Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovui A. G. dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Ginčo esmė

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, jog perka bagius, juos sutvarko ir parduoda, per paskutinių 5-7 metų laikotarpį atsakovas pardavė apie 7 bagius. Todėl spręstina, joga atsakovas verčiasi transporto priemonių automobilių prekyba, tai yra šiuo atveju laikomas (profesionalus pardavėjas), o ieškovas – pirkėjas yra fizinis asmuo, įsigijęs iš profesionalaus pardavėjo transporto priemonę, reikalingą jo asmeniniams, šeimos ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, patenkinti (žr., 7 punktą). Tokį vartojimo santykių apibrėžimą pateikia CK 6.350 straipsnis. Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pardavėjas turi būti asmuo, kuris verčiasi prekyba ir vykdydamas savo verslą siūlo ir parduoda prekes vartotojams, o vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (2 straipsnio 14 dalis). Taigi, laikytina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių 2018-04-15 sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas pardavė ieškovui transporto priemonę „Saiting 800f‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), yra vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis (CK 6.350 straipsnio 1 dalis).

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę

11. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-307-1075/2018, 12 punktas).

12. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

13. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

16. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).

17. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 27 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018-04-15 tarp šalių sudarytą Sutartis (b. l. 44). Šalių paaiškinimais (CPK 186 straipsnis) nustatyta, jog po Sutarties sudarymo šalims išsiskyrus ir praėjus maždaug 30 min., ieškovas informavo atsakovą, jog neveikia transporto priemonės pavarų dėžė (žr., 7-8 punktus). Aplinkybę, jog buvo nustatytas pavarų dėžės defektas iki Sutarties sudarymo, patvirtino pats atsakovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog likus kelioms dienoms iki bagio pardavimo, važiuojant į tech. apžiūros stotį, sugedo pavarų dėžė – nesijungė pavaros (žr., 8 punktą). Taigi, byloje nustatyta, jog transporto priemonė turėjo pavarų dėžės defektą, kuris atsakovui buvo žinomas iki Sutarties sudarymo, taip pat tai, kad po Sutarties sudarymo praėjus maždaug 30 min., atsakovas buvo informuotas, jog neveikia pavarų dėžė. Ginčo dėl šių byloje nustatytų aplinkybių nekilo.

19. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar ieškovas buvo informuotas apie bagio greičio dėžės defektą prieš Sutarties ar jos sudarymo metu. Aplinkybę, jog ieškovas buvo informuotas apie bagio pavarų dėžės defektus, atsakovas iš esmės įrodinėjo duotais paaiškinimais (žr., 8 punktą), liudytojo D. F. parodymais (žr., 6 punktą) bei A. S. raštu (b. l. 75), kurie nevertinti kaip šalies paaiškinimai CPK 186 straipsnio kontekste. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, jog ieškovas iki Sutarties sudarymo buvo informuotas apie bagio pavarų dėžės trūkumus dėl šių argumentų: pirma, Sutartyje pardavėjas nenurodė, jog transporto priemonė turi pavarų dėžės defektą; antra, ieškovo paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas ketino įsigyti tvarkingą transporto priemonę (žr., 7 punktas). Pastarąją ieškovo nurodytą aplinkybę papildomai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovas prieš įsigyjant bagį prašė ją patikrinti tech. apžiūros stotyje bei tai, kad prašė pašalinti trūkumus, kurie buvo pastebėti apžiūrint transporto priemonę Vilniuje; trečia, byloje nėra duomenų, jog ieškovas verstųsi bagių supirkimu, jų suremontavimu ir pardavimu. Priešingai, ieškovo paaiškinimais nustatyta, jog bagį įsigijo pirmą kartą, laisvalaikio praleidimui. Esant šių byloje nustatytų aplinkybių visumai, labiau tikėtina, jog ieškovas siekė įsigyti tvarkingą transporto priemonę, kurią galėtų naudoti pagal paskirtį. Todėl atsakovo aiškinimas, jog ieškovas sutiko pirkti transporto priemonę su pavarų dėžės defektu prieštarauja logikai. ketvirta, šalių paaiškinimais (CPK 186 straipsnis) nustatyta aplinkybė, jog atsakovas siūlė prisidėti prie transporto priemonės remonto, pasidalinant remonto išlaidas, papildomai įrodo, jog ieškovas nebuvo informuotas apie greičio dėžės defektus. Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, taip pat neatitiktų logikos reikalavimų, t. y., jeigu atsakovas būtų nurodęs greičio dėžės defektus, nebūtų siūlęs prisidėti prie transporto priemonės remonto. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.); penkta, remiantis byloje esančiu tarp šalių vykusiu susirašinėjimu, nustatyta, jog prieš kreipiantis į teismą, atsakovas tiek atsakydamas į pretenziją (b. l. 42), tiek susirašinėdamas SMS žinutėmis, atsakovas nebuvo nurodęs aplinkybės, jog apie defektus ieškovas buvo informuotas, o tai papildomai netiesiogiai pagrindžia teismo išvadą, jog ieškovui nebuvo žinomi greičio dėžės defektai; šešta, pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, jog konsultavosi su meistrais dėl greičių dėžės defekto, kurie paaiškino, jog jie gali pasikartoto iš naujo (žr., 8 punktą), o tai įrodo, jog atsakovas, žinodamas apie defekto pasikartojimą, neinformuodamas pirkėjo elgėsi nesąžiningai. Taigi, įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog remiantis vien atsakovo paaiškinimais, jo kviesto liudytojo parodymais bei A. S. raštu, teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų, jog ieškovas tiek iki sutarties sudarymo, tiek ir jos sudarymo metu buvo informuotas apie greičio dėžės defektus, priešingai, labiau tikėtina, jog ieškovas nebuvo informuotas apie greičio dėžės defektus.

