- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-449-929/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Paužaitė, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- R. Š.
- Advokatai
- Valdas Kersnauskas
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 90 MGL (4 500 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Š. paskirta 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 5 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, nuspręsta konfiskuoti S. A. M. priklausantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 5 d., apie 21 val. 07 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Ford Focus“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos pareigūnai 22 val. 10 min. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0074 pakartotinio tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,59 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos Ž. G. atsakomybei be užstato, nustatant laidavimo terminą teismo nuožiūra.
2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai R. Š. neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirdamas jam dvi pakankamai griežtas baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialiąja teise (vairuoti transporto priemones) 3 (trejų) metų laikotarpiui ir transporto priemonės konfiskavimą. Apeliantas nurodo, kad nusikalto pirmą kartą, dirba (duomenys neskelbtini), darbovietės ir gyvenamosios vietos seniūno yra charakterizuojamas teigiamai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, drausmine tvarka nebaustas. Be to, teismas nuosprendyje pažymėjo, kad jo asmenybė yra subrendusi, susiformavusi, savarankiška. Nuteistasis rūpinasi ligotais tėvais, auklėja vaikus, padeda sugyventinei Ž. G.. Nepaisant to, teismas nepagrįstai sprendė, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliantas pažymi, kad su Ž. G. yra pasistatę namą, ji rūpinasi jo vaikais bei padeda rūpintis jo ligotais tėvais, kurie yra garbaus amžiaus. Mama V. Š. serga širdies, kraujagyslių ligomis bei cukriniu diabetu, jai atlikta dešinės rankos sausgyslių operacija, po kurios ji negali kelti ir nešti daiktų, sveriančių daugiau nei 0,5 kg. Tėvas J. Š. sunkiai vaikšto, dėl obstrukcinės plaučių ligos dūsta. Tėvams sunku apsirūpinti, todėl apeliantas kartu su Ž. G. dažnai juos lanko, veža į gydymo įstaigas.
2.2. Apeliantas nurodo, kad jis atitinka visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, kurios yra būtinos laidavimo instituto taikymui. Jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, viso proceso metu kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailėjosi dėl jos padarymo, sutiko su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčijo. Byloje nustatyta, kad jokia žala nebuvo padaryta, tačiau nuteistasis geranoriškai atlygino automobilio nugabenimo išlaidas. Nurodo, kad pateikti duomenys jį charakterizuoja teigiamai, jis pats savo elgesį vertina kritiškai, supranta, kad jį lėmė alkoholio vartojimas. Visos šios aplinkybes patvirtina, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.
2.3. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Ž. G. negali būti laiduotoja. Ž. G. dirba (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose, darbovietėje yra charakterizuojama teigiamai, turi aukštąjį išsilavinimą, drausmine tvarka nebausta, neteista, taip pat neįrašyta į priklausomybės ligų įskaitą, neturi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, Ž. G. su apeliantu bendrai gyvena nuo 2008 metų, jį gerai pažįsta bei turi jam pakankamą autoritetą. Apeliantas pažymi, kad Ž. G. jį apibūdina kaip nepiktnaudžiaujantį alkoholiniais gėrimais. Patvirtino, kad po nusikalstamos veikos padarymo jis labai išgyveno dėl savo neapgalvoto elgesio, todėl yra įsitikinusi, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anot apelianto, laiduotoja Ž. G. apie jo padarytą nusikalstamą veiką bei ja sukeltus padarinius išreiškė neigiamą vertinimą. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji, kaip laiduotoja, yra verta teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką apeliantui. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą paskirdamas jam 90 MGL (4 500 eurų) dydžio baudą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis padarė atitinkamas išvadas ir suprato savo esamą padėtį, todėl prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismui savo nuožiūra nustatant laidavimo terminą.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Š. neginčija savo kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nustatytų faktinių šios veikos padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat ginčija jam paskirtą bausmę – 90 MGL (4 500 eurų) dydžio piniginę baudą. Todėl būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Dėl laidavimo instituto taikymo
5. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
6. Kaip matyti, R. Š. anksčiau neteistas, padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, tai pirmosios instancijos teismas pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), žala nebuvo padaryta, apeliantas tik atlygino automobilio į saugojimo aikštelę nugabenimo išlaidas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog yra nustatytos pirmosios dvi aukščiau minėtos sąlygos, kurioms esant asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018).
8. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, nemano, kad yra pagrindo manyti, jog nuteistasis R. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiai išvadai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Nors R. Š. teisiamas pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino ir gailisi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, slaugo garbaus amžiaus tėvus, kurie turi sveikatos problemų, dirba, darbe bei gyvenamosios vietos seniūno yra apibūdinamas teigiamai, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nuteistojo ankstesnius baustumus administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas papildomai akcentuoja R. Š. padaryto nusikaltimo pavojingumą. Kaip nustatyta byloje, nuteistasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumo laipsnis (2,59 prom.) viršijo ne tik vidutinio (1,5 prom.), bet ir sunkaus (2,5 prom.) girtumo ribą. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Liudytojų parodymais nustatyta, kad nuteistasis, būdamas neblaivus, automobilį vairavo Ukmergės mieste, automobilis pavojingai manevravo, mėtėsi po visą kelią (t. 1, b. l. 57-58). Akivaizdu, kad toks nuteistojo vairavimas kėlė rimtą pavojų eismo saugumui. Taigi tik laimingo atsitiktinumo neįvyko eismo įvykis, kurio metu galėjo žūti ar būti sužaloti žmonės.
9. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad per penkerių metų laikotarpį R. Š.administracine tvarka bausta šešis kartus, iš kurių net penkis kartus už leistino greičio viršijimą (b. l. 178-181). Nors paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau priešingai, nei nurodoma skunde, apeliantas turi vieną galiojančią nuobaudą už vėliausio ( past. – 2017 m.) administracinio nusižengimo padarymą. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas nebuvo atsitiktinis R. Š. neatsakingumas vairuojant transporto priemonę. Šie faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be kita ko, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esantys Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad nuteistasis R. Š. 2014 m. lapkričio 29 d. Danijos Karalystėje buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų (b. l. 175).
10. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. Š., aiškindamas užsienyje padaryto teisės pažeidimo aplinkybes, nurodė, kad po reiso kartu su dar dviem kitais asmenimis alkoholį vartojo transporto priemonėje, jai esant su įjungtu varikliu. Nuteistasis patvirtino, kad pažeidimo darymo metu žinojo, jog pagal Danijos įstatymus už tai yra baudžiama, tačiau tai jo nesustabdė nuo pažeidimo padarymo (b. l. 20). Visų šių išvardintų aplinkybių visuma paneigia nuteistojo apeliacinio skunde dėstomus argumentus, kad jis savo elgesį vertina kritiškai, yra padaręs atitinkamas išvadas, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje darys naujas baudžiamajame įstatyme uždraustas veikas ar administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju yra priešingos nuomonės ir mano, kad nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys, t. y. ankstesni baustumai, rodantys dėsningą nuteistojo elgesį, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, neleidžia pagrįstai tikėti, kad R. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys panašaus pobūdžio teisės pažeidimų. Tai reiškia, kad jis neatitinka vienos iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, todėl šis institutas jam negali būti taikomas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų laidavimo taikymui, apeliacinės instancijos teismas nurodytos laiduotojos Ž. G. asmenybės nevertina, nes tai neturi reikšmės priimamam sprendimui.
Dėl paskirtos bausmės
11. Pateiktame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą paskirdamas jam bausmę – 90 MGL (4 500 eurų) dydžio piniginę baudą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
12. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmeniui gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 47 straipsnio 3 straipsnio 2 punkte įtvirtina, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą, teismas asmeniui gali skirti nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio piniginę baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. Š., visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad buvo įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma, šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatė sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas atsižvelgė ir įvertino R. Š. asmenybę apibūdinančius duomenis, ankstesnius administracinius nusižengimus, kurių padarymą didžia dalimi lėmė nuteistojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai bei alkoholio vartojimas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, už nesunkaus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, pirmosios instancijos teismas R. Š. skyrė 90 MGL (4 500 eurų) dydžio piniginę baudą, kurią esant visoms BK 64¹ straipsnyje nustatytoms sąlygoms, sumažino vienu trečdaliu iki 60 MGL (3 000 eurų). Šiuo atveju nuteistajam buvo paskirta švelniausia iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – bauda, o jos dydis nustatytas mažesnis, nei įstatyme, už nesunkaus nusikaltimo padarymą, numatytos fiziniams asmenims galimos skirti baudos vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, R. Š. paskirta bausmė – piniginė bauda nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.
13. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam R. Š. laidavimo institutas netaikytas pagrįstai, o jo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 21 d. nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.