- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- 2-514-476/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00654-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus atstovei L. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui A. S. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti A. S. per teismo nustatytą terminą atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, kurią užima 5 m pločio bendro naudojimo kelias, esantis (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė L. M. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad A. S. nuosavybės teise priklauso 0,1800 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 2,0300 ha ploto žemės ūkio paskirties žemes sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiuos žemės sklypus skiria 5 m. pločio bendro naudojimo kelias. Žemės plotas, kurį užima šis kelias yra valstybės nuosavybė, o patikėtinis - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemes ūkio ministerijos. Šis kelias eina (duomenys neskelbtini) gatve, jis skirtas bendram naudojimui, todėl juo eiti, važiuoti transporto priemonėmis turi teisę visi suinteresuoti asmenys.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius (toliau - Raseinių skyrius), atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 14 d. gautą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato persiųstą M. K. pareiškimą, 2019 m. rugsėjo 10 d. atliko nurodyto 5 m. pločio bendro naudojimo kelio ruožo, esančio tarp nurodytų A. S. priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliktas šio kelio naudojimo patikrinimas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ties išvažiavimu iš (duomenys neskelbtini)gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę (kuria eina šis kelias) yra įrengti vartai, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teritorija yra praplėsta į nurodytą bendro naudojimo kelią - (duomenys neskelbtini) gatvę, šis kelias už namų valdos yra užtvertas tvora, jo teritorijoje pastatyta žemės ūkio technika. Apie tai buvo surašytas 2019 m. rugsėjo 13 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame įrašytas nustatytas žemės naudojimo reikalavimo, numatyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte - žemės savininkai ir kiti naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, pažeidimas. Kadangi kelio užtvėrimas ir kiti žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyti veiksmai atitiko Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį - valstybinės žemės užėmimas, 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (už tą pati nusižengimą A. S. 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta 150 Eur bauda, kurią jis sumokėjo). Raseinių skyrius, siekdamas informuoti A. S. apie surašytą administracinio nusižengimo protokolą, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 11 d. išsiuntė jam raštą kartu su nurodytu protokolu ir informacija, kad neatlaisvinus nurodytos žemės, Raseinių skyrius kreipsis į teismą, tačiau laiškas su šiuo raštu grįžo neįteiktas adresatui. Raseinių skyrius 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu pakartotinai išsiuntė A. S. nurodytą protokolą, kuris su laišku taip pat grįžo neįteiktas adresatui. 2020 m. spalio 29 d. analogiškas raštas buvo išsiųstas A. S. trečią kartą, kuris taip pat grįžo neįteiktas.
Raseinių skyrius, siekdamas nustatyti ar nurodytas 5 m pločio bendro naudojimo kelias, esantis (duomenys neskelbtini), yra atlaisvintas, teisės aktų nustatyta tvarka 2020 m. lapkričio 11 d. atliko valstybinės žemės dalies, kurią užima šis kelias tarp aukščiau nurodytu A. S. priklausančių žemės sklypų, faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad valstybinės žemės dalis, kurią užima nurodytas 5 m pločio bendro naudojimo kelias šalia A. S. priklausančios namų valdos yra užstatytas tvoromis, vartais, statiniu, kuriame laikoma žemės ūkio technika, taip pat, užsodinta želdiniais (tujomis ir kt.), teritorija saugoma šunų. Apie tai buvo surašytas 2020 m. lapkričio 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas. A. S. iki šiol neatlaisvino savavališkai užimtos valstybines žemės, kurią užima nurodytas 5 m pločio bendro naudojimo kelias, esantis (duomenys neskelbtini). Užstačius statiniais ir užsodinus želdiniais šį kelio ruožą, bendro naudojimo kelias tapo nepravažiuojamas, todėl valstybines žemės dalis, kurią užima 5 m pločio bendro naudojimo kelias, esantis (duomenys neskelbtini), ruože tarp A. S. priklausančių žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra savavališkai užimta. Šis pažeidimas tęsiasi ilgą laiko tarpą.
Atsakovas A. S. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas atsisakė priimti teismo siųstus procesinius dokumentus (b. l. 38). Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti ir apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, 2020 m. gruodžio 8 d. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnis). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, todėl klausimai dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo priskirtini Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.110 straipsnyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas šio kodekso 4.95-4.99 straipsniuose. CK 4.98 straipsnyje reglamentuojamas nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Ieškovė, spręsdama jos kompetencijai priskirtą užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo klausimą, pateikė teismui negatorinį ieškinį, kuris reiškiamas tuo atveju, kai savininkas nepraranda daikto, tačiau jam trukdoma naudotis, disponuoti turtą ar jį valdyti. Negatorinis ieškinys yra nuosavybės teisių gynimo būdas. Pareiškus negatorinį ieškinį nėra reikalaujama, kad ieškovas įrodinėtų atsakovo kaltę, nes nurodomos tik faktinės aplinkybės.
Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininkas, matydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013-04-019 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015 ir kt.).
Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs ir tai, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi, savavališkai užimti žemės sklypai turi būti grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų, o žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.
