Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. M. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimo, kuriuo pastarajam už jo padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, nustatė :

Aprašomoji dalis

2017-01-12 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta A. T. M. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-402-1033/2017 ir to paties teismo nutarimu pastarajam skirta 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 17 d., apie 03.20 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,45 promilės neblaivumas, paklaida ± 1,7 proc.), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Skunde nurodoma, kad apeliantui atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pastarasis neteks darbo, nes darbas susijęs su vairavimu, taip pat pastoviai turi važinėti į reabilitacijos įstaigas bei vaikus nuvežti/parvežti iš mokyklos. Mano, kad yra išimtinis atvejis, kadangi spiritą gėrė dėl kankinančių kojų skausmų. Nurodo gailintis. Mano, kad sprendimas sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus bei suformuotai praktikai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką), nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas A. T. M. neginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo fakto ir kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą už pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, todėl teismas negalėjo neskirti šios nuobaudos.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Nors apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas galėjo taikyti minėto 30¹ straipsnio nuostatas apeliantui, numatančio galimybę švelninti ar visai neskirti nuobaudos, apygardos teismas sprendžia priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą arba visai jos neskirti byloje nėra. Priešingai nei nurodo apeliantas, skiriant nuobaudą jau įvertinta jo padaryto teisės pažeidimo pobūdis, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat jo asmenybė, todėl dar kartą šių aplinkybių vertinti nėra pagrindo. Pažymima, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei į apelianto asmenybę ir tinkamai motyvavęs savo sprendimą, apeliantui paskyrė minimalią baudą su sankcijoje numatytu minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui A. T. M. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda su minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu yra aiškiai per griežta administracinė nuobauda. Skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Apeliantas sėsdamas už vairo neblaivus, ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, kas teismo manymu, rodo nubaustojo neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą. Apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, kadangi jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, už šį pažeidimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas. Pagrįstai apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantui nustatytas girtumo laipsnis daugiau nei tris kartus viršija minimalią įstatyme įtvirtintą ribą, iki kurios leidžiama vairuoti transporto priemones esant neblaiviam (0,4 promilės). Be to, pažeidėjas turi 26 metų vairavimo stažą, todėl pagal savo patirtį turėjo suprasti ir numatyti tokio pažeidimo galimas pasekmes, juo labiau, kad už vairavimą esant neblaiviam baudžiamas nebe pirmą kartą. Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad apeliantas neblaivus vairavo transporto priemonę Vilniaus mieste, kur eismas vyksta ir nakties metu, taip keldamas pavojų transporto eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ir gyvybei.

Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas dėl savo padaryto pažeidimo bando teisintis, nurodydamas, kad alkoholio išgėrė pradėjus skaudėti kojas, tačiau, kaip pats nurodo, tą jis padarė būdamas netoli namų, tačiau tai nešalina jo atsakomybės. Skunde nurodo ir tai, kad toks girtumo laipsnis buvo nustatytas dėl to, kad gėrė stiprų medicininį spiritą ir pastarojo neblaivumas buvo tikrinamas tuoj pat. Be to, skunde painioja pažeidimo padarymo aplinkybes, nurodydamas ne tą datą. Teismo nuomone, tai parodo, kad apeliantas galbūt nesigaili dėl padaryto pažeidimo tiek nuoširdžiai, kaip teigia, o kaltina nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu. Be to, būnant netoli namų, apeliantas galėjo pasirinkti kitą sprendimo variantą.

Tuo pačiu pasakytina, kad ATPK 30¹ straipsnio taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti švelnesnei nei įstatyme numatyta nuobauda šioje byloje nei pirmosios instancijos teismas, nei skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nenustatė. Apeliaciniame skunde A. T. M. išdėstyti argumentai, kad apeliantui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo bei vykstant į reabilitacijos įstaigas, taip pat norint pasirūpinti savo šeima, nesudaro pagrindo pastarojo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų. Pažymėtina, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), kas skiriant apelianto pageidavimus tenkinančią nuobaudą šiuo atveju nebūtų pasiekta.

Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui A. T. M už jo padarytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta. Keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti A. T. M. apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.