- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-1216-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33352-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- UAB „SIV grupė“, UAB „GS keramika“
- Kategorijos
- 2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jelenos Šiškinos,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. T. ir atsakovo A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys UAB „SIV grupė“ ir UAB „GS keramika“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Eur skolos, 1000 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki ieškinio pateikimo dienos ir penkių procentų procesines palūkanas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalių valdomos įmonės 2015-2017 metais bendradarbiavo vykdant statybos darbų projektus. 2017 m. birželio-liepos mėnesiais atsakovas (kaip fizinis asmuo) paprašė ieškovo paskolinti keliems mėnesiams 10 000 Eur. Sutikdamas šią sumą paskolinti, ieškovas paprašė atsakovo išduoti paprastąjį neprotestuotiną vekselį tokiais sumai. 2017 m. liepos 5 d. grynaisiais paskolintus pinigus atsakovas pažadėjo grąžinti ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo mėn.
3. Ieškovo teigimu, po vekselio pasirašymo atsakovas tą pačią dieną paskambino ieškovui ir paprašė dar papildomai paskolinti 5000 Eur, todėl 2017 m. liepos 5 d. mokėjimo pavedimu ieškovas pervedė į atsakovo banko sąskaitą dar 5000 Eur paskolos sumą. Be to, tą pačią arba jau kitą dieną, t. y. 2017 m. liepos 6 d., atsakovas vėl telefonu paprašė ieškovo paskolinti dar 5000 Eur, juos pervedant į tą pačią banko sąskaitą, pažadėdamas visas skolas grąžinti iki 2017 m. rugsėjo 5 d., tačiau suėjus nurodytam terminui atsakovas nurodė susidūręs su finansiniais sunkumais, todėl prašė ieškovo palaukti, žadėjo grąžinti skolas vėliau.
4. Ieškovo nuomone, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodomą šalių susitarimą užskaityti atsakovo skolą už jo įmonės atliktus statybos rangos darbus. Tokių susitarimų nebuvo, juolab kad jie turėtų būti trišaliai.
Atsiliepimas
5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos priteisiant atsakovui. Anot atsakovo, jam buvo suteikta tik 10 000 Eur paskola banko pavedimais ir ši paskola grąžinta šalių susitarimu atsakovo įmonei neatlygintinai atlikus ieškovui statybos rangos darbus, kai atsakovo įmonės atliko ieškovo objekte (duomenys neskelbtini), darbų už 12 000 Eur. Ieškovas ieškinį kaip spaudimo atsakovui priemonę pareiškė tik po to, kai ginčai kilo tarp šalių vadovaujamų įmonių dėl kitų atsiskaitymų. Reikšdamas ieškinį ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jam skirtina procesinė bauda.
6. Tretieji asmenys palaikė atsakovo procesinę poziciją.
II. Ginčo esmė
7. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui J.T. iš atsakovo A. V. 10 000 Eur skolos, 1000 Eur palūkanų už laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 10 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė atsakovui A. V. iš ieškovo J. T. 163 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovo J. T. 5,15 Eur, ir iš atsakovo A. V. 5,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Atsakovas pasirašė 2017 m. liepos 5 d. paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2017 m. rugsėjo 5 d. sumokėti ieškovui 10 000 Eur. Šis vekselis nepatvirtintas notarine forma, todėl teismas vekselį vertino kaip paskolos santykius patvirtinantį įrodymą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, kad vekselio išrašymu buvo suinteresuotas būtent ieškovas, kuris ir nurodė vekselio pasirašymą kaip sąlygą 10 000 Eur paskolai suteikti. Atsižvelgdamas į tokį ieškovo atidumo-atsargumo laipsnį, teismas vertino kaip nenuoseklius-prieštaringus ieškovo argumentus, kad kitą skolinamų pinigų dalį (du kartus po 5000 Eur) ieškovas sutiko paskolinti be jokių rašytinių šios paskolos suteikimo įrodymų. Laikantis ieškovo atidumo-atsargumo standartų, atliekant 2017 m. liepos 5, 6 d. mokėjimo pavedimus, teismo vertinimu, būtų nuoseklu mokėjimo paskirtį nurodyti aiškiai mokėjimus atribojant nuo paskolos, susijusios su tuo metu esą jau susiklosčiusiais paskolos santykiais pagal vekselį.
