- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1389-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15261-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. V. ir atsakovo A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovui A. G. dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, -
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti 2018-04-15 tarp šalių sudarytą transporto priemonės „Saiting 800f“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) ir taikyti dvišalę restituciją; transporto priemonę grąžinti atsakovo nuosavybėn, įpareigojant atsakovą per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos transporto priemonę savo lėšomis atsiimti iš ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); iš atsakovo ieškovui priteisti 3 100,00 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 100,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo ieškovui priteisti 476,37 Eur patirtų nuostolių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 476,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad internetiniame tinklapyje www.rinka.lt aptiko skelbimą, jog už 3 500,00 Eur parduodama transporto priemonė – bagis SAITING ST800F-2 (toliau – bagis), apie defektus skelbime nenurodyta jokių aplinkybių. Ieškovas telefonu susisiekė su transporto priemonės pardavėju (atsakovu), šis paaiškino, kad bagis yra nepriekaištingos techninės būklės, neturi jokių trūkumų ir defektų. Po pokalbio telefonu, susitarta susitikti Vilniuje, kad transporto priemonę apžiūrėti tiesiogiai. Atvykus ieškovui į Vilnių, jis paviršutiniškai apžiūrėjo transporto priemonę, paaiškėjo, kad neveikia žibintai, garsinis signalas, nėra atlikta techninė apžiūra. Ieškovas pasiūlė atsakovui šiuos defektus pašalinti, ir, jeigu transporto priemonė nenustačius kitų defektų praeis techninę apžiūrą, jis šį bagį pirks. Būsimo sandorio užtikrinimui ieškovas atsakovui perdavė 100,00 Eur dydžio avansą. Atsakovas telefonu ieškovą informavo, kad bagiui 2018-04-12 buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu patvirtinta, kad transporto priemonė yra be defektų. Tuomet buvo susitarta susitikti 2018-04-15 Klaipėdoje autobusų stotyje ir sudaryti sandorį. Šalims susitikus Klaipėdoje, ieškovas atsakovo detaliai klausinėjo apie bagio stovį, buvusius gedimus, ridą. Tačiau atsakovas patikino, kad bagis yra puikios techninės būklės ir atitinkantis visus reikalavimus, taikomus tokiai transporto priemonei, tai įrodinėjo vos prieš kelias dienas atlikta bagio technine apžiūra. Šalių galutinai buvo susitarta, kad atsakovas bagį ieškovui parduos už 3 100,00 Eur, t. y. nuo pradinės kainos nuleis 400,00 Eur. Susitarus, atsakovas itin paskubomis užpildė 2018-04-15 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko transporto priemonę. Sutartyje atsakovas nurodė 2 300,00 Eur kainą. Ieškovas pasirašė Sutartį ir atsakovui perdavė grynais likusius 3 000,00 Eur. Po sudaryto sandorio ieškovas nupirktu bagiu iš Klaipėdos išvažiavo link Kretingos, tačiau nuvažiavus vos 4 kilometrus, bagis užgeso ir daugiau nebeužsivedė. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo pavarų dėžės defektas.
3. Sugedus bagiui, ieškovas nedelsiant susisiekė su atsakovu, pasiūlė nutraukti sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ir jam grąžinti sumokėtas pinigines lėšas. Tačiau atsakovas tai padaryti kategoriškai atsisakė. Atsakovui atsisakius nutraukti sutartį, 2018-04-19 ieškovas bagį nutransportavo į Kretingoje esančią UAB „Transkona“, tikslu pakartotinai atlikti transporto priemonės techninės būklės įvertinimą. Apžiūrint buvo nustatyta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, yra su dideliais defektais.
4. Po atliktos techninės apžiūros, 2018-04-23 bagis buvo defektuotas UAB „Motodiada“, kur taip pat buvo nustatyti itin dideli defektai. Buvo nustatyta, jog siekiant bagį suremontuoti, būtina investuoti apie 5 834,00 Eur.
