- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- I1-1191-426/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00509-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjas aiškina, kad 2022-12-06 konvojuojant iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Vilniaus kalėjimą buvo pažeistos jo teisės, garantuotos Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose teisės aktuose.
Nurodo, jog kelionės trukmė buvo apie 2–2,5 valandas, konvojavimo metu niekur nebuvo sustota, o paprašius Tarnybos pareigūnų sustoti ir sudaryti galimybę pasinaudoti tualetu, jie griežtai atsisakydavo tai padaryti. Dėl priverstinio susilaikymo jausdavo fizinį skausmą ir pažeminimą. Nurodė, kad konvojavimui skirtuose automobiliuose nėra įrengtų saugos diržų, todėl keliaudamas jausdavosi nesaugiai ir įsitempęs, nes įvykus eismo įvykiui patirtų daugybinius sužalojimus. Automobiliuose labai trūko vietos, negalėjo ištiesti kojų, įrengtos sėdimos vietos labai ankštos, langai neatsidarinėjo, kondicionierius neveikė, todėl trūko oro, nes buvo tvanku, o žiemos metu – šalta.
Pareiškėjas akcentuoja, kad įvardintos aplinkybės patvirtina, jog konvojavimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, jų metu jautė įtampą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, pažeminimą, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškina, kad nuo 2022-03-15 iki 2023-02-10 Tarnyba vykdė pareiškėjo konvojavimą planinio konvojaus maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius 11 kartų. Pareiškėjas pretenzijų dėl konvojavimo nepareiškė. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir MB (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atitiko teisės aktų reikalavimus, išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Nurodo, kad pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, jose įrengtos avarinio išėjimo angos, tinkamos apšvietimo, šildymo, ventiliacijos, tiekiančios lauko orą, sistemos; konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Prieš pradedant konvojavimą, pareigūnai privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo. Pažymi, kad nebuvo nustatyta, jog specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis.
Atsakovės įgaliota atstovė nurodo, jog konvojuoja transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus įrengtos kameros.
Tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais. Nurodo, kad visiems Tarnybai priklausantiems specialiesiems konvojavimo automobiliams atliekamas specializuotas teisinis-techninis vertinimas. Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Kelių eismo taisyklių bei Konvojavimo taisyklių reikalavimais, nustatoma ar jie atitinka registracijos liudijime paskelbtiems tikslams. Tarnyba nurodo, jog specialiuose automobiliuose esančiose kamerose neįrengti saugos diržai, tačiau sėdimos vietos konvojuojamiesiems vežti yra įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Teisės aktuose, numatančiuose specialios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje privalo būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Transporto priemonių, kuriomis ginčo laikotarpiu buvo vykdomas pareiškėjo konvojavimas, techninės apžiūros ataskaitose pateikta išvada, jog jos atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl saugos diržų nebuvimo, atsakovės atstovės manymu, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo teiginių apie neįrengtas šildymo ir ventiliacijos sistemas specialiųjų konvojavimo automobilių kėbuluose Tarnyba pažymi, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, jog specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Paaiškina, kad Tarnybos planinių konvojų metu naudojami specialieji automobiliai atitinka teisės aktų reikalavimus, specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Nurodo, kad pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, įrengtos tinkamos veikiančios apšvietimo, šildymo ir ventiliacijos sistemos, pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės).
Dėl pareiškėjo teiginių apie perpildymą ir vietos trūkumą atsakovė pažymi, kad specialiųjų konvojavimo automobilių kėbuluose įrengtos individualios sėdimos vietos. Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras, tiek pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (rėžiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje.
Dėl pareiškėjo teiginių apie tualetų specialiuose automobiliuose neįrengimą ir neišvedimą į tualetą pažymi, kad teisės aktuose nenurodyta, jog specialiuose automobiliuose privaloma įrengti tualetus. Asmenys planinių konvojų metu į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir patiems prašant. Pabrėžė, kad nėra duomenų, jog konkretaus konvojavimo metu, pareiškėjui prašant pareigūnų leisti jam pasinaudoti tualetu, nebuvo suteikta tokia galimybė. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokios konkrečios kelionės metu nesudaryta galimybė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis sveikatos priežiūros specialisto nurodymu, privalėjo būti konvojuojamas išskirtinėmis sąlygomis, todėl skundo teiginiai dėl jo teisės pasinaudoti tualetu ribojimo, atsakovės įgaliotos atstovės nuomone, vertintini kaip deklaratyvūs.
