- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-25
- Bylos Nr.
- e2-1186-475/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02956-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- D. Č., R. Č.
- Trečiasis asmuo
- L. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį dėl skolos ir baudos priteisimo atsakovams D. Č., R. Č., trečias asmuo L. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir argumentai, trečiojo asmens paaiškinimai
1. Ieškovas R. G. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų D. Č. ir R. Č. (toliau – atsakovai) 10 000 Eur skolą, 10 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus grindžia žemiau nurodytais argumentais:
1.1. 2018 m. balandžio 20 d. tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta preliminarioji sutartis (toliau – sutartis). Pagal šią sutartį atsakovai įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 20 d. parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1) negyvenamąją patalpą – mokyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 1301/1987 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančius (duomenys neskelbtini), (toliau visi objektai kartu – Turtas). Iki Sutartyje nustatyto termino atsakovai nesiėmė jokių veiksmų Turtui parduoti. Ieškovui tiksliai nėra žinoma, kodėl pasikeitė atsakovų planai, bendraujant žodžiu, atsakovai nepateikė aiškaus ir konkretaus atsakymo, kodėl nevykdo sutarties. Vėliau paaiškėjo, kad turtui dar nuo 2019 m. liepos mėn. yra taikomas areštas, jį taiko net trys antstoliai, tad ieškovas daro prielaidą, kad atsakovų vengimas parduoti turtą, galimai susijęs su neįvykdytomis prievolėmis dėl kurių taikomas areštas ar kitų asmenų teisėmis į turtą.
1.2. Ieškovas pažymi, kad būtent pardavėjas turi notarui išreikšti valią dėl turto pardavimo, kad būtų pradėtas pasirengimo turto pardavimui procesas ir pateikti visus reikiamus dokumentus, tuo tarpu, pirkėjo pareiga tik atvykti nustatytą dieną į notarų biurą, pasirašyti sutartį ir sumokėti pinigus. Be to, atsakovai neparuošė visų reikalingų dokumentų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Ieškovas, siekdamas sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovą ragino telefonu, buvo nuvykęs pas atsakovus į namus. Raštiškai į atsakovus nesikreipė dėl nežinojimo. Taigi pagrindinė sutartis nesudaryta dėl pardavėjo kaltės, todėl ieškovui išreiškus reikalavimą, atsiranda sutarties 3.3. punkte numatytos pasekmės. Negana to, nesudarius pagrindinės Turto pirkimo pardavimo – sutarties, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovams buvo perduotas 10 000 Eur avansas, kas lemia atsakovų pareigą grąžinti be teisinio pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnis).
1.3. Sutarties 3.3. punkte numatyta prievolė sumokėti baudą yra neterminuota ir jos vykdymo tvarka nustatyta kaip įstatyme (CK 6.53 straipsnio 2 dalis) – per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti. CK 1.127 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. Šiuo atveju, ieškovas pareikalavo atsakovų sumokėti sutartyje nustatytą 10 000 Eur baudą 2021 m. vasario 17 d., todėl ieškovo teisė į ieškinį dėl 10 000 Eur baudos priteisimo atsirado 2021 m. vasario 17 d. ir senaties terminas šiam reikalavimui nėra praleistas.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo L. G. atsiliepime nurodė, kad ji ir jos sesuo A. T., kuri gyvena Jungtinėje Karalystėje, turėjo iš mamos paveldėtą senos statybos dviejų kambarių butą Kauno mieste. Sugalvojo jį parduoti ir pirkti kitą naujos statybos nekilnojamąjį turtą ar sklypą. 2018 m. sausio 14 d. ieškovas pasirašė rezervacijos sutartį su atsakovais ir perdavė jiems 48 200 Eur trečiojo asmens šeimos ir jos sesers šeimos santaupų. 2018 m. balandžio 21 d. ieškovas pasirašė naują preliminarią sutartį su atsakovais dėl žemės sklypo pirkimo (duomenys neskelbtini) miestelyje ir sumokėjo dar 10 000 Eur. Buvo sutarta perleisti (duomenys neskelbtini)buto rezervaciją naujiems pirkėjams ir jo vietoj nupirkti sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovai buvo pažadėję perrašyti sklypą per metus iki 2019 m. balandžio 20 d. 2018 m. balandžio 4 d. trečiasis asmuo su sese pardavė paveldėtą butą už 42 000 Eur ir laukė pirkimo sandorio (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 6 d. kai perleido (duomenys neskelbtini) buto rezervavimo sutartį, buvo grąžinti 48 200 Eur pervedant juos į ieškovo sąskaitą. Ieškovui nepavyko susisiekti su pardavėjais ir suderinti sandorio iki galo. Porą sykių tam laikotarpyje trečiasis asmuo su ieškovu buvo užsukę iki atsakovų gyvenamos vietos, bet niekas jų neįsileido. Taip sutapo, kad atsakovai gyvena šalia šeimos draugų, tai tapo gerai žinoma atsakovų gyvenamoji vieta. Trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad nepavyksta įforminti sandorio, matė kaip vyras siuntinėja SMS žinutes, skambinėja D. Č. ir kitais būdais bando užbaigti pirkimo sandorį.