10. Teismas sprendė, kad aptariamuose mokėjimuose nurodant mokėjimo paskirtį „paskola“, tokia mokėjimo paskirtis pirmiausiai sietina būtent su iki mokėjimo pavedimų atliktais šalių veiksmais – 2017 m. liepos 5 d. susitarimu dėl 10 000 Eur paskolos suteikimo, jos grąžinimo sąlygų, vekselio pasirašymu ir jau vėliau sekusiu realiu paskolos suteikimu dalimis (po 5000 Eur). Ieškovas neteikė kitų įrodymų dėl faktinio pinigų perdavimo, todėl teismas vertino kaip pakankamai įrodytus ieškovo argumentus tik dėl 10 000 Eur paskolos atsakovui suteikimo, šią paskolą suteikiant nurodytais dviem banko pavedimais po 5000 Eur, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.
11. Civilinio kodekso nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Taigi, skirtingai, negu teigė ieškovas, Civilinio kodekso 6.39 straipsnio 1, 2 dalies ir 6.50 straipsnio 1 dalies teisės normos neįpareigoja teisinio santykio šalių sudaryti atskirą sutartį, kai prievolę kreditoriui imasi atlikti trečiasis asmuo ir kreditorius tokį įvykdymą priima. Tai reiškia, kad ieškovo nurodomo trišalio susitarimo nebuvimas negali savaime paneigti atsakovo atsikirtimų, kad šalys dar paskolos suteikimo metu buvo žodžiu susitarusios, jog suteikta 10 000 Eur paskola bus ieškovui grąžinta atsakovo (jo valdomų įmonių) darbais.
Šalies argumentai
12. Ieškovas ginčija ne tik atsakovo nurodomo šalių žodinio susitarimo faktą, bet ir atsakovo nurodomų atitinkamų statybos rangos darbų atlikimo faktą ir, pabrėžtina, darbų kainas-vertę. Kadangi šioje byloje kilo ginčas ir dėl atsakovo nurodomų darbų kainų-vertės, tai tokiems santykiams turi būti taikomos Civilinio kodekso 6.198 straipsnio 1 dalies ir 6.653 straipsnio 1 dalies normos, nustatančios, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Todėl atsakovui teko įrodinėjimo našta pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad jo nurodytos darbų kainos arba buvo įprastos už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, arba atitinka protingumo kriterijus. Atsakovas rėmėsi viešai skelbiamų kainų palyginimu, tačiau tokia atsakovo nurodoma įrodinėjimo priemonė (viešai skelbiamos kainos) nepriskiriama nei teismo pripažintoms visiems žinomoms aplinkybėms, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus-neįrodytus atsakovo atsikirtimus, kuriais apeliuojama į paskolos ieškovui grąžinimą atsakovo (jo valdomų įmonių) atliktais darbais.
13. Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad paskolos sutartis atlygintinė, jeigu paskolos dalykas yra pinigai. Ieškovas palūkanų dydį skaičiavo už du metus nuo 10 000 Eur, todėl teismas priteisė 1000 Eur palūkanų (už laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos), bei procesines penkių procentų dydžio palūkanas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
Ieškovo apeliacinio skundo argumentai
14. Ieškovas J. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovo nuomone, pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2017-0705 vekselyje nurodyta 10 000 Eur suma atsakovui buvo sumokėta 2017-07-05 ir 2017-07-06 mokėjimo pavedimais.
15. Vekselyje įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas grąžinti ieškovui 10 000 Eur sumą. Logikos ir protingumo principų, taip pat apdairaus ir rūpestingo žmogaus standartų neatitinka aiškinimas, kad tokį įsipareigojimą atsakovas pasirašė dar negavęs nurodytos pinigų sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017-07-05 dieną atliktas tik 5000 Eur mokėjimas, tuo tarpu atsakovas jau buvo įsipareigojęs grąžinti dvigubai tiek. Ieškovo nuomone, tai paneigia ar bent jau verčia rimtai abejoti tuo, kad 10 000 Eur sumos iš ieškovo grynaisiais jis negavo. Ieškovas teismui paaiškino, kad papildomų 10 000 Eur atsakovas jo paprašė telefonu, todėl jis ir atliko mokėjimo pavedimus po 10 000 Eur sumos perdavimo pagal 2017-07-05 vekselį.