5. Atsakovui telefonu kategoriškai atsisakius nutraukti sutartį bendru sutarimu, ieškovas 2018-04-27 atsakovui išsiuntė pretenziją dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Šia pretenzija ieškovas pranešė atsakovui, kad vienašališkai nutraukia 2018-04-15 dieną sudarytą Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir prašė per 10 dienų atsiimti bagį iš ieškovo gyvenamosios vietos, grąžinti už šią transporto priemonę sumokėtą 3 100,00 Eur dydžio kainą bei 676,37 Eur dydžio patirtus nuostolius. Viso 3 776,37 Eur.
6. Iš atsakovo 2018-05-10 gautas atsakymas į pretenziją, kuriame nurodyta, kad sutinkama už parduotą transporto priemonę grąžinti 2 300,00 Eur, t. y. tą sumą, kuri nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje, nepripažįstama už šią transporto priemonę gavus 3 100,00 Eur, nurodoma, kad ieškovas savo lėšomis bagį turi pristatyti į Vilniaus miestą.
7. Ieškovo nustatyti automobilio defektai rodo, kad pardavėjas A. G. nesąžiningai ir neteisingai užpildydamas imperatyvias pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, nuo pirkėjo I. V. neteisėtai nuslėpė bagio defektus, t. y. pardavė transporto priemonę kaip be defektų, nors bagis turėjo esminių trūkumų, kurių nepašalinus ši transporto priemonė negali dalyvauti eisme. Taigi, atsakovas ieškovui pardavė sutarties sąlygas ir įprastus reikalavimus neatitinkantį daiktą. Nurodyti automobilio trūkumai pirkimo – pardavimo metu nebuvo akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs.
8. Nurodė, kad ieškovas bagio negali pristatyti atsakovui, nes tai būtų susiję su didelėmis tam skirtos autotransporto priemonės samdymo išlaidomis. Dėl šių priežasčių transporto priemonė grąžintina atsakovui, įpareigojant jį per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bagį savo lėšomis atsiimti iš ieškovo gyvenamosios vietos.
9. Ieškovas dėl atsakovo kaltės įsigijęs netinkamos kokybės daiktą – bagį ir jam atsisakius geranoriškai atsiimti transporto priemonę bei gražinti visą sumokėtą kainą, turėjo papildomų išlaidų: UAB „Pajūrio autorika“ už bagio rinkos vertės nustatymą sumokėjo 150,00 Eur; UAB „Transkona“ už bagio techninę apžiūrą – 6,37 Eur; UAB „Motodiada“ už bagio defektavimą – 200,00 Eur; už tralo nuomą ieškovas išleido 120,00 Eur. Iš viso ieškovas jau ieškinio teismui pateikimo dienai yra patyręs nuostolių už 476,37 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad transporto priemonės įsigijimą už 2300 Eur, o ne 3100 Eur sumą patvirtina sudaryta sutartis. Kelios dienos iki bagio pardavimo, jis skambino ieškovui ir pranešė, kad bagis turi problemų su greičio dėže, todėl nuleido transporto priemonės pardavimo kainą.
