Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“, R. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

1.1. pripažinti hipoteką, kurios identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jos pakeitimais dalyje, pagal kurią yra įkeistas E. L. ir R. L. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigusia;

1.2. priteisti ieškovui iš atsakovių likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Laugina“ ir LUAB „Kontmena“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, jas atlyginant iš likviduojamų bendrovių administravimo išlaidų sąmatos.

2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi LUAB „Laugina“ procesinė padėtis iš atsakovės pakeista į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų.

3. Ieškovo teigimu, jis yra LUAB ,,Laugina“ kreditorius ir savininkas. LUAB „Kontmena“ naudai buvo įkeista LUAB „Laugina“ nuosavybės teise priklausančių 14 butų, o už tinkamą LUAB „Laugina“ prievolių įvykdymą LUAB „Kontmena“ naudai yra įkeisti ir ieškovui nuosavybės teise priklausantys du butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). LUAB „Kontmena“ nemokumo administratorius M. K. vykdė LUAB „Laugina“ nuosavybės teise priklausančių butų pardavimą varžytynėse. Įkeistas LUAB „Laugina“ turtas buvo realizuotas už 2 402 040 Eur sumą, o LUAB „Laugina“ prievolės LUAB „Kontmena“ dydis sudarė 943 759,48 Eur. Todėl ieškovui ir trečiajam asmeniui R. L. priklausančio nekilnojamojo turto tolesnis apsunkinimas yra perteklinis ir turi būti panaikintas.

4. Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. sausio 13 d., metu ieškovas ir atsakovė pateikė bendrą prašymą sustabdyti šią bylą iki kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-659-555/2026. Prašymas grindžiamas argumentais, kad šioje byloje 2025 m. lapkričio 10 d. 13 val. paskirtas bylos nagrinėjimas iš esmės jau buvo atidėtas dėl to, jog per teismo skirtą laiką šalims nepavyko pasiekti taikaus susitarimo dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių – LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus M. K. neteisėto neveikimo. Kreditorių susirinkimas ginčui aktualiu klausimu buvo sušauktas tik 2025 m. gruodžio 10 d. Nors kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas, teikiantis pagrindą šalims tartis dėl taikaus šioje byloje kilusio ginčo išsprendimo, ir nė vienas kreditorius susirinkimo sprendimo dėl LUAB „Kontmena“ hipoteka užtikrinto reikalavimo tenkinimo nepateikė, visgi skundą pateikė LUAB „Laugina“, veikdama per nemokumo administratorių M. K.. Tuo atveju, jeigu būtų patenkintas nemokumo administratoriaus M. K. skundas, abejotina, ar šalims pavyktų pasiekti taikų sprendimą šioje byloje. Todėl iki kol nagrinėjama byla Nr. eB2-659-555/2026 dėl LUAB „Kontmena“ prisidėjimo prie administravimo išlaidų dydžio, tikslinga nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 22 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2-896-925/2026 nagrinėjimą iki kol bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-659-555/2026, įpareigojo šalis informuoti teismą apie bylos sustabdymo pagrindo pasibaigimą.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė atsakovei apsvarstyti galimo taikaus šios bylos išsprendimo pasiūlymą, kurį gavusi, atsakovė kreipėsi į LUAB „Laugina“ nemokumo administratorių M. K., prašydama sušaukti LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimą spręsti klausimo dėl LUAB „Kontmena“ hipoteka užtikrinto reikalavimo patenkinimo. Kaip nurodė ieškovo bei atsakovės atstovai ir kaip matyti iš Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. eB2-659-555/2026, iki kurios išnagrinėjimo šalys prašo stabdyti šią civilinę bylą, duomenų, 2025 m. gruodžio 10 d. LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas „patvirtinti 160 124,60 Eur sumą administravimo išlaidoms apmokėti, skiriamą sumą iš hipoteka užtikrinto reikalavimo, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos išmokėti hipotekos kreditoriui 683 634,88 Eur sumą“. Šalių teigimu, LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo nutarimas leistų šalims tartis dėl taikaus nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo išsprendimo, tačiau LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius šį nutarimą apskundė teismui, todėl nėra aiškios (apibrėžtos) šalių deryboms aktualios aplinkybės, atitinkamai, nėra galimybės priimti galutinio sprendimo dėl taikos sutarties šioje civilinėje byloje (ne)sudarymo.

7. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-659-555/2026 yra nagrinėjamas LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus skundas dėl 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Minėtoje byloje sprendžiamas finansinio pobūdžio klausimas dėl LUAB „Kontmena“ prisidėjimo prie bankroto administravimo išlaidų dydžio, t. y. klausimas dėl bankroto procese patirtų administravimo išlaidų paskirstymo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje bus sprendžiama, ar ieškovo prievolę atsakovei LUAB „Kontmena“ galima pripažinti pasibaigusia. Įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos dalyką, teismas sutiko su trečiojo asmens LUAB „Laugina“ pozicija, kad šioje byloje pats teismas gali savarankiškai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumu. Todėl nėra ir pagrindo vertinti, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-659-555/2026 gali turėti prejudicinę arba įrodomąją reikšmę sprendžiant klausimą dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia šioje civilinėje byloje. Privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, priešingai nei teigia šalys, šiuo atveju neegzistuoja.

8. Tačiau, teismo vertinimu, šalių nurodytos kitos civilinės bylos Nr. eB2-659-555/2026 išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su šalių galimybėmis sudaryti taikos sutartį šioje civilinėje byloje. Ir nors, kaip pagrįstai pažymėjo trečiasis asmuo LUAB „Laugina“ atsiliepime į šalių prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, subjektyvus šalių interesas derėtis ar nesiderėti dėl taikos sutarties sudarymo nėra kliūtimi teismui nagrinėti bylą iš esmės, svarbu dar ir tai, kad šalys turi turėti realią (objektyvią) galimybę pačios laisvai nuspręsti dėl bylos užbaigimo būdo – nagrinėjant bylą iš esmės ar sudarant taikos sutartį. Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-659-555/2026 nagrinėjamas ginčas tiesiogiai riboja šalių galimybes tartis dėl taikos sutarties sudarymo nagrinėjamoje civilinėje byloje, t. y. taikos sutarties sudarymas šioje civilinėje byloje yra priklausomas ne tik nuo pačių šalių valios (apsisprendimo), bet ir nuo civilinės bylos Nr. eB2-659-555/2026 išsprendimo rezultato. Siekiant sudaryti galimybę pačioms ginčo šalims laisvai nuspręsti dėl bylos užbaigimo būdo, nedidinant bylinėjimosi išlaidų, būtina ir tikslinga stabdyti šią civilinę bylą iki kol įsiteisės procesinis sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-659-555/2026 (CPK 7, 13 straipsniai, 42 straipsnio 1 dalis, 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Trečiasis asmuo LUAB „Laugina“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ir atsakovės LUAB „Kontmena“ prašymo netenkinti ir atsisakyti sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-896-925/2026, priteisti trečiajam asmeniui LUAB „Laugina“ iš ieškovo E. L. ir atsakovės LUAB „Kontmena“ bylinėjimosi išlaidas, jas atlyginant iš LUAB „Kontmena“ administravimui skirtų lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia pareiškė dar tebenagrinėjant LUAB „Laugina“ nemokumo bylą, o šis ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kurios jau buvo išnagrinėtos arba yra nagrinėjamos LUAB „Laugina“ bankroto ar susijusiose bylose. Tačiau Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-659-555/2026 nebus nustatinėjama aplinkybė dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia. Todėl nėra objektyvaus pagrindo nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymui, tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ši byla galėtų būti nagrinėjama ir išspręsta savarankiškai, o kitos bylos baigtis neturi prejudicinės ar įrodomosios reikšmės.