16. Atsakovas verslo srityje veikiantis asmuo, kuris, labiau tikėtina, nebūtų prisiėmęs įsipareigojimų grąžinti 10 000 Eur sumą, jos faktiškai negavęs, tuo metu (2017 m. liepos mėn.), šalys nebuvo sudariusios jokių kitokių sutarčių, susitarimų, kurių užtikrinimui galėjo būti išrašytas vekselis. Pažymėtina, kad atsakovas nepaneigė ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jam tuo metu reikėjo iš viso 30 000 Eur sumos, kad jis galėtų atsiskaityti su bankroto administratoriumi vienoje iš jo valdytų įmonių bankroto byloje. Nors vekselyje nėra tiesiogiai ir aiškiai nurodytas 10 000 Eur sumos perdavimas/gavimas, tačiau iš raštu užfiksuoto įsipareigojimo grąžinti šią sumą, teismas turėjo pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad nurodyta suma faktiškai perduota atsakovui.
17. Atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus, faktines aplinkybes, į šalių charakteristikas, paaiškinimus ir visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovui 10 000 Eur paskola buvo suteikta grynaisiais 2017-07-05 d., 5000 Eur paskola - 2017-0705 mokėjimo pavedimu ir 5000 Eur paskola - 2017-07-06 mokėjimo pavedimu. Mokėjimo pavedimuose yra nurodyta konkreti paskirtis „paskola". Taigi iš viso atsakovui buvo suteikta 20 000 Eur dydžio paskola. Papildomai prie 2017-07-05 vekseliu suteiktos 10 000 Eur paskolos, suteikiant dar 10 000 Eur mokėjimo pavedimais, atsakovas visą sumą - 20 000 Eur, buvo įsipareigojęs grąžinti iki vekselyje nurodytos datos, t.y. iki 2017-09-05.
Atsakovo apeliacinio skundo argumentai
18. Atsakovas A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti sprendimą dalyje, kurioje ieškinys iš dalies patenkintas, ir atmesti ieškovo J. T. ieškinį visa apimtimi.
19. Atsakovo tvirtinimu, rašytinio trišalio susitarimo dėl 10.000 Eur paskolos grąžinimo trečiojo asmens atliktais darbais nebuvimas negali savaime paneigti atsakovo atsikirtimų, kad šalys dar paskolos suteikimo metu buvo žodžiu susitarusios, jog suteikta 10.000 Eur paskola bus ieškovui grąžinta atsakovo valdomų įmonių darbais.
Atsiliepimas
20. Atsakovui buvo perduoti tik 10.000 Eur ieškovo nurodytais 2017-07-05 ir 2017-07-06 bankiniais pavedimais po 5000 Eur, ir atsakovas neneigia, kad tokiu būdu J. T. jam suteikė 10.000 Eur paskolą, kurios grąžinimas buvo užtikrintas vekseliu. Be to, šalys susitarė, kad paskolos grąžinimas bus atliktas ne grąžinant pinigus, o A.V. įmonėms atlikus J.T. naudai statybos rangos darbus ir suteiktos paskolos dalyje iš J.T. nereikalaujant atsiskaityti už atliktus statybos darbus, todėl tokiu būdu buvo grąžinta suteikta paskola.
Šalies argumentai
21. A.V. įmonė UAB „SIV Grupė“ 2016-2017 m. J. T. naudai atliko statybos rangos darbus J. T. iki 2018-04-20 priklausiusiame (2018-04-20 parduotas kitiems tretiesiems asmenims) žemės sklype (duomenys neskelbtini). UAB „SIV Grupė“ J. T. kaip užsakovui pastatė pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą, kurį J. T. 2018-04-20 pardavė. UAB „SIV Grupė“ dengdama A. V. 10.000 Eur paskolą neteikė apmokėjimui J. T. sąskaitos už atliktus projektavimo ir priežiūros darbus, kurią tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu apmokėjo A. V.
