Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Aistė Mikulėnienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas atskirųjų skundų nagrinėjimo išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

10. Apeliacijos objektas – Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria teismas atsisakė dalyje priimti pareiškėjo skundą nesilaikius ikiteisminės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, kitoje dalyje – kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, ir netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus, pagrįstumo ir teisėtumo patikra.

Dėl ikiteisminės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos

11. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl pirmojo ir trečiojo skundo prašymų atsakė priimti konstatavęs, kad pareiškėjas, teikdamas teismui skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės 2024 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymo Nr. S-24-104-38741 ir antstolio 2024 m. rugpjūčio 2 d. prašymo Nr. S-24-104-38736 suteikti leidimą įeiti į skolininko būstą, prieš kreipdamasis į teismą nesilaikė ikiteisminės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos.

12. Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis) per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013, 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2014).

13. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas (apeliantas) skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės 2024 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymo Nr. S-24-104-38741 ir antstolio 2024 m. rugpjūčio 2 d. prašymo Nr. S-24-104-38736 suteikti leidimą įeiti į skolininko būstą el. laišku adresavo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams, o el. laiško kopiją persiuntė antstolei Aistei Mikulėnienei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes pareiškėjo skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pirmiausia turėjo būti paduotas antstolei (CPK 510 straipsnio 2 dalis) ir tik antstolei atsisakius patenkinti skundą, antstolės patvarkymu jis būtų persiųstas teismui. Pažymėtina, kad tiesiogiai kreiptis į teismą ir ginčyti antstolio veiksmus galima tik tuo atveju, jeigu antstolis per penkias darbo dienas skundo neišnagrinėja arba jo neperduoda teismui, su skundu pateikiant antstolio neišnagrinėtą arba neperduotą teismui skundą (CPK 510 straipsnio 3, 4 dalys).

Dėl teismo nutarties, kuri negali būti apskundimo objektu

14. Apeliantas teismui pateiktu skundu pirmosios instancijos teismo taip pat prašė panaikinti teismo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį (civilinė byla Nr. e2VP-7281-1027/2024), kuria netenkinti antstolės 2024 m. rugpjūčio 2 d. Nr. S-24-104-38736 prašymas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams suteikti leidimą įeiti į skolininko būstą.

15. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tačiau CPK 615 straipsnis, reglamentuojantis skolininko gyvenamųjų ir kitų patalpų apžiūrą, taip pat antstolio patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarką nenumato, kad teismo nutartis, kuria leista ar atsisakyta leisti įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1613-513/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1544-643/2019; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1494-661/2019; Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1751-1043/2021; kt.).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-7281-1027/2024 negali būti apskundimo objektu ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

17. Pareiškėjas su teismui vykdymo procese pateiktais prašymais, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau pasisakė, teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese – uždrausti antstolei Aistei Mikulėnienei atlikti vykdymo veiksmus, susijusius su buto su rūsiu 3,99 kv. m., pažymėtu R-48, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), realizavimu atlikti vykdymo veiksmus, kuriuo siekia sustabdyti antstolės vykdomą skolų išieškojimą iš pareiškėjo turto suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos, M. K. naudai.

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; kt.).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nesilaikius ikiteisminės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos ir kitoje dalyje pripažinus, kad prašoma panaikinti nutartis negali būti apskundimo objektu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai), nėra pagrindo spręsti ir dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vykdymo procese pareiškėjas, siekdamas išlaikyti ginčo nekilnojamojo turto statusą, su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą gali kreiptis į antstolį CPK 625 straipsnio pagrindu. Antstoliui netenkinus pareiškėjo prašymo, vykdomojoje byloje pareiškėjas gali skųsti antstolio veiksmus ir prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 510 straipsnio 1-2 dalys). Nagrinėjamoje situacijoje apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl skundžiamos nutarties ir atskirojo skundo argumentų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir netenkindamas prašymo stabdyti vykdymo veiksmus, iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-6085-1005/2024, palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.