Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės ir Algimanto Kukalio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ patikslintą ieškinį atsakovams R. R. ir J. R. dėl sumokėto avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

14. Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

15. Byloje kilo ginčas dėl sumokėto avanso pagal preliminariąją sutartį grąžinimo, kai sutarties šalys įsipareigojo sudaryti, bet nesudarė pagrindinės sutarties dėl nekilnojamojo turto objekto pirkimo ir pardavimo.

16. Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 str. 2 d.) Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5. str.). CK 6.163 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

17. CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009).

18. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

19. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020). Taigi, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

20. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė UAB „Dinaka” su atsakove R. R. 2020 m. gruodžio 23 d. sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią pardavėja R. R. įsipareigojo už 138 000 Eur parduoti jai nuosavybės teise priklausantį 130 kv. m butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė UAB „Dinaka“ (pirkėja) įsipareigojo šį turtą nupirkti (sutarties 1.1 p., 3.1 p., 3.3 p.). Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2021 m. sausio 29 d. notarų biure adresu K. Donelaičio g. 61, Kaune (sutarties 2.1.p., 3.5 p.). Sutarties 5.1 punkte buvo nurodyta, jog pirkėja, pasirašant preliminarią sutartį, sumoka pardavėjai 10 000 Eur avansą, kuris bus įskaitomas į bendrą pirkėjos mokėtiną kainą. Avansas buvo sumokėtas į atsakovės R. R. nurodytą sąskaitą 2021 m. sausio 4 d. (AB SEB bankas mokėjimo nurodymo Nr. 7864 patvirtinimas). Sutarties 4.5 punkte pirkėja garantavo, jog yra finansiškai pajėgi sumokėti sutartyje numatyta turto kainą, o tuo atveju, jeigu dėl šios garantijos nebus sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, bus laikoma, jog ji nesudaryta dėl pirkėjos kaltės.

21. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pavyzdžiui, pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, be kita ko, kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3209-695/2018; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020).

22. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už joje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti avansu sumokėtas pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3-P-382/2006; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

23. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, kad kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021).

24. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant, ar atsakovai privalo grąžinti ieškovei pastarosios jiems sumokėtą 10 000 Eur avansą, ar jie turi teisę avansą pasilikti kaip jų patirtus minimalius nuostolius dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, būtina nustatyti, ar kuri nors iš šalių vengė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, ir dėl kieno kaltės pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, t. y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp šalių ar vienos iš jų neteisėtų veiksmų ir pagrindinės sutarties nesudarymo.

25. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje taip pat buvo numatyta, kad jeigu pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjos kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jos sumokėta pardavėjai sutarties 5.1 punkte numatyta suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. liks pardavėjai kaip šalių aptartas ir pardavėjos patirtų minimalių nuostolių atlyginimas (sutarties 6.1 p.); jeigu pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjos kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėja per 10 dienų nuo sutarties 2.1 punkte numatyto terminio pabaigos privalės grąžinti pirkėjai pastarosios sumokėtą sutarties 5.1 punkte numatytą sumą ir sumokėti 5.1 punkte nurodyto dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjos nuostolius (sutarties 6.2 p.); jeigu pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl aplinkybių ir priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios, tai yra nesant nei pirkėjos, nei pardavėjos kaltės ir šalys nesusitars dėl termino pratęsimo, tai pardavėja turės grąžinti sumokėtą sutarties 5.1 punkte numatytą sumą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkėjos rašytinio reikalavimo gavimo dienos (sutarties 6.3 p.).

26. Preliminariojoje sutartyje nebuvo susitarta dėl apmokėjimo už įsigyjamą turtą būdo ir tvarkos, sudarant pagrindinę sutartį, tačiau preliminariosios sutarties 4.3 punkte buvo nustatyta, kad pardavėja (atsakovė) privalo užtikrinti, kad turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienai visi turto dokumentai būtų tinkamai paruošti. Preliminariosios sutarties 7.2 punkte buvo nurodyta, jog bet kokie sutarties pakeitimai galimi tik šalių raštišku susitarimu, pasirašius atitinkamą sutarties priedą ar naujos redakcijos sutartį.