9.2. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu neatitinka CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto būtinybės kriterijaus ir iš esmės paverčia bylos sustabdymą šalių derybinės strategijos (taktikos) instrumentu. Taikos sutarties galimybė bei tai, kad šalims būtų patogiau derėtis po kitos bylos baigties, nėra savaime pakankamas pagrindas sustabdyti nagrinėjamą bylą iki kitoje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo. Taikos sutartis yra šalių teisė, kuri gali būti įgyvendinama bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu. Subjektyvus šalių interesas derėtis ar nesiderėti nesudaro kliūties ginčą išnagrinėti iš esmės. Ieškovo ir atsakovės prašymas iš esmės grindžiamas ne objektyviu teisiniu būtinumu, o subjektyviomis prielaidomis.

9.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo ir turi kitus procesinius instrumentus, kurie leidžia sudaryti sąlygas taikiam šio ginčo sprendimui, neįšaldant bylos neapibrėžtam laikui, pavyzdžiui, posėdžio atidėjimą, terminų nustatymą deryboms, įpareigojimą pateikti pozicijas dėl taikos ir pan. Pasirinktas būdas (bylos sustabdymas) yra neproporcinga priemonė, pažeidžianti proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principus. Šioje situacijoje bylos sustabdymas taip pat sukuria realią riziką, kad procesas bus naudojamas kaip taktinis instrumentas, sprendimas palaukti kitos bylos pabaigos gali tapti patogia priemone vilkinti nagrinėjamos bylos eigą, nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad iš esmės nagrinėti bylą galima nedelsiant.

9.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino trečiojo asmens LUAB „Laugina“ procesinį interesą, susijusį su jo nemokumo proceso aplinkybėmis, kreditorių sprendimais ir ginčais, neįvertino ir to, kad LUAB „Laugina“, aiškiai prieštaravusios bylos sustabdymui, dalyvavimas šioje byloje nėra formalus. Taip pat nebuvo įvertinta, kad bylos sustabdymas riboja galimybę bylą išspręsti per protingą terminą ir apginti trečiojo asmens interesus susijusiame ginče. Todėl trečiojo asmens interesas, kad procesas nebūtų nepagrįstai užšaldytas, turėtų būti vertinamas kaip reikšmingas.

9.5. Skundžiama nutartis sudaro sąlygas proceso vilkinimui, juo labiau kad ieškovas vilkina ir LUAB „Laugina“ bankroto procesą bei skolų iš jo išieškojimo LUAB „Laugina“ naudai proceso vykdymą. Ieškovas inicijuoja daugybę teisminių ginčų prieš LUAB „Laugina“ ir jos nemokumo administratorių. Ieškovas ir atsakovė inicijuoja nepagrįstus procesus teisme, siekdami nušalinti teismus, teisėjus, teikdami nepagrįstus prašymus, skundus, ieškinius, siekdami atstatydinti visus paskirtus LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius. Teismai ne kartą jau yra konstatavę ieškovo vykdomą LUAB „Laugina“ bankroto proceso, vykstančio jau 9 metus, vilkinimą, o atsakovei dėl veikimo prieš sklandų nemokumo procesą ne kartą buvo skirtos baudos. Ieškovas neturi siekio bendradarbiauti ir užbaigti nemokumo procesą.

10. Ieškovas E. L. atsiliepime prašo trečiojo asmens LUAB „Laugina“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-659-555/2026 jau yra paskirta nagrinėti, ir net jeigu bus atidėtas teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas ar paskelbta nutartis bus apskųsta, minėta byla bus išnagrinėta greičiau nei LUAB „Laugina“ atskirasis skundas. Todėl nėra suprantamas atskirojo skundo pateikimo tikslas.

