Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Rasos Bartašienės, Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. D. ir atsakovo UAB „Papilės aguona“ apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-127-672/2014 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui UAB „Papilės aguona“, dalyvaujant Šiaulių visuomenės sveikatos centrui, dėl įpareigojimo laikinai sustabdyti ūkinę veiklą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo R. D. ir atsakovo UAB „Papilės aguona“ apeliacinių skundų ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Apelianto UAB „Papilės aguonas apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas dėl prevencinio ieškinio sąlygų, yra nurodęs, jog prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Ieškovas pareiškė ieškinį, remdamasis CK 6.255 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo galimybė, kai jau padaryta žala eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos ir yra realus pavojaus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji vėl gali būti padaryta. Tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008). Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę. Prevencinis ieškinys yra apsauginio–prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).Prevencinio ieškinio, kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmės būtų žalos padarymas. Žala ar nuostoliai šiuo atveju turi būti suprantami kaip neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovo pareiga yra įrodyti žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui praeityje atsiradusios ir atsirandančios žalos(CK 6.247 str.)

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.255 straipsnio 2 dalies formuluotė, leidžianti teismui įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą, kai jau ne pirmą kartą gresia realus pavojus ir jau yra padaryta žalos, leidžia tenkinti ieškovo prašymą taikyti prevencinį ieškinį, nustačius buvusios žalos faktą ir tai, kad žalos buvo padaryta analogiškais veiksmais, kuriuos dabar siekiama uždrausti. Nagrinėjamu atveju ieškovas šių aplinkybių neįrodė. Byloje nustatyta, kad iki 2012-08-01 ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ūkinę veiklą vykdė L. S. įmonė, vėliau ji išnuomojo šias patalpas(1t., 143-147 b. l.).Ieškovas nurodo, kad veikiančios duonos ir pyragų kepyklos dūmai, kvapai patenka į jų gyvenamąją aplinką, aštrūs kvapai erzina kvėpavimo takus, dėl ko sūnui buvo atsiradę astmos požymiai, o jam atsirado kvėpavimo takų ligos. Tarp ieškovo ir buvusios įmonės savininkės buvo kilęs ginčas, tačiau ieškovui atsisakius ieškinio, byla buvo nutraukta. Byloje ieškovas neįrodinėjo ir teismas nekonstatavo buvusios žalos fakto, taip pat to, kad žala anksčiau buvo padaryta analogiškais atsakovo veiksmais, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nekonstatuota realios žalos grėsmės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Taigi, ieškovas turi įrodyti visas prevencinio ieškinio sąlygas, tame tarpe ir neteisėtus veiksmus. Tik nustačius atsakovo įmonės neteisėtus veiksmus, gali būti taikomas įmonės ūkinės veiklos sustabdymas. Šiuo ieškiniu siekiama esmės apriboti atsakovo ūkinę komercinę veiklą. Todėl ieškovas turėjo įrodyti, kad vykdant šią veiklą iš įmonės kepyklos į aplinką patenka kokios nors sveikatai pavojingos ar žalingos medžiagos. Pareikšdamas ieškinį, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas atlieka kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie galėtų sukelti žalos ieškovo namų aplinkai, jam, jo šeimos narių sveikatai. Teismui tenkinus ieškinį būtų nepagrįstai ribojama įmonės teisėtai vykdoma veikla, neproporcingai sukeltos neigiamos pasekmės atsakovo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu pagrįstai tai konstatavo.

Ieškovas su ieškiniu nepateikė įrodymų apie padidintą oro taršą, ieškovo gyvenamosios aplinkos užteršimo faktą bei minėtų veiksnių įtaką sveikatos pablogėjimui. Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovo gyvenamojoje aplinkoje yra jaučiamas duonos ar konditerijos gaminių kvapas. Vienu iš įrodymu, kuriuo remiasi ieškovas yra 2013m. liepos 24 d. antstolio S. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame fiksuojamas nedidelis atstumas tarp kepyklos pastato ir ieškovo sklypo ribos bei ventiliacinių angų buvimas, tačiau šis įrodymas nepatvirtina, kad dėl įrengtų ventiliacinių angų pastato sienoje ar tai, kad atstumas tarp pastatų yra 0,48 cm, dėl to gali atsirasti žala. Toks angų įrengimas, net ir nustačius jų įrengimo pažeidimo faktą negali lemti žalos ar jos grėsmės atsiradimo ir būti pakankamas pagrindas ieškiniui patenkinti ir sustabdyti įmonės veiklą. Ieškovas turi galimybę reikšti ieškinį kitu pagrindu.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju esant pareikštam prevenciniam ieškiniui, būtina nustatyti ne apskritai neteisėtus atsakovo veiksmus, bet konkrečius atsakovo veiksmus, dėl kurių atsirado ir ateityje dar gali atsirasti žala, t.y. nustatyti priežastinį ryšį tarp civilinės atsakomybės sąlygų.