20. Taigi, ieškovas įrodė, jog transporto priemonė turėjo greičio dėžės defektą, ir pastarasis defektas egzistavo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir bagio perdavimo ieškovui metu, o atsakovas neįrodė, kad transporto priemonės trūkumas (greičio dėžės defektas) buvo toks akivaizdus, kad kiekvienas atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs ir be specialaus tyrimo. Todėl, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog atsakovas padarė esminį Sutarties pažeidimą, nes: ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieškovė tikėjosi įsigyti transporto priemonę, kuria galėtų naudotis pagal paskirtį; bagio greičio dėžės defektas paaiškėjo praėjus maždaug po 30 min. po sutarties sudarymo; Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, t. y. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.431¹ straipsnyje ir Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše yra nustatyti imperatyvūs sutartyje nurodytini duomenys, jie turi būti nurodomi nepriklausomai nuo šalių pasirinkimo juos nurodyti, ar ne; atsakovas, nuslėpdamas nuo ieškovo informaciją apie parduodamos transporto priemonės greičio dėžės defektus, elgėsi nesąžiningai; atsakovas nepatirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, t. y. atsakovui būtų grąžintas jo parduotas automobilis, ieškovui – jos už automobilį sumokėti pinigai, juo labiau, kad nuo Sutarties sudarymo praėjo sąlyginai nedaug laiko bei transporto priemonė nebuvo naudojama pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.217 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

21. Tuo pačiu teismas pažymi, jog ieškovui buvo parduota specifinė prekė, t. y. naudota transporto priemonė – bagis, kuri iš esmės skirta ekstremaliam važinėjimui. Atsižvelgiant į tai, natūralu, kad eksploatuotas automobilis galėjo turėti įvairių trūkumų bei naudotai transporto priemonei gali atsirasti įvairūs gedimai, kurie gali pasireikšti netikėtai tiesiog dėl natūralaus nusidėvėjimo. Todėl suprantama, kad naudotos transporto priemonės įsigijimas visada yra susijęs su tam tikra rizika. Tačiau nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, jog greičio dėžės defektas atsirado likus kelioms dienoms iki Sutarties sudarymo ir apie juos atsakovas žinojo, tačiau jo nenurodė ieškovui, todėl nepaisant to, kad buvo įsigyta specifinė naudota transporto priemonė, nurodyto trūkumo be specialaus tyrimo bei greičių dėžės išardymo, ieškovas nustatyti objektyviai negalėjo, juo labiau, kad Sutarties sudarymo metu transporto priemonė veikė, o jos gedimas pasireiškė pravažiavus apie 4 km. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas elgėsi ypatingai neatidžiai ir nerūpestingai.

22. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog prieš parduodant transporto priemonę, ji buvo patikrinta tech. apžiūros stotyje, savaime neįrodo, jog jį galėjo būti naudojama pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai, yra svarbu ne tik tai, kad automobilis gali realiai važiuoti, bet taip pat ir tai, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-373-701/2017). Be to, vien faktas, kad automobiliui buvo atlikta techninės apžiūra, nėra pakankamas, kad automobilį gali būtų pripažinti, kad perkamas automobilis atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003). Kita vertus, ieškovo reikalavimas, kad transporto priemonė prieš ją įsigyjant būtų patikrinta tech. apžiūros stotyje, papildomai įrodo, jog ieškovas legėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai.

