Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovui R. D., jo atstovui advokatui V. F., atsakovo atstovams – A. J. ir advokato padėjėjui A. M., išvadą teikiančios institucijos – Šiaulių visuomenės sveikatos centro ­ atstovei J. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo laikinai sustabdyti ūkinę veiklą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas R. D. paaiškino, kad maždaug prieš penkiolika metų jo ir jo šeimos gyvenamojo namo kaimynystėje įsikūrė atsakovo bendrovė ­– kepykla. Anksčiau tame pastate buvo parduotuvė. Atstumas nuo kepyklos pastato iki jo sklypo ribos yra 48 cm. Kadangi kepykloje rauginama, kepama duona, dega miltai, iš kepyklos ateina dūmai, kurie graužia gerklę, jaučiamas rūgštaus raugo kvapas, atrodo, kad grįžti ne į namus, o į kepyklą. Jo nuomone, dūmų, kvapo nėra galimybės išmatuoti. Dešimt metų gyvena jausdamas tokius kvapus. Rūgimo procese susidaro alkoholis, rūgštis, tai ore yra jaučiamas acto rūgšties kvapas. Sūnus dėl to serga plaučių ligomis, astma. Iš kepyklos sklindantys kvapai neigiamai veikia visų šeimos narių sveikatą, ypač nuolat nerimauja dėl sūnaus sveikatos. Dėl sklindančio kvapo jie negali atidaryti į kepyklos pusę savo gyvenamo namo langų, negali į patalpas įleisti šviežio oro. Per eilę metų jie daug kartų kreipėsi į visuomenės sveikatos centrą, pagalbos nesulaukė. Dabartinis kepyklos savininkas - direktorius yra gal apie dvejus metus. Šalia kepyklos kitų artimų kaimynų nėra. Jis ir kepyklos savininkai bylinėjosi anksčiau, 2007 m. bendrovė buvo sutikusi patraukti kaminą į tolimesnį tašką nuo jo gyvenamojo namo langų, tačiau to nepadarė. Prašo teismo sustabdyti UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę komercinę veiklą iki tol, kol ventiliacinė sistema bus sutvarkyta taip, kad kvapai kiltų į viršų ir neterštų aplinkos, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių visuomenės sveikatos centro atstovė J. R. teismui paaiškino, kad dar 2007 m. buvo gavę R. D. skundą dėl iš šalia esančios kepyklos neigiamą įtaką sveikatai turinčių sklindančių kvapų. Tada skundą išnagrinėjo iš įpareigojo buvusią bendrovės – kepyklos direktorę L. S. sutvarkyti ventiliacinę sistemą ir apie tai pranešti įstaigai. Kadangi skundų iš ieškovo nebebuvo, centras netikrino, ar L. S. įvykdė centro nurodytus įpareigojimus. Teisės aktai, reglamentuojantys kvapo koncentracijos ribines vertes, buvo priimti tik 2009 m., pakoreguoti 2010 m. Kadangi daugiau skundų iš R. D. centras tuo metu negavo, tiesiog manė, kad įmonėje viskas yra sutvarkyta. Kitą skundą centras gavo 2012 m., tada sudarė komisiją iš kelių institucijų atstovų. Tyrimas buvo vykdomas trim etapais. Nuvykus į vietą (duomenys neskelbtini), kiekvienas komisijos narys užpildė individualią vertinimo lentelę. Buvo nustatyta, kad kvapas galimai sklinda dėl UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos. Kitas etapas – ūkinės-komercinės veikos tikrinimas. Paskutinis veiksmas – kvapo mėginių paėmimas. Kvapų pavyzdžiai buvo paimti kepyklos teritorijoje trijų matmenų lygyje – 1,50 m, 8 m, ir kamino. Kepykloje tuo metu vyko gamybos procesas. Kvapus tyrė akredituota laboratorija. Tyrimo išvadoje nurodoma, kad Europos kvapo vienetų riba nebuvo viršyta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad gyvenamasis namas su kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovui yra kaimynystėje su pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) (6, 8 b. l.). Pastaruoju adresu esantys pastatai: pastatas - konditerijos cechas su parduotuve, kiti statiniai, nuosavybės teise priklauso L. S. (35-36, 101-102 b. l.), kuri 2012 m. rugpjūčio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi išnuomojo anksčiau minėtu adresu esančias patalpas UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamai direktoriaus A. J., nuomininko verslui (kepyklai) vykdyti (143-147 b. l.). Atsakovas minėtose patalpose vykdo ūkinę-komercinę veiklą: duonos ir konditerijos gaminių kepimą. 2013 m. liepos 24 d. antstolio S. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 127 duomenimis atstumas tarp kepyklos pastato ir ieškovo sklypo ribos yra 0,48 cm (28 b. l.). Ieškovas 2012 m. prašymu (taip pat ankstesniu 2002 m. prašymu, 2007 m. skundu (11, 12 b. l.)) kreipėsi į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą, prašydamas įpareigoti kepyklos savininką sutvarkyti ventiliacinę sistemą taip, kad nereikėtų kvėpuoti kepyklos skleidžiamais kvapais (15 b. l.). Priėmus skundą (16 b. l.), sudaryta komisija skundo nagrinėjimui, kurios 2012 m. lapkričio 26 d. Pažymos apie kvapą išvadoje nurodoma, kad aplinkos ir jaučiamas kvapas gali būti siejamas su ūkine komercine veikla, jaučiamas kvapas gali būti siejamas su UAB (duomenys neskelbtini) kepyklos skleidžiamu duonos ir konditerinių gaminių kvapu (17-18 b. l.). 2012 m. gruodžio 5 d. skundas taip pat persiųstas pagal kompetenciją nagrinėtis Akmenės valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (20 b. l.), kuri atlikusi planinį patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) gamybos įmonėje gamybos proceso metu technologinių pažeidimų nenustatė (21 b. l.). Pastatas adresu (duomenys neskelbtini), naudojamas pagal paskirtį (pastatas-konditerijos cechas su parduotuve, paskirtis – gamybos, pramonės) (22 b. l.). 2014 m. vasario 25 d. Šiaulių visuomenės sveikatos centras, remdamasis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus kvapų tyrimų UAB (duomenys neskelbtini) skleidžiamo kvapo vertinimo (modeliavimo) 2014 m. vasario 13 d. ataskaita Nr. KVA-1, jos priedais (82, 83, 84, 85-88, 89, 90 b. l.), pateikė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) skleidžiamo kvapo sklaidos modeliavimas nei viename taške neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir „Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės“, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885, reglamentuojamos 8 europinių kvapo vienetų vertės (81 b. l.).

