. S. jai sumelavo savo vardą, kur jis gyvena. G. S. sakė, kad gyvena Vilniuje. Jie iš pradžių bendravo apie paprastus dalykus. Ji rašė G. S., kad ji nenori jam pakenkti, nes jis slėpė savo santykius. G. S. jai pasakė, kad ji ne pirma moteris, su kuria jis taip bendrauja. G. S. buvo neištikimas savo žmonai dvejus metus. Tai neklaustas papasakojo G. S. Ji paprašė nukentėjusiojo atsiųsti jai savo balsą ar kažką, kad ji supratų, kas jis yra. G. S. įrašė vaizdo įrašą, kur jis buvo darbe, šviesiais marškiniais, pamojavo jai. G. S. neklaustas pasakojo jai, kad jo žmona nesuteikia tam tikrų dalykų, kad nepalaiko jo darbe. G. S. vardą ir pavardę sugalvojo sužinoti tuomet, kai ji jam paskambino ir paprašė pervesti 500 Eur už šuniuką kaip skolą. G. S. jai pasakė, kad paskolins jai pinigų, kad viskas gerai. Kai jie susipažino, ji sirgo „Covid“, buvo jos draugės gimtadienis, todėl G. S. nupirko smilkalų ir smilkalinę, kurių vertė buvo 50 Eur. Apie šias aplinkybes nekalbama, nes G. S. jai sakė, kad jis dovanoja jai šiuos pinigus, kad jie galbūt kada nors nueis arbatos. G. S. jai paskolino 500 Eur, taip pat 72 Eur, nebuvo jokio priverstinio liepimo kažką daryti. Jie daug diskutuodavo, kalbėdavo. Vienu metu vakarais G. S. pradėjo jai rašyti labai intymias, seksualinio pobūdžio žinutes. Bet ji į tokias žinutes neatsakinėjo. Jokios informacijos ji apie G. S. nerinko, o tik stebėjosi. Taigi, kai prasidėjo tos seksualinio pobūdžio žinutės, ji parašė moteriai, kuriai G. S. pervedė pinigus už šuniuką, prašydama nurodyti žmogaus, kuris padarė pavedimą, vardą ir pavardę. Šuniuko pardavėja jai pasakė nukentėjusiojo duomenis, ji pasitikrino, ir sužinoti duomenys nesutapo su G. S. jai pasakyta informacija apie save.
Atsakydama į klausimus parodė, kad G. S. vardą ir pavardę sužinojo galbūt po kelių savaičių bendravimo. G. S. 50 Eur padovanojo, o 500 Eur paskolino. Ji neprašė G. S. intymios nuotraukos, bet buvo viena G. S. siųsta nuotrauka iš dušo. G. S. buvo matomas nuogas iki juosmens. Kai ji sužinojo G. S. vardą ir pavardę, juos suvedė į paiešką internete ir pamatė „Instagram“, kaip jis vaidina nuostabų tėtį ir vyrą, kad jis turi žmoną, dukrytę ir kt. Buvo pažymėta, kur jis iš tikrųjų gyvena, (duomenys neskelbtini), nurodyta darbovietė, bendras telefono numeris, galbūt darbinis. Ji kalbėjosi su G. S., kad jis turi gražią šeimą. Ji siuntė G. S. jo žmonos nuotrauką, paimtą iš „Instagram“. Tokiu būdu ji norėjo G. S. pasakyti, kad jis turi labai gražią žmoną, ir ji nesupranta, kodėl jis daro tokius nereikalingus dalykus. G. S. pats prisipažino, kad reikia eiti į šeimos konsultacijas ir pan.
Ji paprašė G. S. paskolinti pinigų. Galbūt jos išsireiškimai skamba kaip grasinimai ar pan., bet taip tikrai nebuvo. Kai G. S. jai paskolindavo pinigų, ji visada jam sakydavo, kad ji pinigus atiduos. Buvo tokios jos rašytos žinutės. Ji turto iš G. S. neprievartavo. G. S. yra turėjęs daug draugių, todėl, jos nuomone, jis neatskyrė, kuri draugė jam rašo, kad jam rašo galbūt tokia draugė, kuri tikrai turi kažkokių kompromituojančių nuotraukų. Nemano, kad G. S. galėjo baimintis dėl jo atsiųstos nuotraukos, kurioje jis matomas iki pusės, kurios ji net neturi, pas ją nebuvo rasta jokios rinktos medžiagos. Ji yra susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, šioje medžiagoje esančius susirašinėjimus ji matė, tai yra jos susirašinėjimai. Ji su G. S. bendravo nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. spalio 10 d., po to bendravimas dar truputį tęsėsi. Ji buvo pasivadinusi (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas jos telefono numeris. Su G. S. susipažino socialinio tinklo platformoje ir su juo palaikė ryšį. Neprašė G. S. atsiųsti jai savo nuotrauką. Iš visiems prieinamo tinklapio ėmė tik vieną nuotrauką. G. S. telefono numerį rado internete ir parašė vieną žinutę, kad jis jai parašytų ar paskambintų, neprisimena, ar jam skambino tuo numeriu. G. S. jai pažadėjo paskolinti pinigų ir dingo, todėl ji jo ieškojo. Ji skambino G. S. vieną kartą į darbovietę ir paklausė, ar jis yra darbe. Darbovietę sužinojo iš „Instagram“. Psichinės prievartos prieš G. S. nenaudojo, netikino, kad paviešins susipažinimo aplinkybes. Ji jam sakė, kad pasakys jo žmonai, jog jis yra jai neištikimas. Ji sakė G. S., kad parodys jai nuotrauką, bet nesakė kokią. Neatsimena, ar sakė G. S., kad ji pasakys jo žmonai, jog jis naudojasi „Tinder“ programėle. Nieko nebūtų buvę, jeigu jis nebūtų rašęs seksualinio pobūdžio žinučių. Jie turėjo pakankamai gražius pokalbius, ji galbūt norėjo G. S. pamokyti, nes jai gaila jo žmonos. Ji prašė G. S., kad jis nupirktų prekes, jei jis gali tas prekes nupirkti, ji prašė paskolinti pinigų. G. S. pats sugalvojo dėti prekes į paštomatą, nes ji sirgo „Covid“, o jis slėpė savo telefono numerį. G. S. žinojo jos duomenis, jos telefono numerį. G. S. jai padovanojo 50 Eur, po to sumokėjo už jos šuniuką 500 Eur (šiuos pinigus paskolino). Po to jie toliau bendravo. Ji būtų grąžinusi G. S. pinigus, nes jos vyras yra dirbantis, ji siūlė susitikti, bet arba jis negalėdavo susitikti, arba ji. Ji prašė G. S. nuvažiuoti į parduotuvę, nupirkti smilkalus, įdėti į maišelį pinigus. Ji skolinosi tuos pinigus. Ji sakė G. S., kad jai reikia pinigų ir ar jis gali jai paskolinti. Kai G. S. jai įdėdavo pinigų, ji jam pasakydavo, kad jai dar trūksta, ar gali dar pridėti, ir jis pridėdavo. Prašė G. S. pervesti pinigus už švarką, nes ji tuo metu neturėjo sąskaitoje pinigų, ir jis pervedė. Ji negrasino, jos žinutes buvo galima suprasti įvairiai. G. S. žinutes suprato kaip grasinimą. Mano, kad G. S. neturėjo pagrindo manyti, jog jam grasinama, nes jis turėjo tik kelias savo žinutes, jos nebuvo matęs, dar buvo nuotrauka duše. Nukentėjusiajam nebuvo pagrindo baugintis. Mano, kad G. S. ją laiko kita moterimi, kuri turi kažkokių kompromituojančių dalykų. Mano, kad G. S. prašė savo draugo ją pasekti, kad įsitikintų, ar ji yra jo kažkokia pažįstama mergina. Ji neturėjo jokios informacijos, kurią būtų galėjusi atskleisti. Ji turėjo tik susirašinėjimus ir nuotrauką iš dušo. Šios informacijos ji nekaupė, o ištrindavo. Yra balso įrašas, kur ji sako, kad jai nereikia svetimų pinigų ir ji juos grąžins.
Pakartojo, kad su G. S. susipažino pažinčių programėlėje „Tinder“, ji buvo pasivadinusi vardu (duomenys neskelbtini), nuotrauka buvo ne jos. Jie susirašinėjo, draugavo šioje programėlėje be intymumų apie savaitę. Tuo metu jos vyras neturėjo pinigų, jos finansinė situacija buvo sudėtinga. Jos vyras šią situaciją puikiai žino ir būtų atidavęs skolą. Šuniuką turi iki šiol. Gyvai su G. S. nesimatė, bet matė jį sėdintį automobilyje prie paštomato. G. S. jai parašė, kad jis yra automobilyje, įdėjo pinigus. Visus pinigus, kurie yra nurodyti civiliniame ieškinyje, yra gavusi. Dėti pinigus į paštomatą sugalvojo G. S., kai buvo kalbama apie 50 Eur, už kuriuos jis nupirko jos draugei dovaną (smilkalinę ir smilkalų), ir jis jai šiuos pinigus padovanojo. Ji nurodė paštomatą prie savo namų. Gautus pinigus ji naudojo saviems reikalams. Ši istorija nesąžininga, G. S. nesąžiningas, o jo žmona turėtų žinoti, kas čia vyksta. G. S. nesilaikydavo savo pažadų. Ji paklausdavo, ar G. S. gali paskolinti jai pinigų, ir jis pasakydavo „gerai“. Jie dėl to neturėjo jokio konflikto. Kiek kartų G. S. pirko smilkalų yra parašyta kaltinime.
Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Pripažįsta visą sumą kaip skolą. Apie grąžinimo datą ar terminą nekalbėjo. Pinigus panaudojo gydymui ir kitiems asmeniniams tikslams. Nežino, kaip grąžinti G. S. skolą, nes neturi jo kontaktų. Skambindama į G. S. darbovietę nesakė, kad jis jai yra skolingas, tik paklausė, ar jis yra darbe.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. S. parodė, kad pažinčių platformoje „Tinder“ susipažino su moterimi, (duomenys neskelbtini), kuri buvo įkėlusi patrauklios moters nuotraukas. Ji ieško, su kuo susipažinti, bendrauti. Jis pasakė, kad yra vedęs, kad ieško neįpareigojančios pažinties. Tuo metu buvo kompromisas, kad jie bendrauja be jo lūkesčio patenkinimo. Bendravimas atrodė labai harmoningas. Po kurio laiko moteris norėjo pamatyti, kaip jis atrodo, todėl jis pasiūlė pereiti į „Telegram“ platformą. Tuomet jis įrašė video, kuriame jis buvo matomas ir girdimas jo balsas. Bendravimas tęsėsi, bet susitikti nepavykdavo, nes moteris neva būdavo (duomenys neskelbtini). Paskui moteris susirgo „Covid“, jos draugė ja rūpinosi, nešė valgyti, ji norėjo draugei atsidėkoti už pagalbą, todėl jis gera valia nupirko draugei dovaną už 50 Eur. Moteris pasakė jam nunešti dovaną ir įdėti į paštomatą, ką jis ir padarė. Jis neturėjo lūkesčio atgauti 50 Eur, bet kaip kompensaciją pasiūlė nueiti kartu papietauti ar kavos. Bendravimą tęsė turėdamas lūkestį susitikti, moteris pasveikusi kvietė atvykti į sodybą, praleisti kartu laiką. Moteris melavo apie savo santykius, (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji važiavo pirkti šuniuką nepasiėmusi grynųjų pinigų, ji paprašė, o jis turėjo galimybę pervesti už šuniuką 500 Eur, ką jis ir padarė. Jie buvo susitarę po poros dienų susitikti, o ji tada jam grąžins 500 Eur. Kaltinamoji matė jį automobilyje tada, kai vyko intensyvus spaudimas, kad bus paviešinta jo nuotrauka, o būtent baugino pačiu formatu, kad per A. socialiniuose tinkluose bus paviešintas jo vardas, pavardė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), vedęs vyras, susipažįsta su moterimis, kad jis yra amoralus, jeigu jis nepadarys, ko ji reikalauja. Jis niekada kaltinamosios gyvai nesutiko. Tada jis, padėjęs į paštomatą siuntinį, parašė, kad išvyko, bet iš tiesų sėdėjo automobilyje norėdamas pažiūrėti, kas ateis atsiimti siuntinį. Jis gavo iš kaltinamosios žinutę, kad jis dingtų, kad ji mato, kad jis sėdi ir laukia, kad jam bus tik blogiau, jei stebės. Jis suprato, kad tuo momentu vyko vengimas ir manipuliacija informacijos valdymu. Jis žinojo tik vardą (duomenys neskelbtini) ir telefono numerį. Jis norėjo sužinoti, kas paima pinigus, kas jį šantažuoja. Tuomet jis paprašė bičiulio L. N. pastebėti, kas pasiims siuntinį. Bičiulis jam pasakė, kad nieko negalėjo tiksliai pamatyti, buvo moteris su gobtuvu, šaliku, ir kuokštas šviesių plaukų. Jis suprato, kad žmogus slepiasi. Tuomet jis po kelių epizodų kreipėsi į savo advokatą ir jau kartu į policiją.
