- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-90-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33352-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Skolininkas
- A. V.
- Kreditorius
- J. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininko A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus J. T. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius pareiškimu prašė išduoti teismo įsakymą dėl 20 000 Eur skolos pagal 2017 m. liepos 5 d. paprastąjį vekselį ir 2017 m. liepos 5 ir 6 d. mokėjimo pavedimus, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 151 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. V..
2. Kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko turtą. Nurodė, jog skolininkas ilgą laiką neatsiskaito, skolos suma yra didelė, skolininko turtas yra areštuotas kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti, dėl to, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, yra reali grėsmė, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi tenkinti kreditoriaus J. T. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo skolininkui A. V. priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, už 20 000 Eur.
4. Teismas nustatė, jog 20 000 Eur reikalavimo suma, pareikšta fiziniam asmeniui, vertintina kaip didelė. Kreditoriaus reikalavimas neužtikrintas kitomis priemonėmis, byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią skolininko finansinę, turtinę būklę, todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus kreditoriui palankų procesinį sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Todėl kreditoriaus prašymas tenkintinas – laikinosios apsaugos priemonės taikytinos. Dėl didelės reikalavimų sumos nagrinėjamu atveju prioritetiškai taikytinas skolininko nekilnojamojo turto areštas, jo nepakankant – areštuotini kilnojamieji daiktai, nepakankant nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų – areštuotinos piniginės lėšos ar turtinės teisės.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Skolininkas A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagrindė iš esmės tik vienu argumentu – didele reikalavimų suma fiziniam asmeniui. Tačiau CPK 144 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jei atlikęs tokį vertinimą teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
5.2. Teismas sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmė, neįvertinęs reikalavimo prima facie. Kreditorius nagrinėjamoje byloje nepagrįstai reikalauja iš skolininko dvigubos sumos, tai yra tiek skolos pagal vekselį, tiek pagal nurodomus mokėjimo pavedimus, nors pavedimais ir buvo paskolinta vekselyje nurodyta 10 000 Eur suma. Todėl skolininko skola kreditoriui yra tik 10 000 Eur, tačiau šios sumos paskolinimo (grąžinimo) aplinkybės bus nurodomos atsiliepime į ieškovo ieškinį, jei jis bus pateiktas po skolininko pareikštų prieštaravimų dėl teismo įsakymo.
5.3. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė – taip pat nėra įrodyta. Teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė nėra preziumuojama, o kreditorius nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kurie leistų spręsti apie skolininko nesąžiningumą, apie jo ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis jis pablogintų savo turtinę padėtį ir apsunkintų teismo sprendimo vykdymą. Skolininkas neturi jokių nebaigtų vykdomųjų bylų, gauna nuolatines darbo užmokesčio pajamas, turi du automobilius, taip pat yra 35 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkas. Minėtos bendrovės turto vertė yra 6 milijonai eurų, o 35 proc. akcijų rinkos vertė yra apie 500 000 Eur. Skolininkas neketina slėpti pajamas, turtą, todėl realios skolos grąžinimas tiktai nebūtų apsunkintas, o teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas, jei tik ieškovas įrodys, kad atsakovas jam yra skolingas reikalaujamą sumą.
5.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog skolos suma yra didelė skolininkui. Aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, rodančių atsakovo siekį turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti.
Atsiliepimas
6. Kreditorius J. T. atsiliepimu į skolininko A. V. atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 20 000 Eur reikalavimo suma, pareikšta fiziniam asmeniui, vertintina kaip didelė. Kreditorius pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog skolininkas jokio nekilnojamojo turto nevaldo, jo turtas areštuotas kitose bylose, arešto mastas siekia 169 700 Eur. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Pateikti duomenys apie skolininko finansinę padėtį įrodo ir jo nesąžiningumą, prievolių kitų kreditorių, tarp kurių yra ir valstybė, nevykdymą. Duomenys apie užbaigtas vykdomąsias bylas patvirtina, kad skolininkas nėra linkęs geranoriškai vykdyti prievolių, įsipareigojimų.
