- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-651-312/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26747-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- D. B.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Lauretos Ulbienės,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas D. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 25 d., 20.47 val., iki 2019 m. birželio 26 d., 15.28 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuota, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL (1 900 Eur). D. B. paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – jai uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 27 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuotas D. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis Seat Toledo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. B. nuteista dėl to, kad ji 2019 m. birželio 25 d., apie 20.30 val., Vilniuje, Verkių seniūnijoje, Molėtų plente, ties pastatu Nr. 47B, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Seat Toledo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,32 promilių etilo alkoholio koncentracija. D. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji D. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju skiriant sūnėną D. Ž., nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnį, laidavimo instituto netaikė šališkai. D. B. atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, t. y. nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, žala nepadaryta. Faktas, kad apeliantė anksčiau nebuvo teista, patvirtina, kad polinkio nusikalsti ji neturi. Susiklosčiusios aplinkybės įvykio dieną, kuomet ji po darbo pasveikino draugę, išgėrė alkoholio ir, nesijausdama apsvaigusi, vairavo automobilį, negali būti pateisinamos, tačiau neigiamų pasekmių nesukėlė. Praeityje nuteistoji niekada nebuvo bausta administracine tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, jai niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ši nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne D. B. gyvenimo būdas. Padarytas nusikaltimas yra nesunkus, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 40 straipsnis nenumato draudimo nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmens, kuris kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, būdamas neblaivus. Nors praeityje nuteistoji yra bausta administracine tvarka, tačiau baudas yra sumokėjusi, kas reiškia, kad ji niekada nevengė savo veiksmais sukeltų padarinių. Byloje yra teigiamai D. B. charakterizuojančių duomenų, kurie nebuvo tinkamai įvertinti. Nuteistoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra ištekėjusi, turi dvi dukras, slaugo neįgalų sutuoktinį, dirba, gauna legalias pajamas, moką mokesčius valstybei. Šių aplinkybių ignoravimas turėjo reikšmės nepagrįstai teismo išvadai, kad apeliantė ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Be to, D. B. paskirtas transporto priemonės konfiskavimas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas eliminuos galimybę daryti įstatymo pažeidimus. Šių poveikio priemonių paskyrimo apeliantė neginčija.
4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nuteistosios brolio sūnus D. Ž. yra netinkamas laiduotojas. D. B. su juo pastaruoju metu praleidžia daug laiko, daug bendrauja, jis padeda jai slaugyti neįgalų sutuoktinį. Apeliantės brolis gyvena užsienyje, viena dukra turi šeimą, nepilnamečius vaikus, gyvena atskirai, dažnai išvyksta į komandiruotes, kitai dukrai yra tik 19 metų, todėl sūnėnas yra tinkamiausias laiduotojas. Penkerių metų laikotarpiu padarytas vienas administracinis nusižengimas dėl leistino greičio viršijimo ir savanoriškai sumokėta bauda negali būti pagrindu neigiamai charakterizuoti laiduotojo asmenybę. D. Ž. praeityje neteistas, palaiko sveiką gyvenimo būdą, duomenų, kad jis vartotų alkoholį, byloje nėra. Įstatymas nereglamentuoja laiduotojo amžiaus, todėl, nepaisant to, kad jis yra jaunesnis už nuteistąją, nuoširdžiai kalbėdamasis, užjausdamas ir padėdamas, gali pastarajai daryti teigiamą įtaką. Nepagrįsta teismo išvada ir dėl to, kad gavęs kreditą verslui D. Ž. skirs mažiau laiko ryšiams su D. B.. D. Ž. planuojamo vystyti verslo pobūdis (automobilių nuoma) leis jam bendrauti su nuteistąja ir ateityje.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
6. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. Nuteistoji D. B. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos teisinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo dar kartą peržiūrėti visas sąlygas, nustatytas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir taikyti jai šį institutą.
9. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
10. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, D. B. anksčiau neteista, padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, ką pirmosios instancijos teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), žala nebuvo padaryta. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog yra nustatytos pirmosios dvi aukščiau minėtos sąlygos, kurioms esant, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018).
12. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, nemano, kad D. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Nors D. B. teisiama pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino ir gailisi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, slaugo neįgalų sutuoktinį, dirba, darbe charakterizuojama teigiamai, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nuteistosios baustumą administracine tvarka ir jos elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu bei pačios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir jos padarymo aplinkybes. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad per penkerių metų laikotarpį D. B. administracine tvarka bausta aštuonis kartus. Nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistoji turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas, taip pat tuo metu padarė ir dar vieną administracinį nusižengimą – nusikaltimo padarymo metu vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Vos prieš 20 dienų iki nusikaltimo padarymo D. B. buvo bausta už pasišalinimą iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos, prieš mėnesį – viršijo leistiną greitį. Nors paskirtos baudos yra sumokėtos, šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas nebuvo atsitiktinis, D. B. neatsakingai vairuoja transporto priemonę, sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be kita ko, darydama ir šiurkščius pažeidimus. Nuteistosios elgesys paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad ji nevengia savo veiksmais sukeltų padarinių. Turint omenyje tai, kad ji jau buvo bausta už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, iš baudžiamojoje bylose surinktų duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju, jau užvažiavusi ant šaligatvio ir apgadinusi automobilio padangas, D. B. vis tiek užvedė transporto priemonės variklį ir važiavo toliau, nors liudytoja V. R. prašė to nedaryti, atsitrenkė į stulpą, tuomet liudytoja atėmė iš jos automobilio raktelius. Toks elgesys reiškia, kad moteris ir vėl siekė pasišalinti, nepaisydama savo veiksmų pavojingumo. Nepaisant to, kad reali žala niekam nebuvo padaryta, tačiau tokios žalos (tiek svetimam turtui, tiek asmenų sveikatai ir netgi gyvybei) grėsmė buvo akivaizdi. Nuteistoji transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavo judrioje vietoje (Molėtų plente), taip pat ir automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės, tokiu metu, kai eismas būna pakankamai intensyvus (apie 20.30 val.), būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 3,32 promilių girtumo laipsnis), kas neabejotinai laikytina pavojingu elgesiu. Taigi, aptarti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir nuteistosios asmenybę apibūdinantys duomenys neleidžia apeliacinės instancijos teismui pagrįstai manyti, kad D. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, kas reiškia, kad ji neatitinka vienos iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, todėl šis institutas jai negali būti taikomas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų laidavimo taikymui, apeliacinės instancijos teismas nurodyto laiduotojo asmenybės nevertina, nes tai neturi jokios įtakos priimamam sprendimui.
13. Esant aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistosios D. B. apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistosios D. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.