Atsiliepimas
Atsiliepime Tarnyba pažymi, kad pareiškėjas, manydamas, jog konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jausdamas neigiamą poveikį fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu turėjo teisę konvojaus viršininkui ar pasikeitimo punkto įstaigos budėtojui pateikti žodinį ar rašytinį skundą. Toks kreipimasis būtų sudaręs galimybes objektyviai bei visapusiškai ištirti nusiskundimus, o nustačius pažeidimus – imtis prevencinių priemonių jiems užkardinti. Nagrinėjamu atveju Tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo galimybe ginti savo teises.
Tarnybos nuomone, pareiškėjas neįrodė jos neteisėtų veiksmų, atsiradusios neturtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp galimai neteisėtų veiksmų ir patirtos neturtinės žalos, todėl nėra visų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei, todėl skundas, jos nuomone, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškėjas kreipiasi į teismą su skundu, prašydama priteisti neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11).
Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).
Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau, netgi tokio tikslo nebuvimas, nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, kad nuo 2022-03-15 iki 2023-02-10 Tarnyba 11 kartų vykdė pareiškėjo konvojavimą planinio konvojaus maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius.
Tarnyba atsiliepime į skundą nurodo, kad ginčo laikotarpiu planinių konvojų metu buvo naudoti specialieji automobiliai Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir MB (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)
Įvertinus pareiškėjo skundo turinį matyti, kad jis patirtą neturtinę žalą kildina iš šių aplinkybių: 1) Tarnybos konvojavimui naudojamuose automobiliuose esančiose kamerose nėra įrengti saugos diržai; 2) konvojavimo metu Tarnybos pareigūnai nesudarydavo galimybės pasinaudoti tualetu; 3) konvojavimo metu mažos erdvės ir oro trukumo (ventiliacijos neįrengimo) bei temperatūros.
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kuriose nustatyta sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų konvojavimo organizavimo ir vykdymo tvarka, konvojavimą vykdančių vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų ar jų padalinių pareigūnų ir konvojuojamųjų teisės ir pareigos (Taisyklių 1 punktas).
Taisyklių 3.4 papunktis teigia, kad konvojavimas – ginkluotas ir (ar) specialiai ekipuotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, transporto priemonėmis ir jų pristatymas į paskirties ar pasikeitimo punktus užtikrinant apsaugą. Konvojus – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos įstaigų, atliekančių ikiteisminį tyrimą ir vykdančių kriminalinę žvalgybą, ginkluotų ir (ar) specialiai ekipuotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties ar pasikeitimo punktus užtikrinant apsaugą (Taisyklių 3.6 papunktis). Konvojuojamasis – sulaikytasis, suimtasis ar nuteistasis, kurį konvojus konvojuoja į paskirties ar pasikeitimo punktus (Taisyklių 3.7 papunktis).
Taisyklių 54 punktas reglamentuoja, kad asmenų konvojavimui naudojamos šios transporto priemonės: 1) specialiai įrengtos transporto priemonės su įrengtomis atskiromis kameromis konvojuojamiems asmenims laikyti; 2) specialiai įrengtos transporto priemonės, neturinčios atskirų kamerų, bet turinčios atskirtą zoną (skyrių) konvojuojamiems asmenims laikyti; 3) kitos transporto priemonės.
Specialiai įrengtose transporto priemonėse turi būti: 1) nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, transporto priemonės langai; 2) atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; 3) tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; 4) veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); 5) techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; 6) radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; 7) su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais; 8) 2 gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); 9) elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai; 10) 2 kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas – vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje) (Taisyklių 55 punktas). Konvojavimo metu transporto priemonėje konvojuotojų ir konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei transporto priemonėje esantis sėdimų vietų skaičius (Taisyklių 56 punktas).