11. Atsakovas nurodė, jog jam važiuojant į techninės apžiūros stotį, sugedo bagio greičių dėžė, nebuvo galima įjungti pavarų. Jis paskambino pažįstamui, remontuojančiam automobilius ir paprašė pagalbos. Bagio nesutaisius, paprašė kito pažįstamo nutempti bagį iki serviso. Tuomet paskambino ieškovui ir pasakė, jog bagio neparduos, kadangi negali įjungti pavaros. Paprašė atsiųsti sąskaitos numerį, kad galėtų grąžinti sumokėtą avansą. Nurodė, jog bagį atitempus iki serviso, automobilis pradėjo veikti. Tuomet jis skambino ieškovui, tačiau pastarojo telefonas buvo išjungtas. Pabandė važiuoti, viskas veikė nepriekaištingai. Kitą dieną paskambino ieškovui, pasakė, kad viskas veikia ir bandys iš Vilniaus atvažiuoti į Klaipėdą su bagiu. Kitą dieną praėjo techninę apžiūrą ir nuvažiavo savo eiga į Klaipėdą. Kelyje nebuvo gedimų, todėl jų ir nenurodė sutartyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė tarp ieškovo ir atsakovo 2018-04-15 sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikė dvišalę restituciją – transporto priemonę (bagį) „Saiting 800f“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžino atsakovo A. G. nuosavybėn, įpareigojant atsakovą per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos transporto priemonę savo lėšomis atsiimti iš ieškovo I. V. gyvenamosios vietos; iš atsakovo A. G. ieškovui I. V. priteisė 2400,00 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2400,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei 847,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2018-04-15 sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas pardavė ieškovui transporto priemonę „Saiting 800f“, yra vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis ((civilinio kodekso - toliau CK) 6.350 straipsnio 1 dalis)). Teismas taip pat nustatė, kad transporto priemonė turėjo pavarų dėžės defektą, kuris atsakovui buvo žinomas iki sutarties sudarymo, taip pat, kad po sutarties sudarymo praėjus maždaug 30 min., atsakovas buvo informuotas, jog neveikia pavarų dėžė.
14. Teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog ieškovas siekė įsigyti tvarkingą transporto priemonę, kurią galėtų naudoti pagal paskirtį, todėl atsakovo aiškinimas, jog ieškovas sutiko pirkti transporto priemonę su pavarų dėžės defektu, įvertino kaip prieštaraujančius logikai. Teismas šalių paaiškinimais nustatė, jog atsakovas siūlė prisidėti prie transporto priemonės remonto, pasidalinant remonto išlaidas, kas papildomai įrodo, jog ieškovas nebuvo informuotas apie greičio dėžės defektus.
15. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovas įrodė, kad transporto priemonė turėjo greičio dėžės defektą, ir pastarasis defektas egzistavo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o atsakovas neįrodė, kad transporto priemonės trūkumas (greičio dėžės defektas) buvo toks akivaizdus, kad kiekvienas atidus pirkėjas būtų jį pastebėjęs ir be specialaus tyrimo. Teismas konstatavo, jog atsakovas padarė esminį sutarties pažeidimą, nes: ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi; bagio greičio dėžės defektas paaiškėjo praėjus maždaug po 30 min. po sutarties sudarymo. Atsakovas, nuslėpdamas nuo ieškovo informaciją apie parduodamos transporto priemonės greičio dėžės defektus, elgėsi nesąžiningai; todėl sutartis turi būti nutraukta, šalys grąžinamos į padėtį iki sutarties sudarymo.
16. Teismas dėl ieškovo argumentų, susijusių su kitais transporto priemonės trūkumais, kuriuos vėliau nustatė UAB „Transkona“, 2018-04-19 techninė apžiūra ir 2018-04-23 UAB „Motodiada“, pažymėjo, jog ieškovo nurodyti išoriniai važiuoklės, kėbulo ir kt. trūkumai dėl perkamo daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, kreipiantis į atitinkamus specialistus, todėl jų buvimas nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas.
17. Dėl ieškovo prašomų priteisti 476,37 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovo kaltės įsigijus netinkamos kokybės daiktą, teismas nurodė, kad nors byloje nustatyta, jog ieškovas 150,00 Eur sumokėjo UAB „Pajūrio autorika“ už bagio rinkos vertės nustatymą; 6.37 Eur UAB „Transkona“ už bagio techninę apžiūrą; 200,00 Eur UAB „Motodiada“ už bagio defektavimą; 120,00 Eur už bagio transportavimą, tačiau ieškovo patirtos išlaidos neturi priežastinio ryšio su konstatuotu transporto priemonės greičio dėžės defektu, t. y., patirtos išlaidos susijusios su ginčo transporto priemonės važiuoklės, kėbulo bei kitais trūkumais, kurie nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti, o duomenų, jog ieškovas būtų patyręs išlaidų, susijusių su greičio dėžės defekto nustatymu, ieškovas nepateikė, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje ir ieškinį tenkinti visiškai; iš atsakovo ieškovui priteisti 3 100,00 Eur ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 3 100,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo 476,37 Eur ieškovo patirtų išlaidų už atliktus bagio vertinimą, defektavimą, techninę apžiūrą, transportavimą; priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. ieškovas nesutinka su dalimi priimto sprendimo, kuri susijusi su sumokėta atsakovui kaina už įsigytą bagį ir nuostolių atlyginimą. Šioje dalyje teismas priėmė nemotyvuotą ir neteisingą sprendimą, iš dalies visiškai netyrė tų rašytinių įrodymų, kuriuos ieškovas teismui pateikė, vertinimus ir išvadas dėl kainos ir nuostolių atlyginimo darė palankius atsakovui, taip pažeisdamas civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalį ir CK 1.5 straipsnį.
