- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- 1S-149-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00135-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 3 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K..
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
1. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė; Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 231,70 Eur konfiskavimu; Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 29 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2018 m. sausio 3 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.
3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistais lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis A. K. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad tik Komisija, matydama nuteistąjį ir jį pažinodama, gali spręsti, galima jam taikyti lygtinį paleidimą ar ne, o ne teismas tik iš turimų duomenų. Teigia, kad savo elgesiu jis pilnai įrodė, kad likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, būti naudingas dirbdamas ir atlygindamas žalą pagal vykdomuosius raštus. Jis per bausmės atlikimo laiką nė karto nebaustas, skatintas, įvykdė socialinės reabilitacijos programą, kas parodo jo norą išeiti į laisvę ir daugiau nebenusikalsti, todėl nemato jokių kliūčių netaikyti jam lygtinio paleidimo. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai vertino jo padarytus nusikaltimus, ką jau padarė teismas, skirdamas jam bausmę, todėl nutartis laikytina nepagrįsta ir turi būti panaikinta, o jam taikytas lygtinis paleidimas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 47. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
7.2. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas turėjo vadovautis Komisijos, kuri daug geriau įvertinusi nuteistojo elgesį, išvada, ir patvirtinti jos priimtą nutarimą. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t.y. padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo požiūrį į paskirtas bausmes ir kt. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
7.3. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: nuteistasis A. K. dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, du kartus skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.
7.3. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis anksčiau teismo teistas šešis kartus, didesnė dalis padarytų nusikaltimų yra analogiško pobūdžio. Nuteistasis kaltę nusikaltimų padaryme pripažįsta, tačiau siekia atrasti tokį elgesį pateisinančias aplinkybes, siekia įsimenkinti tam tikrus teisės pažeidimus. Pripažino, kad laisvėje vartojo narkotikus, tačiau jų didele problema nelaikė. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistasis turi menką darbo patirtį, jo bendras darbo stažas yra nedidelis. Nuteistojo finansiniai įsipareigojimai pakankamai dideli, pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai, atlyginta tik menka šių įsipareigojimų dalis. Pataisos namuose A. K. dėl darbo kreipėsi tik vieną kartą, darbinė jo motyvacija įvertinta patenkinamai. Komisija nuteistajam taip pat rekomendavo spręsti finansinių įsipareigojimų problemą, tačiau nuteistasis to nedarė. Toks požiūris į darbą ir atsakomybę dėl įsipareigojimų, taip pat sistemingai daromų nusikalstamų veikų pobūdis, kurių tikslas gauti materialinės naudos (disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jam platinti, jų pardavimas ir kitoks platinimas), pagrįstai leido apylinkės teismui abejoti dėl nuteistojo teiginių, jog išėjęs į laisvę jis sėkmingai įsidarbins, legaliai dirbs ir dengs turimus įsiskolinimus. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai: informacija apie ankstesnius teisės pažeidimus; stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, darbo įgūdžių stoka, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas laisvėje.
7.4. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, teismui padarius išvadą, jog A. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir neišlaikė nustatytų įpareigojimų, todėl ir buvo ir buvo grąžintas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį. Šios aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals, svarbu įvertinti ne tik jo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju teismas apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė ir vertino visų kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.
8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.