- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-17
- Bylos Nr.
- 1S-623-485/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00135-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl 2018 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. K., nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį ir sumažinus bausmę 1/3 dalimi, paskirta galutinė 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė su 231,70 Eur konfiskavimu. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu panaikintas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 4 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta – 5 m. 4 mėn. laisvės atėmimas. Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 29 d., pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 29 d. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, faktiškai yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis.Komisijos 2018 m. gegužės 9 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal 157 straipsnį, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. liepos 18 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo jam taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.Skunde nurodė, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į svarbias jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes iš kurių būtų galima spręsti, jog jis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos ir gyventi dorai bei nenusikalsti. Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nors ir praeityje buvo teistas, tačiau teistumai jo atžvilgiu buvo išnykę, neatsižvelgė į tai, kad jis palaiko tvirtus socialinius ryšius su sūnumi ir sūnaus motina, per visą bausmės atlikimo laiką neturėjo nei vienos nuobaudos, buvo skatintas už gerą elgesį, vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pagal vykdomuosius raštus savanoriškai dengia skolas, lanko mokyklą, įgijo baldžiaus specialybę, kurios dėka lengvai susiras darbą laisvėje ir sąžiningai gyvens. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis lankė įvairius psichologinius, elgesio korekcijos kursus bei kitas pozityvaus užimtumo programas. Nuteistojo teigimu iki bausmės pabaigos likęs labai mažas laikas, todėl būdamas paleistas anksčiau iš pataisos namų galėtų būti naudingas visuomenei, taip pat materialai prisidėti prie sūnaus išlaikymo bei jo auklėjimo. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namuose mokėsi vidurinėje mokykloje, baigė 9 klases, šiuo metu mokosi 10 klasėje, bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat mokėsi profesinio rengimo centre ir įgijo baldžiaus specialybę, dalyvavo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose privalomose priemonėse, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką buvo 4 kartus paskatintas už gerą elgesį ir mokymąsi, nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų pažeidęs nebuvo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 46 balai, iš kurių 35 balus sudaro statiniai (nekintantys) ir 11 balų dinaminiai (kintantys) veiksniai. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą A. K. atžvilgiu, pažanga nuo ankstesnio vertinimo pakito nežymiai, tik 1 balu. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ir nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje gerai mokosi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius, laikosi pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, tačiau kaip jau minėta, tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.Pastebėtina ir tai, jog kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis iki suėmimo turėjo menką darbo patirtį, dirbo apie 4 metus pagal patentą, pragyvendavo iš savo uždarbio bei iš sugyventinės pajamų. Nuteistojo finansiniai įsipareigojimai – pakankamai dideli, pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai, atlyginta tik menka šių įsipareigojimų dalis, tačiau kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, A. K. nepaisydamas didelių įsiskolinimų pataisos namuose nedirbo ir dėl darbo į pataisos namų administraciją kreipėsi tik vieną kartą. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, vis dėlto A. K. požiūris į darbą ir atsakomybę dengti turimus įsipareigojimus pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę bei dengti turimus įsiskolinimus. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis prieš padarydamas nusikaltimą, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, jau buvo 6 kartus teistas, nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai yra turtinio pobūdžio – vagystės, turto prievartavimas, susiję su narkotinėmis medžiagomis. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už tai, kad turėdamas tikslą platinti savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, kratos metu namuose taip pat rasti šoviniai ir sprogstamieji imitaciniai paketai. Atsižvelgtina ir į tai, jog A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas pažeidė, taip pat taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis jam teismo parodyto pasitikėjimo probacijos laikotarpiu nepateisino, pakartotinai darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, kas neabejotinai rodo nuteistojo pavojingumą ir nors šios nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie nuteistojo veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina ir tai, jog atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi, tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime, nustatyti (vadovaujantis OASys vertinimo metodika) pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką: ankstesni nusikalstami veiksmai; stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas; darbo įgūdžių, darbo patirties stoka; netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenant laisvėje. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo A. K. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, taip pat neteisėtu psichotropinių medžiagų laikymu, turint tikslą jas platinti, jis pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos riziką. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo A. K. skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.