Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo, išnagrinėjęs A. J. prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1371-792/2014 priėmė sprendimą už akių, juo tenkino ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį ir priteisė ieškovės naudai 22508,80 Lt skolos, 4051,58 Lt delspinigių, 265,45 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 805,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas už akių įsiteisėjo 2014 m. vasario 21 d.

2018 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą prašymui dėl civilinio proceso atnaujinimo pateikti; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1371-792/2014 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; panaikinti 2014 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą už akių ir UAB „Gelvora“ ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 13 d. atliko bausmę laisvės atėmimo vietose, dėl ko apie vykstantį teismo procesą A. J. nebuvo žinoma ir viešas paskelbimas apie bylos nagrinėjimą būnant įkalinimo įstaigoje fiziškai jam nebuvo pasiekiamas. Apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių ir priteistą skolą jis sužinojo tik 2018 m. liepos 25 d. atvykęs į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus susipažinti su bylos medžiaga. Pridėjo duomenis apie tai, kada buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos.

Ieškovė (civilinėje byloje Nr. 2-1371-792/2014) pateikė atsiliepimą į A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atmesti atsakovo (pareiškėjo) prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1371-792/2014.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 234 straipsnis, 370 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje Civilinio proceso kodeksas – toliau CPK (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai, o atsižvelgiant į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 22508,80 Lt skolą, 4051,58 Lt delspinigių, 265,45 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nevykdė 2003 m. balandžio 17 d. su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2“ sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. R3.9A675202663375 įsipareigojimų. Atsakovas neapmokėjo jam 2014 m. kovo 31 d. iki 2004 m. spalio 31 d. laikotarpiu pateiktų sąskaitų.

Ieškovė taip pat nurodė, kad 2009 m. kovo 31 d. naujasis kreditorius UAB „Gelvora“ su pirminiu kreditoriumi UAB „Tele2“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, kuria pirminis kreditorius UAB ‚Tele2“ reikalavimo teisę į skolininko A. J. skolą perleido UAB „Gelvora“.

2014 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai tenkino ieškovės reikalavimus. Priteisė ieškovės naudai 22508,80 Lt skolos, 4051,58 Lt delspinigių, 265,45 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 805,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Savo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje 2014 m. sausio 21 d. priimtas sprendimas už akių, pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas patvirtino, kad su UAB „Tele2“ buvo sudaręs skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutartį ir sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka sutiko atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, tačiau jau sekančią dieną po telefono įsigijimo neaiškiomis aplinkybėmis prarado telefono aparatą, kurio net neišpakavo iš dėžės, todėl įsigytu telefonu neatliko nė vieno skambučio. Pareiškėjas taip pat nurodo, praradęs telefono aparatą apie tai pranešė UAB „Tele2“ ir paslaugų teikėjas patikino, jog telefonas nedelsiant bus užblokuotas. Apie tai, kad telefonu, skolos susidarymo metu, buvo naudojamasi ir, skambinama į užsienį ir dėl to 2014 m. kovo 31 d. iki 2004 m. spalio 31 d. laikotarpiu susidarė skolos pareiškėjui tapo žinoma tik susipažinus su byla teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tik 2018 m. liepos 25 d. tapo žinoma aplinkybė, kad jo įsigytu telefono aparatu buvo naudojamasi ir minėtu laikotarpiu už paslaugų teikimą buvo skaičiuojama skola, prašo šias aplinkybes vertinti kaip naujai paaiškėjusias ir dėl šių naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti procesą.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

Pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

Taigi proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-468/2014; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog iš paties atsakovo A. J. teismui nurodomų aplinkybių jis pripažįsta, kad sutartiniai civiliniai santykiai tarp jo ir UAB „Tele2“ egzistavo, patvirtina, kad telefoninio ryšio paslaugų sutartis buvo sudaryta ir jos pagrindu atsakovas įgijo prievolę sutarties sąlygomis nustatytais terminais ir tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas. Pareiškėjas nurodo, kad jam praradus telefono aparatą jis pranešė apie tai telefoninio ryšio operatoriui, todėl paslaugos nebeturėjo būti teikiamos ir skolos už tai neskaičiuojamos. Taip pat nurodo, kad net ir tuo atveju jei teismas pripažintų prievolę atsiskaityti už neva atsakovui suteiktas paslaugas ši skolos suma turėjo būti ženkliai sumažinta, nes sutarties sudarymo metu žodžiu (neįrašant į sutarties tekstą) buvo aptarta, kad paslaugoms suteiktas 300 Lt kredito limitas, kurį pasiekus telefono ryšys atjungiamas ir galimybė juo naudotis ribojama, tačiau pareiškėjo teigimu paslaugų teikėjas šio susitarimo nevykdė ir visą nurodytą skolos susidarymo laikotarpį leido naudotis telefono ryšiu.