28. Pažymėtina, jog teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra ne bet koks, o būtent nesąžiningas šalies elgesys. Teisėjų kolegija konkrečiu atveju nenustatė, jog šalys būtų pradėjusios derybas neturėdamos tikslo sudaryti pagrindinę sutartį ar būtų atlikę kitus veiksmus, kurie galėtų būti teismo vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo kriterijų.

29. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad atsakovams J. R. ir R. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties (reg. Nr. MV-8974) pagrindu. Kaip matyti iš 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties 8.1.7. punkte buvo nustatyta, jog pardavėja įsipareigoja per 2 mėnesius nuo šios sutarties sudarymo už 100 Eur kainą perleisti pirkėjams (nagrinėjamu atveju atsakovams), pardavėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančias 1189/8705 dalis sandėliuko (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Pardavėja nuo šios sutarties sudarymo momento iki minėto sandėliuko perleidimo dienos suteikė teisę pirkėjams (atsakovams) neatlygintinai naudotis minėta sandėliuko dalimi.

30. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nėra nurodyta, jog butas turi priklausinių. Duomenų apie tai, jog kartu su butu parduodamas ir minėtas sandėliukas, nebuvo nurodyta ir skelbime apie praduodamą butą. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog sandėliukas nuosavybės teise priklauso atsakovams J. ir R. R.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis sandėliukas 2021 m. balandžio 14 d. dar buvo registruotas buto pardavėjos U. U. vardu.

31. Pagrindinės 2021 m. sausio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties projekto 7.11 punkte buvo nurodyta, kad pirkėjai yra žinoma, jog pagal 2017 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį yra likęs neįvykdytas įsipareigojimas, kuriuo atsakovai buvo įsipareigoję įsigyti 1189/8705 dalis sandėliuko, ir kuriuo jie šiuo metu neatlygintinai naudojasi. Projekte nurodoma, jog pirkėjai (UAB „Dinaka“) ši aplinkybės yra žinoma ir sandėliuko pirkti ji nepageidauja.

32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo punktu yra patvirtinamas pirkėjos (ieškovės) žinojimo faktas apie pardavėjų (atsakovų) turimą įsipareigojimą ir patvirtinama, kad pirkėja (ieškovė) sudaromu sandoriu neperima pardavėjų (atsakovų) įsipareigojimo – neperka sandėliuko, o kadangi atsakovai nėra sandėliuko savininkai, o esama sandėliuko savininkė nėra aktualios ginčui pirkimo – pardavimo sutarties šalis, tai jokios sandėliuko įsigijimo teisės ateityje ieškovė minėta nuostata neatsisakė. Teismas taip pat nurodė, jog iš pateiktų byloje garso įrašų nustatyta, kad telefoninių pokalbių metu agentė ne vieną kartą informavo ieškovės atstovą apie atsakovų turimą galimybę įsigyti nuosavybėn sandėliuką, kuris nėra ginčo buto priklausinys ir tai, kad atsakovai šia galimybe nėra pasinaudoję; taip pat siūlė ieškovės atstovui suorganizuoti sandėliuko pirkimą iš jo savininkės, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, todėl nėra pagrindo šią pagrindinės sutarties 7.11 punkto sąlygą laikyti siurprizine. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu neturi pagrindo sutikti.

33. Pirmiausia pažymėtina, jog disponuoti turtu turi teisę tik savininkas (CK. 4.37 str.) ar jo įgaliotas asmuo, turintis įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus įgaliojimus (CK 2.138 str.). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog atsakovai nėra sandėliuko dalies savininkai, ir nei atsakovai, nei nekilnojamojo turto agentė (brokerė) neturėjo sandėliuko savininkės U. U. įgaliojimų tartis dėl jai nuosavybės teise priklausančių sandėliuko dalių pardavimo, todėl šiuo atveju nekilnojamojo turto agentės pokalbiai su ieškovės atstovu dėl sandėliuko dalies pirkimo, ir atsakovų teiginiai, jog ieškovė nesiėmė jokių veiksmų dėl sandėliuko įsigijimo, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi.