Taigi, Taisyklių 55 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pažymėtina, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalies ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims nenustatyta.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Taisyklės nenumato prievolės įrengti saugos diržus konvojavimui naudojamose transporto priemonėse. Šios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2017-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-770-556/2017, 2017-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-619-552/2017, 2016-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016, 2023-09-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-609-602/2023 ir kt.). LVAT, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat yra nurodęs, kad dėl saugos diržų neįrengimo specialiuosiuose automobiliuose nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Viešojo saugumo tarnybos veiksmus (žr., pvz., LVAT 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015, 2016-05-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016, 2016-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016).
Iš teismui pateiktų privalomųjų transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitų ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotų registracijos liudijimų matyti, jog specialiosios transporto priemonės, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, atitinka techninius reikalavimus. Akivaizdu, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. kurių techninė patikra buvo atlikta, šie automobiliai buvo tinkami naudojimui pagal paskirtį ir atitiko saugumo bei kitus techninius reikalavimus. Teismo vertinimu, Tarnybos pateikti duomenys patvirtina pareiškėjo konvojavimui naudotų automobilių tinkamumą žmonėms pervežti, jų atitikimą saugumo reikalavimams, todėl pareiškėjo skundas šioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Taisyklių 38 punktas reglamentuoja, jog konvojavimo metu konvojuojamieji į tualetą (iš tualeto) lydimi po vieną tiktai į paskirties ar pasikeitimo punktuose įrengtus tualetus ir tik jų pačių prašymu. Akivaizdu, jog teisės aktai numato konvojuojamiems asmenims teisę pasinaudoti tualetu tik kai jie yra paskirties ar pasikeitimo punktuose ir tik išreiškus tokį pageidavimą.
Byloje nėra duomenų, kad Tarnybos pareigūnai konvojaus paskirties ar pasikeitimo punktuose būtu ignoravę pareiškėjo prašymus leisti pasinaudoti tualetu. Atvirkščiai – analizuojant teismui pateiktus konvojavimo žiniaraščius nustatyta, jog daugumą pareiškėjo konvojavimo atvejų, konvojuojamieji buvo vedami pasikeitimo punktuose į tualetą. Iš 2022-12-06 žiniaraščio matyti, jog įrašų apie sustojimą į tualetą nėra, tačiau nenustatyta, kad pareiškėjas ar kiti konvojuojami asmenys būtų teikę prašymus dėl to, ar dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų būtu kreipęsi į konvojaus vyresnįjį ar kitus pareigūnus, vykdžiusius konvojavimą, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde teigia, kad konvojavimo metu automobilyje trūko vietos. Atsakovės atstovė Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo konvojavimo metu automobilyje pervežamų asmenų skaičius niekada neviršijo automobilio registracijos liudijime nurodyto sėdimų vietų skaičius.
Pažymėtina, kad transporto priemonėms, kuriomis vykdomas konvojavimas, be Konvojavimo taisyklių taikomi ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-2 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtinti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai. Konvojavimą reglamentuojantys ir kiti teisės aktai nenustato minimalaus specialiosios transporto priemonės patalpos ploto, skiriamo vienam asmeniui konvojavimo metu.
Išanalizavus administracinėje byloje pateiktus konvojavimo žiniaraščius, specialiųjų automobilių registracijos liudijimus, kuriuose nurodytas bendras įrengtų sėdimų vietų skaičius, kitus dokumentus, teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjo konvojavimo atvejais asmenų, kartu vykusių specialiaisiais automobiliais, skaičius neviršijo šiuose automobiliuose numatytų sėdimų vietų skaičiaus ir netgi buvo žymiai mažesnis. Nenustačius, kad ginčo laikotarpiu specialiosiomis transporto priemonėmis buvo konvojuojama daugiau asmenų, nei juose įrengta sėdimų vietų, pareiškėjo argumentai dėl vietos trūkumo atmetami kaip nepagrįsti.