Toliau parodė, kad „Telegram“ buvo balso pranešimai. Kaltinamoji ne kartą jam rašė jos neignoruoti – jis sėdi su žmogumi, o ji jam daug kartų skambina, paskui skambina į darbą. Neatsimena, ar atsiliepė į telefoninius skambučius. Registratūroje darbe atsiliepė darbuotoja I. M. ir jam pasakė, kad skambino kažkokia moteris ir jo ieško, nes jis jai skolingas. Skambinama, rašoma buvo dėl pinigų. Jis neturėjo tuo metu tokios grynųjų pinigų sumos, nežinojo, iš kur juos paimti, jo intensyviai buvo ieškoma ir spaudžiama. Po 50 Eur draugės dovanai ir 500 Eur už šuniuką, visos kitos pinigų sumos ir prekės buvo perduotos po grasinimų. Po sumokėjimo 500 Eur už šuniuką, sekė išsisukinėjimai, nors jis norėjo susitikti ir atgauti pinigus. Tuomet jis suprato, kad kažkas čia ne taip, bet stengėsi išlaikyti mandagų ir draugišką bendravimą. O kaltinamoji pradėjo grasinti paviešinti susipažinimo aplinkybes ir pan. „pakelsiu per A., sužinos visi, visos pamatys, visi pamatys“, kad parašys apie jį „postą“, įdės nuotrauką, pranešimus apie jį, jog vedęs vyras, (duomenys neskelbtini), susipažįsta, yra neištikimas, amoralus. Jis išsigando, jam naktimis prasidėjo panikos atakos, bijojo viešumo, prašė liautis. Nežino, kokios būtų pasekmės, kaip žmona į tai reaguotų. Po jo dukros ir žmonos nuotraukomis „Instagram“ buvo rašomi komentarai. Tokiu būdu kaltinamoji rodė, kad ji žino, kas jis yra. Kaltinamoji skambinama į darbovietę rodė, kad ji žino, kur jo darbovietė. Jis gyveno baimės fone, ėjo pas psichologą, jam buvo sunku, visą laikotarpį, geras tris savaites, buvo nedarbingas, nukentėjo (duomenys neskelbtini) šeimos interesai. Ji kas kartą vis papildomą veiksmą padarydavo. Grasinimai truko iki tol, kol jis kreipėsi į policiją. Grasinimai buvo atviri. Vienintelis skolinimo epizodas buvo su šuniuku. Nebuvo vietos kaltinamosios žodžius suprasti dviprasmiškai. 3434 Eur yra pakankamai didelė suma kitam žmogui paskolinti, netgi dėl paskolintų 500 Eur jis buvo sunerimęs. Tai nebuvo skolinimas, buvo komunikacija su intencija, kas bus toliau – vežk–įdėk, po to vėl vežk–įdėk. Neatsimena aplinkybių apie apmokėjimą už švarką. Apie susidariusią situaciją papasakojo savo bičiuliui L., be detalių papasakojo savo darbuotojai I., taip pat savo advokatui. Apie kaltinamosios ketinimus tiksliai suprato po skambučio į darbovietę, taip pat, kai buvo tiksliai įvardintas jo vardas ir pavardė.
Su kaltinamąja bendravo įvairiomis temomis (duomenys neskelbtini). Jis stengėsi bendrauti taip, kad neišsiaiškintų jo tapatybės. Jis pasakojo apie darbą, pomėgius, apie tai, kad turi dukrą, jo žmona yra gera mama, namų šeimininkė, bet yra tam tikri poreikiai, todėl jis nori susipažinti su kita moterimi. Jo „Instagram“ profilyje yra jo nuotraukų su šeima ir pan. Kaltinamoji pradėjo bendrauti tokiame formate, kad ji jį pamokys. Rugsėjo–spalio mėn. prasidėjo atakavimas, šantažas. Jis tikėjosi, kad kaltinamoji liausis. Nepageidautina, kad būtų paviešintas (duomenys neskelbtini) pats faktas, jog jis turėjo programėlę „Tinder“, susipažino su moterimi. Kaltinamoji komentavo jo ir jo žmonos profilyje po nuotraukomis. Jis tai pamatė, spėjo paimti telefoną ir užblokuoti. Kur galėjo ištrinti komentarus, juos ištrynė, kad žmona neklaustų, kas ji tokia, kad nereikėtų aiškintis. Ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau.
Kaltinamosios bendravimo tonas pasikeitė po pinigų šuniukui paskolinimo. Tuomet jis suprato, kad neatgaus pinigų. Kaltinamoji pradėjo rašyti, kad per „Facebook“ paviešins, kad jo žmonai nusiųs ekrano nuotraukas ir papasakos apie susipažinimo ir bendravimo faktą. Spaudimas įdėti pinigus buvo didelis. Jis tuo metu neturėjo pinigų. Jis bendravo su tyrėja, tarėsi dieną, kada jai nuneš paketą su žymėta kupiūra. Jis prašė kaltinamosios atidėti terminą įdėti pinigus į paštomatą, dėl ko kaltinamoji vis didino sumą. Su kaltinamąja vyko ramus bendravimas, jis laukdavo, kas bus, tada įdeda pinigus, kaltinamoji nurimsta, tada vėl kartojasi. Buvo vienas momentas, kai kaltinamoji sakė, kad jai nereikia svetimo, bet kartu sakė, kad čia jam bus pamoka, kad jis neturi bendrauti su kitomis moterimis. Su kaltinamąja vyko abipusis atviras bendravimas intymiomis temomis. Žinutėmis buvo rašoma daug teksto, todėl jis gerai suprato, kad jam grasinama, šantažuojama, dėl ko jis kreipėsi į teisėsaugą. Kaltinamoji nesiskolino pinigų, ji juos prievartavo, skolinosi tik šuniukui. Kaltinamoji siūlė jam susitikti, jis jos laukė (duomenys neskelbtini), bet po to kažkas nutiko ir ji neatvyko. Jeigu būtų grąžinami pinigai, ir jis nebūtų spaudžiamas vėl duoti pinigus, šio proceso nebūtų. Dalis susirašinėjimo buvo ištrinta kaltinamosios iniciatyva, abu galėjo ištrinti susirašinėjimo turinį.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. M. parodė, kad ji buvo darbe, (duomenys neskelbtini). Tuo metu (duomenys neskelbtini) kažkas paskambino, o ji atsiliepė. Skambinusi moteris, kalbėjusi lietuvių kalba, paprašė pakviesti (duomenys neskelbtini). Ji paklausė, kas domisi, bet moteris neprisistatė. Ji pasakė, kad (duomenys neskelbtini) dabar nėra, ir paklausė, kokiu klausimu skambina. Moteris atsakė, kad (duomenys neskelbtini)yra skolingas. Jai buvo neįprasta, nes į tą telefono numerį dėl tokių dalykų (skolų) niekas neskambina. Ji pasakė, kad perduos informaciją, ir pokalbis baigėsi. Pokalbis buvo trumpas. Moteris skambino iš ryto, galėjo būti rugsėjo–spalio mėn. Ji tą numerį įvedė, kad jo nebekeltų. Kai tą pačią dieną perdavė žinutę (duomenys neskelbtini), šis jai pasakė, kad jai apie tai nieko žinoti nereikia, tai asmeninis reikalas, nesusijęs su darbu. Matėsi, kad su (duomenys neskelbtini) kažkas vyksta, kad jis nedarbingas, susikrimtęs. Tokia būsena jam nebūdinga, nes šiaip jis labai gyvybingas, visada nuotaikoje. (Duomenys neskelbtini) nuotaikos pasikeitimas tęsėsi 1‑2 savaites. Matėsi, kad ir iki minėto skambučio kažkas (duomenys neskelbtini) negerai. (Duomenys neskelbtini) susinervino, kad jo asmeniniai dalykai pranešami jo darbo vietoje. Jis nesitikėjo tokio skambučio. Jis su darbuotojais visuomet elgiasi puikiai, taktiškai, darbe apie asmeninius dalykus nekalbėdavo. (Duomenys neskelbtini) bendrasis telefonas neįrašomas. Apie teisiamąjį posėdį sužinojo gavusi teismo šaukimą.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. N. parodė, kad G. S. jo paprašė padėti, pažiūrėti, kas paims siuntinį iš paštomato (duomenys neskelbtini). G. S. nurodė, kurioje vietoje yra dėžutė (maždaug jo krūtinės aukštyje), minėjo, kad siuntinį turėtų pasiimti moteris, o jis turėtų įžiūrėti tos moters bruožus (detales). G. S. išvažiavo, prašė pranešti, kai ką nors sužinos. Jis laukė 1-1,5 val. Tai buvo ruduo, rugsėjo pabaiga, spalio pradžia, apie 11 val., buvo pakankamai šalta, praėjo daug žmonių, o po to jis pastebėjo moterį, išsiskyrusią spalvingumu (ryškus šalikas, šviesūs plaukai, žieminiai drabužiai, moteris buvo jo ūgio). Jis pats buvo apie 50 m atstumu nuo paštomato. Jis nepamatė moters veido, ji nuėjo (duomenys neskelbtini). Jis bandė moterį sekti, bet ją pametė. G. S. jam paaiškino, kad iš jo kažko reikalaujama. Jis susidarė įspūdį, kad G. S. kažkas reketuoja. Jis anksčiau (duomenys neskelbtini), todėl G. S. galbūt galvojo, kad jis bus naudingesnis. Moteris paėmė nedidelį paketuką, gal dviejų kumščių dydžio. Apie susidariusią situaciją tą dieną nekalbėjo. Jis bandė pasidomėti ir suprato, kad buvo problemų su šeima ir moterimis, bet daugiau G. S. jam nepasakojo. Stebėdamas moterį pamatė greitą ėjimą, nerimą, gal kas mato. Jis norėjo užfiksuoti moters veido bruožus, bet veido nepamatė, todėl ją pasekė savo iniciatyva. Už tai G. S. jam atlygio nesiūlė, ir po to jis jokio atlygio negavo. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodumus, šis juos patvirtino, nurodė, kad tuo metu įvykio aplinkybes prisiminė tiksliau.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji R. Z. savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. galimai rugsėjo mėn., per svetainę „Tinder“ susipažino su asmeniu, pasivadinusiu (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo įdėta nuotrauka, o kas joje buvo, neprisimena. Susirašinėjimo metu jis jai sakė, koks jo vardas, tačiau sakė netikrąjį vardą. Ji minėtoje svetainėje buvo pasivadinusi (duomenys neskelbtini). Taip jam ir prisistatė. Ten buvo įkėlusi ne savo, o iš interneto ištrauktą nuotrauką. Vyras jai prisipažino, kad turi žmoną, su kuria turi dukrą, su žmona yra tik dėl vaiko, su ja jaučiasi nelaimingas, todėl ieško draugės ir intymių santykių. Ji iš karto jam pasakė, kad ji ieško draugo, intymių santykių neieško, nori tik bendravimo, nes jos vyras dažnai būna išvažiavęs ir ji jaučiasi vieniša, ir atsisveikino. Tą pačią dieną per minėtą svetainę jai parašė tas pats asmuo ir pasakė, kad jie gali būti draugai, jis gali jai padėti, kuo tik reikia, jam nebūtinai reikia intymių santykių, pasakė „o kaip baigsis, bus matyti“. Taip pat pasiūlė pereiti į kitą internetinę svetainę, pavadinimu „Telegram“. Dabar supranta, kad reikėjo pereiti tam, kad ji nieko apie jį nesužinotų. Ir dabar ji neturi apie jį jokių duomenų, nežino nei kur jis gyvena, nei kur dirba, nežinojo net tikrojo vardo. Tuo metu ji sutiko pereiti į minėtą svetainę ir ten bendrauti. Davė jam savo kontaktinį Nr. (duomenys neskelbtini). Jis ją pakvietė per minėtą svetainę. Paskyrą svetainėje turėjo ir anksčiau, nes ten bendrauja su draugėmis, vyru. Kodėl bendrauja per tą programėlę, tiksliai pasakyti negali. Kai jis ją pakvietė, jo duomenų nesimatė visiškai, kontaktinis telefono numeris buvo paslėptas. Ji su asmeniu bendravo apie šeimas ir kitus dalykus, tačiau asmeninių dalykų apie jį nežino. Taip pat kažkuriuo metu, tiksliai kada, pasakyti negali, ji jo paprašė, kad jis atsiųstų nuotrauką, kurioje matytųsi bent jau delnas. Tokiu būdu ji norėjo įsitikinti, kad bendrauja su žmogumi, kuris nesėdi kalėjime ir yra tikras. Tada jis atsiuntė jai vaizdo įrašą, kuriame buvo matomas jo veidas, kūnas. Jis buvo apsirengęs. Matėsi, kad tai buvo darbo aplinka, tačiau kur jis dirba, nežino. Dažnai bendravo apie jo žmoną. Negali pasakyti, kada tiksliai, tačiau susirgo „Covid“ ir negalėjo niekur eiti. 2022 m. rugsėjo 20 d. vyras jai paskolino 500 Eur šuniuko įsigijimui, jis pervedė 500 Eur moteriai, kuri pardavinėjo šuniukus, šios duomenų ji neturi. 