18.2. Ieškovas nurodė, kad už bagį faktiškai sumokėjo 3 100,00 Eur, o atsakovas nurodė, kad 2 400,00 Eur. Teismas šioje dalyje neteisingai išsprendė reikalavimą, nesivadovavo teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir ieškovo iniciatyva pakviestų liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė įrodymų pakankamumo taisykle. Pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad tikroji šalių sutarta bagio kaina buvo ne 2 400,00 Eur, o 3 100,00 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas sprendimas šioje dalyje keistinas.
18.3. Byloje yra rašytinis įrodymas, kad internetiniame tinklapyje www.rinka.lt buvo paskelbtas skelbimas, jog šis bagis buvo parduodamas už 3 500,00 Eur. Atsakovas sutiko, kad pradinė bagio kaina skelbime buvo nurodyta 3 500,00 Eur, tačiau kainą neva jis sumažino iki 2 400,00 Eur dėl to, kad bagis turėjo greičių dėžės defektą, tačiau skelbime apie defektus nurodyta nebuvo, sutarties sudarymo momentu atsakovas užtikrino, kad greičių dėžėje defektų nėra. Teismas sprendime nepasisakė apie pateiktą skelbimą, nevertino šio rašytinio įrodymų su kitais įrodymais, dėl ko padarė klaidingą ir neteisingą išvadą apie tikrąją sandorio kainą. Byloje taip pat yra pateiktas UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės vertinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad bagio vidutinė vertė be defektų būtų 5 063,00 eurų, o esant defektams vertė sudarytų vos 685,00 Eur. Šio pateikto rašytinio įrodymo teismas taip pat nevertino, nustatant tikrąją sandorio kainą ir logiškai nesusiejo su kitų įrodymų visetu.
Žemesnės instancijos teismas
18.4. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nepriteisė 476,37 Eur nuostolių atlyginimo, nes ieškovo patirtos išlaidos neturi priežastinio ryšio su konstatuotu transporto priemonės greičio dėžės defektu. Ieškovas nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Nors teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nėra vienareikšmiškos išvados, ar tokio pobūdžio išlaidas galima laikyti kaip nuostolius, ar kaip bylinėjimosi išlaidas, tačiau tik teismas turi teisinį pagrindą tinkamai taikyti įstatymą. Nesutiko su teismo padaryta išvada, kad patirtos ieškovo 476,37 Eur dydžio išlaidos, nesusijusios priežastiniu ryšiu su nagrinėjama byla, nes tikrosios bagio rinkos vertės nustatymas buvo aktualus šioje byloje, be to, atsakovui tvirtinant, kad bagis techniškai tvarkingas, buvo reikalinga išvada dėl techninio bagio stovio; taip pat atlikus defektavimą, nustatyta, kad bagis buvo su defektais; kadangi ginčo transporto priemonė su nustatytais defektais eisme dalyvauti negalėjo, todėl jos transportavimui (atlikti defektavimą, techninę apžiūrą) ieškovui teko samdyti specialią transporto priemonę. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo ir privalėjo spręsti dėl šių 476,37 Eur išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimas
19. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą nurodo su skundu nesutinkantis šiais motyvais:
19.1. Byloje teismas išsamiai tyrė ir nustatė faktines sandorio sudarymo aplinkybes. Nors teismas ir nustatė, kad atsakovas neva neinformavo apelianto apie bagio defektus, tačiau pagrįstai sprendė, kad apelianto ieškinyje nurodytos bagio sandorio sudarymo faktinės aplinkybės yra prieštaringos, neįrodančios, kad už bagį buvo sumokėta 3100 Eur, o ne sutartyje nurodyta kaina.
