- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- e2A-1155-390/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02956-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Trečiasis asmuo
- L. G.
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- D. Č., R. Č.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams D. Č., R. Č. dėl skolos ir baudos priteisimo, trečiasis asmuo L. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. G. (toliau – ieškovas) prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų D. Č. ir R. Č. (toliau – atsakovai) 10 000 Eur skolą, 10 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. balandžio 20 d. tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis (toliau – sutartis), kuria atsakovai įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 20 d. parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: negyvenamąją patalpą – mokyklą, du ūkinius pastatus, kiemo statinius, 1301/1987 dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Ieškovas sumokėjo atsakovams 10 000 Eur avansą. Iki sutartyje nustatyto termino atsakovai nesiėmė veiksmų turtui parduoti. Vėliau paaiškėjo, kad turtui nuo 2019 m. liepos mėn. yra taikomas areštas. Būtent pardavėjas turi notarui išreikšti valią dėl turto pardavimo, tuo tarpu pirkėjo pareiga tik atvykti nustatytą dieną į notaro biurą, pasirašyti sutartį ir sumokėti pinigus. Atsakovai neparuošė visų reikalingų dokumentų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Ieškovas, siekdamas sudaryti pagrindinę sutartį, ragino atsakovą telefonu, buvo nuvykęs pas atsakovus į namus. Raštu į atsakovus ieškovas nesikreipė dėl nežinojimo. Kadangi pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovų kaltės, ieškovui išreiškus reikalavimą, atsiranda sutarties 3.3 punkte numatytos pasekmės. Be to, nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovams buvo perduotas 10 000 Eur avansas, todėl atsakovai turi pareigą grąžinti be teisinio pagrindo įgytą turtą. Ieškovas pareikalavo atsakovų sumokėti sutarties 3.3 punkte nustatytą 10 000 Eur baudą 2021 m. vasario 17 d., todėl ieškovo teisė į ieškinį dėl 10 000 Eur baudos priteisimo atsirado 2021 m. vasario 17 d., taigi senaties terminas šiam reikalavimui nėra praleistas.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį. Atsakovai nurodė, kad iki sutartyje nustatyto termino ieškovas nesiėmė veiksmų turtui nupirkti. Šalys ne kartą bendravo žodžiu dėl sutarties vykdymo, tačiau ieškovas aktyviais veiksmais taip ir neišreiškė noro nupirkti turtą, todėl sutartyje nustatytais terminais sandoris neįvyko dėl pačio ieškovo, kaip būsimo pirkėjo, kaltės. Ieškovas nebuvo suinteresuotas pirkti turtą, į teismą kreipėsi po dviejų metų nuo sutartyje nurodyto turto pardavimo termino pabaigos. Daliai turto (žemės sklypui) yra taikomas areštas, tačiau tai neturėjo įtakos tinkamam sutarties įvykdymui, kadangi pirmasis areštas turtui pradėtas taikyti po sutartyje nurodyto termino suėjimo praėjus beveik trims mėnesiams (2019 m. liepos 9 d.). Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad jeigu daikto pirkimo–pardavimo sutartis iki 2019 m. balandžio 20 d. nebus sudaryta dėl būsimojo pirkėjo (ieškovo) kaltės arba šiam atsisakius sudaryti daikto pirkimo–pardavimo sutartį sutartyje aptartomis sąlygomis, sumokėta 10 000 Eur suma lieka turto savininkui (atsakovams) kaip bauda už būsimojo pirkėjo (ieškovo) prievolių pagal sutartį neįvykdymą. Esant ieškovo kaltei, nėra teisinio pagrindo priteisti jam avansą ir baudą. Atsakovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, prašė taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimui dėl 10 000 Eur baudos priteisimo.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. G. (toliau – trečiasis asmuo) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovui nepavyko susisiekti su pardavėjais ir suderinti sandorio iki galo. Porą sykių trečiasis asmuo su ieškovu buvo nuvažiavę iki atsakovų gyvenamosios vietos, bet niekas jų neįsileido. Trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad nepavyksta įforminti sandorio, matė kaip sutuoktinis siuntinėja SMS žinutes, skambina atsakovui ir kitais būdais bando užbaigti pirkimo sandorį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 10 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 000 Eur) nuo ieškinio priėmimo (2021 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netenkino kitos ieškinio dalies, priteisė ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis po 434,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė valstybei iš ieškovo 6,89 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas konstatavo, kad iniciatyvą dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pirmiausiai turėjo rodyti atsakovai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų ėmęsi kokių nors aktyvių veiksmų dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo (pvz. derinę pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo datą su ieškovu, notaru ir kt.). Teismas nusprendė, kad atsakovų nurodytos aplinkybės, jog ieškovas neturėjo pinigų būsimai pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai vykdyti, nepatvirtintos rašytiniais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog pats ieškovas, kaip viena iš sutarties šalių, buvo aktyvus ir siekė sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktas susirašinėjimas, liudytojo V. G. parodymai nėra informatyvūs, nes nepatvirtina, dėl ko konkrečiai ieškovas kreipėsi į atsakovą, o ieškovo argumentai, kad atsakovai negalėjo parduoti turto, nes buvo skolingi kreditoriams, yra nepagrįsti, nes tokių įrodymų į bylą nepateikta.
7. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas nusprendė, kad byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog abi sutarties šalys nebuvo pakankamai aktyvios, byloje nenustatyta, kad vienos iš ginčo šalių elgesys (neveikimas) turėjo esminę reikšmę aplinkybei, jog pagrindinė sutartis galiausiai nebuvo sudaryta. Teismo vertinimu, sutartis nebuvo įvykdyta tiek dėl būsimo pirkėjo, tiek dėl būsimų pardavėjų nepakankamo bendradarbiavimo, t. y. pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų ginčo šalių kaltės, todėl abi šalys turi prisiimti dalį atsakomybės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Teismas konstatavo, kad nei viena iš šalių neturi teisės į nuostolių dėl pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo atlyginimą. Kadangi atsakovai taip pat neturi teisės į nuostolių atlyginimą, teismo vertinimu, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą 10 000 Eur dydžio avansą. Nesant ginčo, kad atsakovai nėra grąžinę ieškovui sumokėto avanso, teismas priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų pagal sutartį sumokėtą 10 000 Eur avansą.
8. Teismas, nustatęs, kad šalys įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 20 d. sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, nusprendė, jog ieškinio senaties terminas dėl netesybų baudos forma prasidėjo pasibaigus prievolės įvykdymo terminui 2019 m. balandžio 20 d. ir baigėsi 2019 m. spalio 20 d. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas dėl netesybų priteisimo pareikštas praleidus 6 mėnesių senaties terminą, todėl, nustačius atsakovų kaltę dėl sutarties neįvykdymo, tai būtų savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą dėl baudos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 10 000 Eur baudos priteisimo, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir patenkinti šį ieškinio reikalavimą, priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neįvertino, kad sutarties 3.3 punkte numatyta prievolė sumokėti baudą yra neterminuota, o jos vykdymo tvarka nustatyta įstatyme (CK 6.53 straipsnio 2 dalis) – per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti. CK 1.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. Ieškovas pareikalavo atsakovų sumokėti sutartyje nustatytą 10 000 Eur baudą 2021 m. vasario 17 d., todėl ieškovo teisė į ieškinį dėl 10 000 Eur baudos priteisimo atsirado 2021 m. vasario 17 d. ir senaties terminas šiam reikalavimui nėra praleistas.
1.2. Teismas nepagrįstai reikalavimo dėl baudos senaties terminą skaičiavo pagal CK 1.127 straipsnio 2 dalį, šio termino pradžią susiedamas su sutartyje nustatytu pagrindinės sutarties sudarymo terminu (2018 m. balandžio 20 d.). Sutarties 3.3 punkte numatyta sąlyginė prievolė – 10 000 Eur bauda – yra savarankiška prievolė, kuri atsirado įvykus sutartyje numatytai sąlygai. Šalys susitarė dėl šios prievolės vykdymo tvarkos ir nustatė, kad tai yra neterminuota prievolė. Atitinkamai, atsakovams atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, prievolė sumokėti baudą nebuvo pažeista ir ieškovui neatsirado teisė į ieškinį dėl baudos priteisimo.
Atsiliepimas
10. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Trečiasis asmuo neginčija teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta abiejų ginčo šalių kaltė dėl nesudarytos pagrindinės sutarties, lėmusi pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl 10 000 Eur baudos priteisimo iš atsakovų, todėl net nustačius teismo argumentacijos ydingumą dėl galimybės ginče taikyti ir ieškinio senatį, tai niekaip nekeistų teismo sprendimo bei atsakovų teisių ir pareigų.
2.2. Ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo (turėjo sužinoti), kai atsakovai iki 2019 m. balandžio 20 d. nepardavė nekilnojamojo turto, todėl laikytina, kad būtent nuo šio termino prasidėjo ieškinio senaties eiga.
2.3. Ieškovas yra verslininkas, jam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ieškinys dėl netesybų (baudos) priteisimo pareikštas beveik keturis kartus viršijus senaties terminą, termino skaičiavimas pagal pareikalavimą nėra aiškiai apibrėžtas laiku, todėl yra neprotingas ir nesąžiningas.