2022 m. rugsėjo 22 d. ji minėto vyro paprašė padaryti jai paslaugą – nupirkti smilkalų ir smilkalinę. Jis sutiko ir nupirko minėtus daiktus. Ji jo paklausė, kiek jis išleido, jis pasakė, kad apie 50 Eur. Ji pasakė, kad grąžins jam 50 Eur, tačiau jis pasakė, jog nereikia, kai pasveiks, galės jį pakviesti kavos. Smilkalus ir smilkalinę jis įdėjo į paštomatą „LP Express“, adresu (duomenys neskelbtini). Ji, pasiėmusi minėtas prekes, padovanojo jas draugei. Ji tuo metu, kai sirgo, pirkdavo jai maistą, todėl dovanas jai įteikė pati. Neprisimena tikslios datos, tačiau tai gali būti 2022 m. spalio 3 d., ji paprašė minėto vyro paskolinti jai 1000 Eur. Jis mielai sutiko ir į paštomatą minėtu adresu įdėjo 1000 Eur. Tuo metu jis jai įdėjo 1500 Eur ir pasakė, kad pridėjo, nors jo neprašė. Kalba buvo apie tai, kad ji skolinasi iš jo, ir kai jie susitiks, ji grąžins tuos pasiskolintus pinigus. Jis sutiko su minėta sąlyga ir tuos pinigus jai skolino. Ji tikrai nenaudojo psichinės prievartos ir negrasino paviešinti jo intymių nuotraukų. Tokių nuotraukų ji net neturėjo. Kažkuriuo metu vyras jai buvo atsiuntęs nuotrauką, kurioje buvo dušo kabinoje pusnuogis iki pusės, t. y. nuo galvos iki juosmens. Šios nuotraukos ji neprašė ir į ją nesureagavo. Savo intymių nuotraukų ji jam nesiuntė. 2022 m. spalio 3 d. apie 14 val. paprašė vyro paskolinti 200 Eur, jis sutiko, įdėjo juos į paštomatą. Apie 16 val. ji vėl paprašė, kad jis jai paskolintų 100 Eur, minėtą sumą jis jai įdėjo į paštomatą. Vyras teigė, kad nėra problemų, ir minėtus pinigus įdėjo į anksčiau minėtą paštomatą. Pinigai jai buvo reikalingi sumokėti už butą, nes jį nuomojasi. (Duomenys neskelbtini). Taip pat antstoliai priverstinai nuskaičiuoja lėšas iš jos sąskaitos. Vienintelis žmogus, iš kurio galėjo skolintis, buvo nepažįstamas vyras, kuris pats siūlėsi padėti, skolino pinigus, kai ji to paprašydavo. 2022 m. spalio 4 d. minėto vyro paprašė paskolinti 500 Eur. Kam tiksliai jai jų reikėjo, negali pasakyti, bet su vyru turi nemažai skolų, tai galimai reikėjo jas sumokėti. 2022 m. spalio 5 d. taip pat paprašė, kad vyras jai nupirktų 3 vnt. smilkalų ir interjero detalę – statulėlę. Tai buvo prašymas, ji jam negrasino, jis savo noru jai nupirko ir įdėjo į paštomatą. 2022 m. spalio 6 d. vyro paprašė paskolinti jai 300 Eur, o kam jai jų reikėjo, neprisimena, jis neklausė. 2022 m. rugsėjo 23 d. paprašė, kad atliktų pavedimą į pranešime apie įtarimą nurodytą sąskaitą, 82 Eur sumai. Vyras sutiko ir geranoriškai pervedė pinigus į nurodytą sąskaitą. Ji neprašė vyro 2000 Eur ir 2300 Eur. Visus pinigus, kurie yra nurodyti, ji skolindavosi iš vyro ir buvo susitarimas, kad jiems susitikus, visas skolas grąžins. Vyras neprieštaravo. Taip pat 2022 m. spalio 14-15 d. siūlė susitikti, tačiau vyras atsisakė, nes turėjo problemų namuose. Jis klausė, ką jam padaryti, kad ji nuo jo „atsiknistų“, paliktų jį ramybėje. Pasakė, kad gali pasilikti visus tuos pinigus ir jų grąžinti nereikia, klausė, kiek dar jam sumokėti, kad tik paliktų jį ramybėje. Tuo metu ji supyko ir susisiekė su šuniuko pardavėja, kurios duomenų neprisimena, ir paklausė, kokie yra vyro, kuris šiai pervedė pinigus, vardas ir pavardė. Pardavėja jai pasakė, kad tai buvo G. S. Tada ji internetinėje svetainėje „Instagram“ susirado jo anketą, pastebėjo, kad yra nuotrauka, kurioje yra jo žmona ir dukra. Ji pastebėjo, kad jo žmona yra labai graži, ir negalėjo suprasti, kodėl jis taip elgiasi. Per svetainę „Telegram“ nusiuntė jam minėtą nuotrauką ir paklausė, kaip jis gali taip elgtis, kai jo žmona tokia graži. Ji jam pasakė, kad reikia paviešinti interneto svetainėse, koks jis iš tikrųjų, kaip jis elgiasi su savo šeima. Jų bendravimo pradžioje su minėtu vyru buvo kalba, kad jie tik draugai, tačiau vyras vis prašydavo jos intymių nuotraukų, tačiau ji jam jų nesiųsdavo. Taip pat jis buvo atsiuntęs vieną savo nuotrauką, kurioje buvo išsirengęs nuo galvos iki juosmens, daugiau jai intymių nuotraukų nesiuntė, ir ji jų išsisaugojusi neturi. Apskritai nieko neturi išsisaugojusi, nei susirašinėjimo, nei nuotraukų. Taip pat kartais jam vis paminėdavo, kad reikėtų jo žmonai pasakyti, koks jis yra ir kaip jis elgiasi, kad išduoda ją. Jis jai atsakydavo, kad nedarytų jam spaudymo. Mano, kad jis šiek tiek išsigąsdavo. Tačiau mokėti pinigus už tai, kad ji tylėtų, ji niekada neprašė. Ji jam vis sakydavo, jog reikėtų sužinoti jo žmonai, paviešinti tam, kad jis nustotų išdavinėti žmoną, gautų pamoką. Ji su minėtu vyru niekada nebuvo susitikusi gyvai, jie bendraudavo per svetainę „Telegram“ garso įrašais bei žinutėmis. Jai priklausantis tel. Nr. (duomenys neskelbtini) yra senas, juo jau nebesinaudoja, bet naudojasi programėlėmis „Instagram“, „Telegram“ ir t. t. Šiuo metu naudojasi Nr. (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, nuo kada nebesinaudoja telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jai teko pasikeisti telefono numerį, nes turi draugę, su kuria yra susipykusi. Nežino, kieno yra telefono Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nežino, ar ji naudojo jį. Minėtam vyrui yra pateikusi du tel. Nr. – (duomenys neskelbtini). Galimai dar galėjo patekti tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jokios psichinės prievartos prieš G. S. ji nenaudojo, negrasino paviešinti intymių nuotraukų, kurių net neturi, tam, kad jis mokėtų jai pinigus. Vyras įdėdavo jai pinigus savo noru, juos skolindavosi iš jo. Bendrą sumą, t. y. 3434 Eur, gali grąžinti per 2 mėn. (t. 2, b. l. 117‑119).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta įtariamoji R. Z. parodė, kad lieka prie savo ankstesnių parodymų. Tyrėjai parodžius susirašinėjimus, paaiškino, kad tai jos vardu rašytos žinutės, patvirtino, jog buvo pasivadinusi (duomenys neskelbtini). Kaip ir minėjo anksčiau, vyro vardą ir pavardę gavo iš moters, kuriai jis atliko pavedimą už šuniuką. Kai gavo vyro vardą ir pavardę, ji jo duomenis įsivedė į internetinę svetainę „Google“. Ten jai išmetė jo keletą nuotraukų, „Instagram“ profilį. Užėjusi į internetinę svetainę „Instagram“, pamatė jo šeimos nuotrauką ir nusiuntė jam, pasakė, kokią gražią šeimą turi, kad baigtų daryti nesąmones, t. y. „eiti per mergas“. Ji neatsimena, kokia buvo jo reakcija į tai, bet mano, jog stipriai nesureagavo. Jis visada skųsdavosi, kad yra silpnas, jam sunku ir kankina nemiga. Ji vėliau tą nuotrauką ištrynė, nes nerinko jokios medžiagos, jai to nereikėjo. Ji niekada intymiai su juo nebendravo ir ne ji pakvietė jį bendrauti per „Telegram“. Jie niekada nebuvo susitikę, ji nežino daugiau nieko apie jį, jis visada duodavo jai pinigus savo noru, visada kalbėjo, kad jam tuos pinigus grąžins, kai jie susitiks. Tyrėjai parodžius dar vieną susirašinėjimą, paaiškino, kad nustatydavo terminą, per kurį jis turi įdėti pinigus į paštomatą, nes jis vis žadėdavo, kad įdės, bet to nedarydavo, o jai labai reikėdavo. Ji jam sakydavo, kad jei to nepadarys, ji pasakys jo žmonai, kad jis susirašinėja su merginomis per internetinę svetainę „Tinder“, tačiau tai buvo tik žinutės, ji prieš jį jokios kompromituojančios medžiagos neturėjo. Net prieš jos sulaikymą, ji jam rašė, juo domėjosi, klausė, kaip jis laikosi, kaip jo žmona. Taip pat susirašinėjimuose yra tai, kad ji sako žinantį viską, kad jis darytų išvadas, tačiau tai buvo melas. Ji tiesiog melavo ir jeigu jis būtų neįdėjęs jai tų pinigų, nieko nebūtų atsitikę. Nežino, ar ji būtų pasakiusi jo žmonai, kad jis bendrauja internetinėje svetainėje „Tinder“ su kitomis merginomis, tačiau, kaip ir minėjo, ji nieko neturėjo prieš jį. Jie intymių santykių neturėjo, susitikę nebuvo, jo kompromituojančių nuotraukų taip pat neturėjo. Kuomet jie bendravo su vyru, jis sakė, jog bendravo ne tik su ja, bet dar su trimis merginomis. Tuo metu jis manė, kad jos susivienijo ir turi kompromituojančios medžiagos, todėl mano, jog jis išsigando ir parašė pareiškimą (t. 2, b. l. 121–123).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta įtariamoji R. Z. savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, jų keisti nenori (t. 2, b. l. 127–128).
