Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-1550-753/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-02-01Marijampolės apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-03-29Kauno apylinkės teismas
  3. T-1333-966/2016Nutartis · 2016-08-08Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-09-12Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-26Kauno apygardos teismas
  6. T-1550-753/2018Nutartis · 2018-07-18Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2018-08-17Kauno apygardos teismas
  8. TS-112-753/2018Nutartis · 2018-12-13Kauno apylinkės teismas
  9. TS-56-946/2019Nutartis · 2019-05-15Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-18
Bylos Nr.
T-1550-753/2018
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00135-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
A. K.
Byla Nr. T-1550-753/2018
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00135-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 18 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2018 m. gegužės 9 d. priimtu nutarimu Nr. 357-133 nutarta taikyti nuteistajam A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 3 mėn. 20 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. gegužės 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnį, kadangi yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas, bet prižiūrimas. Kadangi dar išlieka rizikos veiksnių, galinčių įtakoti pakartotinį nusikalstamą elgesį ateityje, tai atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadą bei kitas aplinkybes būtina skirti nuteistajam auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones.

A. K. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 64¹ straipsnį sumažinus bausmę 1/3 dalimi, paskirta galutinė 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė su 231,70 Eur konfiskavimu. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu panaikintas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 4 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta – 5 m. 4 mėn. laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 29 d., pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 29 d.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, faktiškai yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. K. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (46 balai pagal „OASys“), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis pataisos namuose laikosi vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, bausmės atlikimo laikotarpiu keturis kartus paskatintas, pataisos namuose mokėsi vidurinėje mokykloje ir baigė 9-ias klases, pamokų lankomumas ir mokymasis vertinami labai gerai, bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat mokėsi profesinio rengimo centre ir įgijo baldžiaus specialybę, dalyvavo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose privalomose priemonėse, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad geras A. K. elgesys yra įvertintas – jam suteikti trys papildomi ilgalaikiai pasimatymai, paskutiniu paskatinimu, skirtu 2018 m. kovo 13 d., yra perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją.

Teismas taip pat įvertina tai, kad iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai yra turtinio pobūdžio – vagystės, turto prievartavimas, susiję su narkotinėmis medžiagomis. A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, anksčiau teismo teistas šešis kartus, didesnė dalis padarytų nusikaltimų yra analogiško pobūdžio. Jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas pažeidė, taip pat taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis jam teismo parodyto pasitikėjimo probacijos laikotarpiu nepateisino, pakartotinai darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už tai, kad turėdamas tikslą platinti savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, kratos metu namuose taip pat rasti šoviniai ir sprogstamieji imitaciniai paketai. Kaip pastebėta Socialinio tyrimo išvadoje, A. K. supranta, kad įvykdyti teisės pažeidimai – blogi poelgiai, neapgalvoti veiksmai, tačiau visgi juntamas savo kaltės minimizavimas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog būdamas laisvėje A. K., kaip teigia, atsipalaidavimui ir energijos pakėlimui yra bandęs heroiną ir amfetaminą, tačiau narkotikų vartojimo problema nelaiko, tikina, kad narkotikai jam suteikė daugiau ištvermės, jėgų, kurios buvo itin reikalingos tada, kai statėsi namą.

Nuteistasis turi menką darbo patirtį, jo bendras darbo stažas yra nedidelis. A. K. finansiniai įsipareigojimai – pakankamai dideli, pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai, atlyginta tik menka šių įsipareigojimų dalis. Nepaisydamas to, pataisos namuose A. K. dėl darbo kreipėsi tik vieną kartą, darbinė jo motyvacija įvertinta patenkinamai. Komisija nuteistajam taip pat rekomendavo įdėti maksimalias pastangas finansinių prievolių vykdymui, tačiau nuteistasis to nedarė. Toks požiūris į darbą ir atsakomybę dėl įsipareigojimų, taip pat sistemingai daromų nusikalstamų veikų pobūdis, kurių tikslas gauti materialinės naudos (disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti, jų pardavimas ir kitoks platinimas, vagystės, turto prievartavimas), pagrįstai leidžia teismui abejoti dėl nuteistojo teiginių, jog išėjęs į laisvę jis sėkmingai įsidarbins, legaliai dirbs ir dengs turimus įsiskolinimus. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai; stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas; darbo įgūdžių, darbo patirties stoka; netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenant laisvėje. Be to, jis apgalvoja kai kurias veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors nuteistasis A. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 357-133.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2018 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 357-133 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė