Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

5. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, kad ieškiniu prašoma nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka gali būti sunkiai įgyvendinama praktiškai, nes neatitinka realių paties ieškovo gyvenimo ir užimtumo darbe aplinkybių. Ieškovas pagal darbo pobūdį 2-3 savaites praleidžia jūroje ir užsienio šalyse, 2-3 savaites būna namuose, Lietuvoje, taigi akivaizdu, kad jis pats objektyviai negalės laikytis prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos. Svarbu, kad nustatoma bendravimo tvarka būtu ne formali, o atitinkanti realias tėvų ir vaiko gyvenimo aplinkybes, patogi ir priimtina tiek vaikui, tiek tėvams, nes priešingu atveju ženkliai padidėja rizika, kad tvarkos nebus laikomasi, dažnės šalių tarpusavio konfliktai šiuo klausimu. Tikslinga nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri užtikrintu reguliarius tėvo ir sūnaus susitikimus ieškovo buvimo Lietuvoje laiku ir kuri netrikdytu mažamečio įprasto gyvenimo režimo. Svarbu sudaryti maksimalias prielaidas vaiko ir tėvo tarpusavio ryšio formavimuisi ir stiprinimui, ypatingai atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, kuriame formuojasi vaiko prieraišumo ryšiai, todėl būtina užtikrinti nuolatinius ir betarpiškus tėvo ir nepilnamečio vaiko susitikimus, kurių metu ieškovas galėtų ne tik pasimatyti su vaiku, bet ir realiai rūpintis juo, įgyvendinti tėvų valdžią (pvz., migdyti, maitinti, maudyti vaiką ir atlikti kitus kasdienius vaiko priežiūros veiksmus, auklėti, mokyti, lavinti jį ir kt.).

6. Išvadoje dėl priešieškinio institucija, teikianti išvadą, nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Atsakovės prašomos nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos punktai, numatantys tėvo ir vaiko bendravimo tvarką po to, kai vaikas sulauks 6 metų amžiaus ar pradės lankyti mokyklą (priešieškinyje nurodomi abu kriterijai, kas nėra tinkama) iš esmės neprieštarauja vaiko interesams, tačiau 3.1 ir 3.2 punktai, nustatantys tėvo ir vaiko bendravimo sąlygas iki vaikas pradės lankyti mokyklą ar sulauks 6 metų amžiaus neatitinka vaiko teisių ir teisėtų interesų, nepagrįstai riboja tėvo teisę tinkamai, kiek tai įmanoma negyvenant su vaiku, įgyvendinti tėvų valdžią, taip pat neatitinka tėvų lygiateisiškumo principo. Toks pereinamasis laikotarpis yra nepagrįstai ilgas, paremtas tik subjektyvia atsakovės nuomone ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, bylojančiais, jog prašomi nustatyti ribojimai yra būtini saugant vaiko interesus. Be to, laikas, kuris yra praleidžiamas drauge, faktiškai bendraujant, mėgaujantis vienas kito draugija, yra geriausias būdas pažinti savo vaiką, sužinoti apie jo įpročius, pomėgius, taip pat išmokti juo pasirūpinti. Faktiškai būnant su vaiku ir betarpiškai juo rūpinantis, formuojasi tarpusavio santykiai ir ryšiai. Atsižvelgiant į bylos aplinkybę, kad dėl tėvo profesijos ir darbo specifikos tėvo ir vaiko tiesioginis ir betarpiškas bendravimas periodiškai nebus įmanomas, yra itin svarbu šią aplinkybę vertinti ne kaip priežastį dar labiau riboti ir apsunkinti vaiko ir tėvo bendravimą pastarajam esant Lietuvoje, o bendradarbiauti remiantis geriausių vaiko interesų principu, į juos orientuotis, o ne, kaip kai kuriuose bendravimo tvarkos punktuose nurodo atsakovė, remtis jos nuožiūra (3.9 p.) ar užkirsti kelia ieškovui bendrauti su vaiku (3.8, 3.14 p.). Atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos 3.16, 3.17, 3.18, 3.19 punktai yra pertekliniai, deklaratyvūs, iškilus būtinybei, neįmanomi priverstinai vykdyti. Be to, jei tokie įpareigojimai tėvui būtų nustatyti, atitinkamai įsipareigoti (būti įpareigota) turėtų ir atsakovė, priešingu atveju būtų nepagrįstai pažeidžiamas tėvų lygiateisiškumo principas.

7. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad prieš 13 metų yra gydęsis priklausomybės ligų centre nuo priklausomybės alkoholiui. Prieš 12-13 m. apie metus su pertraukomis, vartojo heroiną, buvo už tai teistas. Prieš 5-6 metus parūkydavo kanapių. Pastaruosius du metus narkotinių medžiagų nevartojo. Rizikos, kad vėl pradės vartoti, nėra. Kartais su draugais pavartoja alkoholio, tačiau juo nepiktnaudžiauja. 2020-12-04 ieškovas nenaudojo smurto atsakovės atžvilgiu, be to, tai niekaip nesusiję su vaiku, įvykio metu ieškovas vaiko iš rankų neišmetė. Ieškovas nori kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi, pilnavertiškai dalyvauti jo gyvenime, įdėti maksimalų indėlį į jo lavinimą. Tuo tarpu atsakovė turėtų dėti maksimalų indėlį, kad vaikas praleistų su ieškovu kuo daugiau laiko. Pratinti vaiką prie tėvo reikia ne nuo 6 metų, o dabar. Bendraujant nuo 13 iki 19 val. per mažai pilnaverčio laiko, nes vaikas bendravimo metu miega, valgo. Ieškovas pagamina vaikui maistą, sugebėtų paruošti pusryčius. Moka vaiką aprengti, pasirūpinti jo higiena, be jokių problemų užmigdo vaiką. Jis atsakingai žiūri į vaiko priežiūrą, moka jį nuraminti. Vaikas nepatiria su juo jokio streso, ieškovas neignoruoja motinos, praneša kaip jam sekasi. Vaikas miega kartu su ieškovu, bet turi pas jį ir savo atskirą kambarį, galima jam bet kada nupirkti atskirą lovą. Vaikui sukurtos tinkamos sąlygos. Gali būti, kad vaikas patirs stresą dėl nakvynių, tačiau anksčiau ar vėliau jos turi prasidėti, tam nereikia laukti kol vaikui sueis 6 metai. Ieškovas pasiruošęs spręsti šią problemą – atsakovė galėtų atvažiuoti arba ieškovas išleistų vaiką namo. Vaikas nuo 11 iki 12.30 val. miega, antrą kartą užmiega kartais 16 val., kartais 17 val., kartais išvis neužmiega. 13 val. paėmus vaiką, jis valgo, miega, tada 18 val. prabunda, reikia skubėti važiuoti namo, nes atsakovė priekaištauja, jei ieškovas nespėja parvežti vaiko laiku. Vakare vaikas eina miegoti apie 21 val., todėl jo grąžinimas į namus 20 val. nėra pernelyg vėlyvas. Ieškovas sutinka užtikrinti vaikui įprastą režimą. Ieškovas sudarys atsakovei galimybę susisiekti su vaiku, tačiau nesutinka vežti vaiką atsakovei jam panorėjus, grąžintų vaiką kritinėje situacijoje. Ieškovas bendrauja su vaiku nuotoliniu būdu, jam tinkamas bendravimas pirmadieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais nuo 19 iki 20 val., tačiau būna, kad ne visada turi laiko paskambinti. Atsakovė su ieškovu su vaiku susijusiais klausimais nesitaria, vienašališkai priima sprendimus. Rotacijos ieškovo darbe, priklausomai nuo projektų, gali būti įvairios trukmės, pastovaus darbo režimo nėra. 2020 metais buvo atvejis kai ieškovas buvo išvykęs dirbti du mėnesius, tačiau tuomet daugiau laiko grįžęs praleidžia Lietuvoje. Dabar ieškovas turėtų dirbti po 6 savaites ir po 5-6 savaites būti Lietuvoje. Ieškovas iš anksto žino kada grįš, bet būna, kad dėl nenumatytų aplinkybių tenka užtrukti. Sutinka įspėti atsakovę apie grįžimą prieš 7 dienas. Paskutinį kartą ieškovui grįžus iš darbo ir susitikus su vaiku po ilgo laiko, vaikas neverkė, po valandos bendravimo kartu su atsakove, ji pati išleido vaiką su ieškovu. Vaikas jį prisimena, pasitinka su šypsena. Ieškovas sutinka, kad, jei būtų nesimatęs su vaiku daugiau nei 30 d., pirmame susitikime su vaiku dalyvautų atsakovė. Nors šalių tarpusavio santykiai yra gana įtempti, jie stengiasi tarpusavyje nekonfliktuoti. Susitikę bendravo dalykiškai, sugebėjo susilaikyti nuo emocijų. Švęsti šventes su vaiku dalinant jas dienomis kiekvienai šaliai nebūtų tinkama, nes ieškovas norėtų su vaiku išvykti į kitus miestus, pas gimines, likti ten nakvoti. Vaiko paėmimas per šventes 13 val. yra pernelyg vėlyvas. 30 kalendorinių atostogų dienų vasarą ieškovas galėtų išskaidyti pagal savo užimtumą arba panaudoti nepertraukiamai. Informuoti apie jas iš anksto, prieš 30 d. ieškovas negali, kadangi taip anksti apie jas nežino. Ieškovas nesutinka su nuostata, kad jis prarastų galimybę bendrauti su vaiku, jei vėluotų jį pasiimti. Anksčiau vėlavimų nėra buvę. Iš anksto pranešti apie negalėjimą bendrauti sutinka, tačiau ne prieš 12 val. Toks įpareigojimas užprogramuotų pažeidimus. Papildomos vaiko veiklos būrelio atsakovė su juo nederino, neleido jame dalyvauti. Ieškovas sugebėtų užtikrinti vaiko papildomos veiklos lankymą, pasirūpintų, kad vaikas turėtų reikiamas priemones.

11. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu teikdama išvadą nurodė, kad byloje nėra duomenų apie netinkamą tėvo valdžios panaudojimą, šeimai nėra taikoma atvejo vadyba. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Ieškovo bendravimo su vaiku tvarka gali būti maksimali, su nakvynėmis, pradedant bent kelis kartus nuo vienos nakvynės ir, atsižvelgiant į vaiko reakciją, didinat iki maksimalaus jų kiekio. Pereinamasis laikotarpis kol vaikas sulauks 6 metų yra per ilgas. Bendravimas švenčių metų labiau atitiktų vaiko interesus, jei bendravimo laikas kiekvienos šventės metu būtų dalijamas per pusę. Šią vasarą bendravimas su vaiku 30 d. būtų per ilgas, pakaktų bendravimo 14 d., skaidant į trumpesnius laikotarpius po 5-7 dienas, stebint vaiko reakciją. Tačiau nėra pagrindo prieštarauti ieškovo bendravimui su vaiku po 30 d. nuo kitos vasaros. Šis laikotarpis taip pat turėtų būti skaidomas į trumpesnius.

12. Iš šalių paaiškinimų, į bylą pateikto gimimo įrašo nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų B. B., gim. (duomenys neskelbtini), (e. b. 1. 11).

13. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

14. Atsakovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ieškovas šiam prašymui neprieštaravo. Iš į bylą pateiktos Tarnybos išvados dėl atsakovės K. Š. priešieškinio matyti, kad vaikas su atsakove gyvena nuo gimimo, atsakovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku. Duomenų apie vaiko teisių pažeidimus, netinkamą motinos valdžios panaudojimą byloje nėra. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas yra jūreivis ir ilgiems laikotarpiams išvyksta į užsienį (e. b. l. 11, 2022-01-24 (duomenys neskelbtini) patvirtinimas), todėl vaiko gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su juo.

18. Ieškovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią jis bendrautų su vaiku:

1) kas antrą penktadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos 16 val. (jei ugdymo įstaiga darbą baigia anksčiau, - iki ugdymo įstaigos darbo pabaigos) ir tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą., kai vaikas ugdymo įstaigos nelanko, pasiimti vaiką penktadienį 10 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą.;

2) tos savaitės, kai jis savaitgalį nebendrauja su vaiku, antradienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos ir bendraujant su vaiku iki 20 val.; tos savaitės, kai jis savaitgalį bendrauja su vaiku trečiadienį, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos ir bendraujant su vaiku iki 20 val.;

3) poriniais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujųjų metų šventę, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą paskutiniąją švenčių dieną 20 val.;

4) neporiniais metais per Šv. Velykas, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 16 val. ir grąžinant Šv. Velykų antrąją dieną 20 val.;

5) kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, paimant vaiką pirmą šventės dieną 10 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą kitos dienos 10 val. jeigu tai yra ne darbo diena, darbo dieną pasiimant vaiką pasibaigus vaiko užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir sekančią dieną iki 20 val. grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą, o jei vaikas lanko ugdymo įstaigą, gražinant į ugdymo įstaigą nustatytu laiku.

6) Vaikas savo gimtadienius poriniais metais praleidžia su motina, neporiniais su tėvu.;

7) 30 kalendorinių dienų nepertraukiamai vasaros atostogų laikotarpiu, apie konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą informuojant ieškovę elektroniniu paštu arba telefonu prieš 2 savaites iki atostogų pradžios, vaiką pasiimant prieš pirmą atostogų dieną 19 val. ir grąžinant paskutinę atostogų dieną 20 val., jei šalys nesusitaria kitaip;

8) internetinės programos „Viber“ ar „Skype" pagalba ar telefonu, atsakovei užtikrinant interneto ar telefoninį ryšį ir sudarant sąlygas Tėvui ieškovui bendrauti su sūnumi nurodytu būdu.

9) Į kiekvieną susitikimą, kuris trunka ilgiau kaip 1 dieną atsakovė privalo suruošti vaiko rūbus, reikiamus daiktus, jei reikia, vaistų knygutę ir kelionės dokumentus bei juos perduoti vaiko tėvui.

10) Ieškovas turi teisę dalyvauti visose vaiko ugdymo, švietimo, laisvalaikio įstaigų renginiuose kartu su vaiku. Visi svarbiausi vaiko gyvenimo klausimai – ugdymo įstaigos ar mokyklos parinkimas, religinės konfesijos, gydymo įstaigos, laisvalaikio užsiėmimų (būrelių) parinkimas ir kt. sprendžiami abiejų tėvų susitarimu.

11) Jeigu ieškovas dėl darbo pobūdžio ar kitų priežasčių negali bendrauti su vaiku šioje tvarkoje nurodytą savaitgalį ar kitu laiku, praneša apie tai atsakovei iš anksto elektroniniu paštu.

19. Atsakovė priešieškiniu prašė ieškovo reikalavimo dėl bendravimo tvarkos netenkinti ir nustatyti, kad ieškovas bendrauja su šalių nepilnamečiu vaiku:

1) iki vaikas pradės lankyti mokyklą, ieškovui būnant Lietuvoje, lyginių metų savaičių pirmadienį, ketvirtadienį ir sekmadienį, paimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 13.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val., jei vaikas tuo metu lanko ugdymo įstaigą (pvz. darželį, būrelį ar pan.), paimant vaiką iš jo lankomos ugdymo įstaigos po numatytų užsiėmimų pabaigos.;

2) iki vaikas pradės lankyti mokyklą, ieškovui būnant Lietuvoje, nelyginių metų savaičių antradienį ir penktadienį, paimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 13.00 val. ir grąžindamas vaiką atsakovei į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val., jei vaikas tuo metu lanko ugdymo įstaigą (pvz. darželį, būrelį ar pan.), paimant vaiką iš jo lankomos ugdymo įstaigos po numatytų užsiėmimų pabaigos.;

3) vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovui būnant Lietuvoje, lyginių metų savaičių penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, paimant vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos penktadienį 13.00 val. ir grąžinant vaiką atsakovei į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val., jei vaikas tuo metu lanko ugdymo įstaigą (pvz. mokyklą, būrelį ar pan.), paimant vaiką iš jo lankomos ugdymo įstaigos po numatytų užsiėmimų pabaigos.;

4) ieškovui būnant Lietuvoje, lyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną ir Šv. Velykų pirmąją dieną, ieškovui pasiimant vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos atitinkamos šventės dienos 13.00 val. ir grąžinant vaiką atsakovei į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.;

5) ieškovui būnant Lietuvoje, nelyginiais metais per Kūčias, Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną, paimant vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos atitinkamos šventės dienos 13.00 val. ir grąžinant vaiką atsakovei į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.;

6) vaikui sulaukus 6 metų amžiaus, ieškovui būnant Lietuvoje, lyginiais metais per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), ieškovui pasiimant vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18.00 val. ir grąžinant vaiką atsakovei į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19.00 val.;

7) ieškovui būnant Lietuvoje, kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėn. pirmąjį sekmadienį) ir savo gimtadienį (spalio 15 d.), paimant vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos atitinkamos šventės dienos 13.00 val. ir grąžinant vaiką atsakovei į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val., jei vaikas tuo metu lanko ugdymo įstaigą, paimant vaiką iš jo lankomos ugdymo įstaigos po numatytų užsiėmimų pabaigos.

8) Ieškovas prieš 7 kalendorines dienas iki numatyto grįžimo į Lietuvą, turi pranešti atsakovei SMS žinute ar el. paštu apie savo grįžimo į Lietuvą datą. Jeigu ieškovas tinkamai nepraneša atsakovei apie savo grįžimo į Lietuvą datą, atsakovė tuo laikotarpiu, kuriuo ieškovas neinformavo atsakovės apie savo grįžimą į Lietuvą, turi teisę laisvai planuoti savo laisvalaikį su vaiku, o Ieškovas netenka teisės reikalauti, kad atsakovė šiuo laikotarpiu perduotų jam vaiką.

9) Iki vaikas sulauks 6 metų amžiaus, ieškovui nebendravus gyvai su vaiku daugiau nei 30 kalendorinių dienų, ieškovas prieš pasiimdamas vaiką iš atsakovės, pirmuosius tris kartus turi atsakovės nuožiūra pabendrauti su vaiku dalyvaujant atsakovei.

10) Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas bendrauja su vaiku nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų vasaros metu (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.). Apie tokį bendravimą su vaiku, ieškovas turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų.

11) Ieškovui būnant Lietuvoje, ieškovas kiekvienais metais dalyvauja vaiko gimtadieniuose, o atsakovė praneša ieškovui apie gimtadienio šventės tikslų laiką ir vietą SMS žinute ar el. paštu iki gimtadienio šventės likus ne mažiau kaip 7 kalendorinėms dienoms.

12) Ieškovui nebūnant Lietuvoje dėl darbo, ieškovas kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir šeštadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. bendrauja su vaiku telefonu ar internetine programa „Facebook Messenger“.

13) Jeigu vaikas serga tuo metu, kai pagal nustatytą bendravimo tvarką ieškovui tenka bendrauti su vaiku, tokios dienos perkeliamos į sekančią dieną po vaiko ligos ar kitu šalių sutartu laiku arba atsakovė sudaro galimybę ieškovui bendrauti su vaiku telefonu ar internetine programa „Facebook Messenger“.

14) Jeigu ieškovas pagal nustatytą bendravimo tvarką jam priklausančią bendrauti su vaiku dieną vėluoja daugiau kaip 30 min. paimti vaiką, praranda galimybę tą dieną, šventę ar savaitgalį bendrauti su vaiku.

15) Ieškovui nesant galimybės bendrauti su vaiku nenumatytais atvejais (pvz., ieškovo liga, kitos svarbios priežastys), ieškovas turi prieš 12 valandų pranešti apie tai atsakovei SMS žinute ar el. paštu.

16) Ieškovui bendraujant su vaiku nedalyvaujant atsakovei, ieškovas turi sudaryti sąlygas atsakovei susisiekti su vaiku telefonu ir suteikti jai informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.

17) Ieškovui bendraujant su vaiku nedalyvaujant atsakovei ir įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus, ieškovas turi nedelsiant informuoti apie tai atsakovę telefonu.

18) Ieškovas, bendraudamas su vaiku, turi užtikrinti vaiko dienos ir poilsio režimą, kuris įprastas vaikui gyvenant pas atsakovę.

19) Jeigu bendravimo su ieškovu metu vaikas išreiškia norą grįžti pas atsakovę, ieškovas turi nedelsiant apie tai skambučiu pranešti atsakovei ir sutarus laiką grąžinti vaiką atsakovei į jos gyvenamąją vietą.