Iš 2020 m. lapkričio 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. S. (b. l. 6). 2019 m. rugpjūčio 1 d. M. K. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Raseinių PK, prašydamas priversti A. S. pašalinti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės malkas, konteinerius ir žemės ūkio techniką bei nuimti tvorą. Nurodė, kad A. S. sąmoningai trukdo pravažiuoti keliu, juo važiuojant bėga ant kelio, rodo špygas (b. l. 30). 2019 m. rugsėjo 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus atstovas A. K. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 11ŽN-119-(14.11.78.) pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. atliktą 5 m. pločio bendro naudojimo kelio ruožo, esančio tarp A. S. priklausančių žemes sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir nustatyta, kad ties išvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę (kuria eina šis kelias) yra įrengti vartai, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teritorija yra praplėsta į nurodytą bendro naudojimo kelią - (duomenys neskelbtini)gatvę, šis kelias už namų valdos yra užtvertas tvora, jo teritorijoje pastatyta žemės ūkio technika (b. l. 27-28). Nustačius, kad A. S. užėmė šalia namų valdos esančią valstybinę žemės dalį, jam 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 23). 2020 m. rugpjūčio 11 d. A. S. išsiųstas raštą kartu su nurodytu protokolu ir informacija, kad neatlaisvinus nurodytos žemės, Raseinių skyrius kreipsis į teismą, tačiau laiškas su šiuo raštu grįžo neįteiktas. Raseinių skyrius 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu pakartotinai išsiuntė A. S. nurodyta protokolą, kuris su laišku taip pat grižo neįteiktas. 2020 m. spalio 29 d. analogiškas raštas buvo išsiųstas A. S. trečią kartą, kuris taip pat grįžo neįteiktas (b. l. 19, 20, 21, 22, 24, 25, 26). Iš 2020 m. lapkričio 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-1140-(14.11.141) matyti, kad patikrinus ar yra atlaisvinta šalia A. S. namų valdos esanti valstybinė žemės dalis nustatyta, kad valstybinė žemės dalis – 5 m pločio bendro naudojimo kelias yra užimtas tvoromis, vartais, želdiniais (kelio teritorijoje yra tujos ir kt.) statiniu, kuriame laikomas traktorius ir kita technika ar žemės ūkio padargai, teritorija saugoma šunų (b. l. 8). Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad ant kelio pastatyti vartai, stovi statinys, auga želdiniai, teritorija aptverta tinkline tvora (b. l. 13-18). Su ieškiniu savo reikalavimo patvirtinimui į bylą ieškovė taip pat pateikė kadastro žemėlapio ištraukas (b. l. 9-12) bei atsakovo žemės sklypų Nr. 40 ir Nr. 43 planus, iš kurių matomos A. S. nuosavybės teise priklausančių 0,18 ha ir 2,03 ha žemės sklypų koordinatės, sklypus skiria kelias (b. l. 5, 7).
Bylos duomenimis yra nustatyta, kad atsakovas A. S. savavališkai užėmė valstybinės žemės sklypo dalį, kurią užima 5 m pločio bendro naudojimo kelias, esantis (duomenys neskelbtini), neturėdama jokio teisinio pagrindo naudotis valstybine žeme, ties išvažiavimu iš Žemaičių gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę (kuria eina šis kelias) yra įrengti vartai, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)teritorija yra praplėsta į nurodytą bendro naudojimo kelią – (duomenys neskelbtini) gatvę, šis kelias už namų valdos yra užtvertas tvora, jo teritorijoje pastatyta žemės ūkio technika, 5 m pločio bendro naudojimo kelias yra užimtas tvoromis, kelio teritorijoje želdiniai, statinys, kuriame laikomas traktorius ir kita technika ar žemės ūkio padargai. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovo užimta valstybinės žemės dalis yra atlaisvinta.
Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad ieškovė atliko patikrinimus, nustatė žemės naudojimosi tvarkos pažeidimus ir asmenį, pažeidusį valstybinės žemės naudojimosi tvarką, įvykdė administracinio nusižengimo teisenos procedūrą, tačiau administracine tvarka pažeidimas nepašalintas, todėl ieškovė turi teisę ginti savo pažeistas teises ir teisėtai bei pagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovą A. S. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, kurią užima 5 m pločio bendro naudojimo kelias, esantis (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini).
CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Pažymėtina, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas yra prevencinio pobūdžio, jo tikslas yra paskatinti atsakovą kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą jame numatytomis sąlygomis, kad pastarasis neturėtų intereso piktybiškai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimamas žiemos metu, kas įvertinus gamtines sąlygas leidžia teigti, jog vykdyti sprendimą nedelsiant yra nepalanku, o taip pat įvertinus tą aplinkybę, kad sprendimo vykdymas yra susijęs su statybos padarinių šalinimu, taip pat sudarant sąlygas pavasarį persodinimui tinkamus augalus perkelti į kitą augimvietę, nustatytinas šiam įpareigojimui 3 mėnesių įvykdymo terminas. Atsakovas įpareigotinas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti valstybinės žemės dalį, kurią užima 5 m pločio bendro naudojimo kelias, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovui neįvykdžius sprendimo per tris mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos leisti šiuos veiksmus atlikti ieškovei, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant, kad teismo sprendimu iš esmės patenkinamas ieškovo reikalavimas, kuris yra neturtinio pobūdžio, iš atsakovo A. S. priteistinas 100,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.). Teismas šioje byloje patyrė 3,34 Eur su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų, todėl iš šios išlaidos ieškinį patenkinus visiškai priteistinos atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 273 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį patenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovą A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, kurią užima 5 m pločio bendro naudojimo kelias, esantis (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovui A. S. neįvykdžius sprendimo per tris mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos leisti šiuos veiksmus atlikti ieškovei, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo A. S..
Priteisti valstybei iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 103,34 Eur (vieną šimtą tris eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 100,00 Eur žyminis mokestis ir 3,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą - 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.