Iš 2022 m. spalio 10 d. protokolo–pareiškimo nustatyta, kad G. S. pareiškė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. 09.00 val. iki 2022 m. spalio 10 d. 15.31 val. socialiniame tinkle „Telegram“ asmuo, pasivadinęs (duomenys neskelbtini), naudodamasis tel. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, vertė jį mokėti pinigus grasindamas, kad socialiniuose tinkluose „Instagram“ bei kt. bus paviešintos jo nuotraukos, tarp kurių yra jo siųstų intymių nuotraukų, ir susirašinėjimai, iš kurių matyti, kad jis naudojasi pažinčių socialiniu tinklu „Tinder“, yra neištikimas savo žmonai. Jis, vykdydamas asmens neteisėtus reikalavimus, į paštomatą „LP Express“, esantį adresu (duomenys neskelbtini): 1) 2022 m. rugsėjo 22 d. apie 13.00 val. įdėjo 85 Eur vertės prekes, t. y. smilkalus, statulėlę ir apyrankę (minėtų prekių požymių nurodyti negali), ir 300 Eur grynais, atsiėmimui buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2022 m. spalio 3 d. apie 11.25 val. įdėjo 1500 Eur grynais, atsiėmimui buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2022 m. spalio 3 d. apie 14.00 val. į paštomatą įdėjo 200 Eur, atsiėmimui buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 2022 m. spalio 3 d. apie 16.10 val. į paštomatą įdėjo 100 Eur grynais, atsiėmimui buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 2022 m. spalio 4 d. apie 12.00 val. į paštomatą įdėjo 500 Eur, atsiėmimui buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 2022 m. spalio 5 d. apie 13.20 val. į paštomatą įdėjo prekių, kurių bendra vertė 67 Eur, t. y. 3 pakuotes smilkalų ir interjero detalę (statulėlę), taip pat 300 Eur grynais, atsiėmimui buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 2022 m. spalio 6 d. apie 17.00 val. įdėjo 300 Eur grynais, atsiėmimui buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Visos jo įdėtos prekės ir pinigai buvo atsiimti iš paštomato. Dėl įvykio jam padaryta 3352 Eur turtinė žala. Grasinimai ir pinigų reikalavimas tęsiasi iki šiol (t. 1, b. l. 6–12).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2022 m. rugsėjo mėn. pradžioje pažinčių socialiniame tinkle „Tinder“ susipažino su mergina, kuri minėtame socialiniame tinkle buvo pasivadinusi (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, kad yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, taip pat buvo įkėlusi nuotraukas, kuriose matoma apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus šviesių plaukų moteris. Su minėta mergina susitarė tęsti bendravimą socialiniame tinkle „Telegram“, kuriame mergina naudojo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis socialiniame tinkle „Telegram“ savo tel. Nr. buvo užslaptinęs. Iš pat pradžių mergina su juo bendravo draugiškai, nieko nereikalavo. Po kelių dienų bendravimo jis su minėta mergina pradėjo tartis dėl susitikimų, tačiau vis atsirasdavo kažkokių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo su juo susitikti. Bendravimas su minėta mergina vyko tiek rašant žinutes, tiek siunčiant balso žinučių pranešimus. Praėjus kelioms savaitėms, minėta mergina pradėjo prašyti jo pagalbos, paprašė atsiųsti jai į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkė Č. V., 500 Eur už neva rezervuotą šunį, nes pati negalėjo atlikti bankinio pavedimo. 2022 m. rugsėjo 20 d. jis persiuntė pinigus iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į minėtą merginos banko sąskaitą. Mergina minėjo, kad pinigus grąžins po kelių dienų, susitikimo metu. Su mergina ketino susitikti 2022 m. rugsėjo 21 d. Konkreti susitikimo vieta ir laikas nebuvo suderinti. Mergina vengė susitikimo ir pinigų grąžinimo temos, todėl jis iš karto suprato, kad mergina jį apgavo, socialiniame tinkle „Telegram“ ištrynė savo siųstas nuotraukas. Minėta mergina, pamačiusi, kad jis ištrynė nuotraukas, kardinaliai pakeitė savo bendravimo manierą, pradėjo jam grasinti, kad paviešins socialiniuose tinkluose jų susipažinimo aplinkybes, pabrėždama, kad jis yra vedęs ir susipažįsta su kitomis moterimis, taip pakenkiant jo reputacijai. Minėta mergina taip pat grasino, kad informaciją paviešins jo žmonai. Ši mergina jam rašė, kad jos pažįstamų asmenų rate yra žymūs žmonės, politikai, nusikalstamo pasaulio atstovai. Taip pat minėta mergina jam pasakė, kad gali sužinoti jo asmeninę informaciją. Grasindama mergina pradėjo iš jo reikalauti pinigų ir nupirkti atitinkamas prekes, kurias jis turėjo palikti paštomate „LP Express“, adresu (duomenys neskelbtini). Siekdamas išvengti grasinimų įvykdymo, pradėjo vykdyti merginos reikalavimus, t. y. į paštomatą „LP Express“, esantį (duomenys neskelbtini): 1) 2022 m. rugsėjo 22 d. apie 13.00 val. įdėjo 85 Eur vertės prekes, t. y. smilkalus, statulėlę ir apyrankę (minėtų prekių požymių nurodyti negali), ir 300 Eur grynais, atsiėmimui buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini)2; 2) 2022 m. spalio 3 d. apie 11.25 val. įdėjo 1500 Eur grynais, atsiėmimui buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2022 m. spalio 3 d. apie 14.00 val. į paštomatą įdėjo 200 Eur, atsiėmimui buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 2022 m. spalio 3 d. apie 16.10 val. į paštomatą įdėjo 100 Eur grynais, atsiėmimui buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 2022 m. spalio 4 d. apie 12.00 val. į paštomatą įdėjo 500 Eur, atsiėmimui buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 2022 m. spalio 5 d. apie 13.20 val. į paštomatą įdėjo prekių, kurių bendra vertė 67 Eur, t. y. 3 pakuotes smilkalų ir interjero detalę (statulėlę), ir 300 Eur grynais, atsiėmimui buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 2022 m. spalio 6 d. apie 17.00 val. įdėjo 300 Eur grynais, atsiėmimui buvo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta mergina iš jo pareikalavo, kad jis įvykdytų 82 Eur bankinį pinigų pavedimą į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurios savininkė L. A., už švarką. Pavedimą atliko 2022 m. rugsėjo 23 d. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta mergina, siekdama jį įbauginti, 2022 m. spalio 10 d. 12.55 val. į socialinį tinklą „Telegram“ atsiuntė jo žmonos ir dukros nuotrauką, pareikalavo į minėtą paštomatą įdėti 2000 Eur iki 2022 m. spalio 11 d. 11.00 val., tačiau jis nesutiko. Tuomet minėta mergina pareikalavo, kad jis iki 2022 m. spalio 12 d. 16.00 val. į minėtą paštomatą įdėtų 2300 Eur. Jis sutiko. Minėta mergina bendraudama su juo taip pat naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 10 d.). Iš kur mergina sužinojo informaciją apie jo šeimą, jis nežino, jokių savo duomenų jai nenurodė. Pamena, kad pirmojo reikalavimo vykdymo metu, kuomet iš jo reikalavo konkrečioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), nupirkti statulėlę, jis skambino į parduotuvę iš savo asmeninio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad mergina galėjo gauti jo tel. Nr. iš minėtos parduotuvės. 2022 m. spalio 3 d. jo draugas L. laukė prie minėto paštomato ir matė apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, 1,75 m ūgio, šviesių plaukų moterį, kuri dėvėjo ilgą paltą, aplink kaklą buvo užsirišusi šaliką. Visos jo įdėtos prekės ir pinigai buvo atsiimti iš paštomato. Atsiėmimo faktą mergina patvirtino savo atsiųstose žinutėse. Dėl įvykio jam padaryta 3434 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 25–28).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai paklaustas nukentėjusysis G. S. parodė, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėn. susipažino ir bendravo per programėlę „Tinder“ su mergina, pasivadinusia (duomenys neskelbtini). Šių susirašinėjimų neturi, nes juos yra ištrynęs, kaip ir savo paskyrą minėtame socialiniame tinkle. Vėliau su ta mergina pradėjo bendrauti ir bendrauja iki šiol per programėlę „Telegram“. Pradėjus bendrauti su (duomenys neskelbtini) programėlėje „Telegram“, ši jo prašė, reikalavo pervesti 500 Eur už šuniuką. Jis merginos nurodymu 2022 m. rugsėjo 20 d. pervedė 500 Eur į Č. V. „Swedbank“, AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pervedęs pinigus, toliau bendravo per programėlę „Telegram“ su mergina (duomenys neskelbtini). Su ja susirašinėjo, siuntinėjo garso žinutes, apsikeitinėjo nuotraukomis. Merginai siuntė savo „selfius“, tarp kurių buvo nuotraukų, kur fotografavosi duše ir kt. Iš nurodytų susirašinėjimų ir nuotraukų galima lengvai jį identifikuoti. Ketino susitikti su mergina, tačiau ši vengdavo susitikimo, nuolat surasdavo įvairių priežasčių, kad tik nesusitiktų. Jis pradėjo kažką įtarinėti, todėl nusprendė nutraukti su ja bendravimą, iš karto iš savo „Telegram“ profilio ištrynė visas savo nuotraukas, visus susirašinėjimus. Prieš ištrindamas visus susirašinėjimus, išsaugojo minėtos moters nuotraukas. Kodėl jas išsaugojo, nežino, tuo metu pagalvojo, kad jos gali būti reikalingos. Ištrynus šiuos susirašinėjimus, mergina pradėjo jį šantažuoti, bauginti, grasinti jam, kad paviešins jautrią, kompromituojančią informaciją, jo nuotraukas, susirašinėjimus ir kt. Nurodė, kad visą šią informaciją paviešins per socialinius tinklus, per žinomus asmenis, pateiks jo žmonai, jam pažįstamiems asmenims. Šiuos visus susirašinėjimus turi. Taip pat turi vienintelį garso įrašą, kurį siuntė merginai. Prasidėjus grasinimams, moters prašymu ir reikalavimu, 2022 m. rugsėjo 23 d. pervedė 82 eurus į L. A. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat moters prašymu ir reikalavimu, įvairiomis dienomis pirko įvairius daiktus, kuriuos moters prašymu ir reikalavimu, kartu su reikalaujamomis pinigų sumomis, įdėdavo į „LP Express“ paštomatą, adresu (duomenys neskelbtini). Visus laikotarpius ir pirktus daiktus, įdėtas pinigų sumas nurodė pirminės apklausos metu. Visus daiktus pirko tik vienoje parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Iš viso moters prašymu ir reikalavimu prarado 3934 Eur. Šiuo metu moteris toliau jį šantažuoja, grasina, baugina paviešinti visą apie jį turimą informaciją, susirašinėjimus, nuotraukas, reikalauja, kad jis į „LP Express“ paštomatą, adresu (duomenys neskelbtini), saugojimui įdėtų 2300 Eur. Šio reikalavimo iki šiol nėra įvykdęs, todėl siekiant nustatyti ir sulaikyti moterį, sutinka padėti policijos pareigūnams atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Su minėta mergina niekada nėra susitikęs, su ja gyvenęs ar bendravęs. Taip pat su ja nebendravo gyvai, per vaizdo pokalbius, todėl jis nežino ir negali nurodyti, kaip ji atrodo. Viskas, ką žino apie merginą, vardu (duomenys neskelbtini), yra jos siųstos nuotraukos, kurias yra pridėjęs prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau patvirtinti, ar tai tikrai yra jos nuotraukos, negali. Dėl jo atžvilgiu atliekamų moters veiksmų patiria dvasinius išgyvenimus, nerimą, nuolatinę įtampą, baimę, kad susirašinėjimai, nuotraukos gali būti atskleisti ir paviešinti tiek socialiniuose tinkluose viešai, tiek jo žmonai ar artimiems giminaičiams, pažįstamiems, dėl ko nukentės jo reputacija (t. 1, b. l. 31–33).