20. Atsakovė nurodo, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl ieškovo bendravimo su vaiku kas trečią dieną. Tačiau šis susitarimas neturi įtakos dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos sprendžiant teismui. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

21. Atsakovė argumentavo, kad ieškovas siūlo nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką, kurios pats negalėtų vykdyti dėl savo darbo pobūdžio. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, atsakovas dirba rotacijomis po 4 savaites ((duomenys neskelbtini) patvirtinimas). Tačiau viena tai, kad ieškovas ilgais laikotarpiais nebūna Lietuvoje, savaime nereiškia, kad jo nurodyta bendravimo su vaiku tvarka yra netinkama. Pakanka, kad nustatyti, kad ji vykdoma ieškovui esant Lietuvoje.

22. Pagrindinis ginčas byloje kilo dėl ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su nakvynėmis. Iš šalių reikalavimų matyti, kad ieškovas siekia, jog būtų nustatyta maksimali jo bendravimo su sūnumi tvarka, tuo tarpu atsakovė siekia ieškovo bendravimą su vaiku riboti, nustatant pereinamąjį laikotarpį iki vaikui sueis 6 metai, kuriuo ieškovas bendrautų su vaiku be nakvynių.

23. Tačiau tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad ieškovo bendravimas su vaiku turi būti ribojamas, uždraudžiant vaiko nakvynes pas ieškovą. Nors ieškovas pripažino, kad praeityje piktnaudžiavo alkoholiu ir vartojo narkotines medžiagas, yra dėl to gydęsis, byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo metu atitinkamos priklausomybės vis dar egzistuoja. Atsakovė paaiškino, kad šalims gyvenant kartu ieškovas yra jai sakęs, kad vartoja narkotines medžiagas, tačiau byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Prieš daugiau nei 10 metų buvusios jo problemos dėl narkotinių medžiagų vartojimo, nesant duomenų apie tai, kad jos kaip nors įtakoja ieškovo gebėjimą pasirūpinti šalių mažamečiu vaiku šiuo metu, negali būti pagrindu riboti jo bendravimą su vaiku iki minimalaus.

24. Tai, kad ieškovas galimai naudojo fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu, netiesiogiai galimai patvirtina į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas smurtavo jos atžvilgiu mažamečio šalių vaiko akivaizdoje ar kad smurtavo vaiko atžvilgiu. Šiuo metu šalys gyvena skyrium, ieškovas bendrauja su vaiku ir nors šalys nurodo, kad jų tarpusavio santykiai konfliktiški, jos geba tartis su vaiku susijusiais klausimais, ką patvirtina į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas, jų abiejų nurodytos aplinkybės, kad ieškovui grįžus po ilgesnės pertraukos atsakovė dalyvavo pirmame ieškovo ir vaiko susitikime, konfliktų nekilo. Taigi ieškovo praeityje galimai panaudotas fizinis smurtas atsakovės atžvilgiu niekaip neįtakoja jo bendravimo su vaiku šalims gyvenant skyrium.

25. Vien tai, kad vaikas yra labai mažo amžiaus (šiuo metu jam yra tik du metai ir du mėnesiai), savaime negali būti aplinkybe, kurios pagrindu reikėtų daryti išvadą, kad vaikas negali nakvoti pas ieškovą. Tokia aplinkybe galėtų būti silpnas ar nutrūkęs ieškovo ryšys su vaiku, tačiau nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai (ieškovo bendravimo su vaiku vaizdo įrašai, ieškovo pateiktos nuotraukos, taip pat šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas būdamas vienas (be atsakovės) su ieškovu jaučiasi gerai, yra atsipalaidavęs, ieškovas tinkamai rūpinasi vaiku, sugeba jį pamaitinti, pasirūpinti jo higiena. Pati atsakovė patvirtino, kad vaikas išbūna pas ieškovą nuo 13 iki 19 val., nėra buvę, kad ieškovas nesugebėtų pasirūpinti vaiku ar kad grąžintų vaiką atsakovei anksčiau.

26. 2021-11-24 nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonės, numačiusios ieškovo bendravimą su vaiku be nakvynių galioja jau daugiau nei pusę metų. Per šį laikotarpį nebuvo gauta jokių duomenų, indikuojančių kilusį pavojų vaikui būnant su tėvu ar kitas aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad ieškovas negeba pasirūpinti kokiais nors vaiko poreikiais, kad bendravimas su ieškovu neigiamai veikia vaiką. Pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino tokių duomenų nesant, tik nurodė, kad vaikas po bendravimo su ieškovu grįžta neramus, prireikia daug laiko kol jis nusiramina, dėl patirtų įspūdžių vaikas neramiai miega naktį. Pastarajai aplinkybei patvirtinti atsakovė į bylą pateikė išrašą iš elektroninio sveiktos portalo, kuris patvirtina, kad vaikas konsultuotas vaikų neurologo, su atsakove aptartas dienos ir miego režimas, vaikui paskirtas neuro sirupas. Pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gydytoja paaiškino, jog tokie priepuoliai gali ištikti dėl vaiko patiriamų įspūdžių, kurie nebūtinai yra blogi. Natūralu, kad vaikui gyvenant su atsakove, jo reti ir trumpalaikiai pasimatymai su ieškovu sąlygoja vaiko įspūdžių gausą, tačiau tai, kad vaikas, būdamas su ieškovu, patiria įspūdžių, savaime negali būti vertinama neigiamai.