10.2. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-659-555/2026 nagrinėjamas klausimas, kokia apimtimi LUAB „Kontmena“ turi prisidėti prie LUAB „Laugina“ administravimo išlaidų dengimo. Kuo didesnė dalis bus nustatyta, tuo mažesne apimtimi bus patenkintas jos hipoteka užtikrintas reikalavimas, tad tikėtina, LUAB „Kontmena“ gali bandyti likusią sumą išieškoti iš įkaito turėtojo – ieškovo. Ir atvirkščiai, kuo mažesnė suma bus nustatyta, arba net jei tokia suma nebus nustatyta iš viso, gali būti, kad šios bylos nagrinėjimas nebeteks prasmės – nes ieškovas gali tokią sumą (jei ji bus nustatyta nedidelė) sumokėti ir dėl to šalys susitars taikiai nepatirdamos bylinėjimosi išlaidų. Taigi, nuo kitos bylos baigties priklausys, ar ieškovo reikalavimas turi pagrindą. Susijusioje byloje bus atsakyta į nagrinėjamą klausimą, nes pirmosios instancijos teismas nėra pajėgus šio klausimo išspręsti savarankiškai šioje byloje (tai patenka išskirtinai į LUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo diskreciją).

10.3. Šalys yra dispozityvios nuspręsti dėl bylos vedimo. Inicijuojant šią bylą, civilinės bylos Nr. eB2-659-555/2026 dar nebuvo, ją inicijavo pati LUAB „Laugina“. Ieškovas LUAB „Laugina“ atskirąjį skundą vertina kaip nesąžiningą, nes bylos stabdymo poreikis atsirado tik dėl pačios LUAB „Laugina“ pradėtos civilinės bylos ir galimos jos įtakos šios civilinės bylos eigai bei šalių teisių apimčiai, strategijai byloje, teisių gynimo būdams.

10.4. Civilinę bylą Nr. eB2-659-555/2026 inicijavo LUAB „Laugina“, kurios nemokumo administratorius vienintelis pastaraisiais metais ginčija kreditorių sprendimus, ir kurio neveikimas, netenkinant kreditorių reikalavimų, nulėmė ir šios bylos pradėjimą. LUAB „Laugina“ turi pakankamai lėšų padengti hipoteka užtikrintą atsakovės reikalavimą, tačiau tai nėra daroma išimtinai tik dėl nemokumo administratoriaus veiksmų (neveikimo). Siekdamas, kad nemokumo administratorius vykdytų pagal įstatymą jam tenkančias funkcijas ir kad ieškovo turtui būtų panaikinti apribojimai, ieškovas patiria išlaidas, kadangi ne visos bylos yra laimimos. LUAB „Laugina“ yra išleidusi apie 0,5 mln. Eur bylinėjimuisi, mokėdama kelioms advokatų kontoroms, ji turi žymiai didesnius resursus ginti nemokumo administratorių M. K., nei jų turi ieškovas, priešindamasis jo neteisėtiems veiksmams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 162³ straipsnyje nurodyta, kad bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šio instituto paskirtis yra pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

12. Įstatymas pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, kadangi CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama tik teisė, o ne pareiga sustabdyti nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008; 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-403/2024, 39 punktas).

13. Pagal CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą tais atvejais, kai teismas pripažįsta bylos sustabdymo būtinumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, naudodamasis įstatymų leidėjo suteikta diskrecija, skundžiama nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei LUAB „Kontmena“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia sustabdė būtent CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu. Teismas pripažino, kad sustabdymo būtinumą pagrindžia Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-659-555/2026, kurios išsprendimas tiesiogiai susijęs su šalių galimybėmis sudaryti taikos sutartį nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija stokoja pagrįstumo.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad turi būti ginama ne tik bylos šalių, bet ir kitų tos bylos procese dalyvaujančių asmenų, su kurių teisėmis ar pareigomis yra susijęs nagrinėjamas ginčas, teisė į operatyvų, be pagrindo nevilkinamą teismo procesą (CPK 7 straipsnis). Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant, o bylą sustabdžius, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012, 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020, 23 punktas).

15. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra pasisakęs tokiu aspektu, kad nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91).