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis G. S. parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Atsakydamas į tyrėjos klausimus, parodė, kad jie susipažino internetinėje pažinčių svetainėje „Tinder“, pabendravo apie savaitę ir perėjo į bendravimo platformą „Telegram“. Kieno iniciatyva bendravimas buvo perkeltas į „Telegram“, jis neprisimena. Per pažinčių svetainę „Tinder“ ieškojo bendravimo su merginomis ar kažko intymaus. Negali pasakyti, ar sakė tiksliai, kad ieško intymių santykių, tačiau šiuo klausimu jie komunikavo. Prisimena, kad ji tam neprieštaravo, kelis kartus derino susitikimą, tačiau ji vis dėl kažkokių priežasčių susitikimus atšaukdavo. Jie kalbėjo apie jo žmoną. Jis sakė, kad ji yra puiki namų šeimininkė, visada apie savo žmoną atsiliepdavo tik gerai, tiesiog sakė, kad jam trūksta intymumo. Nuo pačios pažinties pradžios jis pasakė, kad yra vedęs. Neprisimena, ką daugiau yra kalbėjęs apie savo žmoną. Jis nebūtų kalbėjęs apie žmoną, jei mergina nebūtų norėjusi apie ją sužinoti. Dažniausiai pokalbis apie jo žmoną prasidėdavo, nes mergina to klausinėdavo. Jis mano, kad informacija apie jo šeimą buvo renkama tyčia ir sistemingai. Kai prasidėjo bauginimai iš merginos pusės, ji pradėjo sekti jo žmoną internetinėje svetainėje „Instagram“, nors jis jai savo žmonos duomenų nėra sakęs. Taip pat, kai prasidėjo bauginimai, ji pakomentavo jo žmonos nuotrauką, kurioje ji yra su vaiku ir šunimi. Komentaras buvo „kokia graži šeima“. Taip ji bandė įbauginti jį, kad jis sumokėtų jai jos norimą sumą ir kuo greičiau, kitu atveju ji pasakys viską jo žmonai. Šių duomenų neturi išsisaugojęs, todėl pateikti negali. Jis nėra sakęs jai savo asmens duomenų, neįsivaizduoja, iš kur ji viską sužinojo. Kai prasidėjo bauginimai, ji net paskambino į jo darbovietę, atsiliepė (duomenys neskelbtini). Tuomet ji pasakė (duomenys neskelbtini), kad pakviestų jį, klausė, kada jis grąžins skolą. Skambindavo kelis kartus ir iš skirtingų telefono numerių. Deja, įmonė pokalbių neįrašinėja ir jų pateikti negali. Jie siuntė vienas kitam intymias nuotraukas per „Telegram“. Buvo atsiųstos šiek tiek atviros nuotraukos, daugiau buvo siųstos nuotraukos iš asmeninio gyvenimo. Jis yra beveik tikras, kad visos siųstos nuotraukos yra ne jos. Jis jai yra siuntęs apnuogintos viršutinės kūno dalies nuotrauką, daugiau intymių nuotraukų nesiuntė. Dažniausiai nuotraukas siųsdavo iš asmeninio gyvenimo. Ji nesakė, kad yra R., sakė, jog (duomenys neskelbtini). Ji iš viso nekalbėjo apie skolas ar kokius nors finansinius sunkumus. Kai mergina prašė jo sumokėti už šuniuką, tuo metu tik pasakė, kad skolą grąžins, kai jie susitiks po poros dienų. Tačiau ji vis atšaukdavo susitikimus, tai pradėjo kelti jam abejones. Kai nusprendė nutraukti bendravimą, prasidėjo bauginimas, o būtent, kad jo šeimai paviešins, jog jis bendravo su ja per pažinčių svetainę. Taip pat sakė, kad paviešins internete, koks jis yra „svolačius“. Kadangi jis yra viešas žmogus, jam to nereikia, todėl darė viską, kad tiesa neišlįstų į viešumą. Apie bauginimus yra viską nurodęs ankstesnių apklausų metu. Nebuvo prašymo paskolinti 1000 Eur, buvo reikalavimas. Iš pradžių ji jam nurodė, kad jis skubiai į paštomatą įdėtų 1000 Eur, nes jos draugei reikėjo vaistų. Jis tuo metu neatsiliepė, nes dirbo. Kadangi laiku neatsiliepė į jos skambučius, ji pasakė, kad jis turi įdėti jai 1500 Eur. Neprisimena, ar mergina prašė jo atsiųsti intymias nuotraukas, bet mano, kad nebūtų siuntęs be iniciatyvos. Siuntė vieną apnuogintos viršutinės kūno dalies nuotrauką, darytą duše. Mergina siūlė susitikti, žino, kad tai buvo ketvirtadienis, o kokia tai buvo diena, jis neprisimena. Jie nesusitiko, nes ji neva tuo metu susirgo. Mergina tik vieną kartą jam siūlė susitikti ir grąžinti pinigus, kai jis pervedė 500 Eur už šuniuką. Tačiau jie nebuvo susitikę. Su ja bendravo organiškai, natūraliai, bet prasidėjus bauginimams, ji jo reikalavo nuolat ir greitai atrašinėti. Kai jis nusprendė nutraukti bendravimą, ji iš karto perėjo prie bauginimo ir pradėjo reikalauti iš jo pinigų ir ne tik, jis nuvažiuodavo į specialias parduotuves pirkti jai smilkalų ir kitų daiktų, kurių ji paprašydavo. Viską įdėdavo į tą patį paštomatą. Paskutiniuose susirašinėjimuose buvo tik ta sąlyga, kad jis įdeda paskutinę sumą į paštomatą, tai bus jam pamoka, o ji pamiršta ir paleidžia jį, daugiau nebebaugins. Tas kartas ir buvo paskutinis, kai kartu su policijos pareigūnais padarė poėmį, ji buvo sučiupta su voku, sulaikyta. Niekada nesiūlė jai nurašyti skolų už tai, kad nebendrautų su juo, nutraukti bendravimą norėjo taikiai (t. 1, b. l. 34–37).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. N. parodė, kad 2022 m. spalio 3 d. prieš 10.00 val. jam paskambino draugas G. S. ir paklausė, ar gali susitikti. Apie 10.00 val. jie susitiko netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini). Atvykęs, įsėdo į G. S. automobilį. Automobilis buvo pastatytas šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini). Įsėdus į G. S. automobilį, draugas jam paaiškino, kad įdėjo siuntą į gretimai esantį paštomatą. Taip pat nurodė, kad siuntą turi kažkas ateiti atsiimti, ir paprašė jo pastebėti. G. S. jam paaiškino, kad jį kažkas šantažuoja, baugina, grasina. G. S. nurodė, kad siunta įdėta maždaug trečioje eilėje per vidurį, arčiau dešinės pusės. Trumpai išklausęs situaciją, nusprendė nesėdėti automobilyje ir nueiti apsižvalgyti iš toliau. Tuo metu G. S. nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Išėjęs, nuėjo netoli pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kad būtų arčiau pastato, adresu (duomenys neskelbtini), ir stebėjo paštomatus, iš toli nužiūrinėjo asmenis. Apie 10.20 val. G. S. išėjo iš parduotuvės „Maxima LT“ ir įsėdo į automobilį. Jam įsėdus automobilį, sulaukė G. S. pranešimo, kad jį stebi, todėl jis turi išvažiuoti. Šiam išvykus, apie 10.40 val. prie paštomato priėjo moteris, kuri paėmė saugomą siuntą iš vietos, kurią nurodė G. S. Moteris, atsiėmusi G. S. saugomą siuntą, atėjo nuo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pusės ir praėjo jį. Kiek atsimena, moteris, praėjusi pro jį ir paėmusi G. S. saugomą siuntą, buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, blondinė. Moteris buvo apsirengusi kreminės (tarp baltos ir rudos) spalvos striukę su gobtuvu, užsidėjusi ant gobtuvo didelį rožinės spalvos šaliką. Iš karto, kai moteris praėjo, jis jos neužfiksavo, moterį pradėjo sekti, stebėti tik tada, kai ji paėmė galimai G. S. paliktą saugojimui siuntą. Stovėjo už jos apie 40 m atstumu. Moters veido nematė, matė ją tik iš šono ir nugaros, todėl nežino, ar galėtų ją atpažinti. Moteris, paėmusi galimai G. S. paliktą saugojimui siuntą, nuėjo link namo, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi jis buvo prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), arčiau pastato, adresu (duomenys neskelbtini), moteriai nuėjus, pradėjo eiti link paštomato ir ją sekti. Tačiau, kol priėjo prie namo galo, moters jau nematė. Apie tai iš karto informavo G. S. Daugiau G. S. jam nieko neaiškino, įvykio aplinkybes iš G. S. sužinojo tik atvykęs į policijos komisariatą apklausai. Visos istorijos nežino, žino tik tiek, kad G. S. yra šantažuojamas, kažkas jam grasina, jį baugina, reikalauja pinigų (t. 1, b. l. 71–73).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. vasario 10 d. tarnybinio pranešimo dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvių gavimo nustatyta, kad susipažinus su įtariamosios R. Z. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) („Bitė Lietuva“) išeinančių ir įeinančių skambučių, SMS žinučių išklotinėmis, nurodant jų celes ir buvimo vietas (bazines stotis) nuo 2022 m. gegužės 1 d. 00.00 val. iki 2022 m. spalio 12 d. 23.59 val., nustatyta, kad: 2022 m. spalio 10 d. 11.23 val. R. Z. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS žinutę pareiškėjui G. S. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. spalio 10 d. 11.29 val. R. Z. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS žinutę pareiškėjui G. S. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. spalio 10 d. 12.08 val. R. Z. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS žinutę pareiškėjui G. S. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. spalio 10 d. 12.27 val. R. Z. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS žinutę pareiškėjui G. S. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. spalio 12 d. 13.03 val. R. Z. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS žinutę pareiškėjui G. S. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. spalio 12 d. 15.13 val. R. Z. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS žinutę pareiškėjui G. S. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Susipažinus su įtariamosios R. Z. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) („Bitė Lietuva“) išeinančių ir įeinančių skambučių, SMS žinučių išklotinėmis, nurodant jų celes ir buvimo vietas (bazines stotis) nuo 2022 m. gegužės 1 d. 00.00 val. iki 2022 m. spalio 12 d. 23.59 val., išeinančių ir įeinančių skambučių, SMS žinučių tarp įtariamosios R. Z. ir pareiškėjo G. S., nenustatyta.
Susipažinus su A. H. (A. H.) tel. Nr. (duomenys neskelbtini) („Telia“) išeinančių ir įeinančių skambučių, SMS žinučių išklotinėmis, nurodant jų celes ir buvimo vietas (bazines stotis) nuo 2022 m. gegužės 1 d. 00.00 val. iki 2022 m. spalio 12 d. 23.59 val., nustatyta, kad A. H. su atliekamu ikiteisminiu tyrimu yra nesusijęs, todėl A. H. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) („Telia“) išeinančių ir įeinančių skambučių, SMS žinučių išklotinės, analizuotos nebuvo. Pažymėta ir tai, kad išeinančių ir įeinančių skambučių, SMS žinučių tarp A. H. ir pareiškėjo G. S. nenustatyta (t. 1, b. l. 93).
Iš 2022 m. spalio 27 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, kad 2022 m. spalio 18 d. 10.45 val. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS žinutę į tel. Nr. (duomenys neskelbtini)9 (R. Z.) žinutę „Primename, Siunta Nr. (duomenys neskelbtini) pristatyta į (duomenys neskelbtini). PIN: 376002“; 2022 m. spalio 18 d. 14.46 val. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS žinutę į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (R. Z.) žinutę „Sveiki! Jūsų siunta (duomenys neskelbtini) saugoma LP EXPRESS paštomate (duomenys neskelbtini), PIN-997159. Ją saugosime iki 10.21 14:38“ (t. 1, b. l. 102‑103).
Iš 2022 m. lapkričio 3 d. slapto sekimo protokolo nustatyta, kad slaptas sekimas atliktas 2022 m. spalio 18 d. laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 15.30 val. Slapto sekimo eiga: 14.00 val. pradėtas stebėti „LP Express“ paštomatas, adresu (duomenys neskelbtini); 14.37 val. prie „LP Express“ paštomato, adresu (duomenys neskelbtini), priėjo nežinomas vyras Nr. 1, kuris į paštomato skyrių įdėjo baltos spalvos voką. Vyras nuėjo slaptai nesekamas; 15.01 val. prie „LP Express“ paštomato, adresu (duomenys neskelbtini), priėjo moteris, atpažinta kaip R. Z., kuri atidarė tą patį paštomato skyrių ir, paėmusi įdėtą baltą voką, nuėjo; 15.03 val. R. Z. atėjo į parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur buvo sulaikyta policijos pareigūnų (t. 1, b. l. 119).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties nustatyta, kad teismas patenkino 2022 m. spalio 14 d. prokuroro prašymą dėl veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės. Veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti – slapta vietoje reikalaujamų piniginių lėšų (2300 Eur) į siuntinį įdėti voką, kuriame buvo žymėta 20 Eur kupiūra (ser. Nr. RA 4323202944) ir tuščius lapelius, kurie bus palikti „LP Express“ paštomate, adresu (duomenys neskelbtini), siekiant sulaikyti jį pasiimti atėjusį, nusikalstamą veiką darantį asmenį (t. 1, b. l. 124–127).
Iš 2022 m. spalio 18 d. kratos protokolo nustatyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini) atlikta krata. Koridoriuje, pasukus į dešinę pusę, patenkama į kambarį–virtuvę. R. Z. nurodo, kad virtuvėje, spintelės viršutiniame stalčiuje, guli jos mygtukinis mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel one touch“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame įstatyta SIM kortelė su „Labas“ užrašu. Telefonas įpakuojamas į paketą Nr. 563754 (past. – R. Z. nurodo, kad šiuo telefonu naudojasi jos vyras M. Z. (M. Z.)). Toliau apžiūrint kambarį, sieninėje spintelėje ant žemės, po televizoriumi, atidarius dureles, randamas ir paimamas kietasis diskas, kuris įpakuojamas į paketą Nr. 563755 (past. – R. Z. nurodo, kad kietas diskas yra jos vyro M. Z.). Toliau apžiūrėjus kambarį, jame tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta. Išėjus iš kambario, dešinėje pusėje yra antras kambarys–miegamasis. Kambaryje yra lova, sieninė spinta, spintelės prie lovos. Ant spintelės prie lovos, kairėje pusėje yra planšetinis kompiuteris „Apple iPad Pro“ Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos dėkle. Planšetinis kompiuteris paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1 (atrakinimo kodas 0311). Toje pačioje spintelėje, pirmame stalčiuje guli mobiliojo ryšio telefonas „Iphone“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuris paimamas ir supakuojamas į paketą Nr. 563728 (past. – R. Z. nurodo, kad telefonas jos vyro M. Z.). Kitoje lovos pusėje, spintelėje, atidarius stalčių, guli žalia, su raudonais kraštais piniginė, kurią atidarius, viduje tarp monetų yra keturios SIM kortelės su užrašu „Pildyk“, jos paimamos ir supakuojamos į voką Nr. 2. Toliau apžiūrėjus kambarį, tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 139‑146).
Iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. spalio 18 d. nutarimo daryti poėmį užfiksuota, kad 2022 m. spalio 18 d. 15.00 val. sulaikyta R. Z., kuri buvo ką tik paėmusi piniginę siuntą iš paštomato. Pinigai buvo reikalaujami turto prievartavimo būdu (t. 2, b. l. 29–30).
Iš 2022 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta vietovė už pastato, adresu (duomenys neskelbtini), arčiau pastato adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint vietovę, kurioje R. Z. sulaikymo metu išmetė voką (kuriame yra 20 Eur žymėta kupiūra (ser. Nr. RA4323202944) ir tušti lapeliai) ant žolės, matomas vokas. Apžiūrint voką, matoma, kad ant voko yra Lietuvos pašto „LP Express“ lipdukas, ant kurio matyti siuntos įdėjimo laikas, t. y. 2022 m. spalio 18 d. 14.37 val., siuntos kodas (duomenys neskelbtini), siuntėjo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint lipduką, matyti, kad daiktas įdėtas pasaugojimui. R. Z. sulaikymo metu išmestas vokas yra paimtas, supakuotas į paketą Nr. 550235 (t. 2, b. l. 38–42).
Iš 2022 m. spalio 18 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas paketas Nr. 550235, kuriame yra vokas. Voką sulaikymo metu išmetė R. Z. Išėmus voką ir apžiūrint, matoma, kad ant voko yra Lietuvos pašto „LP Express“ lipdukas, ant kurio matyti siuntos įdėjimo laikas, t. y. 2022 m. spalio 18 d. 14.37 val., siuntos kodas (duomenys neskelbtini), siuntėjo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint lipduką, matyti, kad daiktas įdėtas pasaugojimui. Atidarius voką, matoma 20 Eur žymėta kupiūra (ser. Nr. RA4323202944) ir tušti lapeliai. Voke esantys daiktai apžiūrėti, nufotografuoti, sudėti atgal į voką ir į paketą Nr. 550235 (t. 2, b. l. 43–47).
Iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. lapkričio 14 d. tarnybinio pranešimo dėl L. A. apklausos nustatyta, kad liudytojos L. A. apklausa buvo atlikta telefonu. Liudytoja paaiškino, kad ji (duomenys neskelbtini) metus turi savo drabužių parduotuvę (duomenys neskelbtini). Ji peržvelgė visus 2022 m. rugsėjo 23 d. gautus pranešimus/užsakymus, taip pat ir ankstesnius pranešimus, tačiau kliento, pasivadinusiu „R.“, „R. Z.“, „R. P.“, (duomenys neskelbtini), „G. S.“, užsakiusio švarką, nerado. Dažnai būna, jog klientai informuoja apie tai, kad pavedimą atsiųs vyras, mama ar kitas asmuo, todėl tai įtarimų nesukėlė. Kadangi ji nemato užsakymo, patikslinti, kas užsakė ir kokį adresą nurodė, negali. Galimai tas asmuo, užsakęs prekę, ištrynė paskyrą, dėl to gali ir jo nematyti (t. 2, b. l. 49).
Iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. vasario 8 d. tarnybinio pranešimo dėl atlikto mokėjimo Č. V. nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. S. į merginos paprašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkė yra Č. V., atliko bankinį pavedimą 500 Eur sumai, paskirtyje nurodydamas „(duomenys neskelbtini) šuniukas“. Siekiant išsiaiškinti aplinkybės, per informacinę sistemą „Polis II“ rastas Č. V. kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Susisiekus minėtu telefono numeriu, moteris paaiškino, kad niekada nepardavinėjo šunų ir apie minėtą gautą 500 Eur pavedimą nieko nežino, nes nemoka naudotis. Moteris paaiškino, kad su sąskaitomis jai padeda dukra R. V., galbūt ši galėtų daugiau papasakoti. Susisiekus su R. V. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ši iš pradžių teigė, jog nieko neprisimena, šuns nepardavinėjo, tačiau tęsiant pokalbį, paaiškino, kad galimai 2022 m. rugsėjo mėn. pardavinėjo vieną šunį, kokios veislės, nežino, baltos spalvos. Šunį pardavinėjo, nes jai nepatiko. R. V. teigė, kad šunį vežė pati, nes tuo metu pirkėjas negalėjo atvažiuoti atsiimti šuns, nes sirgo. Kiek prisimena, šunį nuvežė prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Maxima“. Matė, kaip iš daugiabučio, numerio neprisimena, išėjo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šviesių plaukų moteris, daugiau bruožų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Atėjusi jai nepažįstama moteris nupirko baltos spalvos šunį. Negali pasakyti, kodėl pateikė mamos Č. V. banko sąskaitos numerį. Neprisimena, iš ko gavo bankinį pavedimą, ar iš vyro, ar iš moters (t. 2, b. l. 51).
Iš 2022 m. spalio 31 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti Lietuvos pašto pateikti 6 vaizdo įrašai iš „LP Express“ paštomato, adresu (duomenys neskelbtini).
Apžiūrėtas pirmasis vaizdo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 0.18 s. Vaizdo įrašo dešiniajame kampe matyti data bei laikas – 2022 m. spalio 3 d. 10:48:52. Matyti, kaip šviesių plaukų moteris, ant galvos užsidėjusi šviesios spalvos gobtuvą (moteris atpažįstama, kaip R. Z.), rankose laiko telefoną, lyg kažką suveda (galimai siuntos atsiėmimo kodą), po to nueina toliau, pasilenkia, kažką pasiima, tačiau dėl prastos kokybės nesimato. Vaizdo įrašo pabaiga.
Apžiūrėtas antrasis vaizdo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 0.20 s. Vaizdo įrašo dešiniajame kampe matyti data ir laikas – 2022 m. spalio 3 d. 14:39:59. Matyti, kaip anksčiau minėta moteris rankose laiko telefoną, lyg kažką suveda (galimai siuntos atsiėmimo kodą), po to nueina toliau, kur atsidaro paštomato saugojimo durelės, iš kur moteris kažką paima ir nueina. Vaizdo įrašo pabaiga.
Apžiūrėtas trečiasis vaizdo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 0.20 s. Vaizdo įraše dešiniajame kampe matyti data bei laikas – 2022 m. spalio 3 d. 17:00:19. Matyti, kaip anksčiau minėta moteris rankose laiko telefoną, lyg kažką suveda (galimai siuntos atsiėmimo kodą), po to nueina toliau, kur atsidaro paštomato saugojimo durelės, iš kur moteris kažką paima ir nueina. Vaizdo įrašo pabaiga.
Apžiūrėtas ketvirtasis vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 0.20 s. Vaizdo įraše dešiniajame kampe matyti data bei laikas – 2022 m. spalio 4 d. 13:34:01. Matyti, kaip anksčiau minėta moteris rankose laiko telefoną, lyg kažką suveda (galimai siuntos atsiėmimo kodą), po to nueina toliau, kur atsidaro paštomato saugojimo durelės, iš kur moteris kažką paima (galimai baltos spalvos voką) ir nueina. Vaizdo įrašo pabaiga.
Apžiūrėtas penktasis vaizdo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 0,10 s. Vaizdo įraše dešiniajame kampe matyti data bei laikas – 2022 m. spalio 5 d. 16:29:34. Matyti, kaip anksčiau minėta moteris rankose laiko telefoną, lyg kažką suveda (galimai siuntos atsiėmimo kodą), po to nueina toliau, kur atsidaro paštomato saugojimo durelės, iš kur moteris kažką paima (galimai baltos spalvos voką) ir nueina. Vaizdo įrašo pabaiga.
Apžiūrėtas šeštasis vaizdo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 0,14 s. Vaizdo įraše dešiniajame kampe matyti data bei laikas – 2022 m. spalio 6 d. 18:58:44. Matyti, kaip anksčiau minėta moteris stovi prie paštomato, laukia, kol atsidarys paštomato saugojimo durelės, joms atsidarius, moteris pasilenkia, kažką paima (nesimato ką) ir nueina. Vaizdo įrašo pabaiga (t. 2, b. l. 60).
Iš 2022 m. spalio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, pavadinimu „G.“. Įrašą pateikė pareiškėjas. Įrašas darytas 2022 m. spalio 19 d. Garso įrašo trukmė – 00.44 s. Moteriškas balsas sako: „Labas, tikiuosi tu manęs neužblokavęs, nu turėjai proto to nedaryt, a klausyk tu kitą kartą, kai ten bendrausi su kažkokiomis moterimis, nu tai nesiųsk savo nuotraukų, nes aš ten tiesiog vakar taip nutiko, kad išsikalbėjau su viena pažįstama ir jinai, pasirodo, tu esi su mano pažįstama viena miegojęs, tai santuokos metu, tai tiesiog nu blecha, ne, ne, nesiųsk ten tų nuotraukų kažkaip savo, nes jinai man atsiuntė, mes tiesiog ten kalbėjom, jinai man atsiuntė ir aš apsimečiau, kad tavęs nepažįstu ir nieko apie tave nežinau. Žinai, tai nu būk protingas, ne, ne, ne, nedaryk to, nes blemba, brisi tu čia, o Jėzau“. Garso įrašo pabaiga (t. 2, b. l. 93–94).
Iš nukentėjusiojo G. S. savanoriškai pateikto susirašinėjimo socialiniame tinkle „Telegram“ su asmeniu (duomenys neskelbtini), spalio 5 d., nustatyta, kad kaltinamoji rašo, kad dar duos jam streso; pasakoja, kad bendraudama su savo pažįstama, suprato, jog G. S. turėjo intymių ryšių su šia pažįstama, kad ši siuntė jai G. S. nuotrauką, bet nurodo, kad nuotraukos neišsaugojo. G. S. aiškina, kad jau vakar patyrė daug streso, domisi aptariamos pažįstamos tapatybe. Tuomet kaltinamoji nukentėjusiajam rašo, kad reikia, jog jis nuvažiuotų į parduotuvę ir nupirktų vakar nurodytus daiktus, kuriuos su dar 300 Eur įdėtų į paštomatą. Nukentėjusysis jai atsako, kad neturi nei fiziškai, nei finansiškai tokių galimybių; siunčia (duomenys neskelbtini) pranešimą, kuriame nurodyta, jog jis sumokėjo 2700 Eur už gamtines dujas, bet liko 2999,6 Eur skola, kurios atidėti negali; pažymi, kad gresia dujų tiekimo atjungimas. Kaltinamoji atsako, kad tai nėra dideli pinigai, kaip jis tai padarys – ne jos reikalas, siunčia prekių, kurias turi nupirkti nukentėjusysis, nuotraukas, duoda kitus nurodymus. Kaltinamoji nurodo „turi laiko iki 13 valandos. Daugiau nerašysiu ir į kalbas neisiu. Padaryk, ką sakau, bus abiem gerai.“ Nukentėjusysis jai atsako „Tu pažadėjai, kad baigsis tai!“ Tuomet kaltinamoji atsako, kad baigs šiandien, nežaisk su manimi. Nukentėjusysis rašo kaltinamajai, kad įdės į paštomatą 400 Eur, nes neturi laiko važiuoti į parduotuvę. Kaltinamoji su tuo sutinka. Nukentėjusysis rašo, kad jau įdėjo į paštomatą 400 Eur, nurodo „kuo toliau, tuo stipriau Tavo šantažas veda mane iš proto ir jaučiu, kaip šio streso aš nepavežu“. Po ko kaltinamoji jam atrašo, kad jis vis tiek turės nuvažiuoti į parduotuvę ir nupirkti statulėlę ir smilkalus, kad pinigų dėti nereikia, nustato naują terminą. Nors nukentėjusysis rašo, kad negali visą savaitę, metęs reikalus, švaistytis pinigais, tačiau kaltinamoji nurodo, kad užtai ji jam ir rašo iš vakaro, o dabar jis tegul eina ilsėtis ir būti su šeima. Kitą dieną, spalio 6 d., kaltinamoji primena nukentėjusiajam iki 15 val. nupirkti prekes ir įdėti dar 100 Eur, kad ji nenori jokių ginčų. Nukentėjusysis jai atrašo „papuoliau ryte į avariją. Vos 16h spėsiu. Nedaryk man spaudimo. Jo per daug.“ Į tai kaltinamoji nurodo, kad nukentėjusysis jai iki 16 val. būtinai įdėtų siuntą ir 200 Eur. Nukentėjusysis rašo „kas per sumos ir kam tiek? <...> Neturiu galimybių! <…> Iki pirmadienio dar kokius 10000 Eur išpurtysi iš manęs? Nebejauti ribų <...> Tai šantažas tiesioginis.“ Į tai kaltinamoji atsako, kad tie pinigai skirti vaikams, „aš su tavimi gražiai kalbu“, „kai su kitomis daveisi, tai problemų nematei“, „rasi tuos 200, nenumirsi. Ir nupirksi tas nesąmones“, „kai grįšiu, susitiksim, prie tavęs viską ištrinsiu“, „dar visko parodysiu, tai būsi šokiruotas, koks pasaulis mažas. Manau, tuomet tikrai šeimai būsi geras.“ Vėliau nukentėjusysis rašo, kad šiandien ryte jis papuolė į avariją, pavėlavo į konferenciją, jo kolegė patyrė sužalojimų, 300 Eur „CityBee“, jis prasiskolinęs, jam dar ikiteisminis tyrimas, o kaltinamoji jį varo į neviltį, kad paliktų jį ramybėje su pavedimais, smilkalų pirkimu, pinigų dėjimu į paštomatą. Kaltinamoji jam atrašo, kad ji viską apie jį žino, kaip jis gyvena, su kuo ir kaip; kad ji duos jam šansą viską ištaisyti ir iki trečiadienio 14 val. surinkti 1800 Eur, kaip jis tai padarys, jai nesvarbu; tuomet ji atsiųs jam video arba jie susitiks ir jis pamatys, kai ji visą trina; ji taip daro, kad jis jaustų spaudimą; jei jis darys nesąmones, jis žino, kas jo laukia; ji nežaidžia; jei jis bus protingas, viskas liks tarp jų. Nukentėjusysis jai atrašo, kad „bent jau 5 kartus sakei, kad viskas baigsis po 1500 Eur, paskui po 300 Eur, šiandien vėl tą patį sakei. Aš pradedu galvoti, kad čia manipuliuoji žodžiais ir nežinai nei mano vardo, nei kad kažkas yra pas tave, o tik mano baimėm manipuliuoji bei šantažuoji“. Kaltinamoji atsako, kad ji žino, ką jis vairuoja, jei jis nori problemų, tai ji jų duos, kad jis nenumano, su kuo jis turi reikalų, kas ji yra ir ką ji gali, kad ji jo nekurtų, nes kai užkurs, tai viskas degs. Spalio 9 d. kaltinamoji rašo nukentėjusiajam, kad jis nupirko ne tokius smilkalus, todėl jis iki rytojaus 14 val., t. y. viena diena anksčiau, turi įdėti 2000 Eur, kad viskas greičiau baigtųsi. Kitą dieną, nukentėjusiajam jai neatrašius, kaltinamoji rašo, kad nori pažaisti, tai pažaisim, jis turi laiko iki 14 val., nejuokauk ir nežaisk su manimi, nes bomba kris, „na kadangi tavęs darbe nėra, tai palauksiu šiek tiek. Bet manau supratai, kad viskas gan rimta“. Į tai nukentėjusysis atrašo, kad turi problemų, todėl negali nei kalbėti, nei pinigų įdėti. Kaltinamoji nurodo, kad jai tai nesvarbu, kad jis rastų laiko ir susitvarkytų, kad ji jį ras. Nukentėjusysis rašo, kad niekaip negali, kad jai teks palaukti. Tuomet kaltinamoji rašo, kad ji nelauks, kad jis ne ant tos užšoko, siunčia nuotrauką, kurioje pavaizduota nukentėjusiojo šeima, nustato terminą iki kitos dienos 11 val., nurodo, kad jis saugotų šeimą, kad jam maža kiaušus nupjauti. Nukentėjusysis rašo, kad jam reikia laiko iki trečiadienio vakaro, kad jį pastatė į akligatvį, kad ji iš jo melžia pinigus. Kaltinamoji iš pradžių nesutinka, sako, kad ji iki šiol nelindo prie jo šeimos, bet nurodo, kad jei iki trečiadienio, tai bus 2300 Eur, primena pasekmes, paaiškina, kad ji kalbėjosi su viena influencere, jos gera drauge, tai A. „pasikels jį ant storio“ ir pasidalins tuo, ką ji parašys, kad ji turi net jo pusnuogio nuotraukų, kad ji nežaidžia, kad jis darytų išvadas (t. 1, b. l. 47–58).