30. Atsakovė teigia, kad pereinamasis laikotarpis iki vaikas sulauks 6 metų ar pradės lankyti mokyklą, būtinas tam, kad vaikas galėtų pats išreikšti savo norą ar nenorą bendrauti su tėvu. Tačiau tokia pozicija kritikuotina, kadangi, visų pirma, vaikas išmoksta kalbėti ir reikšti savo norus daug anksčiau nei sulaukęs 6 metų ar mokyklinio amžiaus. Antra, vaiko noras nėra lemiantis kriterijus, kuriuo remiantis sprendžiama dėl bendravimo apimties. Vaiko noru ir nuomone vadovaujamasi tik tuo atveju jei jis atitinka vaiko interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Prioritetiniai vaiko interesai, remiantis kasacinio teismo praktika, – gyventi saugioje aplinkoje ir turėti šalia abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią vaiko atžvilgiu.

31. Iš visų nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė grėsmės vaiko interesams bendraujant su ieškovu ir būtinybės riboti tokį bendravimą nenumatant vaiko nakvynių su ieškovu. Esant tokioms aplinkybėms, kliūčių nustatyti vaiko nakvynes su ieškovu nėra.

32. Spręsdamas dėl nustatytino vaiko nakvynių su ieškovu skaičiaus, teismas atsižvelgia į tai, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas visiškai nenakvojo pas ieškovą, todėl būtina, kad jis be streso, palaipsniui priprastų prie bendravimo su nakvynėmis. Ilgalaikis išsiskyrimas su motina gali kelti jam įtampą, neigiamai veikti jo emocinę ir psichologinę būklę, todėl nagrinėjamu atveju teismas nustato bendravimą su viena nakvyne – lyginių metų savaičių savaitgaliais nuo šeštadienio iki sekmadienio.

33. Ieškovas nurodė, kad vaikas dieną eina miegoti 11 val. ir miega iki 12.30 val., prašė nustatyti jam galimybę pasiimti vaiką 10 val. Atsakovės teigimu vaikas eina miegoti 10 val. ir miega iki 11 val. Kadangi atsakovė gyvena su vaiku ir geriau žino vaiko režimą, teismas, vadovaudamasis vaiko interesais, nustato, kad ieškovas turi teisę paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12 val.

34. Tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko grąžinimo laiko. Ieškovas prašo nustatyti, kad vaikas grąžinamas atsakovei sekmadienį 20 val., nurodė, kad vaikas eina miegoti 21 val., todėl toks grąžinimo laikas nėra pernelyg vėlyvas. Atsakovė paaiškino, kad vaikas grįžta iš ieškovo neramus, agresyvus, todėl turi nusiraminti, o 20 val. ruošiasi eiti miegoti. Teismo vertinimu, vaiko grąžinimas 20 val. nėra labai vėlyvas, ypač šiltuoju metų sezonu, kai savaitgalį galima kur nors išvykti ir būtinybė grįžti iki 19 val. neproporcingai ribotų ieškovą. Pažymėtina, kad ieškovas ilgus laikotarpius būna išvykęs, todėl jam sudarytina galimybė ilgiau pabendrauti su vaiku, būnant Lietuvoje.

35. Ieškovas prašo nustatyti, kad jis bendrautų su vaiku tos savaitės, kai jie nebendrauja savaitgalį, antradienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos ir bendraujant su vaiku iki 20 val.; tos savaitės, kai jis savaitgalį bendrauja su vaiku trečiadienį, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos ir bendraujant su vaiku iki 20 val. Atsakovė prašo nustatyti, kad iki vaikas pradės lankyti mokyklą, ieškovui būnant Lietuvoje, jis bendrautų su vaiku lyginių metų savaičių pirmadienį, ketvirtadienį ir sekmadienį, nelyginių metų savaičių antradienį ir penktadienį, paimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 13.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val., jei vaikas tuo metu lanko ugdymo įstaigą, paimant vaiką iš jo lankomos ugdymo įstaigos po numatytų užsiėmimų pabaigos. Po pereinamojo laikotarpio atsakovė bendravimo darbo dienomis prašė nenustatyti, netrikdyti vaiko.

36. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarką reiškia, kad ji pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Tėvų lygiateisiškumo principas lemia, kad skyrium gyvenantis tėvas, taip pat kaip ir kartu su vaiku gyvenanti motina, turi teisę bendrauti su vaiku paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, esant reikalui, pristatydamas į papildomo ugdymo veiklas. Nebūtų pagrįsta riboti ieškovo bendravimą su vaiku, leidžiant jiems susitikti tik kas antrą savaitgalį ir nenustatant bendravimo darbo dienomis.

37. Kadangi atsakovės nurodyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka darbo dienomis iki jos nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos nėra suderinta su bendravimo savaitgaliais tvarka, o po pereinamojo laikotarpio bendravimas darbo dienomis išvis nenumatytas, šiuo metu vaiko užimtumo, dėl kurio turėtų būti nustatytos būtent atsakovės nurodytos darbo dienos, nėra, nustatoma ieškovo nurodyta jo bendravimo su vaiku darbo dienomis tvarka.