34. Antra, preliminarios sutarties 3.2. punkte nurodyta, jog turto naudojimo ir / ar disponavimo suvaržymų nėra. Tuo pačiu preliminarios sutarties 4.1 punkte pardavėja (atsakovė R. R.) garantavo, jog turtas jai priklauso nuosavybės teise ir nėra jokių kitų turto naudojimo / disponavimo suvaržymų, kurie nenurodyti 3.2 punkte.

35. Byloje nustatyta, jog pardavėjai atsakovai J. ir R. R. nuo 2017 m. nebuvo įvykdę įsipareigojimo įsigyti už 100 Eur kainą iš U. U. sandėliuko dalį. Atsakovai taip pat nėra pateikę įrodymų apie tai, jog po 2020 m. gruodžio 23 d. preliminariosios sutarties pasirašymo jie siekė įsigyti 2017 m. gruodžio 29 d. sutartyje nurodytą sandėliuko dalį. Šalių pasirašytos preliminariosios sutarties 4.3 punkte buvo numatyta, jog pardavėjai (atsakovai) privalo užtikrinti, kad turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienai visi turto dokumentai būtų tinkamai paruošti, tačiau bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tai nebuvo padaryta. Įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai nuosekliai tvirtino, jog sandėliuko dalis nėra buto priklausinys, kad skelbime apie parduodamą butą nebuvo nurodyta, jog kartu su butu parduodama sandėliuko dalis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nėra sandėliuko dalies savininkai ir neturi teisės juo disponuoti, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų reikalavimas į pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį įtraukti sąlygą, jog pirkėjai yra žinoma apie tai, kad pardavėjai neatlygintinai naudojasi trečiajam asmeniui (U. U.) priklausančia sandėliuko dalimi ir ieškovė pirkti jos nepageidauja, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl ieškovė turėjo teisę nesutikti su tokia pagrindinės sutarties sąlyga. Priešinga išvada, leistų spręsti, kad sutartyje šalys susitarė dėl turto, kuris nepriklauso atsakovams, ir galimai apribotų laisvai disponuoti turtu jo savininkei U. U. ir galimai jį ateityje parduoti ieškovei.

36. Preliminariosios sutarties 4.1 punkte taip pat buvo nurodyta, jog sutarties 3.2 punkte nurodytus turto naudojimo / disponavimo suvaržymus pardavėja turi pašalinti savo sąskaita ne vėliau kaip iki pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos. Tuo atveju, jei dėl šių suvaržymų nebus galima sudaryti pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties, bus laikoma, kad dėl jos nesudarymo yra kalta pardavėja.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, įsipareigojimo nupirkti sandėliuko dalį neįvykdymas nebuvo kliūtis sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau atsakovų kategoriškas reikalavimas, įtraukti aukščiau nurodytą 7.11 punkto sąlygą į pagrindinę sutartį, net ir pripažįstant, pasak pirmosios instancijos teismo, jog šiuo punktu yra patvirtinamas pirkėjos (ieškovės) žinojimo faktas apie pardavėjų (atsakovų) turimą įsipareigojimą ir patvirtinama, kad pirkėja (ieškovė) sudaromu sandoriu neperima pardavėjų (atsakovų) įsipareigojimo – neperka sandėliuko, nesudaro pagrindo pritarti teismo išvadai, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kalta yra ieškovė.

38. Kita atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį priežastimi, galimai patvirtinančią ieškovės kaltę, pirmosios instancijos teismas nurodė ieškovės atsisakymą sumokėti visą kainą už įsigyjamą turtą sutarties pasirašymo metu.

39. Iš byloje pateikto pagrindinės 2021 m. sausio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties projekto matyti, kad sutarties 4.1.2 punkte buvo numatyta, kad pirkėja UAB „Dinaka“ lieka skolinga pardavėjams J. ir R. R. 128 000 Eur, kuriuos įsipareigoja iki 2021 m. sausio 18 d. imtinai pervesti į pardavėjos R. R. sąskaitą. Šios sutarties projekto 4.2 punkte buvo nurodyta, jog jeigu pirkėja UAB „Dinaka“ nurodytu terminu nesumokės likusios sumos, tuomet sutartis šalių susitarimu turi būti nutraukta, dėl ko šalys per 5 darbo dienas turi atvykti į notarų biurą pasirašyti susitarimą dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo. Tokiu atveju atsakovams lieka nuosavybės teisės į parduodamą daiktą ir pirminė įmoka, t. y. 10 000 Eur kaip bauda už sutarties nevykdymą.