3. Atsakovai atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindžia žemiau nurodomais argumentais:
3.1. iki sutartyje nustatyto termino ieškovas nesiėmė jokių veiksmų turtui nupirkti. Atsakovas žodžiu ne kartą buvo prašęs vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus ir nupirkti turtą, tačiau ieškovas vis žadėdavo tą padaryti, tačiau taip ir neištesėjo duoto pažado. Atsakovus ir ieškovą iš esmės sieja verslo teisiniai santykiai, kadangi tarp jų jau yra įvykęs ne vienas nekilnojamojo turto parleidimo sandoris, todėl ne kartą yra bendrauta žodžiu dėl sutarties vykdymo. Nepaisant to, ieškovas aktyviais veiksmais taip ir neišreiškė noro nupirkti turtą, todėl sutartyje nustatytais terminais sandoris ir neįvyko dėl pačio ieškovo, kaip būsimojo pirkėjo kaltės.
Šalies argumentai
3.2. Tai, kad ieškovas nebuvo suinteresuotas pirkti turtą, patvirtina ir kiti jo veiksmai - nebuvo jokio ieškovo raginimo atsakovams sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, be to, kreipėsi į teismą tik po beveik metų laiko nuo sutartyje nurodyto turto pardavimo termino pabaigos, kas reiškia, kad ieškovas nebuvo suinteresuotas tinkamai įvykdyti sutartį ir iki 2019 m. balandžio 20 d. nupirkti minėtą turtą.
3.3. Atsakovai patvirtina, kad daliai turto (žemės sklypui) yra taikomas areštas, tačiau tai niekaip neturėjo įtakos tinkamam sutarties įvykdymui, kadangi pats pirmasis areštas turtui pradėtas taikyti po sutartyje nurodyto termino suėjimo praėjus beveik trims mėnesiams, t. y. 2019 m. liepos 9 d. Kita vertus, arešto suma nėra didelė, kuri sudaro tik apie 10–15 proc. viso turto (45 000 Eur) vertės ir nekliudo susitarus su kreditoriais (antstoliais) parduoti turtą ir padengti atsakovų turimus įsiskolinimus.
3.4. Sutarties 3.2. punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad jeigu daikto pirkimo pardavimo sutartis iki 2019 m. balandžio 20 d. nebus sudaryta dėl būsimojo pirkėjo (šiuo atveju – ieškovo) kaltės arba šiam atsisakius sudaryti daikto pirkimo-pardavimo sutartį sutartyje aptartomis sąlygomis, tai sumokėta 10 000 Eur suma lieka turto savininkui (šiuo atveju – atsakovams) kaip bauda už būsimojo pirkėjo (ieškovo) prievolių pagal sutartį neįvykdymą. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir esant ieškovo kaltei, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį bei priteisti šiam avansą ir baudą.
3.5. Atsakovai vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl 10 000 Eur baudos priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. G. su atsakovais D. Č. ir R. Č. 2018 m. balandžio 20 d. sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią pardavėjai D. Č. ir R. Č. įsipareigojo už 45 000 Eur parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1301/1987 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1) negyvenamąją patalpą – mokyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019 m. balandžio 20 d. (sutarties 2.1.punktas).
5. Sutarties 3.1 punkte buvo nurodyta, jog būsimas pirkėjas, užtikrindamas savo prievolių pagal šią sutartį įvykdymą sumokėjo ketinamo parduoti turto savininkui 10 000 Eur grynais pinigais, atsakovai patvirtino, kad šią sumą gavo.
6. Sutarties 3.2 punktas numatė, kad jeigu daikto pirkimo-pardavimo sutartis iki šios sutarties 2.1. punkte nustatyto termino nebus sudaryta dėl būsimojo pirkėjo kaltės arba būsimajam Pirkėjui atsisakius su sudaryti daikto pirkimo-pardavimo sutartį šioje sutartyje aptartomis pirkimo pardavimo sąlygomis, tai 10 000 Eur suma lieka ketinamo parduoti turto savininkui kaip bauda už būsimojo pirkėjo prievolių pagal šią sutartį neįvykdymą.
7. Sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu daikto pirkimo-pardavimo sutartis iki šios sutarties 2.1. punkte nustatyto termino nebus sudaryta dėl ketinamo parduoti turto savininko kaltės arba ketinamo parduoti turto savininkui atsisakius sudaryti daikto pirkimo-pardavimo sutartį šioje sutartyje apartomis sąlygomis, tai ketinamo parduoti turto savininkas privalo nedelsiant grąžinti būsimajam pirkėjui iš jo gautą šios sutarties 2.1 punkte nurodytą 10 000 Eur sumą bei sumokėti būsimajam pirkėjui 10 000 Eur baudą už ketinamo parduoti turto savininko prievolių pagal šią sutartį neįvykdymą, per 7 kalendorines dienas nuo pareikalavimo dienos.
8. Byloje kilo ginčas dėl sumokėto avanso pagal preliminariąją sutartį grąžinimo ir baudos sumokėjimo, kai sutarties šalys įsipareigojo sudaryti, bet nesudarė pagrindinės sutarties dėl nekilnojamojo turto objekto pirkimo ir pardavimo.
9. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020). Taigi, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).
11. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pavyzdžiui, pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, be kita ko, kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3209-695/2018; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020).
12. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už joje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti avansu sumokėtas pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).
13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, kad kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021).
14. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant, ar atsakovai privalo grąžinti ieškovui pastarojo jiems sumokėtą 10 000 Eur avansą, ar jie turi teisę avansą pasilikti kaip jų patirtus minimalius nuostolius dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, būtina nustatyti, ar kuri nors iš šalių vengė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, ir dėl kieno kaltės pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, t. y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp šalių ar vienos iš jų neteisėtų veiksmų ir pagrindinės sutarties nesudarymo (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-473-657/2022).
15. Ieškovas teigia, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės. Atsakovas neatsiliepdavo į ieškovo skambučius, neatidarydavo namų durų, kai ieškovas atvykdavo pas jį pasikalbėti dėl sandorio įforminimo. Atsakovas nepateikė naudingumo sertifikato, pažymų apie atsiskaitymą už el. energiją, vandenį, kurios yra privalomos atliekant nekilnojamojo turto sandorį. Ieškovo vertinimu, greičiausiai atsakovas neužbaigė šio nekilnojamojo turto sandorio, nes 2019 metų pradžioje susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis. Jo turtui nuo 2019 m. liepos mėn. yra taikomas areštas, jį taiko net trys antstoliai.
16. Tuo tarpu atsakovai teigė, kad tai ieškovas nerodė jokios iniciatyvos sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas tik praėjus beveik dviem metams po prievolės suėjimo termino (t. y. 2021 m. vasario 17 d.) SMS žinute informavo atsakovą, kad preliminari sutartis nutraukiama. Į bylą pateikti bendraturčių rašytiniai atsisakymai pasinaudoti pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą, žemės sklypo planas, patvirtina, kad atsakovas reikiamus dokumentus pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti turėjo jau preliminarios sutarties sudarymo dieną. Turto pardavimo metu energetinis naudingumo sertifikatas nebuvo reikalingas. Ieškovas, be kita ko, verčiasi NT turto supirkimu, todėl ieškovui žinomi visi sandorių sudarymo aspektai. Atsakovų vertinimu, turtas nebuvo parduotas, nes ieškovas neturėjo pakankamai pinigų turtui įsigyti. Atsakovai nepanaikino įrašų viešajame registre apie tai, kad sudaryta preliminarioji sutartis, nors tokią teisę turėjo, nes tikėjosi parduoti turtą, tačiau ieškovas laiku nepareiškė tokio noro minėtą turtą pirkti.
