Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, kaltinamajam Č. L., jo gynėjui advokato padėjėjui Algirdui Tomui Paruliui,, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Č. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) inžinieriumi, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 10 MGL dydžio bauda, 2016 m. gruodžio 8 d. bauda sumokėta (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. L. 2020 m. lapkričio 8 d. apie 02 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 17A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.53 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Vilniaus apskr. VPK KP NVRS tyrėjos tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. lapkričio 8 d. apie 02 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pil. Č. L., vairavo automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2. 53 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad Č. L. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Č. L. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojos I. T. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, alkoholio matuoklio patikros kvituose, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama Č. L. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes Č. L. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, t. y. Č. L. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, įsipareigojo atlyginti galimą žalą, jei tokia atsirastų. Jau buvo minėta, kad ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte – pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, gali pagrįsti byloje nustatyti administracinių nusižengimų padarymo atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pažymi, kad iki nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu (b. l. 96–99). Bylos duomenimis nustatyta, kad nors Č. L. praeityje nebuvo teistas (teistumas išnykęs), tačiau kaltinamasis 2015 metais buvo baustas už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas beveik sunkus neblaivumo laipsnis – 2,49 promilės (b. l. 98), kas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam buvo skirta piniginė bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 30 (trisdešimčiai) mėnesių. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu už Č. L. padarytą administracinį nusižengimą administracinė nuobauda jau nebegaliojo, tačiau tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę ir neabejotinai leidžia teigti, kad Č. L. yra linkęs nesilaikyti įstatymų. Taip pat pažymėtina, kad nepraėjus nei dešimčiai dienų po specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atgavimo, Č. L. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu, t. y. vairuodamas viršijo greitį 23km/val. (b. l. 96), todėl darytina išvada, kad kaltinamasis nepadarė tinkamų išvadų dėl jo anksčiau padarytų KET pažeidimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir dėl to darytina pagrįsta išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Č. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokios praktikos laikomasis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019). Svarbu ir tai, kad nagrinėjamo įvykio metu Č. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, tokiu būdu padarydamas itin šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Jokių aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti neteisėtų veiksmų atlikimo kaltinamasis nesiėmė, priešingai kaip ir pats nurodė, vairuoti būtinybės nebuvo, susipyko su žmona, todėl ir nusprendė važiuoti. Nors nagrinėjamu atveju jokia žala neteisėtais Č. L. veiksmais nebuvo padaryta, tačiau vertinti šios aplinkybės kaip kaltinamojo padėtį švelninančios ir jos pagrindu atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, būtų neteisinga. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir tai, kad Č. L. dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės, sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, betarpiškai egzistavo ir Č. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl abejotina, jog šių aplinkybių egzistavimas gali teigiamai įtakoti kaltinamąjį ir veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir jų visumai sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog Č. L. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Bylą nagrinėjančiam teismui abejonių kelia ir galimo laiduotojo, kaltinamojo tėvo V. L., galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nors kaltinamasis parodė, kad su tėvu bendrauja dažnai, o V. L., kad gerbia sūnų, jį apibūdino, kaip sąžiningą, akcentuoja šeimyninio gyvenimo ir jų tarpusavio supratimo aplinkybes, tačiau nėra pakankamas pagrįsti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos konstatavimą. Esant tik tokiems motyvams neaišku, kokį auklėjamąjį poveikį gali padaryti tėvas, kad atskirai gyventis, suaugęs ir šeimą turintis sūnus, laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, kaip jis kontroliuotų kaltinamąjį. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nors V. L. mano, kad sugebės įtakoti sūnų, kad jis nevairuotų išgėręs, kad taip daugiau nepasikartotų, tačiau kaip jau minėta, Č. L. praeityje jau buvo baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, ir praėjus 5 (penkeriems) metams po administracinio nusižengimo padarymo kaltinamasis padarė iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką – vairavo automobilį, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, todėl akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui šis įvykis ir tėvo požiūris į jo veiksmus neturėjo. Esant šioms aplinkybėms pagrįstai manytina, kad praeityje buvusi V. L. įtaką kaltinamojo elgesiui nebuvo pakankama jo neteisėtų veiksmų užkardymui, todėl abejotina jos pakankamumu ir vertinamu atveju. Darant šią išvadą svarbu ir tai, kad apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. L. iš dalies pateisino sūnaus nusikalstamą poelgį, paaiškindamas, kad „toks gyvenimas“. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju V. L. nėra objektyviai pajėgus imtis priemonių įtakai savo sūnui daryti ir būti jam autoritetas.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl neatleisti kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-566-654/2019, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-651-312/2019, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-144-365/2020, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-449-929/2020).

Teismas, skirdamas Č. L. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kuri įstatymo leidėjo priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinama ir tai, kad Č. L. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuojant bausmę įstatymas įpareigoja teismą įvertinti kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis Č. L. neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, kaip jau minėta ir už vieną grubiausių KET pažeidimų, visas paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs (b. l. 96–99), tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek po jos dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, augina nepilnametį vaiką. Kartu individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmę – baudą, jos dydį parenkant artimą įstatyme numatytam minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai Č. L. buvo sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 8 d. 03 val. 02 min. iki 2020 m. lapkričio 8 d. 14 val. 35 min. (b. l. 70–71, 72), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam Č. L. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,53 promilės girtumas, t. y. sunkus neblaivumo laipsnis, kad nusikaltimas padarytas nepraėjus pusei metų po to, kai kaltinamasis atgavo teisę vairuoti. Tokios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tokiais savo veiksmais Č. L. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių Č. L. veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka, kelyje nepasitaikius jokiai kliūčiai ir policijos pareigūnas laiku pastebėjus pavojingai manevruojantį automobilį. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad Č. L. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog Č. L., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, tuo labiau kai už analogiškus veiksmus jau buvo baustas administracine tvarka, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei išlaikomi asmenys, nei jų sveikatos būklė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 (du) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 8 d. (b. l. 78–79). Minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingą pusiausvyrą ir nagrinėjamu atveju taikant šią priemonę bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Č. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam Č. L. (b. l. 36). Vadovaujantis anksčiau paminėtu įstatymo imperatyvu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, siekiant užkirsti kelią kaltinamajam ateityje daryti teisės pažeidimus, automobilis Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuotinas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 78–79), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas Č. L. priklausančiai ir jo vardu registruotai transporto priemonei Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 39–41), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

Č. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu Č. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti Č. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 8 d. 03 val. 02 min. iki 2020 m. lapkričio 8 d. 14 val. 35 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę Č. L. skirti 38 MGL (1 900 eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu Č. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 8 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis Č. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas Č. L. priklausančiai ir jo vardu registruotai transporto priemonei Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.