19.2 Apeliantas savo valia sudarė bagio pirkimo ir pardavimo sandorį, šį sandorį pasirašydamas ir tokiu būdu sutikdamas su sandorio sąlygomis, taip pat ir sutartyje nurodyta kaina. Apeliantas neįrodinėjo aplinkybių, kad jis buvo neteisėtu būdu verčiamas sudaryti sandorį arba, kad sandoryje kaina nurodyta esant apgaulei ar kitom aplinkybėm, kurios galimai įtakotų sandorio neteisėtumą. Apeliantas teigė, kad neva sandoris buvo sudarytas paskubomis ir kad apeliantui esą tiesiog nebuvo galimybės sutartyje nurodyti kitą, nei nurodyta sutartyje, sandorio kainą. Tačiau teismas pagrįstai nustatė, kad sutarties šabloną turėjo pats apeliantas.
19.3. Nesutiko su kitais apeliacinio skundo argumentais dėl nuostolių dydžio, kuriais apeliuojama į tai, kad neva teismas nepagrįstai neįvertino apelianto nurodytų argumentų dėl nuostolių dydžio priteisimo. Nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė, jog patirtos išlaidos nesusijusios su greičių dėžės defektu. Atsakovas sutinka su šiais teismo argumentais.
Šalies argumentai
20. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą dalyje dėl 847,55 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas nepakankamai įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir dėl to nepritaikė proceso teisės normų, pagal kurias bylinėjimosi išlaidos gali būti mažinamos.
20.2. Pažymėjo, kad atsakovas sutiko su ieškinio dalimi grąžinti bagio pirkimo ir pardavimo sutartyje sulygtą sumą, tačiau ieškovas ieškiniu nepagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovo sutartyje nenurodytą 3100 Eur, o ne 2300 Eur sumą. Šį ieškovo reikalavimą dėl 3100 Eur sumos priteisimo teismas atmetė ir priteisė iš atsakovo sutartyje šalių sulygtą bagio pirkimo ir pardavimo sumą, t. y. tai, ką atsakovas dar iki ieškinio pateikimo teismui, sutiko grąžinti ieškovui. Ieškovas pats savo rizika prisiėmė dėl jo inicijuoto teisminio proceso visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ir be teisminio proceso ir teismo įsikišimo bei teismo priimto sprendimo turėjo realią galimybę grąžinti atsakovui bagį ir atgauti už bagį sumokėtas sutartyje nurodytas lėšas. Kadangi ieškovas pats savo iniciatyva vis tik atsisakė geranoriškai paimti lėšas už bagį ir teisme nepagrįstai reikalavo iš atsakovo priteisti didesnę, nei sutartyje sulygtą bagio sumą, dėl to į bylą teikė rašytinius įrodymus, buvo atstovaujamas advokato, dėl to patyrė išlaidas, kurios yra nepagrįstos, prisiimtos paties ieškovo rizika ir neturėtų būti priteisiamos iš atsakovo.
20.3. Vadovaujantis CPK 93 str. 4 d., buvo ir yra priežastis atsižvelgti į šalių procesinį elgesį, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, šias išlaidas sumažinti, o ieškovo reikalavimą dėl 847,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atmesti.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
21.1. Ieškovas nesutinka su atsakovo pateiktu apeliaciniu skundu, nes skundas nemotyvuotas ir nepagrįstas.
21.2. Ieškovas teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Jeigu aukštesnysis teismas ieškovo apeliacinį skundą tenkins, tai tuomet nebus nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.