17. Pirmiausia pažymėtina, jog disponuoti turtu turi teisę tik savininkas (CK. 4.37 straipsnis) ar jo įgaliotas asmuo, turintis įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus įgaliojimus (CK 2.138 straipsnis). Šalių pasirašytos preliminariosios sutarties 4.4 punkte buvo numatyta, jog ketinamo parduoti turto savininkas privalo iki daikto pirkimo-pardavimo dienos savo lėšomis gauti visus pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus daiktų pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus bei atlikti visus veiksmus, reikalingus pirkimo-pradavimo sutarties sudarymui. Tai reiškia, kad iniciatyvą pirmiausiai dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turėjo rodyti atsakovai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų ėmęsi kokių nors aktyvių veiksmų dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo (pvz. derinę pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo datą su ieškovu, notaru ir kt.). Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad ieškovas neturėjo pinigų būsimai pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai vykdyti, nepatvirtintos rašytiniais įrodymais. Ieškovas pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad jo sąskaitoje 2018 m. spalio 9 d. buvo 48 200 Eur, taip pat į bylą pateikta A. T. ir ieškovo 2020 m. liepos 31 d. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovui buvo paskolinta 60 000 Eur. L. G. 2018 m. balandžio 11 d. atliktas 20 000 Eur pavedimas ieškovui.
18. Pagal CK 6.206 straipsnį, viena šalis negali remtis kitos šalies sutarties neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Pažymėtina, jog pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis). Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad pats ieškovas, kaip viena iš preliminarios sutarties šalių buvo aktyvus ir siekė sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovo pateiktas susirašinėjimas, liudytojo V. G. parodymai nėra informatyvus, nes nepatvirtina dėl ko konkrečiai ieškovas kreipėsi į atsakovą. Ieškovo argumentai, kad atsakovai negalėjo parduoti turto, nes buvo skolingi kreditoriams, atmestini kaip nepagrįsti, nes tokių įrodymų į bylą nepateikta. Byloje nustatyta, kad areštas atsakovų žemės sklypo daliai buvo įregistruotas viešajame registre 2019 m. liepos 9 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo termino pabaigos, kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, todėl areštas negalėjo įtakoti preliminarios sutarties įvykdymo.
19. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog abi preliminarios sutarties šalys nebuvo pakankamai aktyvios, neatliko protingumo kriterijų atitinkančių veiksmų, esančių tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida. Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl nepakankamo abiejų preliminarios sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi (CK 6.200 straipsnis), t. y. byloje nenustatyta, kad vienos iš ginčo šalių elgesys (neveikimas) turėjo esminę reikšmę aplinkybei, jog pagrindinė sutartis galiausiai nebuvo sudaryta. Teismo vertinimu, preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta tiek dėl būsimo pirkėjo, tiek dėl būsimų pardavėjų nepakankamo bendradarbiavimo, t. y. pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų ginčo šalių kaltės, todėl abi šalys turi prisiimti dalį atsakomybės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nei viena iš šalių neturi teisės į nuostolių, dėl pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo atlyginimo remiantis preliminariosios sutarties 3.2 ir 3.3 punktų pagrindu. Konstatavus, kad atsakovai taip pat neturi teisės į nuostolių atlyginimą, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą 10 000 Eur dydžio avansą. Ginčo, kad atsakovai nėra grąžinę ieškovui sumokėto avanso byloje nėra. Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies – priteisiant solidariai iš atsakovų ieškovui 10 000 Eur pagal preliminarią sutartį sumokėtą avansą.
20. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo reikalavimui priteisti netesybas
21. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.
22. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Preliminariosios sutarties šalys gali susitarti dėl netesybų, nes įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Šiuo atveju preliminaria sutartimi šalys įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 20 d. sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, todėl ieškinio senaties terminas dėl netesybų baudos forma prasidėjo pasibaigus prievolės įvykdymo terminui būtent 2019 m. balandžio 20 d. ir baigėsi 2019 m. spalio 20 d. Taigi reikalavimas dėl netesybų priteisimo pareikšta praleidus 6 mėnesių senaties terminą, todėl nustačius atsakovų kaltę dėl preliminarios sutarties neįvykdymo, tai būtų savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą dėl baudos priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
23. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
24. Ieškinio reikalavimai patenkinti 50 proc. Ieškovas sumokėjo 488 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus aukščiau nurodytas proporcijas, ieškovui iš atsakovų priteistina 869 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra iš kiekvieno atsakovo po 434,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepareiškė.
25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 13,78 Eur sumą. Ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos paskirstytinos tarp šalių pagal aukščiau nurodytas proporcijas, priteisiant iš ieškovo 6,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Likusi pašto išlaidų dalis 6,89 Eur turėtų būti priteistas iš atsakovų lygiomis dalimis, tačiau jų dydis (3,45 Eur) tenkantis kiekvienam iš atsakovų yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 000 Eur) nuo ieškinio priėmimo (2021 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti ieškovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 434,50 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,89 Eur (šešių eurų 89 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.