22. Statybos darbų faktą įrodo byloje esantys įrodymai. Atsakovas 2015-11-23 išdavė įgaliojimą A. V., kuriuo paskyrė jį atstovu santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis ir suteikė plačius įgaliojimus, tarp jų ir pateikti bei gauti visus dokumentus, reikiamus vykdant gyvenamojo namo ir kitų statinių statybą bei statybos priežiūrą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ruošti projektinę dokumentaciją, derinti planus, gauti leidimus, derinti statybos projektus, sudaryti sutartis su architektais, savo nuožiūra sudaryti rangos sutartis, atsiskaityti pagal sutartis, priduoti pastatus eksploatacijai, atstovauti atliekant kadastrinius matavimus ir atlikti kitus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, buvo sudarytos sutartys su architektais, subrangovais. Buvo parengtas ir su atsakovu suderintas projektas, pagal projektą pastatytas vienbutis gyvenamasis namas, užregistruotas atsakovo vardu. Ieškovas UAB „SIV Grupė“ atlikęs statybos rangos darbus pateikė atsakovui atliktų darbų aktą ir išrašė 2019-02-05 Sąskaitą faktūrą SIVGR Nr. 491. Į šią sąskaitą nebuvo įtrauktas projektavimas ir priežiūra, nes buvo išrašyta atskira sąskaita, kurią apmokėjo A. V. Sąskaitoje nurodyta 2000 Eur suma už projektavimą nebuvo įtraukta į sąskaitos sumą (27.666,47 Eur sąskaitos sumoje šie 2000 Eur neįtraukti).
23. A.V. už J. T. sumokėjo UAB „SIV grupė“ už parengtus projektus. Atsakovas pateikė J.T. projektų atlikimo užsakymą ir detalizavimą, kiek ir koks projektas kainavo. Taigi, ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad jis pats sumokėjo už projektus, priešingai, A.V. pateikė į bylą įrodymą, kad jis apmokėjo UAB „SIV grupė“ 2019-12-03 sąskaitą išrašytą J. T. už projektavimo darbus (sąskaita ir kasos pajamų kvitas dėl 10.000 Eur įnešimo į UAB „SIV grupė“ kasą). Tačiau teismas nevertino šių įrodymų, nepasisakė, kodėl juos atmetė, nes vien už projektų parengimą A.V. sumokėjo 3751 Eur.
24. A. V. už J. T. sumokėjo UAB „SIV Grupė“ už projektavimo ir statybos priežiūrą (8687,80 Eur). Taigi, A. V., kaip UAB „SIV grupė“ vadovas vykdė šią priežiūrą. Iš viso atsakovas suteikė ieškovui darbų ir paslaugų už 12438,80 Eur sumą.
25. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad duomenys iš interneto apie projektavimo ir statybos darbų priežiūros valandinius įkainius nėra tinkama tokių paslaugų kainų įrodinėjimo priemonė. Jei kaina neaptarta, laikoma, kad šalys omenyje turėjo kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, todėl viešai skelbiamos tokių statybos ir projektavimo priežiūros darbų kainos, kuriomis teikia kiti su byla nesusiję asmenys, įrodo tuo metu buvusią rinkos kainą CK 6.198 str. (palyginamųjų sandorių pateikti nėra galimybės, nes tai konfidenciali informacija). Atsakovo kaina, kuria jis tokias paslaugas teikė, netgi gerokai žemesnė nei mažiausia rinkos kaina. Rinkos kaina svyruoja nuo 34 Eur iki 57 Eur, o UAB „SIV Grupė“ tokias paslaugas teikė už 24,50 Eur., taigi UAB „SIV grupė“ teikė paslaugas už mažesnius nei rinkos kaina įkainius, todėl ši kaina taip pat atitinka ir CK 6.198 str. nurodomą protingumo kriterijų.