Iš esmės, kaip teisingai pažymėjo ieškovė pateiktame atsiliepime, atsakovas (pareiškėjas) naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimą argumentuoja vien tik deklaratyviais ir jokiais įrodymais nepagrįstais argumentais, kad atsakovas apie skolos susidarymą nieko nežinojo, telefono aparatą prarado neaiškiomis aplinkybėmis, apie naudojimąsi ryšio paslaugų teikėjo paslaugomis taip pat jam nebuvo žinoma. Taip pat sutiktina su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas savo prievolės pabaigą atsiskaityti už paslaugas grindžia tuo, jog net neišpakavęs telefono aparato prarado galimybę juo disponuoti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad paslaugų teikimas yra išimtinai siejamas su mobiliojo ryšio SIM kortelės naudojimu, o ne kuriuo nors telefono aparatu. Paties pareiškėjo dėstomos faktinės aplinkybės yra prieštaringos, nes tuo atveju, jeigu jis, kaip nurodo pareiškime, prarado telefono aparatą net neišėmęs jo iš dėžutės, vadinasi į minėtą telefono aparatą SIM kortelė nebuvo įdėta ir nebuvo naudojama tokiu būdu ji negalėjo būti prarasta kartu su pačiu telefono aparatu. Taip pat pažymėtina, kad pagal sutarties sąlygas, jos vykdymas t.y. atsakovo prievolė atsiskaityti už teikiamas paslaugas, nenutrūksta praradus SIM kortelę ar telefono aparatą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas kaip civilinių santykių dalyvis, sudaręs sutartį ir jos pagrindu prisiėmęs įsipareigojimus turėjo elgtis atsakingai ir rūpintis savo prievolės vykdymu. Pareiškėjas, pasirašęs terminuotą paslaugų teikimo sutartį privalėjo susipažinti su sutarties sąlygomis ir suprasti, kad vien faktas, kad pareiškėjas prarado telefono aparatą ir apie tai galimai pranešė telefoninio ryšio operatoriui, nenutraukia sutarties ir nepanaikina pareigos vykdyti prievolę. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo domėtis savo prievolės vykdymu, bendradarbiauti su paslaugos teikėju, nuvykti pas telefoninio ryšio operatorių ir gauti kokį nors patvirtinimą apie sutarties nutraukimą.

Atsakovas teigia, kad yra vartotojas ir yra silpnesnioji sutarties šalis, ir pasirašant paslaugų teikimo sutartį prieš kurį skolos priteisimo atsakovas, būdamas sąžiningas vartotojas, ir paslaugų teikimo sutartis buvo pasirašyta pagal paslaugų teikėjo paruoštą sutarties šabloną. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas kaip vartotojas ir sutartį laisva valia pasirinkęs sudaryti asmuo, taip pat turi pareigą elgtis rūpestingai, t. y. jam taikomas apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartai. Tai reiškia, kad atsakovas kaip ir bet kuris apdairus asmuo, sudaręs terminuotą paslaugų teikimo sutartį, turėjo suvokti, kad privalo vykdyti sutarties sąlygas ir galimai praradęs telefono aparatą siekdamas nutraukti paslaugų teikimą, turėjo domėtis jos nutraukimo sąlygomis, įsitikinti, kad sutartis po jo pranešimo apie telefono aparato praradimą bus nutraukta.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nurodydamas naujai paaiškėjusią aplinkybę – kad jam nebuvo žinoma apie skolos susidarymą, motyvuoja tuo, kad neturėjo galimybės domėtis nei sutarties vykdymu, nei skolos susidarymu ir priteisimu, nes atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Tačiau, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad skola susidarė laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 31 d. iki 2004 m. spalio 31 d. tuo tarpu į laisvės atėmimo įstaigą pareiškėjas pateko nuo 2010 m. birželio 8 d. Tai suponuoja išvadą, kad po sutarties sudarymo atsakovas buvo laisvėje, turėjo galimybę domėtis sutarties vykdymu, jos sąlygomis ir nutraukimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neįrodė dėl kokių priežasčių skolos susidarymo faktą reikėtų laikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe, nepaaiškino dėl kokių priežasčių jam neva nebuvo žinoma apie skolos susidarymą, jo nurodoma aplinkybė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje prieštarauja faktinei situacijai, kadangi kaip minėta bausmę atsakovas pradėjo atlikti nuo 2010 m. birželio 8 d. Tuo tarpu skola susidarė laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 31 d. iki 2004 m. spalio 31 d., kai atsakovas buvo laisvėje ir jam jo paties paslaugų teikimo sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda (civilinės bylos Nr. 2-1371-792/2014, buvo siunčiamos sąskaitos už suteiktas paslaugas (civilinės bylos Nr. 2-1371-792/2014, l. 21-40), todėl darytina išvada, kad pareiškėjui ne tik galėjo bet ir turėjo būti žinoma apie skolos susidarymą.

Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai praktikai, pareiškėjo nurodyta aplinkybė - kad atsakovui tik 2018 m. liepos 25 d. susipažinus su jo atžvilgiu priimtu teismo sprendimu už akių, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas įsiskolinimas naujajam kreditoriui, už telefoninio ryšio suteiktas paslaugas, tapo žinoma apie skolos susidarymą, negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių civilinio proceso kodekso prasme.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą pareiškėjo A. J. prašymas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 366-371, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo A. J. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1371-792/2014 netenkinti.

Nutartį per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.