Ieškovas pateikė teismui prevencinį ieškinį dėl atsakovo bendrovės ūkinės gamybinės veiklos sustabdymo. Prevencinis ieškinys pagal savo teisinę prigimtį yra vienas iš civilinių teisių gynybos būdų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje. Pagal CK 6.255 straipsnio nuostatas prevenciniu laikomas toks ieškinys, kurio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinio ieškinio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, t. y. prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui atlikti neteisėtus veiksmus, kurie ateityje gali padaryti ieškovui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013).

Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad dėl atsakovo vykdomos veiklos vykstant gamybos procesui, nuolat išsiskiria įvairios dujos, kvapai, kurie patenka į jo šeimos gyvenamąją aplinką. Veiklos metu į aplinką išsiskiria didelis kiekis acto rūgšties, aldehidų, kietųjų dalelių, alkoholio garų. Pastovūs pašaliniai aštrūs kvapai erzina kvėpavimo takus, graužia akis ir sukelia negalavimus. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ieškovo sūnui buvo atsiradę astmos požymių, problemų, susijusių su kvėpavimo ligomis turėjo ir ieškovas. Ieškovo šeima neturi galimybės atsidaryti langų ar durų išvėdinti patalpas (2 b. l.). Ieškovas nurodo, jog atsakovas daro žalą jo ir jo šeimos sveikoms gyvenimo sąlygoms, o nebenorėdamas patirti daugiau sveikatos sutrikimų ar susirgti kokiomis nors kvėpavimo takų ligomis, savo teises ir teisėtus interesus gina pateikdamas prevencinį ieškinį. Taip pat nurodo, jog šiandien dar neaišku, kokį poveikį sveikatos būklės perspektyvai turės jų aplinkoje teršiamas oras (3 b. l.).