Atsiliepimas
6.2. Skolininko pateikta informacija apie jo gaunamą darbo užmokestį nesudaro pagrindo naikinti laikinųjų apsaugos priemonių, daryti išvadą, kad reikalavimo suma jam nėra didelė. Darbo užmokestis yra ženkliai, net 10 kartų mažesnis nei reikalavimo suma, ir iš gaunamo užmokesčio skolininkas tikrai neturės galimybės įvykdyti teismo sprendimo. Skolininkas nepateikia objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-951-370/2019 pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo objektas yra piniginės lėšos, ieškovas ir neprivalo įrodinėti apeliantės nesąžiningumo, nes nurodytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantės teisių nesuvaržo (apribota tik disponavimo piniginių lėšų suma esanti banko sąskaitoje) ir užtikrina esamos padėties išsaugojimą. Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra piniginės lėšos – 20 000 Eur dydžio skola.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas jam priklausantis 20 000,00 Eur vertės turtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kreditorius prašė teismo išduoti teismo įsakymą dėl 20 000 Eur skolos išieškojimo iš skolininko. Skolą kreditorius grindė 2017 m. liepos 5 d. paprastuoju vekseliu dėl 10 000 Eur sumos besąlygiško mokėjimo ir 2017 m. liepos 5-6 d. mokėjimo pavedimais, kuriais kreditorius pervedė 10 000 Eur skolininkui. Kreditorius taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 20 000 Eur vertės skolininko turtą, kadangi skolininkas ilgą laiką nevykdo prievolės, skolos suma yra didelė, o skolininko turtas yra areštuotas kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Nagrinėjamoje byloje teismas 2019 m. lapkričio 11 d. išdavė teismo įsakymą ir pritaikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Skolininkui pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, o kreditoriui – ieškinį, teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi priėmė ieškinį ir panaikino 2019 m. lapkričio 11 d. teismo įsakymą. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas teigia, jog 2017 m. liepos 5 d. vekseliu buvo užtikrintas tos pačios 10 000 Eur, kuriuos ieškovas pervedė 2017 m. liepos 5 ir 6 d. mokėjimo pavedimais, paskolos suteikimas, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo dvigubos paskolos sumos. Ieškovo suteiktą 10 000 Eur paskolos sumą atsakovas faktiškai grąžino pagal susitarimą atlikdamas ieškovo naudai statybos rangos darbus.
12. Skolininko atskirajame skunde išdėstyti argumentai, dėl suteiktos paskolos dydžio bei faktinio jos grąžinimo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.
13. Pirmos instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemonės pritaikė dėl to, jog pripažino, kad kreditoriaus reikalaujama priteisti 20 000 Eur skolos suma fiziniam asmeniui yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aktualioje teismų formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017;; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog skolininkas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, tačiau turi du automobilius ir 35 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Skolininko pajamas sudaro 2 000 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Kreditorius buvo pateikęs duomenis apie skolininkui antstolių taikytus turto areštus vykdomosiose bylose, iš kurių didžiausias išieškojimas – 168 564,96 Eur – buvo vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0139/15/00333 (el.b., l. 6-10). Tačiau skolininkas pateikė duomenis, jog visos vykdomosios bylos, kuriose iš skolininko buvo vykdomi išieškojimai buvo užbaigtos iki 2019 m. birželio 11 d., o vykdomoji byla Nr. 0130/15/00333, kurioje iš skolininko buvo išieškoma 168 564,96 Eur skola, buvo baigta 2017 m. kovo 31 d. (el.b., l. 31). Todėl negalima teigti, jog skolininko turtas yra apribotas, užtikrinant kitų kreditorių reikalavimus. Aplinkybė, jog skolininko atžvilgiu buvo pradėtos vykdomosios bylos, nepatvirtina skolininko galimo nesąžiningumo, nes visos skolos buvo išieškotos, o duomenų, jog skolininkas būtų bandęs nuslėpti savo turtą ar pajamas nuo kitų kreditorių, nėra.
15. Kreditorius atskirajame skunde neteisingai vertina UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį. Byloje esantys finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-2019 m. dirbo pelningai, jos turto vertė – 5 820 786 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tik 447 311 Eur (el.b., l. 35-37). Todėl negalima daryti išvados, jog į skolininko turimas akcijas nebūtų galima nukreipti išieškojimo, jeigu ieškovo ieškinys būtų patenkintas. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir kitus viešus duomenis, nenustatė, jog atsakovui būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kreditorius nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių skolininko nesąžiningumą, tai yra (neteisėtą) ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti jam priklausantį turtą. Taigi kreditorius nepagrindė faktinės teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Būtent ieškovui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, tai yra pareiga įrodyti teiginius, jog yra reali grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas. Aplinkybė, jog atsakovas nemoka skolos ieškovui, nėra pagrindas konstatuoti jo nesąžiningumą, tai yra galimą ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekiant išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas ginčijamoje nutartyje neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, susijusią su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nevertino galimo skolininko (ne)sąžiningumo ir nepagrįstai areštavo skolininko turtą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės – kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetant.
18. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditoriaus J. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui A. V..
Nutarties kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registro tvarkytojui.