Byloje išvadą teikianti institucija Šiaulių visuomenės sveikatos centras patvirtino, jog nėra pagrindo stabdyti įmonės veiklą(1t., 81 b. l.). Centras šią išvadą pateikė, atlikęs patikrinimą pagal ieškovo pareiškimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos norma HN 121:2010 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisykles , kurio metu nustatyta, kad atlikus UAB „Papilės aguona“ skleidžiamo kvapo sklaidos modeliavimą nei viename taške kvapų koncentracija neviršijo koncentracijos ribinės vertės , t.y. 8 europinių kvapo vienetų vertės.(1t., 81 b. l.). Higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ 5 punktu numatyta, kad didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m³). Įrodymų, patvirtinančių šios ribos viršijimą ar realią ir pagrįstą tikimybę, jog ji bus viršyta ateityje, teismui nepateikta.

Apeliantas nurodo, kad išvados gautos pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 121:2010“ Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių reikalavimus, nesilaikant terminų, neatsižvelgus į gyventojų pasiūlymus, kada tikslingiausia atlikti kvapo mėginių paėmimą. Sutiktina, kad atliekant ieškovo pareiškimo tyrimą, buvo pažeisti jo tyrimo terminai, tačiau tai niekaip neįtakojo išvadų pagrįstumo, to nekonkretizavo ir apeliantas. Kvapų kontrolė pradėta atlikti pagal 2012-11-01 d. ieškovo pateiktą prašymą (1t.,15 b. l.).Susipažinus su atliktu kvapų kontrolės nustatymo procedūra, nustatyta, jog buvo laikytasi visų Taisyklėse numatytų kvapų kontrolės etapų , t.y. priėmus skundą, buvo sudaryta komisija, kuri 2012-11-26 lankėsi pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje, pateikė pažymą apie kvapą (1t.16-18 b. l.).Pažymoje Nr. KV-6 pateikta komisijos išvada, kurioje teigiama, kad ieškovo gyvenamojoje aplinkoje juntamas duonos, konditerijos gaminių kvapas. Apie kvapų cheminę sudėtį, ar jie gali būti sveikatai žalingi, duomenų nepateikiama. Šiose išvadose teigiama, kad aplinkos ore jaučiamas kvapas gali būti siejamas su atsakovo kepykloje vykdoma ūkine komercine veikla. Taigi, buvo prisilaikyta I etapo reikalavimų. 2012-12-12 atliktas atsakovo technologinio proceso, higienos reikalavimų laikymosi patikrinimas (ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų patikrinimas), fiksuoti tik bendri higienos ir dokumentų tvarkymo reikalavimų pažeidimai, patikrinta, ar statiniai atitinka paskirties, saugos reikalavimus, pažeidimų nenustatyta (II etapas)(1t., 22-21 b. l.).Vėliau buvo sudaryta programa ir organizuotas mėginių paėmimas, pateiktos laboratorijos išvados (1t.,64-65)(`II-IV). Šiaulių visuomenės sveikatos centro išvadoje nurodoma, kad skleidžiamo kvapo sklaidos modeliavimas atliktas įvairiame aukštyje-1,5 m(žmogaus ūgio aukštyje), 8 m.(pastato aukštyje) ir 10 m.(kaminų aukštyje).(1t., 81 b. l.), kvapo koncentracijų vidurkinimo laikas 1 val. ir nei viename taške kvapai neviršijo minėtos Lietuvos higienos normoje reglamentuojamos 8 europinių kvapo vienetų vertės. Ieškovas nurodo, kad ši išvada gali būti nepagrįsta, nes nebuvo atsižvelgta į jo nuomonę, jo neprašė jokių duomenų. Taisyklių 8.4.1p. numatyta, kad sudarant laboratorinių mėginių kvapo paėmimo programą, joje nurodoma reikšminga informacija, tame tarpe ir gyventojų pasiūlymai, kada tikslingiausia atlikti kvapo mėginių paėmimą. Taisyklių 6.2 punkte numatoma, kad pats pareiškėjas šiuos duomenis turi pateikti skunde (pareiškime). Ieškovui jų nepateikus, mėginius buvo numatyta imti atsakovo įmonės darbo laiku, jie paimti darbo laiku nuo 8-17val.(1t., 90 b. l.).Kvapai laboratoriniams tyrimams buvo paimti iš dviejų stacionarių taršos šaltinių ūkinės komercinės veiklos vykdymo vietoje-iš išmetamųjų dujų kamino ir ištraukiamosios ventiliacijos iš kepimo patalpos angų, buvo įvertintas atsakovo taršos šaltinių skleidžiamo kvapo emisijų kitimas laiko atžvilgiu. Ieškovas skundo išnagrinėjimo rezultatų neskundė administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl nepagrįstas jo argumentas, kad turi būti pakartotinai atliktas tyrimas, kadangi yra nenuginčytas galiojantis institucijos sprendimas. Šį klausimą ieškovas kelia tik apeliacinėje instancijoje, kaip ir klausimą dėl saugių priešgaisrinių atstumų tarp atsakovo ir jo pastatų buvimo.