Reiškiant prevencinį ieškinį, žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę. Neteisėti veiksmai teisėje suprantami kaip teisei prieštaraujantys ar teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 str. 1 d.). Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovo vykdoma veikla būtų neteisėta, gamybos proceso metu technologinių pažeidimų nenustatyta, pastatas adresu (duomenys neskelbtini), naudojamas pagal paskirtį (21, 22 b. l.). Atsakovo vykdomos veiklos specifikai būdingi nuolatiniai įstatymo tvarka nustatyti patikrinimai, kuriuos vykdo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai, byloje nėra duomenų, kad iš šių patikrinimų būtų nustatyti atsakovo vykdomos veiklos pažeidimai. Be to, ir pats ieškovas nenurodo, kokių teisės aktų reikalavimus galimai pažeidžia atsakovo veikla. Dėl šių aplinkybių teismas konstatuoja, jog atsakovo vykdoma veikla yra teisėta.

Paminėtina, kad esant pareikštam prevenciniui ieškiniui, būtina nustatyti ne apskritai neteisėtus, bet konkrečius atsakovo veiksmus, dėl kurių atsirado ir ateityje dar gali atsirasti žala, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp civilinės atsakomybės sąlygų. Kaip atsakovo vykdomos veiklos keliamą žalą atsakovas nurodo savo ir sūnaus susirgimus kvėpavimo takų ligomis. Iš ieškovo pateiktų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad ieškovo sūnus O. D. pirmaisiais gyvenimo metais pradėjo sirgti bronchitu, sirgdavo po kelis kartus per metus; 2003 m. diagnozuota lengvos persistuojančios eigos mišri bronchų astma, 2004 m. nustatyta vidutinio sunkumo bronchų astmos eiga. Šiuo metu (išrašo data – 2013 m. rugpjūčio 30 d.) – remisija (7 b. l.). Ieškovo diagnozė – lengva lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Tačiau teismo nuomone, šie dokumentai nepatvirtina, kad ieškovo ir jo sūnaus sveikatos problemos atsirado ar yra įtakotos neigiamo atsakovo veiklos pobūdžio, o ne dėl kitų priežasčių. Duomenų apie kitų šeimos narių sveikatos būklę nėra. Vadovautis tik prielaida, kad atsakovo vykdoma veikla neišvengiamai yra susijusi su poveikiu aplinkai, ieškovo šeimos narių sveikatai, teismas negali. Juo labiau, kai byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo gyvenamosios aplinkos užteršimo faktą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių 5 punktu numatyta, kad didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m³). Įrodymų, patvirtinančių šios ribos viršijimą ar realią ir pagrįstą tikimybę, jog ji bus viršyta ateityje, teismui nepateikta. Kaip nurodė teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos Šiaulių visuomenės sveikatos centro atstovė, kvapų kontrolė pagal ieškovo pateiktą skundą atlikta laikantis minėtose taisyklėse nustatytų etapų, ginčo dėl išvados teisingumo, ūkinės komercinės veiklos sukeliamo kvapo koncentracijos modeliavimo, kuriuo apskaičiuota kvapo koncentracija, atlikimo procedūrų, metodikos ar pan. byloje nekilo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas leistinais įrodymais neįrodė, kad dėl būtent dėl atsakovo vykdomos veiklos būtų pablogėjusi jo ar jo šeimos narių sveikatos būklė ir ji dėl tos pačios priežasties turėtų blogėti ateityje. Įrodyti žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui praeityje atsiradusios ir atsirasiančios žalos yra ieškovo pareiga (CK 6.247 str.).

Atmetus ieškinį, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas yra netenkintinas.

Iš ieškovo priteistina 49,56 Lt teismo turėtų pašto išlaidų, susidariusių siunčiant procesinius dokumentus (1 b. l.).

Atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas bei PVM sąskaitą-faktūrą ir 2014-02-24 sąskaitos išrašą ir prašo priteisti iš ieškovo 4840,00 Lt už suteiktas teisines paslaugas (112-115 b.l.). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antros šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, atsakovo pateiktų teismui dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių ir posėdžių trukmę, teismas atsakovo atstovo prašomą sumą mažina ir iš ieškovo atsakovui priteisia 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269-270 str., teismas

nutarė:

Ieškovo R. D. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti iš R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 49,56 Lt (keturiasdešimt devynis litus 56 ct) teismo turėtų pašto išlaidų.

Priteisti iš R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas 153082173, 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Akmenės rajono apylinkės teisme.