40. Su tokia sutarties sąlyga nesutiko atsakovai, reikalaudami sumokėti likusią dalį už parduodamą turtą sutarties pasirašymo metu, motyvuodami tuo, kad jie nėra tikri, jog ieškovė bus pajėgi sumokėti visą turto pardavimo kainą.

42. Byloje nustatyta, kad pagal šalių pasirašytą preliminariosios sutarties 2.1 punktą pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2021 m. sausio 29 d. Kaip matyti iš byloje pateiktų elektroninių laiškų, notarė 2021 m. sausio 13 d. (10:17 val.) išsiuntė laišką UAB „Spectrum NT“, kuriame paprašė, kad ieškovė pateiktų įstatus, vienintelio akcininko sprendimą, ką nusprendė pirkti ir už kiek, taip pat direktoriaus pažymą, kad ieškovė neturi kreditorių, su kuriais būtų neatsikaičiusi ir kuriuos būtų privaloma informuoti apie ketinimą įsigyti nekilnojamąjį turtą. Vėlesniame tos dienos laiške (išsiųstame UAB „Spectrum NT“ 12:28 val.) notarė prašė, kad ieškovė pataisytų dokumentus, o kartu su laišku, išsiųstu 12:41 val. notarė išsiuntė sutarties projektą susipažinimui. Pataisytus dokumentus ieškovė UAB „Spectrum NT“ pateikė 13:30 val., o pastaroji 13:35 val. juos persiuntė notarei. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kas derino pagrindinės sutarties tekstą, kokias sutarties sąlygas siūlė ieškovė ir / ar atsakovai, kada sutarties projektas buvo pateiktas atsakovams, nors bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nekilnojamojo turto agentė atstovavo atsakovus.

43. Teisėjų kolegijos nuomone, šios byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog sutarties projektas šalims buvo išsiųstas dar nepasibaigus terminui, iki kurio turėjo būti sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, todėl nėra pagrindo teigti, kad kokiu tai būdu buvo apribotos atsakovų teisės derėtis dėl sutarties sąlygų.

44. Kaip matyti iš 2021 m. sausio 14 d. atsakovės R. R. pranešimo bei atsakovės atstovo 2021 m. sausio 20 d. rašto ieškovei, atsakovė kategoriškai reikalavo, jog už perkamą butą būtų sumokėta pirkimo – pardavimo sutarties ir priėmimo – perdavimo akto pasirašymo metu, atsižvelgiant į viešai prieinamą informaciją (žr. https://rekvizitai.vz.lt/imone/dinaka/atsiliepimai/) apie UAB „Dinaka“, kuria ji neturi pagrindo netikėti, ir ypač turint omenyje, kad UAB „Dinaka“, iš tiesų žinoma, kaip itin aktyvus teisminių procesų dalyvis, o pardavėjams turto kaina yra reikšminga, todėl su atsiskaitymais susijusių rizikų suvaldymas jiems yra esminės svarbos. Tačiau atsakovai nėra pateikę įrodymų apie tai, kad ieškovė sandorio sudarymo metu (2021 m. sausio mėnesį) būtų buvusi nemoki ar susidūrusi su finansiniais sunkumais, o atsakovų nurodytame tinklalapyje viešai skelbiami atsiliepimai yra tik iki 2019 m., todėl vien tik atsakovų abejonių, ar tikrai ieškovė sugebės sumokėti visą turto kainą, nesant tam neginčijamų įrodymų, nepakanka pripažinti, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės.

45. Iš byloje pateiktų ieškovės 2021 m. sausio 15 d. ir sausio 28 d. atsakymų į atsakovės pranešimus ir kategoriškus reikalavimus, matyti, jog ieškovė neatsisakė sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau pageidavo atsiskaityti už perkamą turtą per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo. Atsakovai su ieškovės pageidavimu nesutiko, ir savo raštuose taip pat deklaravo, jog yra pasirengę sudaryti pagrindinę sutartį jiems priimtinomis sąlygomis.

46. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt.; draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str.). Sutarties laisvės principas taikomas ir nuosavybės teisės objektų savininkams sudarant sutartis dėl šių objektų naudojimo, valdymo ir disponavimo.

47. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Įstatymas įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 str., 6.200 str.). Pažymėtina, jog pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida.

48. Pagal CK 6.206 straipsnį, viena šalis negali remtis kitos šalies sutarties neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.

49. Kaip jau minėta, preliminarioje sutartyje nebuvo numatyta galutinė atsiskaitymo už perkamą butą tvarka, todėl šalys dėl to turėjo susitarti sudarydamos pagrindinę sutartį. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog šalims dėl to nesusitarus, tiek ieškovė, tiek ir atsakovai turėjo pagrindą nesudaryti sutarties, kas reiškia, jog abi preliminarios sutarties šalys nebuvo pakankamai aktyvios, neatliko protingumo kriterijų atitinkančių veiksmų, esančių tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida. Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl nepakankamo abiejų preliminarios sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi (CK 6.200 str.), t. y. byloje nenustatyta, kad vienos iš ginčo šalių elgesys (neveikimas) turėjo esminę reikšmę aplinkybei, jog pagrindinė sutartis galiausiai nebuvo sudaryta. Teisėjų kolegijos vertinimu, preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta tiek dėl būsimos pirkėjos, tiek dėl būsimų pardavėjų nepakankamo bendradarbiavimo, t. y. pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų ginčo šalių kaltės, todėl abi šalys turi prisiimti dalį atsakomybės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nei viena iš šalių neturi teisės į nuostolių, dėl pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo atlyginimo remiantis preliminariosios sutarties 6.1 ir 6.2 punktų pagrindu. Konstatavus, kad atsakovai taip pat neturi teisės į nuostolių atlyginimą, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą 10 000 Eur dydžio avansą. Ginčo, kad atsakovai nėra grąžinę ieškovui sumokėto avanso byloje nėra.

50. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą ir priimti naujas sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) – ieškinį patenkinti – priteisti solidariai iš atsakovų R. R. ir J. R. ieškovei 10 000 Eur pagal preliminarią sutartį sumokėtą avansą.

51. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl baudos skyrimo

52. Atsakovai R. R. ir J. R. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė skirti ieškovei teismo nustatyto baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos skiriant atsakovų naudai. Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovė apeliacinio skundo 8 punkte nurodytais teiginiais akivaizdžiai klaidina teismą – sąmoningai nurodo neegzistavusius faktus.

53. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CPK 95 straipsnio nuostatos patvirtina, kad šiame proceso įstatymo straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-67-969/2019).

54. Ieškinio pareiškimas dėl sumokėto avanso grąžinimo ar apeliacinio skundo 8 punkte nurodyti teiginiai dėl sandėliuko įsigijimo sąlygų, ar atsiskaitymų pagal pagrindinę sutartį, nesudaro teisėjų kolegijai pakankamo pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju ieškovė sąmoningai pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, nurodė klaidinančias aplinkybes. Vien tai, jog ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka atsakovų dėstomų aplinkybių ir pasirinktos pozicijos, savaime neįrodo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Taigi, nenustačius ieškovės akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymo skirti ieškovei baudą CPK 95 straipsnio pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).

56. Apeliacinį skundą ir ieškinį patenkinus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

57. Ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teisme ji patyrė 1 725 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 225 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 1 500 Eur išlaidos advokato paslaugoms (už ieškinio, dubliko parengimą ir atstovavimą teisme), kurios neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, todėl šios ieškovės turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 225 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

58. Iš atsakovų taip pat priteistinos 5,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dinaka“, juridinio asmens kodas 134592392, 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) sumokėto avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš atsakovų R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 2,74 Eur (po du eurus 74 centus) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Netenkinti atsakovų R. R. ir J. R. prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Šis sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.