Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Bilevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 01/7-5028 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 152 straipsnio 7 dalimi, taikymo nuteistajai V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą bei susipažinusi su pateikta nuteistosios asmens byla.

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 62 straipsnį, – laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams, sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, atidedant bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio reikalavimais, paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2015 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 23 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 18 d. ½ paskirtos bausmės nuteistoji faktiškai atliks 2018 m. gegužės 18 d. 2017 m. lapkričio 23 d. faktiškai atliko 1 metus 3 mėnesius 4 dienas paskirtos bausmės.

2017 m. spalio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi atsisakyta patvirtinti 2017 m. rugsėjo 18 d. Komisijos nutarimą Nr. 01/7-4066 taikyti V. O. lygtinį paleidimą, taikant intensyvią priežiūrą.

Komisija 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 01/7-5028, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 152 straipsnio 7 dalimi, nutarė nuteistajai V. O. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgiant į vaiko ir motinos interesus, nustatant BK 75 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje numatytas pareigas – per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką rūpintis vaikais. Komisijos manymu, tai apribotų nuteistosios galimybes užsiimti netinkama veikla, motinos buvimas su vaikais teigiamai veiktų vaikų vystymąsi, stiprintų vaiko ir motinos emocinį ryšį. Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšius su šeimos nariais, turi stiprų motinystės jausmą, pozityviai žiūri į išsilavinimą bei darbą, galiojančių nuobaudų neturi, 1 kartą skatinta, priskiriama paprastajai nuteistųjų grupei, mokosi 6 klasėje, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, su pertraukomis dirbo, augina sūnų Vaiko ir motinos namuose. Nuteistoji teigia, kad praeityje yra dirbusi darbininke autoservise, kasininke, teigia darbo stažo turinti apie 3 metus. Nutarime taip pat nurodoma, kad nuteistoji turi tris nepilnamečius vaikus. Vyresnieji vaikai gyvena su tėvu, o mažiausiąjį sūnų nuteistoji pati augina pataisos namų Vaikų (kūdikių) skyriuje. Konfliktinių situacijų metu nėra linkusi naudoti smurtą ar grasinimus.

Prokuroras atsiliepimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai V. O. nepateikė.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

BVK 152 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad nėščios moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos turi teisę pateikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nesilaikydamos šio Kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ir teismas šio Kodekso 157 ir 164 straipsniuose nustatyta tvarka priima atitinkamai nutarimą ir nutartį taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaudamiesi motinos ir vaiko interesais ir atsižvelgdami į atliktos bausmės dalį, įgyvendinamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat kai nusikalstamo elgesio rizika sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pataisos įstaigoje V. O. charakterizuojama iš esmės teigiamai – ji dalyvauja pataisos programose, mokosi Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriaus 6 klasėje, pataisos namuose su pertraukomis dirba ūkio darbus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo programose, puikų darbą 1 kartą paskatinta. Priskirtina paprastajai nuteistųjų grupei. Vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistoji konfliktinių situacijų metu nėra linkusi naudoti smurtą ar grasinimus. Turi tris nepilnamečius vaikus, kurių jauniausiąjį pati augina pataisos namų Vaikų (kūdikių) skyriuje. Nurodė, kad praeityje yra dirbusi ir turi apie 3 (trejus) metus darbinio stažo. Visų šių aplinkybių visuma yra svarbi, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą V. O.. Kaip ir nurodyta BVK 152 straipsnio 7 dalyje vienas iš svarbiausių kriterijų, norint nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą – nusikalstamo elgesio rizika sudaro pagrindą manyti, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą vertinamas ne tik jos elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visuma – nuteistosios asmenybė, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos bausmės dydis, visuomenės interesas, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Iš nuteistosios asmens bylos nustatyta, kad pagal rizikos vertinimo metodiką „OASys“ nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 55 balai (asmens b., I dalis, b. l. 35). Tačiau šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, ar yra akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš 2017 m. rugsėjo 12 d. socialinio tyrimo išvados Nr. SR1-1203 matyti, kad nuteistosios pakartotinio teistumo rizikos įvertinimas sumažėjo nežymiai, t. y. nuo 58 iki 55 balų (asmens b., I dalis, b. l. 35). Minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistoji dėl padaryto nusikaltimo kaltės teisme nepripažino, nepripažino kaltės ir atliekant socialinio tyrimo išvadą (asmens b., I dalis, b. l. 33). 2017 m. lapkričio 20 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. SR1 – 1528 nurodyta, kad nuteistosios pakartotinio teistumo rizikos įvertinimas išliko nepakitęs, t. y. 55 balai (asmens b., I dalis, b. l. 52). Taip pat nurodyta, kad dėl padaryto nusikaltimo kaltės teisme nepripažino, tačiau atliekant socialinį tyrimą kaltę pripažino ir gailėjosi. Tai rodo, kad nuteistoji nėra kritiška savo elgesiui ir padarytai savanaudiškai nusikalstamai veikai, o nuomonę galimai pakeitė ir kaltę pripažino tikėdamasi palankaus jai Komisijos sprendimo.