23. Atsakovo atsakyme į pretenzija nurodytos aplinkybės, jog tariamai ieškovas minėjo, jog važinėjo karjeruose, miškuose pelkėse (b. l. 72) bei apie tariamai neteisėtą spaudimą, nepagrįstos jokiais įrodymais, o ir atsakovui nurodžius, jog buvo daromas garso įrašas, jį perklausius (b. l. 103-105), jokių aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovo nurodytus teiginius, nenustatyta. Tokie atsakovo samprotavimai vertinti kaip nepagrįsta gynybinė taktika. Be to, aplinkybę, jog transporto priemonė nebuvo naudojama patvirtino ieškovo kviesti liudytojai bei paties atsakovo paaiškinimai, jog ieškovas po sutarties sudarymo kitą dieną skambino atsakovui, nurodydamas, jog neįsijungia pavaros bei siųsdamas vaizdo įrašą per „Viber“ programą (žr., 8 punktą).

24. Ieškovas taip pat įrodinėjo, jog atsakovo parduota transporto priemonė turėjo ne tik greičio dėžės defektų, bet ir kitų trūkumų. Praėjus 4 dienoms po 2018-04-19 ieškovas bagį nutransportavo į Kretingoje esančią UAB „Transkona“, kurioje nustatyta, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų (b. l. 63-64). Be to, po atliktos 2018-04-19 techninės apžiūros, 2018-04-23 bagis buvo defektuotas UAB „Motodiada“ bei nustatyta, jog defektų šalinimo preliminari kaina 5 834,00 Eur (b. l. 13-15). Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, jog atsakovas neįrodė, kad transporto priemonės trūkumas (greičio dėžės defektas) buvo toks akivaizdus, kad kiekvienas atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs ir be specialaus tyrimo, bei tai, kad dėl nustatyto defekto bagis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, savaime yra pagrindas konstatuoti esminį sutarties pažeidimą. Tuo pačiu teismas pažymi, jog ieškovo nurodyti išoriniai važiuoklės, kėbulo ir kt. trūkumai, teismo vertinimu, dėl perkamo daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, kreipiantis į atitinkamus specialistus (žr., 17 punktą). Todėl jų buvimas, nagrinėjamu atveju, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, ir nurodyti trūkumai objektyviai negalėjo būti nustatyti, juo labiau, duomenų, kad ieškovui atvykus apžiūrėti transporto priemonę į Vilnių, jam būtų apribota galimybė patikrinti perkamą naudotą specifinę transporto priemonę servise, nenustatyta, o ir ieškovas neneigė, kad tokią galimybę turėjo, tačiau ja nepasinaudojo. Tačiau šios byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamos situacijos, kadangi kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Sutarties nutraukimą bei esminį sutarties pažeidimą sąlygojo greičio dėžės defektas, kuris atsakovui buvo žinomas iki Sutarties sudarymo, tačiau apie jį nebuvo informavo ieškovas.

Dėl restitucijos taikymo

26. Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Tokia restitucijos paskirtis nulemia jos taikymo sąlygas. Spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, teismas turi aiškintis svarbias restitucijos taikymui aplinkybes. Pirmiausia, ar pagal nuginčytą sandorį turtas buvo perduotas ir koks tai yra turtas. Teismui nustačius, kad pagal ginčijamą sandorį turtas sandorio šalims nebuvo perduotas, nėra pagrindo taikyti restitucijos.