2.4. Teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė ieškovui nepriteisti baudos, nes pagrindinės sutarties nesudarymą lėmė ne tik atsakovų, bet ir pačio ieškovo kaltė.
11. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Kaip matyti iš šalių 2018m. balandžio 20d. sudarytos preliminariosios sutarties 3. 3 punkto sąlygos, kad šalys sutarė, kad tuo atveju, jeigu Daikto pirkimo-pardavimo sutartis iki šios sutarties 2. 1 punkte nustatyto termino nebus sudaryta dėl ketinamo parduoti turtą Savininko kaltės arba ketinamo parduoti turto Savininkui atsisakius sudaryti Daikto pirkimo-pardavimo sutartį šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis, tai ketinamo parduoti turto Savininkas privalo nedelsiant grąžinti būsimam Pirkėjui iš jo gautą šios sutarties 3.1 punkte nurodytą 10 000 Eur sumą bei sumokėti būsimam Pirkėjui 10 000 Eur baudą už ketinamo parduoti turto Savininko prievolių pagal šią sutartį neįvykdymą, per 7 kalendorines dienas nuo pareikalavimo dienos.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl sutarties šalių kaltės ir abi šalys turi prisiimti atsakomybę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Tokią aplinkybę nustatęs pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nei viena iš sandorio šalių neturi teisės į nuostolių atlyginimą pagal šalių sudarytos sutarties 3.2 ir 3.3 sąlygas. Tačiau teismas darydamas aptartą išvadą sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti 10 000 Eur avansą ir šioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimą patenkino. Nustatyta, kad šioje dalyje priimtas teismo sprendimas apeliacine tvarka neskundžiamas.
16. Byloje apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 10000 Eur baudos solidariai priteisimo iš atsakovų.
17. Byloje teismo priimtą sprendimą skundžia ne šalys, o byloje dalyvavęs trečiasis asmuo. Apeliantės ( trečiojo asmens) teigimu, pirmosios instancijos teismo priimto teismo sprendimo ginčijama dalis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai taikė ieškinio senatį reikalavimui dėl netesybų priteisimo ir pažeidė CK 1. 127 straipsnio 3 dalies nuostatą.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1. 127 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuota ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, tai tokiu atveju, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento.
19. Byloje nagrinėjamu atveju, šalių sutarties 3. 3 punkto sąlyga buvo nustatytas sutarties 2. 1 punkte numatytas terminas iki kada turi būti sudaryta pagrindinė daikto pirkimo-pardavimo sutartis, todėl apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas reikalavimui dėl netesybų priteisimo neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią yra nepagrįsti.
20. Įstatymas ( CK 1. 124 straipsnio 5 dalies 1 punktas) numato sutrumpintą ieškinio senaties terminą netesyboms (baudai) išieškoti. Nustatyta, kad preliminaria sutartimi šalys įsipareigojo iki 2019m. balandžio 20d. sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pagrįsta teismo konstatuota aplinkybė, kad ieškinio senaties terminas dėl netesybų baudos forma išieškojimo prasidėjo pasibaigus prievolės įvykdymo terminui – 2019m. balandžio 20d. ir baigėsi 2019m. spalio 20d. Reikalavimams dėl netesybų priteisimo įstatymu yra nustatytas 6 mėnesių senaties terminas, todėl apylinkės teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad praleidus tokį terminą ieškiniui pateikti yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti ( CK 1. 131 straipsnio 1 dalis).
21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal CK 1. 125 straipsnio 12 dalį šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama, nes ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką nustatančios normos yra imperatyvios ( jus imperativum). Taigi, šalys, kad ir būtų susitarimu susitarę dėl ieškinio senaties terminų ( tiek dėl bendrųjų, tiek sutrumpintų) jų negalėtų nei prailginti, nei sutrumpinti, taip pat negali susitarti jų netaikyti ar nustatyti kitokios jų skaičiavimo tvarkos.
22. Pastebėtina, kad nenustačius ieškinio senaties termino, toks terminas dažniausiai prasidės net anksčiau nei terminas įvykdyti prievolę, nes daugeliu atvejų įstatymai nustato tam tikrą laiką, per kurį skolininkas kreditoriaus reikalavimu, privalo įvykdyti prievolę, kai šios įvykdyti terminas nenustatytas.
23. Apibendrinus nurodytą argumentaciją teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį bei priėmė teisingą sprendimą, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 336 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apeliantės 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra pagrįstos ir neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d., dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8. 11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos iš trečiojo asmens atsakovams (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022m. balandžio 25d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš trečiojo asmens L. G. a/k (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovams D. Č. a/k (duomenys neskelbtini) ir R. Č. a/k (duomenys neskelbtini) po 300 Eur bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.