- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-895-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01194-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- UAB „Papilės aguona“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. D. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2‑1363-922/2013 pagal ieškovo R. D. prevencinį ieškinį dėl įpareigojimo atsakovę UAB „Papilės aguona“ laikinai sustabdyti ūkinę veiklą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. D. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu ir prašė laikinai sustabdyti atsakovės UAB „Papilės aguona“ ūkinę-gamybinę veiklą. Ieškovas nurodė, kad jis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje, (duomenys neskelbtini), esančiame pastate įsikūrusi UAB „Papilės aguona“ duonos gaminių kepykla, dėl kurios intensyvios veiklos atsirado nemaža aplinkos tarša pašaliniais kvapais. Beveik visą parą dirbančios kepyklos išleidžiami dūmai, kvapai ir dujos dėl vyraujančios vėjų krypties nuolat patenka į ieškovo šeimos gyvenamąjį namą ir neigiamai veikia ieškovo bei jo šeimos narių sveikatą. Kepyklos veiklos metu į aplinką išsiskiria didelis kiekis acto rūgšties, aldehidų, kietųjų dalelių ir alkoholio garų. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ieškovo sūnui buvo atsiradę astmos požymiai, ieškovas taip pat turėjo problemų dėl kvėpavimo ligų. Pastovūs pašaliniai aštrūs kvapai erzina kvėpavimo takus, graužia akis ir sukelia negalavimus. Nėra galimybės vėdinti gyvenamojo namo patalpas, nes kepyklos pastatas yra vos už pusės metro nuo ieškovo sklypo ribos, o kepyklos kaminas virš žemės iškilęs vos kelis metrus ir yra praktiškai viename aukštyje kaip ir ieškovo gyvenamojo namo antrasis aukštas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti R. D. prevencinį ieškinį. Nurodė, kad prevencinį ieškinį reiškiančiam ieškovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad atsakovė teršia jo (ieškovo) aplinkos orą kvapais ir cheminėmis medžiagomis, kurių koncentracija ieškovo gyvenamosios aplinkos ore viršija leistinas normas, todėl tik laikantis poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos surinkti įrodymai apie leistinas koncentracijas ieškovo gyvenamosios aplinkos ore viršijančius atsakovo skleidžiamus kvapus ir chemines medžiagas (teršalus) gali pagrįsti ieškovo nurodomas aplinkybes apie žalos grėsmę. Nustatė, kad šiuo atveju surinkti tinkamus įrodymus ieškovas turi galimybę tik praėjęs visas teismo nutartyje paminėtuose poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytas procedūras. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas, be kita ko, apibrėžia visuomenės sveikatos priežiūrą, nustato visuomenės sveikatos saugos ir kontrolės pagrindus, juridinių ir fizinių asmenų teisinius santykius visuomenės sveikatos priežiūros srityje. Pagal nurodyto įstatymo 15 straipsnio 2 ir 8 punktus skundų dėl gyvenamosios aplinkos oro teršimo kvapais ir cheminėmis medžiagomis nagrinėjimas konkrečiu atveju patenka į Šiaulių visuomenės sveikatos centro kompetenciją. Šios institucijos dėl skundų priimti individualūs teisės taikymo aktai, o taip pat institucijos veikimas ar neveikimas skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad nurodytomis galimybėmis šiuo metu nepasinaudota, todėl prevencinio ieškinio pareiškimas bendrosios kompetencijos teismui yra per ankstyvas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas R. D. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-10-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1363-922/2013, kuria atsisakyta priimti ieškovo R. D. prevencinį ieškinį. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 137 str. 2 dalies 3 punkto nuostatas, nurodančias, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi CPK 22 str. 1 dalyje imperatyviai nustatyta, jog išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka gali būti nustatyta tik įstatymu. Iš teismo nutarties matyti, kad teismas rėmėsi Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu, vadinasi privalėjo nurodyti konkrečią šio įstatymo normą, kuria remiantis neginčijamai būtų galima daryti išvadą, kad šiuo įstatymu yra nustatyta išankstinė ginčų tarp fizinių ir juridinių asmenų arba tarp fizinių asmenų ir ūkio subjektų sprendimo tvarka. Atkreipia dėmesį, kad nutarties motyvuojamoje dalyje teismas painioja dviejų teisės institutų normas – procesinių dokumentų tinkamumo bei įrodymų ir įrodinėjimo proceso taisyklių normas, nes iš pradžių teismas leidžia suprasti, kad ieškovas teismui pateikė netinkamus įrodymus, o po to nurodo, kad ieškovui būtina praeiti visas poįstatyminiuose aktuose numatytas procedūras. Apeliantas pažymi, kad visas procedūras, susijusias su Šiaulių visuomenės sveikatos centro veikla, ieškovas jau yra atlikęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje ginčas kyla dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą su prevenciniu ieškiniu, ginant jo ir šeimos teisę į sveiką aplinką. Pasak pirmosios instancijos teismo, ieškovas nesilaikė ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nepateikė pakankamų įrodymų, į teismą kreipėsi per anksti, todėl jo pateiktas ieškinys negalėjo būti priimtas nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, mano, kad ieškovo atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų.
CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriuos nustačius teismas atsisako priimti ieškinį. Kaip vienas iš tokių pagrindų yra atvejis, kuomet suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Pažymėtina, kad CPK nuostatos nedetalizuoja pastarojo atsisakymo priimti ieškinį pagrindo turinio bei nereglamentuoja pačios išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tokiai tvarkai keliamus reikalavimus įtvirtina konkretūs įstatymai. Išankstinei ginčo sprendimo ne teisme tvarkai taip pat negali būti priskiriami įvairūs materialinėje teisėje numatyti veiksmai ar procedūros, susiję su pačios materialinės subjektinės teisės įgyvendinimu, bet ne su jos gynimu nuo pažeidimų. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymui įstatyme numatyta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka aktuali tik tuo atveju, kai tokia tvarka šalims yra privaloma. Teismo nutartyje, kuria ieškinį atsisako priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, turi būti aiškiai įvardyta, koks įstatymas konkrečiu atveju numato šalims privalomą išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką. Pažymėtina, kad priešingai, nei galima suprasti iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas nenumato išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl vien tai, kad ieškovo ieškinį atsisakyta priimti remiantis CPK 137 str. 2 d. 3 p., yra teisiškai nepagrįsta ir neteisėta. Be to, byloje yra duomenys, kad ieškovas kreipėsi į valstybines institucijas su skundais, byloje yra pateikti šių institucijų sprendimai, o tai, ar šie ieškovo rašytiniai įrodymai yra pakankami ieškiniui pagrįsti, bus galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl to teismo motyvas, kad ieškovo prevencinio ieškinio pareiškimas bendrosios kompetencijos teismui yra per ankstyvas, laikytinas teisiškai nepagrįstu, o sprendimas atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu – neteisėtu.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, todėl yra konstitucinė teisė. Nagrinėjamu atveju ieškovas, manydamas, kad atsakovė pažeidžia jo teisę į sveiką ir švarią aplinką, kreipėsi į teismą naudodamasis CK 1.138 str. 3 p. numatytu civilinių teisių gynimo būdu – prevenciniu ieškiniu. Asmens teisė į sveiką aplinką yra būtinoji oraus gyvenimo ir naudojimosi daugeliu kitų konstitucinių teisių sąlyga (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas), todėl, nustačius šią teisę pažeidžiančius veiksmus (neveikimą), ji teismo turi būti ginama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra neįmanoma tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d.sprendimas). CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, universalia forma garantuojanti konstitucinės teisės į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 straipsnis) įgyvendinimą bylose, kurių nagrinėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (CPK 1 straipsnis), ir tai yra subjektinių teisių gynybos garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013). Atsižvelgdamas į šias nuostatas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti spręsti ieškovo reikalavimo, pateikto pagal CK 1.138 str. 3 p. nustatytą gynybos būdą, o, nustatęs pažeidimo faktą, privalėjo ginti ieškovo teises.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ieškinio priėmimo klausimą reglamentuojančias proceso teisės normas, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.