21.3. Atsakovas nebuvo linkęs spręsti ginčo bendru susitarimu, jis turėjo visas galimybes pervesti ieškovui 2 300,00 Eur, tačiau atsakovas šių veiksmų ne tik kad neatliko, tačiau bylą nagrinėjant teisme aiškiai išsakė savo poziciją, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka visiškai, todėl atsakovo apeliacinis skundas aiškiai nepagrįstas.
21.4. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai. Priešingai, iki ieškinio teismui pateikimo dienos ieškovas siekė su atsakovu susitarti geranoriškai. Byloje buvo surengti trys posėdžiai, byla nebuvo užvilkinta ieškovo kokiais nors netinkamais procesiniais veiksmais, todėl šios visos išvardintos aplinkybės nesuponuoja išvados, kad aukštesnysis teismas turėtų taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, nes tai prieštarautų teisingumui, sąžiningumui ir protingumui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
23. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl naudotos transporto priemonės – bagio kainos ir nuostolių atlyginimo (CK 6.363 str.).
24. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2018-04-15 sudarė transporto priemonės „Saiting 800f‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartyje nurodyta bagio kaina – 2300 Eur. Nebuvo byloje ginčo, kad atsakovas verčiasi transporto priemonių automobilių prekyba ir šiuo atveju laikomas profesionaliu pardavėju, o ieškovas – fizinis asmuo, pirkėjas, įsigijęs iš profesionalaus pardavėjo transporto priemonę, reikalingą jo asmeniniams, šeimos ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, patenkinti. Šalių teisiniai santykiai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, kas reiškia, kad taikytinos ne tik bendrosios pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (CK 6.317-6.334 str. str.), bet ir papildomos vartotojo teisinės garantijos, nustatytos CK 6.350 - 6.364 str. str.
25. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui kokybišką, sutarties reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327, 6.333 straipsniai). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
26. Iš šalių pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad sutartyje nenurodytas nė vienas transporto priemonės trūkumas. Byloje nustatyta, jog transporto priemonė turėjo pavarų dėžės defektą, kuris atsakovui buvo žinomas iki sutarties sudarymo, taip pat tai, kad po sutarties sudarymo praėjus maždaug 30 min., atsakovas buvo informuotas, jog neveikia pavarų dėžė. Ginčo dėl šių byloje nustatytų aplinkybių nekilo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esminį sutarties pažeidimą ir nutraukė pirkimo pardavimo sutartį bei taikė dvišalę restituciją.
27. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta iš atsakovo ieškovui priteisti 2400,00 Eur sumą. Ieškovas nurodė, sutarties sudarymo metu ieškovui sumokėjo 3000,00 Eur, o atsakovas nurodė, jog gavo 2300,00 Eur. Dėl sumokėto 100 Eur dydžio avanso ginčo byloje nebuvo.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, jog motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys turi būti sudaromos rašytine forma.
29. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas šioje byloje, darydamas išvadą apie tai, jog atsakovui buvo sumokėta 2300 Eur suma (plius 100 Eur avansas).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo paaiškinimai apie sumokėtą pinigų sumą už transporto priemonės įgijimą, jo sutuoktinės bei kaimyno paaiškinimai, nepaneigia šalių rašytinėje sutartyje įrašytos 2300 Eur sumos už transporto priemonę. Duodamas paaiškinimus teisme, ieškovas nurodė, jog jo turėtame sutarties šablone dalį informacijos įrašė jis pats, dalį, tame tarpe ir kainą, įrašė atsakovas. Kad 2300 Eur, o ne 3000 Eur kaina buvo įrašyta sutartyje, tik grįžusi namo pastebėjo ieškovo sutuoktinė M. V.. Ieškovas pasirašė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, nors ir matė, jog joje galimai neteisingai įrašyta transporto priemonės kaina, šios sutarties, kaip sudarytos suklydimo, apgaulės ar kt. būdu, neginčijo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovui nebuvo sudarytos galimybės įrašyti į sutartį tikrąją transporto priemonės kainą. Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, jog liudytojo V. S. parodymai taip pat neįrodo, jog buvo sumokėta 3000,00 Eur, kadangi mokėtų pinigų liudytojas asmeniškai neskaičiavo, neperskaičiavo ir nemokėjo. Aplinkybė, kad internetiniame puslapyje buvo nurodyta vienokia transporto priemonės pardavimo kaina, o ji buvo įsigyta už kitą, nepaneigia rašytinėje šalių sutartyje sulygtos kainos. Sutiktina su pirmos instancijos teismo sprendimu, kad jeigu ieškovas po sutarties sudarymo matė, jog neteisingai nurodyta transporto kaina, turėjo galimybę ją ištaisyti, o to nedarydamas, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, todėl prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką. Atsižvelgiant į tai, pagrindo keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo dalyje dėl transporto priemonės vertės priteisimo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
31. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, jog ieškovo patirtos 476,37 Eur išlaidos neturi priežastinio ryšio su konstatuotu transporto priemonės greičio dėžės defektu, todėl nebuvo priteistos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, jog jis patyrė nurodyto dydžio nuostolius, kurie susiję su pirkta transporto priemone. Aplinkybė, jog nurodytos išlaidos nesusijusios su greičio dėžės defektu, nepaneigia fakto, jog ieškovas patyrė šias išlaidas tik dėl to, jog pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo transporto priemonę, kuri, pirmosios instancijos teismui konstatavus esminį sutarties pažeidimą ir nutraukus pirkimo pardavimo sutartį bei taikius dvišalę restituciją, grąžinta pardavėjui. Taigi, susidaro situacija, kad transporto priemonę, kuri buvo su esminiu trūkumu, grąžinus pardavėjui, pirkėjas lieka su šios transporto priemonės techninės būklės įvertinimo, atliktos defektacijos, jos priverstinio transportavimo, techninės apžiūros metu patirtomis išlaidomis. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo. Taigi, įstatymas numato galimybę ieškovui prašyti nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje keistinas ir iš atsakovo ieškovui priteistinos pastarojo dėl įsigytos transporto priemonės patirtos išlaidos arba nuostoliai.
32. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo atmesti ieškinio reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes pats ieškovas savo rizika prisiėmė dėl jo inicijuoto teisminio proceso visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo vadovaujantis CPK 93 str. 4 d., ieškovo reikalavimą dėl 847,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atmesti.
33. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies; CPK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šios taisyklės taikomos ir paduodant apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog ieškovo procesinis elgesys buvo netinkamas. Ieškovas savo pažeistas teises gynė teisme pareikšdamas atitinkamą reikalavimą atsakovui. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas galėjo ir be teismo susitarti, neleidžia daryti išvados dėl netinkamo ieškovo elgesio, nes tik šalis pasirenka jai tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai ar netinkamai naudojosi suteiktomis procesinėmis teisėmis. Byla nebuvo užvilkinta ieškovo kokiais nors netinkamais procesiniais veiksmais, todėl šios visos išvardintos aplinkybės nesuponuoja išvados, kad aukštesnysis teismas turėtų taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.
35. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį tenkinus 80 procentų, iš atsakovo ieškovui priteistina 1012 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
36. Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme iš priešingos šalies priteistinos proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai (CPK 93, 98 straipsnis). Ieškovas pateikė teismui duomenis, pagrindžiančius, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 26 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 40 procentų, iš atsakovo ieškovui priteistina 210,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,-
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir išdėstyti taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies. Nutraukti tarp ieškovo I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018-04-15 sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją – transporto priemonę (bagį) „Saiting 800f‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovo A. G. nuosavybėn, įpareigojant atsakovą A. G. per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos transporto priemonę savo lėšomis atsiimti iš ieškovo I. V. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), o iš atsakovo A. G. ieškovo I. V. naudai priteisti 2400,00 Eur už transporto priemonę, 476,37 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2876,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-05-24– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1012 Eur bylinėjimosi išlaidų.“
A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovui I. V. 210,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.