16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas civilinę bylą Nr. eB2-659-555/2026 jau išnagrinėjo bei 2026 m. kovo 5 d. nutartimi nemokumo administratoriaus M. K. skundą dėl atsakovės (nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens) LUAB „Laugina“ 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo patenkino – panaikino atsakovės LUAB „Laugina“ 2025 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Minėtoje byloje kreditorė LUAB ,,Kontmena“ (nagrinėjamos bylos atsakovė) pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties. Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. balandžio 23 d. 9 val. jau yra paskirtas teismo posėdis dėl kreditorės LUAB ,,Kontmena“ atskirojo skundo nagrinėjimo. Taigi, civilinėje byloje, dėl kurios skundžiama nutartimi buvo sustabdyta nagrinėjama byla, jau yra priimta teismo nutartis, tačiau ji dar nėra įsiteisėjusi.

17. Pasisakant dėl teismo diskrecijos sustabdyti bylą fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu byla gali būti stabdoma tik išimtiniais atvejais, teismui įsitikinus, jog bylą stabdyti yra būtina. Kaip minėta, aiškiai turi būti identifikuotas ir abiejų bylų (stabdomos ir tos, dėl kurios yra sustabdoma) ryšys. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-659-555/2026 nagrinėjamas ginčas šiuo atveju tiesiogiai riboja šalių galimybes tartis dėl taikos sutarties sudarymo nagrinėjamoje civilinėje byloje, t. y. taikos sutarties sudarymas šioje civilinėje byloje yra priklausomas ne nuo pačių šalių valios (apsisprendimo), tačiau tiesiogiai susijęs su civilinės bylos Nr. eB2-659-555/2026 išsprendimo rezultatu ir nuo jo priklausomas (žr. skundžiamos nutarties 11 punktą), neįvardijo, kokią konkrečią tiesioginę įtaką nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui išspręsti gali turėti vienokia ar kitokia bylos, kurioje nagrinėjamas ginčas dėl nemokumo (bankroto) byloje susidariusių administravimo kaštų paskirstymo, baigtis, bylos sustabdymo poreikį iš esmės susiedamas tik su galimybės šalims derėtis sudarymu. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo pozicija prieštarauja bylos sustabdymo instituto esmei ir jo paskirčiai, todėl vien dėl šios priežasties skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinės bylos Nr. eB2-659-555/2026 dėl bankroto byloje susidariusių administravimo išlaidų paskirstymo išnagrinėjimo rezultatas negali nulemti išvados dėl objektyvių kliūčių nagrinėti šią civilinę bylą buvimo, o vien galimybės šalims tartis dėl taikos sutarties pasirašymo sudarymo tikslas negali pagrįsti bylos sustabdymo poreikio ar tokios būtinybės konstatavimo, negali paneigti ir šio procesinio instituto taikymo išimtinumo. Toks tikslas, kurį skundžiamoje nutartyje, sustabdydamas bylos proceso eigą, yra nurodęs pirmosios instancijos teismas (iš esmės dar tik galimos šalių derybos dėl ginčo dalyko), gali būti įgyvendinamas ir taikant kitas procesinės priemones, be kita ko, teismo posėdžio atidėjimą. Todėl ir tokie atskirojo skundo argumentai pripažintini pagrįstais. Neabejotina, kad šalys ir bet kurioje vykstančio teisminio proceso stadijoje gali tartis dėl taikos sutarties sudarymo bei tokią savo teisę (sudaryti taikos sutartį) įgyvendinti. Visgi, kaip nurodyt pirmiau, ši galimybė tiesiogiai nesietina su būtinybės stabdyti civilinę bylą konstatavimu, nes tai aiškiai neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

19. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamos bylos sustabdymas nebuvo pateisinamas proceso trukmės, koncentracijos ir ekonomiškumo aspektais, neatitiko bylos sustabdyto instituto taikymo tikslų. Pripažinus nepagrįstą nagrinėjamos bylos sustabdymą, dėl kitų šalių argumentų, kaip jau teisiškai nereikšmingų, nepasisakytina. Nepasisakytina ir dėl LUAB „Laugina“ prašymo priteisti jai iš šalių bylinėjimosi išlaidas, nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo rezultato. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas pagal šią teisės normą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-7-701/2018, 20 punktas)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo E. L. ir atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.