Ieškovo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentai
26. Ieškovas J. T. atsiliepime prašė atsakovo A. V. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas konstatavo, kad dėl trečiojo asmens (šiuo atveju UAB „SIV grupė") teisės paskolą už atsakovą grąžinti statybos rangos darbais nereikalingas papildomas susitarimas, nes tokia teisė įtvirtinta įstatyme. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo UAB „SIV Grupė" byloje nebuvo pareiškę savarankiškų reikalavimų dėl darbų kainos nustatymo. Atsakovas iš esmės pripažino ir pripažįsta, kad tų tariamai atliktų darbų kaina rangos sutartyje (kurios taip pat net nebuvo sudarytos) nebuvo nustatyta.
27. Darbų kainos nustatymas yra materialiosios teisės sritis, kadangi tai sukelia materialines teisines pasekmes. Dėl to turėtu būti reiškiamas atskiras savarankiškas reikalavimas, tačiau toks nebuvo pareikštas. Atsakovas savo atsikirtimus grindė tik vienašališku aktu, kuris net sudarytas ir pateiktas šios bylos nagrinėjimo metu, nepateikdamas ir net neginčydamas fakto, kad susitarimo dėl darbu ir dėl tokios jų kainos nebuvo. Taigi jau vien tuo pagrindu, kad tarp ieškovo, atsakovo ir/ar trečiojo asmens nebuvo susitarimo dėl tų tariamai atliktų/užsakytų projektavimo darbu kainos - dėl 10 000 Eur, nereiškiant jokiu savarankišku reikalavimu dėl kainos nustatymo, ieškovo nuomone, pirmos instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas atmesti atsakovo atsikirtimus. Tam, kad vertinti ar 10 000 Eur paskola ieškovui buvo grąžinta UAB „SIV Grupė" ieškovo naudai atlikus darbų už 10 000 Eur, reikia nustatyti, kad dėl tokių darbų ir jų kainos buvo susitarta.
28. Ieškinio dalykas šioje byloje buvo paskolos priteisimas. Ieškovas savo reikalavimo teisę ir paskolos suteikimo faktą įrodė, o atsakovas privalėjo įrodyti, kad paskolą grąžino. Jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybe, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę - reiškiant priešieškinį.
29. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-410-1101/2021, nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, trečiasis asmuo šioje byloje UAB „SIV Grupė" yra pareiškęs reikalavimus ieškovo atžvilgiu dėl skolos už neva tai atliktus statybos rangos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo. Toks faktas ir kitoje byloje pareikšti reikalavimai dėl skolos, ieškovo vertinimu, paneigia atsakovo bandymus įrodyti, kad 10 000 Eur paskola buvo grąžinta statybos rangos darbais. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-410-1101/2021 UAB „SIV Grupė" įrodinėja, kad už projektavimą sutarta kaina buvo 2000 Eur, o tuo tarpu šioje byloje, jau ją iškėlus, atsiranda nauja 2019 m. gruodžio mėn. sąskaita už projektavimą ir priežiūrą 10 000 Eur sumai (be PVM).
30. Atsakovo pateiki įrodymai, kurie tariamai patvirtina paskolos grąžinimą, prieštaringi ir nepatvirtina skolinio įsipareigojimo. Pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė paslaugų/darbų kainos pagrįstumo, jos atitikimo rinkos kainoms ir protingumo.
31. Atsakovo byloje pateiktas 2019-12-04 kasos pajamų orderis, kuriame nurodyta, kad A. V. įneša į savo bendrovės UAB „SIV Grupė" kasą 10 000 Eur sumą, nurodydamas, kad tai „kasos papildymas J. T. skolos dengimas", vertintinas kritiškai kadangi: 1) nenustatyta, kad A. V. skola ieškovui perkelta UAB „SIV Grupė"; 2) Aktas Nr. 2, kurio pagrindu išrašyta sąskaita 10 000 Eur sumai, vienašališkai išrašytas ir pateiktas jau nagrinėjant bylą teisme; 3) Aktą Nr. 2 išrašo ir kainą už jame nurodytus neva tai atliktus darbus vienašališkai nustato A. V., kuris buvo prisiėmęs įsipareigojimą paskolą ieškovui grąžinti iki 2017-09-05; 4) kasos pajamų orderį, kaip įmonės kasininkas, pasirašo tas pats paskolos gavėjas ir su UAB „SIV grupė" tiesiogiai susijęs asmuo A. V.s. Šis įrodymas, nenustačius, kad tarp ieškovo ir UAB „SIV Grupės" buvo susitarimas dėl projektavimo ir priežiūros darbų 10 000 Eur sumai, kad tokie darbai buvo tokiu mastu buvo faktiškai atlikti, neturi jokios teisinės reikšmės.