41. Ieškovas prašė nustatyti bendravimą švenčių dienomis paimant vaiką iš gyvenamosios vietos pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą paskutiniąją švenčių dieną 20 val., atsakovė - paimant 13.00 val. ir grąžinant tos pačios dienos 20.00 val. Atsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką darbo dienomis ir savaitgaliais, tais pačiais motyvais teismas sprendžia, kad bendravimui švenčių dienomis ieškovas vaiką turėtų pasiimti 12 val. ir grąžinti 20 val., o tuo atveju kai bendraujama dvi švenčių dienas iš eilės (lyginiais metais per Šv. Kalėdas), - pasiimant vaiką pirmąją šventės dieną 12 val. ir grąžinant antrąją šventės dieną 20 val.

45. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl ieškovo bendravimo su vaiku per atostogas. Ieškovas prašo nustatyti, kad jis bendrautų su vaiku 30 nepertraukiamų vasaros atostogų dienų, apie atostogų pradžios ir pabaigos datas informuojant ieškovę elektroniniu paštu arba telefonu prieš 2 savaites iki atostogų pradžios, vaiką pasiimant prieš pirmą atostogų dieną 19 val. ir grąžinant paskutinę atostogų dieną 20 val., jei šalys nesusitaria kitaip. Atsakovė prašo nustatyti, kad, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovas bendrautų su vaiku nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų vasaros metu (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.), apie tokį bendravimą su vaiku informuojant atsakovę ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų.

46. Nustatyta, kad atsakovės prašomas pereinamasis laikotarpis netaikytinas. Tačiau teismas padarė išvadą, kad vaiko bendravimas su ieškovu turi būti plečiamas palaipsniui. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo priėmimo momentas patenka į vasaros atostogų laikotarpį (birželio 1 – rugpjūčio 31 d.), teismui tenkinus ieškovo reikalavimą, susidarytų situacija, kuomet ieškovas galėtų iš karto bendrauti su vaiku 30 dienų su nakvynėmis, nepaisant to, kad vaikas nėra pratęs nei pas jį nakvoti, nei tokį ilgą laiko tarpą būti atskirtas nuo motinos. Tokia situacija neatitiktų vaiko interesų. Esant tokioms aplinkybėms, tikslinga numatyti, kad teisė bendrauti su vaiku vasaros atostogų laikotarpiu ieškovui numatoma tik nuo kitų metų ir pirmaisiais bendravimo per vasaros atostogas metais nustatoma 14 d. ieškovo bendravimo su vaiku trukmė, privalomai skaidant atostogas mažiausiai į dvi lygias dalis. Vėliau ieškovui numatytina galimybė bendrauti su vaiku 30 d., taip pat skaidant atostogas mažiausiai į 2 lygias dalis.

48. Atsakovė prašo nustatyti, kad apie savo atostogas su vaiku ieškovas turėtų ją įspėti prieš 30 d. Ieškovas nurodė, kad jis apie savo atostogas taip anksti nežino. Tačiau visuotinai priimta vasaros atostogas planuoti iš anksto, to reikalauja ir daugelis darboviečių, atsakovė taip pat turės iš anksto planuoti vaiko užimtumą. Vien tai, kad dėl ieškovo darbo pobūdžio, jis iš anksto tiksliai nežino savo atostogų datų, nereiškia, kad negali maždaug suplanuoti kada grįžta į Lietuvą ir numatyti savaitės ar kelių savaičių nepertraukiamai jam tenkančių atostogų laiko bei informuoti apie jį atsakovę. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas tenkina atsakovės prašymą nustatyti, kad apie savo atostogas su vaiku ieškovas turi įspėti atsakovę prieš 30 d.

49. Čia pastebėtina, kad po pirmųjų ieškovo atostogų su vaiku, nebeliktų pagrindo riboti jo bendravimą su vaiku savaitgaliais iki vienos nakvynės, nes vaikas jau būtų pripratęs ir prie ilgesnių nakvynių su ieškovu. Todėl logiška numatyti, kad nuo kitų metų vasaros ieškovas bendrautų su vaiku lyginiais metų savaitgaliais nuo penktadienio, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų arba iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.

52. Ieškovo prašymas nustatyti, kad jis turi teisę dalyvauti visose vaiko ugdymo, švietimo, laisvalaikio įstaigų renginiuose kartu su vaiku, kad visi svarbiausi vaiko gyvenimo klausimai – ugdymo įstaigos ar mokyklos parinkimas, religinės konfesijos, gydymo įstaigos, laisvalaikio užsiėmimų (būrelių) parinkimas ir kt. sprendžiami abiejų tėvų susitarimu, yra perteklinis, kadangi atitinkamos tėvų teisės numatytos įstatyme (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 12 p., 8 str. 5 d.). Minėta, kad CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Esant tokioms aplinkybėms, nustatydamas ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, teismas ieškovo konkretizuotų, tačiau iš esmės įstatyme įtvirtintų nuostatų neatkartoja. Nurodytos bendrosios tėvų pareigos vaikams, savo esme nėra bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos dalyku.