Iš nukentėjusiojo G. S. pateikto tolesnio susirašinėjimo socialiniame tinkle „Telegram“ su asmeniu (duomenys neskelbtini), spalio 5 d., nustatyta, kad kaltinamoji nurodo, jog sutvarkys nukentėjusįjį. Nukentėjusysis rašo, kad neturi pinigų, bando pasiskolinti, neturi iš kur, jo sveikata prastėja. Kalbamasi dėl termino pinigų įdėjimui pratęsimo. Kaltinamoji sako, kad nukentėjusysis kasasi sau duobę, kad jis įdėtų bent 1500 Eur šiandien, kad ji suprastų, jog jis nežaidžia, nes kitaip ji darys savaip, o kitus pinigus antradienį. Nurodo, kad jeigu nukentėjusysis nesusitvarkys per kelias valandas, tada ir jo tėvais, ir žmona, ir visi bus pakraupę, jo darbai „nueis į šikną“; ji dar vakar viską paruošė, jo nuotrauka atsidurs pas (duomenys neskelbtini), ji dar per savo darbinį jį „pasikels“, ji tuoj pasuka mergoms, čia 5 min. darbas, jo laikas senka, o jos kantrybė irgi. Toliau kaltinamoji rašo, kad nukentėjusysis eitų pas tėvus ir prašytų bent 1000 Eur, o kitus įdės antradienį, antraip ji darys savo, tikrai nežais. Nukentėjusysis nurodo, kad negali, neįmanoma. Kaltinamoji nurodo, kad ji yra išsinarsčiusi apie jį viską, ko jai reikia, kad eitų skolintis pas tėvus. Galiausiai kaltinamoji sutinka, kad pinigai būtų įdėti antradienį iki 16 val. ir tai būtų 4000 Eur, kaip kad jis rašė (t. 2, b. l. 65–92).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą,
Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-163/2012, 2K-433-507/2016). Kaip jau minėta, prievartaudamas turtą kaltininkas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, tačiau neleistina, kad kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Tam tikrais atvejais būtina nustatyti, jog kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014).
Teismas, sistemiškai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamajai R. Z. pareikštas kaltinimas prievartavus iš nukentėjusiojo G. S. turtą pilnai pasitvirtino, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.
Pirmiausia teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai įrodyta (šių aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausta teisiamajame posėdyje nekvestionavo ir pati kaltinamoji R. Z.), jog ji, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. 09.00 val. iki 2022 m. spalio 10 d. 15.31 val. būdama Lietuvos Respublikos teritorijoje, socialiniame tinkle „Telegram“ pasivadinusi vardu (duomenys neskelbtini), naudodamasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyto socialinio tinklo platformoje susipažino su G. S. ir palaikė su juo ryšį. Taip pat, kad G. S., kaltinamosios R. Z. veiksmų pasekoje, 2022 m. rugsėjo 22 d. apie 13.00 val. į paštomatą „LP Express“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo 85 Eur vertės prekių (smilkalai, statulėlė, apyrankė) ir 300 Eur grynais, 2022 m. spalio 3 d. apie 11.25 val. įdėjo 1500 Eur grynais, 2022 m. spalio 3 d. apie 14.00 val. įdėjo 200 Eur grynais, 2022 m. spalio 3 d. apie 16.10 val. įdėjo 100 Eur grynais, 2022 m. spalio 4 d. apie 12.00 val. įdėjo 500 Eur grynais, 2022 m. spalio 5 d. apie 13.20 val. į paštomatą įdėjo prekių (3 pakuotes smilkalų ir interjero detalę – statulėlę), kurių bendra vertė 67 Eur, bei 300 Eur grynais, taip pat 2022 m. spalio 6 d. apie 17.00 val. įdėjo 300 Eur grynais, 2022 m. rugsėjo 23 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagal R. Z. nurodymus, už švarką atliko 82 Eur bankinį pinigų pavedimą į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkė L. A., kas sudaro bendrą G. S. 3434 Eur vertės turtą. Nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios R. Z. parodymai, bet nukentėjusiojo G. S. ir liudytojo L. N. parodymai, G. S. 2022 m. spalio 10 d. protokolas–pareiškimas, 2022 m. spalio 27 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, 2022 m. lapkričio 3 d. slapto sekimo protokolas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartis, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. spalio 18 d. nutarimas daryti poėmį, 2022 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2022 m. spalio 18 d. apžiūros protokolas, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. vasario 8 d. tarnybinis pranešimas dėl atlikto mokėjimo Č. V., 2022 m. spalio 31 d. apžiūros protokolas, nukentėjusiojo G. S. savanoriškai pateikti susirašinėjimai socialiniame tinkle „Telegram“ su asmeniu (duomenys neskelbtini), G. S. atlikti mokėjimo nurodymai už „LP Express“ paslaugas (t. 1, b. l. 59, 60, 61, 62, 63), AB „Lietuvos paštas“ pateikti duomenys apie 2022 m. rugsėjo 22 d., spalio 3, 4, 5 ir 6 d. siuntas pagal nurodytus telefono numerius (t. 2, b. l. 56–59, 62), 2022 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymas 82 Eur sumai už švarką L. A. (t. 1, b. l. 60), kita bylos medžiaga.
Tačiau kaltinamoji R. Z. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neigia ginčydama kaltinime nurodytas aplinkybes, kad ji neteisėtai vertė nukentėjusįjį G. S. perduoti jai nukentėjusiajam priklausantį turtą, kad naudojo prieš jį psichinę prievartą, grasindama paskelbti apie nukentėjusįjį kompromituojančią ir kitokią nepageidautiną informaciją socialiniuose tinkluose, t. y. kad jis naudojasi pažinčių socialiniu tinklu „Tinder“ ir yra neištikimas savo žmonai, taip pat kad ji nerinko apie nukentėjusįjį jokios informacijos (jo kūno nuotraukos, informacijos apie jo šeimą). Pagrįsdama savo poziciją kaltinamoji R. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su nukentėjusiuoju daug gražiai bendravo, ji neturėjo apie nukentėjusįjį jokios kompromituojančios informacijos ir jos nerinko (nukentėjusysis savo pusnuogio nuotrauką iš dušo atsiuntė pats, bet ji šios nuotraukos neišsaugojo; ji nukentėjusiojo vardą ir pavardę sužinojo parašiusi šuniuko pardavėjai, nes jai nukentėjusysis atliko mokėjimo pavedimą už šuniuką; kita informacija apie nukentėjusįjį buvo viešai prieinama internete – jo darbovietė, šeiminė padėtis (šeimos nuotraukos), gyvenamoji vieta); nemano, kad jos turėta informacija apie nukentėjusįjį buvo kompromituojanti ar tokia, kurios paskleidimas nepageidautinas, nes jie net nebuvo susitikę, be to, ji neturėjo nukentėjusiojo nuotraukos; ji nukentėjusiajam negrasino, o tik pamoralizavo dėl amoralaus elgesio, sakė, kad pasakys jo žmonai apie neištikimybę, gal jos kalba buvo kiek agresyvi; nemano, kad nukentėjusysis turėjo pagrindą ko nors baimintis; nukentėjusysis visas kaltinime nurodytas sumas (tiek už prekes, tiek grynųjų pinigų sumas) jai geranoriškai skolino, ji žadėjo tuos pinigus jam grąžinti. Teismas prieš tai nurodytus kaltinamosios parodymus vertina kritiškai, kaip jos gynybinę poziciją, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, be to, jos nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, o priešingai ją paneigia. Kartu teismas pažymi, kad R. Z. nėra kaltinama neteisėtai rinkusi informaciją apie nukentėjusįjį, ir nors kaltinamoji parodė, jog ji apie nukentėjusįjį jokios informacijos nerinko, tačiau pati patvirtino, kad ji ėmėsi atitinkamų veiksmų ir sužinojo nukentėjusiojo vardą, pavardę, kur jis gyvena, jo šeiminę padėtį, disponavo jo šeimos nuotrauka (siuntė ją nukentėjusiajam), sužinojo, kur nukentėjusysis dirba, skambino į jo darbovietę. Taip pat kaltinamoji patvirtino, kad nukentėjusysis siuntė jai savo pusnuogio nuotrauką iš dušo, o prieš tai ir trumpą vaizdo įrašą iš savo darbovietės, taigi, kaltinamoji žinojo, kaip nukentėjusysis atrodo, taip pat kitą informaciją apie jo gyvenimą ir darbą.