32. CK 6.873 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis nenumato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento. Paskolą grąžinant mokėjimo pavedimu, paskolos sumą į paskolos davėjo sąskaitą perveda bankas pagal paskolos gavėjo pavedimą (CK 6.93 straipsnis). Iš paskolos sutarties kilusią prievolę vykdant mokėjimo pavedimu, taikomi bendrieji prievolių vykdymo principai, t. y. paskolos gavėjas, grąžindamas paskolą, turi elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (CK 1.5 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis); bendradarbiauti su paskolos davėju, keistis reikšminga informacija ir prievolę įvykdyti kiek įmanoma ekonomiškiau (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju byloje nėra ir nebuvo jokių įrodymų, kad SIV grupė už atsakovą sumokėjo 10 000 ar 20 000 Eur sumą, grąžindama paskolą.
33. Paskolos grąžinimas rangos darbais, kaip bando įrodyti atsakovas, iš esmės reiškia ir prievolės pakeitimą. Atsakovas iš esmės įrodinėja novaciją (CK 6.141 str.). Šiuo atveju, neįvyko jokia novacija, nes nėra jokios aiškios ir aiškiai išreikštos kreditoriaus - ieškovo, valios dėl to.
Atsakovo atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentai
34. Atsakovas atsiliepime prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad ieškovas nei nagrinėjimo iš esmės metu nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokie byloje esantys įrodymai pagrindžia 10.000 Eur paskolos grynais pinigais atsakovui suteikimą ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas nepaneigė ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovui reikėjo 30.000 Eur sumos, kad galėtų atsiskaityti su bankroto administratoriumi. Nepagrįsta, kad atsakovas gali paneigti tikrovės neatitinkančią aplinkybę, nes pagal įrodinėjimo taisykles, ieškovas turi įrodyti tai, ką teigia, o toks ieškovo teiginys apie atsakovo 30.000 Eur poreikį atsiskaitymui su bankroto administratoriumi nei įrodytas nei atitinka tikrovės, pats ieškovas neįrodė šios aplinkybės, todėl atsakovas neturi paneiginėti neįrodytų faktų. Atsakovas paaiškino, kodėl ieškovas 10.000 Eur paskolą bankiniais pavedimais pervedė per 2 kartus po 5000 Eur, nes pats ieškovas nurodė atsakovui, kad per dieną negali daryti didesnių bankinių pavedimų ir vienu metu negali pervesti 10.000 Eur.
35. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
36. Pagal CK 1.105 straipsnio 5 dalį vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. CK 6.871 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Be to, ir ĮPVĮ 77 straipsnio 4 dalis numato, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles, t. y. nurodytas reguliavimas šiame įstatyme atitinka Civilinio kodekso nuostatas.
37. Ginčo vekselis 10.000 Eur sumai pagal teisės aktų reikalavimus turėjo būti notarinės formos, tačiau kaip ir pripažįsta pats ieškovas, turi formos trūkumų, kadangi notariškai jis nebuvo patvirtintas. Taigi, šis vekselis nerealizuotinas ir nerealizuotas ĮPVĮ tvarka, o taip pat neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl formos trūkumo.