53. Ieškovas taip pat prašo nustatyti, kad jeigu jis dėl darbo pobūdžio ar kitų priežasčių negali bendrauti su vaiku bendravimo tvarkoje nurodytą savaitgalį ar kitu laiku, praneša apie tai atsakovei iš anksto elektroniniu paštu. Atsakovė prašo numatyti, kad ieškovui nesant galimybės bendrauti su vaiku nenumatytais atvejais (pvz., ieškovo liga, kitos svarbios priežastys), ieškovas turi prieš 12 valandų pranešti apie tai atsakovei SMS žinute ar el. paštu. Atsakovas argumentavo, kad 12 val. laikotarpis gali būti per trumpas, užprogramuotų bendravimo tvarkos pažeidimus iš jo pusės. Teismo vertinimu, pranešimas prieš pusę paros nėra neprotingas, tačiau ne visuomet įmanomas, jei priežastys, dėl kurių nėra galimybės bendrauti su vaiku, paaiškėja vėliau. Todėl teismas nustato, kad, ieškovui neturint galimybės bendrauti su vaiku dėl objektyvių priežasčių, jis iš anksto, prieš 12 val. arba iškart sužinojęs apie tokias priežastis, jei jos atsiranda vėliau nei prieš 12 val. iki bendravimo laiko, praneša apie tai atsakovei trumpąja žinute arba elektroniniu paštu.

55. Atsakovė prašo nustatyti, kad iki vaikas sulauks 6 metų amžiaus, ieškovui nebendravus gyvai su vaiku daugiau nei 30 kalendorinių dienų, ieškovas, prieš pasiimdamas vaiką iš atsakovės, pirmuosius tris kartus turi atsakovės nuožiūra pabendrauti su vaiku dalyvaujant atsakovei. Ieškovas teismo posėdžio metu sutiko, kad, jei būtų nesimatęs su vaiku daugiau nei 30 d., pirmame pasimatyme su vaiku dalyvautų atsakovė, nurodė, kad jam grįžus po paskutinio išvykimo į darbą, pati atsakovė, jiems kartu pabuvus su vaiku vieną valandą, išleido vaiką vykti su juo. Nors atsakovė teigė, kad vaikas tuomet verkė, pati patvirtino, kad gavęs žaislą apsiramino, kas rodo, jog ieškovas geba pasirūpinti vaiku ir jį nuraminti. Išvada teikianti institucija nurodė, kad šis klausimas neturi būti paliktas atsakovės nuožiūrai. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui sutinkant, teismas nustato, kad iki vaikas sulauks 6 metų amžiaus, ieškovui nesimačius su juo daugiau nei 30 dienų iš eilės, pirmame jo ir vaiko susitikime (pirmą dieną, jei susitikimas vyksta su nakvyne), turi teisę dalyvauti atsakovė.

56. Atsakovė taip pat prašo nustatyti, kad jeigu ieškovas pagal nustatytą bendravimo tvarką jam priklausančią bendrauti su vaiku dieną daugiau kaip 30 min. vėluoja paimti vaiką, praranda galimybę tą dieną, šventę ar savaitgalį bendrauti su vaiku. Ieškovas su tokia bendravimo tvarkos nuostata nesutiko, jo atstovas nurodė, kad tokiu būdu, uždraudžiant bendravimą, būtų baudžiamas vaikas. Išvadą teikianti instituciją šią nuostatą taip pat kritikavo, kaip užkertančią kelią vaiko bendravimui su tėvu. Teismas sutinka, kad tokios nuostatos numatymas neatitiktų vaiko interesų. Vėlavimas pats savaime negali būti pagrindu išvis uždrausti bendravimą, atsakovė nenurodė jokių konkrečių atvejų kuomet ieškovas piktybiškai vėlavo pasiimti vaiką, todėl nėra pagrindo manyti, kad tai darytų ateityje. Esant tokioms aplinkybėms, nurodyta nuostata nenustatoma.

59. Ieškovas turi galimybę įsitikinti vaiko sveikatos būkle naudodamasis prieiga prie e-sveikatos portalo, todėl pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė turės galimybę piktnaudžiauti be pagrindo neleisdama jam bendrauti su vaiku ar kad ji turi pareigą teikti jam gydytojo pažymas dėl ligos, nėra.

60. Atsakovė prašė nustatyti, kad, ieškovui bendraujant su vaiku nedalyvaujant atsakovei, ieškovas turi sudaryti sąlygas atsakovei susisiekti su vaiku telefonu ir suteikti jai informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt., kad įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus, ieškovas turi nedelsiant informuoti apie tai atsakovę telefonu, kad ieškovas, bendraudamas su vaiku, turi užtikrinti vaiko dienos ir poilsio režimą, kuris įprastas vaikui gyvenant pas atsakovę. Ieškovas sutiko sudaryti galimybę atsakovei susisiekti su vaiku jo bendravimo metu, užtikrinti vaikui įprastą režimą. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nurodyti atsakovės reikalavimai yra pertekliniai, deklaratyvūs ir neįmanomi vykdyti priverstinai, o juos tenkinus, atitinkamos pareigos turėtų būti numatytos ir atsakovei.

64. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas nustato ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su vaiku, ieškovui esant Lietuvoje:

13) Ieškovui nesimačius su vaiku daugiau nei 30 dienų iš eilės, atsakovė turi teisę dalyvauti pirmame ieškovo ir vaiko susitikime (pirmą dieną, jei susitikimas vyksta su nakvyne), iki vaikas sulauks 6 metų amžiaus.

14) Ieškovo bendravimo su vaiku metu, ieškovas turi sudaryti sąlygas atsakovei susisiekti su vaiku telefonu.

15) Šalys turi nedelsiant informuoti viena kitą telefonu, įvykus nelaimingam atsitikimui su vaiku ar vaikui susirgus.

67. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprašo priteisti iš atsakovės jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Sprendžiamas klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.