Kaltinamosios R. Z. ginčijamas kaltinime nurodytas aplinkybes, kad ji neteisėtai vertė nukentėjusįjį G. S. perduoti jai šiam priklausantį turtą, kad naudojo prieš jį psichinę prievartą, grasindama paskelbti apie nukentėjusįjį kompromituojančią ir kitokią nepageidautiną informaciją socialiniuose tinkluose, kaip jau buvo nurodyta, patvirtina nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. S. parodė, kad jo atžvilgiu kaltinamoji naudojo intensyvų spaudimą, kad bus paviešinta jo nuotrauka. Kaltinamoji baugino jį pačiu formatu, kad per A. socialiniuose tinkluose bus paviešintas jo vardas, pavardė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), vedęs vyras, susipažįsta su moterimis, kad jis yra amoralus, jeigu jis nepadarys, ko ji reikalauja. Kaltinamoji daug kartų jam skambino, paskui skambino į jo darbą, sakydama, kad jis yra skolingas, rašė komentarus po jo šeimos nuotraukomis socialiniuose tiksluose. Jis neturėjo kaltinamosios reikalaujamų pinigų, nežinojo, iš kur juos paimti. Jis išsigando, jam naktimis prasidėjo panikos atakos, bijojo viešumo, prašė liautis. Jis gyveno baimės fone, ėjo pas psichologą, jam buvo sunku, visą laikotarpį, geras tris savaites, buvo nedarbingas, nukentėjo (duomenys neskelbtini) šeimos interesai. Atviri kaltinamosios grasinimai truko iki tol, kol jis kreipėsi į policijos pareigūnus. 3434 Eur yra pakankamai didelė suma kitam žmogui paskolinti, netgi dėl paskolintų 500 Eur už šuniuką jis buvo sunerimęs. Tai nebuvo skolinimas. Jis tikėjosi, kad kaltinamoji liausis. Nepageidautina, kad būtų paviešintas (tiek dėl jo asmeninio gyvenimo, (duomenys neskelbtini)) pats faktas, jog jis turėjo programėlę „Tinder“, susipažino su moterimi. Bandė tiek pats, tiek su draugo pagalba išsiaiškinti kaltinamosios tapatybę, bet nepavyko, todėl kreipėsi į advokatą ir į policijos pareigūnus. Pažymėtina, kad analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė savo 2022 m. spalio 10 d. pareiškime policijai, taip pat duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė pagrindo abejoti logiškais ir nuosekliais nukentėjusiojo parodymais. Be to, nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes patvirtina ir jo veiksmai – jis susirašinėjo su kaltinamąja, vykdė jos nurodymus – dėjo į paštomatą grynuosius pinigus ir prekes, sumokėjo už jos švarką, tačiau kartu norėjo išsiaiškinti kaltinamosios tapatybę ir nutraukti jos veiksmus – kreipėsi pagalbos į liudytoją L. N., kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. S. jo prašė pastebėti, kas paims siuntinį iš paštomato, ką jis ir padarė; jis pamatė skubančią moterį, kuri paėmė siuntinį iš paštomato, tačiau jos bruožų neužfiksavo; suprato, kad G. S. kažkas reketuoja. Netrukus nukentėjusysis kreipėsi pagalbos į savo advokatą ir tuomet į policijos pareigūnus. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. M. taip pat parodė, kad ji, būdama savo darbovietės (duomenys neskelbtini), sulaukė skambučio iš nežinomos moters, kuri ieškojo (duomenys neskelbtini) G. S., nurodė, kad šis yra jai skolingas; tuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingas, susikrimtęs. Teismas nenustatė jokio pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymų teisingumu, liudytojams nagrinėjamos bylos detalės nėra žinomos, jie taip pat nepažįsta kaltinamosios, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad minėti liudytojai norėtų apkalbėti kaltinamąją ar kažkokiu būdu padėti nukentėjusiajam. Galiausiai byloje esantis susirašinėjimas tarp kaltinamosios R. Z. ir nukentėjusiojo G. S. vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamoji ne prašė nukentėjusiojo paskolinti jai pinigų, o nukentėjusysis geranoriškai sutiko tai padaryti, tačiau neteisėtai vertė nukentėjusįjį G. S. perduoti jai nukentėjusiajam priklausantį turtą, kad naudojo prieš jį psichinę prievartą, grasindama paskelbti apie nukentėjusįjį kompromituojančią ir kitokią nepageidautiną informaciją socialiniuose tinkluose. O būtent nukentėjusysis G. S. ne kartą kaltinamajai nurodo, kad neturi nei pinigų, nei kitų galimybių įdėti į paštomatą jos nurodomas grynųjų pinigų sumas ir prekes, taip pat sumokėti už jos švarką, aiškina, kad pats turi skolų, neturi iš ko pasiskolinti, kad jis jaučia didelį stresą, prašo kaltinamosios liautis, tačiau, nepaisant to, kaltinamoji R. Z. verčia nukentėjusįjį perduoti jai turtą – nurodo jam konkrečias grynųjų pinigų sumas ir nupirktinas prekes, nustato terminus, iki kada jis turi minėtus pinigus ir prekes įdėti jai į paštomatą, padidina sumas, jei nukentėjusysis šių terminų nesilaiko, primena nukentėjusiajam, kad ji turi jo nuotrauką, žino apie jį viską, dar ir jos pažįstama perdavė jai informacijos apie nukentėjusįjį, siunčia jam jo šeimos nuotrauką, nurodo, kad kai jis įvykdys jos reikalavimus, ji visą informaciją apie jį ištrins, o priešingu atveju ji pati ir jos draugės/pažįstamos paskelbs šią nepageidautiną informaciją socialiniuose tinkluose. Nors kaltinamoji susirašinėdama kelis kartus nurodo, kad nori grąžinti nukentėjusiajam pinigus, jai svetimo nereikia (t. 1, b. l. 48), penktadienį pasimatys ir paduos pinigus (t. 1, b. l. 50), kai bus Vilniuje, paduos pinigėlius (t. 1, b. l. 51), grąžins pinigus (t. 1, b. l. 53), tačiau teismas šiuos kaltinamosios teiginius laiko deklaratyviais pareiškimais, nes kaltinamoji jokių veiksmų, kad susitiktų su nukentėjusiuoju ar kitokiu būdu jam grąžintų pinigus, nesiėmė, o toliau prievartavo iš nukentėjusiojo turtą. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo patirti turtiniai praradimai neatlyginti iki šiol.
Dėl išdėstytų aplinkybių visumos, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji R. Z. suvokė, kad verčia nukentėjusįjį G. S. vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodama psichinę prievartą (grasindama), ir norėjo taip veikti. Taigi, R. Z. veikė tiesiogine tyčia.
Teismas, skirdamas bausmę R. Z., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai R. Z., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas apysunkis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, ji prievartavo iš nukentėjusiojo turtą ne trumpiau nei dvi savaites ir jos veiksmai buvo nutraukti tik policijos pareigūnų veiksmais, nukentėjusysis patyrė realią turtinę žalą, kuri iki šiol nėra atlyginta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją R. Z. – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu teista už sukčiavimą, veika padaryta panašiu laikotarpiu (2022 m. rugsėjo mėn.) kaip ir nagrinėjamoje byloje analizuojama veika (t. 2, b. l. 143–144), per vienerius metus 7 kartus bausta administracine tvarka, iš jų 6 kartus už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 139‑142), nedirba, paskutinius kartus dirbo 2014 m. apie 2 mėnesius, po to 2021 m. spalio mėn. 10 dienų (t. 2, b. l. 138), registruota Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini).
Įvertinęs prieš tai nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad kaltinamajai ankstesniu teismo nuosprendžiu yra paskirta laisvės apribojimo bausmė, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nenustatyta, kad kaltinamoji šios bausmės nevykdytų, o priešingai, ji pilnai vykdo/įvykdė teismo jai skirtus įpareigojimus, kaltinamajai dar nebuvo skirta bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, gali būti pasiekti kaltinamajai skiriant tik prokuroro prašomą griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju kaltinamajai skirtina BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – areštas, kurio dydis nustatytinas didesnis už šios bausmės rūšies, nustatytos už nusikaltimus, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pripažino R. Z. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per keturis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika padarytą 700 Eur dydžio turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo teismo nuosprendžiu skirtinos griežtesnės arešto bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, keistinos į arešto bausmę, pridedamą bausmės dalį nustatant įvertinus prieš tai nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendį. Taip pat, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios R. Z. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 18 d. 15.00 val. iki 2022 m. spalio 19 d. 15.39 val. (t. 2, b. l. 103–106, 132–133), t. y. dvi dienos, jas prilyginant dviem arešto paroms.
Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji pirmą kartą yra nuteisiama arešto bausme, ji savo elgesį iš dalies vertina kritiškai, taip pat manydamas, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atideda kaltinamajai paskirtos arešto bausmės vykdymą dvylikai mėnesių be intensyvios priežiūros, nustatydamas kaltinamajai pareigą visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktai). Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam G. S., nustatant šešių mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šiai žalai atlyginti.
Kaltinamajai R. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 130–131), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaip minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis G. S. pareiškė civilinį ieškinį 3934 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat suformulavo reikalavimą priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo (t. 2, b. l. 190–192). Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad kaltinamoji nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. spalio 10 d. prievartavo iš nukentėjusiojo turtą, ko pasekoje nukentėjusysis 2022 m. rugsėjo 20 d. sumokėjo 500 Eur už šuniuką, 2022 m. rugsėjo 22 d. apie 13.00 val. į paštomatą įdėjo 85 Eur vertės prekių ir 300 Eur, 2022 m. spalio 3 d. apie 11.25 val. – 1500 Eur, 2022 m. spalio 3 d. apie 14 val. – 200 Eur, 2022 m. spalio 3 d. apie 16.00 val. – 100 Eur, 2022 m. spalio 4 d. apie 12.00 val. – 500 Eur, 2022 m. spalio 5 d. apie 13.20 val. – 67 Eur vertės prekių ir 300 Eur, 2022 m. spalio 6 d. apie 17.00 val. – 300 Eur, 2022 m. rugsėjo 23 d. sumokėjo 82 Eur už švarką, kas iš viso sudaro 3934 Eur sumą. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą; jis prarado pasitikėjimą savimi, jaučiasi nesaugus; jam buvo sukelta baimė ir nerimas dėl šeimos, draugų ir kolegų reakcijos, taip pat dėl galimų pasekmių karjerai. Visa tai sukėlė nukentėjusiajam emocinį ir dvasinį sukrėtimą, kurių liekamieji reiškiniai jaučiami iki šiol.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas iš esmės nekyla, kad nukentėjusysis sumokėjo už kaltinamosios šuniuką 500 Eur savanoriškai, šiai paprašius paskolinti pinigų, o likę 3434 Eur, kuriuos sudaro apmokėtų prekių vertė ir pinigų sumos grynaisiais, buvo perduoti kaltinamajai jos panaudotos psichinės prievartos pasekoje, kas šioje byloje išnagrinėtų aplinkybių visumoje pripažinta turto prievartavimu, todėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamosios 3434 Eur turtinei žalai atlyginti.
Toliau pasisakant dėl nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė jo civiliniame ieškinyje nurodytus išgyvenimus ir, atitinkamai, neturtinę žalą. Kartu primintina, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Šiuo atveju kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimą (veikė tiesiogine tyčia), prievartavo iš G. S. turtą. Kaltinamosios veiksmai, neteisėtai reikalaujant pinigų (taip pat atitinkamų prekių, apmokėjimo už prekes), sukėlė nukentėjusiajam tam tikrų neigiamų emocijų, dvasinį diskomfortą bei psichologinę įtampą, jis nerimavo dėl galimo informacijos apie jį paviešinimo, pergyveno dėl savo asmeninio ir profesinio gyvenimo sužlugdymo, taip pat nukentėjusysis patyrė realių turtinių praradimų, kurie iki šiol nėra atlyginti. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų apie nukentėjusiojo nurodytos neturtinės žalos apimtį lėmusius neigiamo pobūdžio liekamuosius reiškinius, taip pat asmeniui, prašančiam priteisti neturtinę žalą, kyla pareiga pateikti ją pagrindžiančius duomenis, tačiau nagrinėjamu atveju nukentėjusysis to nepadarė. Pažymėtina, kad R. Z. nenaudojo ir negrasino panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinio smurto. Grasinimas pasireiškė tik psichinės prievartos panaudojimu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-133-1035/2022; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑22/2011), nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamosios 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai.
Taip pat nukentėjusiajam iš kaltinamosios priteistinos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2023 m. spalio 4 d. pažymą Nr. APD-2023-14368 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad iš R. Z. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 248,33 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti kaltinamajai gynėją numatė BPK 51 straipsnio 2 dalis, teismui atsižvelgus į kaltinamajai pareikštą kaltinimą ir jos asmenybę. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad R. Z. nedirba, iš jos priteistinas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jos nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – keturi kompaktiniai diskai, laikomi vokuose ir pakete, prisegtuose prie baudžiamosios bylos antrojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297‑308 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, R. Z. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti jai subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į R. Z. paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendį, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į R. Z. paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 18 d. 15.00 val. iki 2022 m. spalio 19 d. 15.39 val., t. y. 2 (dvi) dienas, jas prilyginant 2 (dviem) arešto paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. Z. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktuose nustatytas pareigas – visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, R. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam G. S. (G. S.), nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šiai žalai atlyginti.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu R. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
G. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš R. Z. 3434 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) turtinei žalai atlyginti, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo iš R. Z. netenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinius diskus, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.