Taip pat nuteistąją V. O. neigiamai charakterizuoja 4 paskirtos nuobaudos už tardymo izoliatoriaus vidaus režimo reikalavimų pažeidimus ir nepaisant to, kad yra suėję senaties terminai dėl nuobaudų už tardymo izoliatoriuje padarytus režimo reikalavimų pažeidimus bei jos nebegalioja, tačiau vien faktas, kad nuteistoji buvo bausta už režimo reikalavimų pažeidimus, rodo jos polinkį nesilaikyti nustatytų reikalavimų, elgesio taisyklių ir neigiamai charakterizuoja asmenį. Nors bylos duomenys iš dalies ir patvirtina, kad nuteistosios elgesys keičiasi teigiama linkme (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose ir kt.), tačiau šie pokyčiai nėra tokie žymūs, stabilūs bei ilgalaikiai ir nerodo išskirtinės pažangos keičiant savo elgesį. Pagrindinė sąlyga yra išvada, jog taikant lygtinį paleidimą įmanoma pasiekti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau įvertinus nuteistosios V. O. elgesį bausmės atlikimo vietoje negalima konstatuoti, jog šiuo atveju jos pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o toks jos sąlyginai teigiamas elgesys yra būdingas didžiajai daliai nuteistųjų, todėl patikėti jos deklaratyviais pažadais laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, nėra pagrindo.

Bausmę V. O. atlieka už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, abu kartus teista už nusikalstamas veikas, kurios susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nusikalstamoms veikoms būdingas nusikalstamo elgesio modelis, todėl laikytina, kad V. O. faktiškai atlikta bausmės dalis yra per trumpa, kad būtų pagrindas pripažinti, jog nuteistoji ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. 2015 m. gruodžio 9 d. nuteistoji Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 62 straipsnį, jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams, sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, šios bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams. Teismas tuo metu, skirdamas bausmę, pasitikėjo V. O. bei atidėjo bausmės vykdymą, tačiau ji šio pasitikėjimo nepateisino ir neatlikusi 2015 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, 2016 m. gegužės 19 d., vėl padarė nusikalstamą veiką, kuri susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu.

Padarytų nusikaltimų pobūdis rodo nuteistosios pavojingumą visuomenei, o atlikta maža dalis bausmės, palyginus su paskirtąja, neduoda pagrindo manyti, kad nuteistoji per tokį trumpą laiką suvokė savo pavojingo visuomenei nusikalstamo elgesio pobūdį bei pasekmes, padarė iš to teisingas išvadas ir būdama laisvėje nekels pavojaus visuomenei, ypač kai jau kartą nuteistajai buvo suteiktas pasitikėjimas, tačiau ji vis tiek ryžosi naujos, su narkotikų platinimu susijusios nusikalstamos veikos darymui. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, siekiant apsaugoti visuomenę nuo akivaizdžiai pavojingo nuteistosios elgesio, darytina išvada, kad nėra pakankamai požymių, kad būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atžvilgiu aukščiau yra visuomenės interesas, o ne nuteistosios, ypač atsižvelgiant, kad vyresniuosius vaikus augina laisvėje gyvenantis tėvas, o byloje nėra jokių duomenų, kad V. O., auginančiai vaiką Vaiko ir motinos namuose, būtų suteiktos netinkamos sąlygos ir juose vaikui būtų daroma nepataisoma psichologinė žala, todėl Komisijos nutarimas yra netenkinamas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 01/7-5028 taikyti nuteistajai V. O. lygtinį paleidimą, vadovaujantis BVK 152 straipsnio 7 dalimi.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.