38. Vekselyje nėra numatytas pinigų perdavimo faktas, o J. T., kuris pagal teismų praktiką vykdydamas įrodinėjimo pareigą (kaip minėta kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui) turėtų įrodyti 10.000 Eur grynais pinigais perdavimo A. V. faktą, to niekaip neįrodinėja ir neįrodo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
39. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
40. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 10.000 Eur, kuriuos, kaip įrodinėjo ieškovas, perdavė atsakovui grynais pinigais pasirašant vekselį. Tačiau, ieškovo teigimu, vien vekselyje išdėstytas atsakovo įsipareigojimas grąžinti ieškovui 10 000 Eur sumą sudaro pakankamą pagrindą priteisti skolą, nes logikos ir protingumo principų, taip pat apdairaus ir rūpestingo žmogaus standartų neatitinka aiškinimas, kad tokį įsipareigojimą atsakovas pasirašė dar negavęs nurodytos pinigų sumos.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes vien skolos dokumente (ne vekselyje) esantis įsipareigojimas grąžinti skolą neįrodžius faktinio jos atsiradimo pagrindo nereiškia reikalavimo pagrįstumo.
42. Kasacinio teismo praktika dėl ĮPVĮ tvarka nepanaudoto vekselio yra aiški. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019-05-30 nutartyje civ. b. Nr. e3K-7-100-469/2019 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Išplėstinė kolegija nurodė, kad šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
43. Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui; kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 564/2010).
44. Pagal CK 1.105 straipsnio 5 dalį vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. CK 6.871 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Be to, ir ĮPVĮ 77 straipsnio 4 dalis numato, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles, t. y. nurodytas reguliavimas šiame įstatyme atitinka Civilinio kodekso nuostatas. Įstatymų reikalaujamos formos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 3 d.).
45. Ginčo atveju fizinio asmens A. V. išduotas vekselis 10.000 Eur sumai pagal teisės aktų reikalavimus turėjo būti notarinės formos, tačiau kaip ir pripažįsta pats ieškovas, turi formos trūkumų, kadangi notariškai jis nebuvo patvirtintas. Taigi, šis vekselis nerealizuotinas ir nerealizuotas ĮPVĮ tvarka, o taip pat neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl formos trūkumo.
46. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad atsakovo pasirašytas vekselis per se (pats vienas) negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jame nėra duomenų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas grynais pinigais. Vekselyje nėra numatytas pinigų perdavimo faktas, o J. T., kuris pagal teismų praktiką vykdydamas įrodinėjimo pareigą (kaip minėta kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui) turėtų įrodyti 10.000 Eur grynais pinigais perdavimo A. V. faktą, to niekaip neįrodinėja ir neįrodo, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas.
47. Atsakovo A. V. teiginys, kad jis vekselį pasirašė, nes gavo 10.000 Eur sumą dviem pavedimais po 500 Eur, atitinka logikos ir protingumo principus, taip pat apdairaus ir rūpestingo žmogaus standartus, nes ieškovas nurodė atsakovui, kad kol atsakovas nepateiks pasirašyto vekselio ieškovas jam neperves pinigų.
48. Atsakovas nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi priteisti mokėjimo pavedimais pervestą 10000 Eur sumą, teigia ieškovui skolą už atsakovą grąžino su juo susijusi įmonė atlikdama rangos darbus paskolos sumos vertei.
49. Paskolos santykių kilusi prievolė ir iš rangos teisinių santykių kilusi prievolė yra skirtingo pobūdžio. LR CK 6.50 str. įtvirtinta, kad „1. Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai." Tarp atsakovo ir ieškovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai dėl 10 000 Eur paskolos suteikimo.
50. CK 6.870 str. apibrėžiama, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.873 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis nenumato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento. Paskolą grąžinant mokėjimo pavedimu, paskolos sumą į paskolos davėjo sąskaitą perveda bankas pagal paskolos gavėjo pavedimą (CK 6.93 straipsnis).
51. Atsakovas teigia, kad paskola buvo grąžinta projektavimo ir priežiūros darbais. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad prievolės atlikti tam tikrą darbą, ar suteikti paslaugas dalykas skiriasi su piniginės prievolės dalyku. Todėl pagrįstas argumentas, kad prievolės dalyko, pobūdžio ir jos įvykdymo būdo pakeitimas turėjo būti suderintas su kreditoriumi, turėjo būti išreikšta jo valia paskolą atgauti projektavimo ir priežiūros darbais. LR CK 6.873 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis nenumato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento. Paskolą grąžinant mokėjimo pavedimu, paskolos sumą į paskolos davėjo sąskaitą perveda bankas pagal paskolos gavėjo pavedimą (CK 6.93 straipsnis).
