Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. M. 2016 m. gruodžio 17 d., apie 03.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,45 promilės neblaivumas, paklaida ± 1,7 proc.), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

A. T. M. teismo posėdyje su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad vartoja stiprius vaistus dėl kojos traumos. Kadangi labai skaudėjo koją, tai išgėrė spirito. Paprastai naudoja morfiną nuo skausmo. Alkoholio nevartoja. Tas spiritas suveikė, juo trynė ir koją. Išgėrė 50-70 g medicininio 96 laipsnių spirito ir iš karto važiavo. Spiritą gėrė automobilyje iš skausmo, jo ten turi, nes juo trina skaudančią koją. Iki namų buvo netoli, bet labai skaudėjo koją. Parvažiuoti nespėjo, nes iš karto sustabdė policija. Esant galimybei, prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, kuris reikalingas darbui, kasdien važiuoja į reabilitaciją, vežioja vaikus. Taip pat pateikė darbovietės charakteristiką, medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, vaikų gimimo liudijimų kopijas, traumuotos kojos rentgeno nuotraukų kopijas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas K. B. teismo posėdyje paaiškino, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad A. T. M. jaučia stiprius skausmus, turi traumą ir sunkiai vaikšto. Vairuoti neblaiviam yra nepateisina situacijos, tačiau A. T. M. gėrė iš skausmo, ne restorane, tai skirtinga. A. T. M. dirba, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko dvi nepilnametes dukras, turi senų administracinių pažeidimų, bet nėra baustas už vairavimą išgėrus. Prašo taikyti ATPK 30¹ str., nes mano, kad tam yra visos sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigūno V. L. tarnybinis pranešimas (b. l. 8), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 9), alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARFM-0207 patikros sertifikatas, kuris patvirtina, kad prietaisas tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 10), A. T. M. asmens duomenys ir vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 11-13), kita bylos medžiaga, taip pat jo paaiškinimas teisme.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Kadangi A. T. M. padaryta veika turi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo požymius, už kurio padarymą yra numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė nei pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, todėl veika neperkvalifikuojama ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

A. T. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

A. T. M. prašo švelninti nuobaudą, neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo bei administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką įtvirtina ATPK 30¹ straipsnis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-23-195/2011, ATP-728-648/2012). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikla siejama su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-653-648/2011, ATP-728-648/2012). Tokiu atveju pirmenybė teikiama visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimų padarymu (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-13-195/2011).

Šiuo atveju nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bet pažymėtina, kad vairavimas, būnant neblaiviu, yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Kaip ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, asmens darbas, susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, šeimos interesai, negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Administracinės bylos Nr.N1-1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1-413/2007 ir kt.). A. T. M. nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,42 promilių girtumas po paklaidos), kuris daugiau nei tris kartus viršija minimalią įstatyme įtvirtintą ribą, iki kurios leidžiama vairuoti transporto priemones esant neblaiviam (0,4 promilės), jis neblaivus vairavo transporto priemonę Vilniaus mieste, kur eismas vyksta ir nakties metu, todėl kėlė pavojų transporto eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ir gyvybei. Pažeidėjas turi 26 metų vairavimo stažą, todėl pagal savo patirtį turėjo suprasti ir numatyti tokio pažeidimo galimas pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, jog taikyti A. T. M. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę ar švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, nėra pagrindo, nes nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda turi būti švelninama. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, į nustatytą lengvą neblaivumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę (dirba, augina 2 vaikus, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių, bei daro išvadą, kad A. T. M. skirtina minimali bauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30, 30², 283-284, 286-287, 302² straipsniais, teismas

nutarė:

A. T. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikacinį numerį ROIK: 16064044890. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

2) atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 str. 3 d.).

3) jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos (ATPK 330 str. 1 d.).