27. Nagrinėja atveju ginčo dėl to, kad transporto priemonė atsakovo ieškovui buvo perduota, nekilo, taip pat nekilo ginčo, jog ieškovas atsakovui buvo sumokėjęs 100,00 Eur avansą. Ginčas kilo dėl ieškovo atsakovui sumokėtos kainos dydžio. Ieškovas nurodė, sutarties sudarymo metu ieškovui sumokėjo 3000,00 Eur, o atsakovas nurodė, jog gavo 2300,00 Eur. Aplinkybę, jog ieškovui Sutarties sudarymo metu buvo sumokėta 3000,00 Eur, ieškovas įrodinėjo liudytojų parodymais bei paties ieškovo paaiškinimais (3, 4, 7 punktus). Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodo fakto, jog už transporto priemonę Sutarties sudarymo metu buvo sumokėta 3000,00 Eur dėl šių argumentų: pirma, ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės (b. l. 1), skiriasi nuo aplinkybių, kurias nurodė ieškovas bei liudytoja M. V. teismo posėdžio metu (žr., 3, 7 punktai). Ieškinyje ieškovas nurodė, jog pasiteiravus, kodėl atsakovas nurodė 2300,00 Eur kainą, atsakovas paaiškino, jog turi vienintelį sutarties blanką, reikalavo sutikti su užpildyta Sutartimi, nes neva jis skuba grįžti į Vilnių. Tačiau duodamas paaiškinimus ieškovas nurodė, jog kainą įrašė pats atsakovas, labai skubėjo, net nepastebėjo, ką joje įrašė. Liudytoja M. V. taip pat nurodė, jog sutartyje nurodytą sumą pastebėjo tik grįžus namo, nes atsakovas labai skubėjo. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog Sutarties šabloną turėjo ne atsakovas, o ieškovas. Esant nurodytų aplinkybių prieštaringumui, spręstina, jog jų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų, juo labiau, kad ieškovas yra suinteresuotas bylos baigtimi, o liudytoja yra ieškovo sutuoktinė. Kita vertus, pats ieškovas nurodė, jog jis turėjo Sutarties šabloną bei užpildė kai kurias sutarties grafas bei prieš sutarties sudarymą buvo sutarę, jog transporto priemonę parduos už 3100,00 Eur, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovui nebuvo sudarytos galimybės įrašyti į Sutartį transporto priemonės kainą, ar jos neįrašymą sąlygojo atsakovo skubėjimas. Atsakovo kviesto liudytojo V. S. parodymai taip pat neįrodo, jog buvo sumokėta 3000,00 Eur, kadangi mokėtų pinigų liudytojas neskaičiavo, o vien ta nurodyta aplinkybė, jog buvo sudėta į tris krūveles, savaime neįrodo, jog buvo sumokėta 3000,00 Eur. Be to, jeigu ieškovas po Sutarties sudarymo matė, jog neteisingai nurodyta transporto kaina, turėjo galimybę ją ištaisyti, o to nedarydamas, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, todėl prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką.

28. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog ieškovas už transporto priemonę sumokėjo Sutartyje nurodytą 2300,00 Eur sumą bei 100,00 Eur avansą. Ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Atsižvelgiant į tai, bei nutraukus Sutartį, taikytina restitucija – ieškovas įpareigotinas grąžinti atsakovui ginčo transporto priemonę, įpareigojant atsakovą ją pasiimti, o atsakovas įpareigojamas grąžinti ieškovui 2 400,00 Eur sumą (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuostolių atlyginimo

29. Ieškovas taip pat prašė priteisti 476,37 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovo kaltės įsigijus netinkamos kokybės daiktą.

30. Byloje nustatyta, jog ieškovas 150,00 Eur sumokėjo UAB „Pajūrio autorika“ už bagio rinkos vertės nustatymą (b. l. 39); 6.37 Eur UAB „Trnskona“ už bagio techninę apžiūrą (b. l. 64); 200,00 Eur UAB „Motodiada“ už bagio defektavimą (b. l. 12); 120,00 Eur už bagio transportavimą (b. l. 16-17).

31. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taigi, įstatymas numato galimybę ieškovui prašyti nuostolių atlyginimo. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovo patirtos išlaidos neturi priežastinio ryšio su konstatuotu transporto priemonės greičio dėžės defektu, t. y., patirtos išlaidos susijusios su ginčo transporto priemonės važiuoklės, kėbulo bei kitais trūkumais, kurie nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti (žr., 24 punktą), o duomenų, jog ieškovas būtų patyręs išlaidų, susijusių su greičio dėžės defekto nustatymu, ieškovas nepateikė. Todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

32. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

33. Ieškovas taip pat prašė priteisti 5,00 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 2 400,00 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-05-21 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnis).

36. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma sudaro 3576,37 Eur. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 2400,00 Eur, atmestų – 1176,37 Eur. Taigi, patenkintų reikalavimų bendra dalis sudaro 67 proc., atmestų – 33 proc.

37. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 165,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 50) bei patyrė 1100,00 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 102-104), viso 1265,00 Eur. Įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų apimtį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalaujama priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl priteistina atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, t. y., iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 847,55 Eur (67 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

38. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 6,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Patirtų išlaidų sumą paskirstytina atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį – atsakovui tenkanti dalis sudaro 4,59 Eur, ieškovui – 2,27 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo mokėtina suma neviršija 3,00 Eur sumos, jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), o iš atsakovo valstybės naudai priteistina 4,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti tarp ieškovo I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018-04-15 sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją – transporto priemonę (bagį) „Saiting 800f‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovo A. G. nuosavybėn, įpareigojant atsakovą A. G. per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos transporto priemonę savo lėšomis atsiimti iš ieškovo I. V. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), o iš atsakovo A. G. ieškovo I. V. naudai priteisti 2400,00 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2400,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-05-24 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 847,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.