Sprendžiant dėl skundo teiginių, kad konvojavimo automobiliuose langai neatsidarinėjo, trūko oro, neveikė kondicionierius, pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Tarnyba, turinti pareigą užtikrinti tinkamas konvojavimo sąlygas, sistemingai užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyris. Šios institucijos atliktų matavimų duomenys užfiksuoti byloje pateiktuose Ventiliacijos efektyvumo tyrimo protokoluose. Be to, ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiosiomis transporto priemonėmis, kurių atitiktį nustatytiems techniniams reikalavimams ir tinkamumą eksploatuoti juos pagal specialiąją paskirtį nustatyta tvarka patvirtino kompetentingi subjektai. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Tuvlita“ ir uždarosios akcinės bendrovės Kauno techninės apžiūros centro išduoti Techninės apžiūros rezultatų ataskaitų ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotų registracijos pažymėjimų duomenys. Iš transporto priemonės registracijos liudijimų, techninės apžiūros rezultatų ataskaitų matyti, kad pareiškėjo konvojavimo metu transporto priemonės atitiko techninius reikalavimus. Byloje nėra jokių duomenų, jog automobiliai, kuriais ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas pareiškėjas, neatitiko techninių reikalavimų, buvo netvarkingi. Teismo vertinimu, pareiškėjas įrodymų, kurie keltų pagrįstas abejones aukščiau išvardintų kompetentingų subjektų atliktų patikrų rezultatais, nepridėjo, jo pateikti argumentai yra abstraktūs ir nekonkretūs.
Kelionių žiniaraščiuose nurodyta, kad prieš konvojavimų pradžią automobiliai apžiūrėti, pažymėta, jog konvojuoti galima. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, kad šio ginčo atveju nenustatyta, jog Viešojo saugumo tarnyba ginčo laikotarpiu pareiškėją konvojavo nustatytų techninių reikalavimų neatitinkančiomis transporto priemonėmis, taip sukeldama grėsmę jo sveikatai.
Pagal Konvojavimo taisyklių, (galiojusių iki 2023-01-01) 137 punktą, konvojuojamieji, turintys skundų dėl konvojavimo sąlygų, turi teisę juos žodžiu ar raštu pareikšti konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų; šie asmenys, gavę tokių skundų, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkint; tuo atveju, kai konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.
Atsakovės atstovė Tarnyba nurodo atsiliepime bei iš konvojavimo žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei prieš konvojavimą, nei po jo skundų, pretenzijų nei raštu, nei žodžiu nepareiškė. Nagrinėjant bylą nenustatyta duomenų, kad po konvojavimo nedelsdamas jis būtų kreipęsis į Viešojo saugumo tarnybos vadovybę ar kitas institucijas dėl tinkamų konvojavimo sąlygų neužtikrinimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į psichologus, todėl skundas ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl neigiamų padarinių, nesant saugos diržų, konkrečių, su jo teisių pažeidimu susijusių aplinkybių dėl ventiliavimo sistemos neveikimo ir vietos stokos, dėl galimybės pasinaudoti tualetu, t. y. pareiškėjas nepagrindė, kad dėl saugos diržų neįrengimo konkrečiu atveju jis susižeidė ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir nepagrindė įrodymais, kad neveikė ventiliavimo sistema ir trūko vietos, nepateikė išrašų iš gydymo įstaigų dėl negalėjimo pasinaudoti tualetu atsiradusių sveikatos sutrikimų ir kaip visos minėtos aplinkybės įtakojo jo teisių pažeidimą ir nesaugumą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų raštu būtų kreipęsis į Tarnybą, kitas kompetentingas įstaigas su skundais, nusiskundimais ar prašymais. Dėl neva teisių pažeidimo konvojuojant jis galėjo kreiptis ir po konvojavimo, apibrėždamas juos laike ir erdvėje, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikė.
Įvertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes konstatuojama, jog pareiškėjo argumentai dėl konvojavimo sąlygų yra deklaratyvaus pobūdžio, kuriais nepagrindžiamas jo skundo reikalavimo pagrindas ir žalos atsiradimo faktas. Taigi, nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.