52. Paprastai prievolės pasibaigia įvykdymu, šalių susitarimu, šalių sutapimu, įskaitymu (CK 6.130 str.) ir novacija (CK 6.141 str.). Paskolos grąžinimas rangos darbais, kaip bando įrodyti atsakovas, iš esmės reiškia ir prievolės pakeitimą. Atsakovas iš esmės įrodinėja novaciją, kuri pagal CK 6.141 str. apibrėžta taip: 1. Prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą (novacija). Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui. 2. Novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta. 3. Novacija galima tik tais atvejais, kai galioja ankstesnė prievolė." Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju neįvyko jokia novacija, nes nėra jokios aiškios ir aiškiai išreikštos kreditoriaus - ieškovo, valios dėl to. Be to, nebuvo atliktas ir priešpriešinių prievolių įskaitymas.
53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. liepos mėn. 12 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3- 357/2012, nagrinėdamas skolos perkėlimo ir novacijos klausimus, pažymėjo kreditoriaus aiškios valios išreiškimo svarbą, keičiant skolininką ir prievolę, taip pat akcentavo, kad „ kad „Byloje nėra pateiktos rašytinės sutarties, kurioje būtų išreikšta valia, kad kasatorės skola ieškovui perkeliama trečiajam asmeniui ir pastarasis perima šią skolą, o kasatorė atleidžiama nuo prievolės ieškovui vykdymo. Teismų nustatyti ieškovo atlikti veiksmai - atliktų darbų aktų surašymas (2008 m. spalio 22 d.) ir pateikimas trečiajam asmeniui, kaip užsakovui rangos santykiuose, bei jų pagrindu 2008 m. spalio 22 d. PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir pateikimas trečiajam asmeniui apmokėti, kuriais remiasi kasatorė, savaime nėra būdingi nei novacijai, nei skolos perkėlimui ir neteikia pakankamo pagrindo kurio nors iš jų egzistavimui konstatuoti. Tokiais ieškovo veiksmais sukuriama regimybė dėl trečiojo asmens prievolės, kuri šiam, kaip užsakovui, atsirado iš rangos santykių su ieškovu, egzistavimo, tačiau jie (veiksmai) neteikia duomenų apie skolininko pasikeitimą, kreditoriaus atleidimą skolininko nuo prievolės įvykdymo."
54. Pagal teismų informacinės sistemos duomenis civilinėje byloje Nr. e2-410-1101/2021, nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, trečiasis asmuo šioje byloje UAB „SIV Grupė", yra pareiškęs reikalavimus ieškovui šioje byloje J.T. dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo. Civilinėje byloje Nr. e2-410-1101/2021, ieškinys pateiktas 2019-10- 11. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinys J.T. ieškinys gautas 2019-12-11.
55. Tiek civilinėje byloje Nr. e2-410-1101/2021 ieškovas UAB „SIV Grupė", tiek nagrinėjamoje byloje atsakovas A.V. grįsdamas J.T. skolą remiasi ta pačia UAB „SIV Grupė" 2018-02-05 sąskaitą faktūra Nr.491 ir atliktų darbų statant J.T. gyv.namą (duomenys neskelbtini), aktu. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijai pripažinus, kad tarp ieškovo J.T. ir atsakovo A.V. nebuvo sudarytas susitarimas dėl novacijos atsakovo prievolę grąžinti paskolą pinigais pakeičiant prievole atlikti rangos darbus, ieškinys priteisti 10000 Eur paskolą patenkintas pagrįstai, o J.T. ir UAB „SIV Grupė" santykiai atsikaitant už statybos rangos darbus teismo turės būti įvertinti priimant sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-410-1101/2021.
Dėl procesinės bylos baigties
56. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
57. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
58. Atmetus abu apeliacinius skundus, šalims už apeliacinius skundus sumokėti žyminiai mokesčiai nepriteisimi. Duomenų apie teisinės pagalbos išlaidas ruošiant atsiliepimus į apeliacinius skundus nepateikta.
59. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo J. T. ir atsakovo A. V. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.