Apelianto nurodytos gamybinių patalpų ventiliacijos problemos, kondensato kaupimasis ir pan. yra atsakovo vidaus patalpų ventiliacijos problemos, kurios nesietinos su ginčo dalyku, kadangi nenustatyta, kad dėl to būtų teršiamas oras.

Nepagrįstas ieškovo nurodytas argumentas, kad teismas netyrė, ar buvo laikomasi saugių priešgaisrinių atstumų bei tai, kad teismas turėjo tirti aplinkybes, susijusias su sanitarinės zonos nustatymo tikslingumu, kadangi tai nebuvo ieškinio dalyku, todėl būtų išėjęs už ieškinio ribų.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nurodytu argumentu, kad teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, neaprašyti visi įrodymai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Šis apelianto argumentas yra daugiau deklaratyvus.

Apeliantas mano, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl žalos sveikatai, apie ką teikė duomenis. Šie įrodymai buvo aptarti teismo, su jų vertinimu sutinka ir teisėjų kolegija. Ieškovo sūnui atsiradę astminės ligos požymiai nebūtinai yra susiję su atsakovo įmonės veikla. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovo sūnus dažnai sirgdavo bronchitu, kurį dažniausiai sukelia organizmo peršalimas, todėl teismas pagrįstai priėjo išvados, kad ieškovas leistinais įrodymais neįrodė, jog būtent dėl ieškovo vykdomos veiklos būtų pablogėjusi ieškovo ar šeimos narių sveikatos būklė ir ji dėl tos pačios priežasties turėtų pablogėti ateityje.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.255 str., 6 .247 str. nuostatas. Kadangi neįrodyta būtina prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti ir šie neteisėti veiksmai kelia realų ar daro faktinį neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai, nebuvo pakankamo pagrindo tenkinti prevencinį ieškinį. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos ar jos grėsmės ir atsakovo veiklos. Konstitucija net ik užtikrina teises į sveiką ir švarią aplinką, bet užtikrina ir asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą. Negalima suabsoliutinti vieno asmens teisių ir jų ginti, pažeidžiant kito asmens teises, kuris veiklą vykdo teisėtai., Teismų praktikoje pripažįstama, kad ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių principinių nuostatų laikėsi, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybės ir teisingai išsprendė bylą (CPK 329 str. 1 d.). Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai šiais aspektais vertinti nepagrįstais.

Atsakovo UAB „Papilės aguona“ apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, laikydamas, kad iš ieškovo atsakovui buvo priteista pernelyg maža bylinėjimosi išlaidų suma, t.y. teismas priteisė 2500 Lt bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas patyrė 4800 Lt išlaidas, kurios ir turėjo būti priteistos.

CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Pirma, proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Antra, proceso teisės normoje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Trečia, proceso teisės normoje įtvirtinta, kad nurodytos nuostatos taikomos priteisiant išlaidas advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-212/2009). Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Bylos nagrinėjimo metu minimali alga nustatyta 1000 Lt .

Pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme (CPK 93 straipsnis). Tas pats principas taikytinas ir priteisiant atstovavimo išlaidas (CPK 98 str.).Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį – proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių (skundų), pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais.

Nesutiktina su apelianto argumentais, kad šios išlaidos buvo priteistos pernelyg mažos. Pažymėtina, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos viršija maksimalius Rekomendacijose nurodytus dydžius. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismo posėdžiai vyko 6 val. Iš LITEKO sistemos matyti, kad dalis teismo posėdžių vyko iki 30 min., ar kelias minutes, todėl tai nėra skaičiuojama kaip atstovavimo laikas. Be to byloje atstovavo advokato padėjėjas, už kurio teikiamą teisinę paslaugas yra skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui priteistos išlaidos yra vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į darbo sąnaudas šioje byloje, atsižvelgiant, kad buvo paruoštas nedidelės apimties procesinis dokumentas-atsiliepimas į ieškinį, atsiliepimui parengti nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to atstovo darbo sąnaudos nebuvo didelės, teismo posėdžiai truko neilgai, iš viso 4 val., dalis jų buvo parengiamieji posėdžiai, byloje atstovavo advokato padėjėjas, įvertinta ir tai, kad atsakovo atstovo darbo vieta yra kitame mieste. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimas atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus. Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Pažymėtina, kad kita šalis-ieškovas, kurį atstovavo advokatas iš kitame mieste esančios advokatų kontoros, turėjo 2500 Lt atstovavimo išlaidų.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d sprendimą palikti nepakeistą.