Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-03 · Civilinė byla Nr. e2-535-734/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-03-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
e2-535-734/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07403-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
UAB „Verslo mada“, A. S.
Trečiasis asmuo
L. L.
Advokatai
Liudas Paltanavičius, Domantas Skebas, Rimantė Tamulytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-535-734/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07403-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1.; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2020 m. kovo 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,sekretoriaujant Boženai Jakubėnienei,dalyvaujant ieškovo A. B. atstovui advokatui Domantui Skebui,atsakovo UAB „Verslo mada“ atstovei advokatei Rimantei Tamulytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams UAB „Verslo mada“, A. S. dėl kreditoriaus pažeidžiančio sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo (actio pauliana), trečiasis asmuo L. L., trečiasis asmuo su savarankišku reikalavimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu (t.1, el.b.l. 1-4) ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento atsakovų A. S. ir UAB „Verslo mada“ 2017-10-26 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovė A. S. perleido atsakovei UAB „Verslo mada“ visas reikalavimo teises į L. L. dėl 14481 Eur paskolos, palūkanų ir kitų teisių pagal teismo sprendimą c.b. Nr. e2-1376-728/2018 (e2-10838-728/2017, e2A-403-580/2019);

Taikyti restituciją - grąžinti atsakovei A. S. jos nuosavybėn visas reikalavimo teises į L. L., kurias ji perleido UAB „Verslo mada“ pagal 2017-10-26 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį;

Priteisti ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

Ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad 2018-04-20 reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius ADB „Gjensidige“ perleido naujajam kreditoriui A. B. visus reikalavimus į skolininkę A. S. visa apimtimi, kokia nurodyta Vilniaus regiono apylinkes teismo išduotame vykdomajame rašte civilinėje byloje Nr. e2-4016-855/2015. Pagal 2019-03-07 antstolio pažymą, atsakovė yra skolinga ieškovui 786 EUR skolos ir 95,98 EUR palūkanų (2018-03-07 dienai). 2018-04-20 antstolis Darius Bliznikas priėmė patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/16/00025. Šį patvarkymą antstolis nusiuntė atsakovei ir juo informavo apie įvykusį reikalavimo perleidimą. Nors atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, ji iki šiol nesumokėjo ieškovui nė cento, teismo sprendimo nevykdo. 2019-03-07 nuvykęs pas antstolį, ieškovas sužinojo, kad atsakovės turto nerasta, jokia suma iš atsakovės neišieškota. 2019-03-07 ieškovas kreipėsi į advokatą Domantą Skebą konsultacijos dėl vykdymo proceso. Iš šio advokato ieškovas 2019-03-07 sužinojo, kad 2017-10-26 atsakovė yra sudariusi reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ji perleido UAB „Verslo mada“ savo reikalavimo teisę į L. L. dėl 14481 EUR skolos ir palūkanų. Šios savo turtinės teisės perleidimo metu atsakovė jau buvo skolinga pradiniam kreditoriui ADB „Gjensidige“, kurio teises vėliau perėmė ieškovas. Atsakovė pagal 2017-10-26 reikalavimo perleidimo sutartį gavo iš UAB „Verslo mada“ 14481 EUR atlyginimą grynais pinigais. Atsakovė nei ieškovui, nei antstoliui šių pinigų neperdavė.

2018-04-06 Vilniaus m. apylinkės teismas priėmė sprendimą c.b. Nr. e2-1376-728/2018, kuriuo visiškai tenkino UAB „Verslo mada" ieškinį ir priteisė iš L. L. ieškovui UAB „Verslo mada" 14481 EUR skolos, 1534,99 EUR palūkanų bei 876,79 EUR palūkanų už pradelsimą, iš viso - 16892,78 EUR. Taigi, jei A. S. nebūtų sudariusi ginčijamo sandorio su UAB „Verslo mada“, tokiu atveju teismas sprendimu būtų priteisęs 16892,78 EUR būtent A. S., o ne jos teisių perėmėjui. Tokiu atveju ieškovas ir kiti A. S. kreditoriai būtų galėję nukreipti išieškojimą į A. S. turtinę teisę L. L. atžvilgiu ir jų kreditoriniai reikalavimai būtų bent iš dalies patenkinti.

Gavusi iš UAB „Verslo mada“ 14481 EUR atlyginimą už perleistą kreditorinę teisę, ieškovė iš šios sumos nė cento nepaskyrė savo pačios kreditorinių reikalavimų vykdymui. Sandoris sudarytas grynais pinigais, nors perleidimo suma yra didelė, o reikalavimo pirkėjas yra juridinis asmuo. Toks atsiskaitymo pobūdis rodo, kad ginčijamas sandoris yra sudarytas abiem jo pusėms žinant, kad dėl jo sudarymo bus pažeisti A. S. kreditorių interesai, todėl už perleistą teisę tyčia buvo atsiskaityta grynais pinigais, taip išvengiant jų patekimo į areštuotą A. S. bankinę sąskaitą

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (Actio Pauliana). Nagrinėjamu atveju yra visų šių išvardintų sąlygų visetas. Ieškovas A. B. turi neabejotiną reikalavimo teisę į A. S. - ši teisė patvirtinta teismo sprendimu, reikalavimo perleidimo sutartimi ir antstolio patvarkymu. Sudarydama ginčijamą sandorį atsakovė pažeidė pradinio kreditoriaus ir jo teisių perėmėjo A. B. teisę nukreipti išieškojimą į A. S. turtinę teisę A. L. atžvilgiu. Ginčijamu sandoriu A. S. šią savo teisę panaikino, tokiu būdu išvengdama išieškojimo iš šios teisės. Ieškovas apie šį sandorį sužinojo 2019-03-07, kuomet atvyko konsultuotis pas advokatą Domantą Skebą dėl išieškojimo klausimų ir iš jo sužinojo apie A. S. bylą prieš L. L.. Skolininkė A. S. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, o juolab neprivalėjo jo sudarinėti grynais pinigais, kuriuos nuslėpė nuo kreditoriaus ir antstolio. Abi sandorio šalys aiškiai žinojo, kad ginčijamas sandoris pažeis kreditoriaus teises - jis tokiu atveju nebegalės nukreipti išieškojimo į A. S. turtinę teisę, o kito turto A. S. neturi, tapo nemoki. A. S. kreditorinio reikalavimo į L. L. pirkėjas UAB „Verslo mada“ taip pat buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad A. S. turi kreditorių, kad mokėdamas A. S. grynais pinigais už reikalavimo perleidimą jis leidžia A. S. išvengti šių pinigų patekimo į areštuotas sąskaitas. Ginčijamas sandoris visiškai nesusijęs su UAB „Verslo mada“ veiklos sritimi (viešasis maitinimas). Ginčijamas sandoris sudarytas būtent po to momento, kai L. L. civilinėje byloje pareiškė, kad skolą A. S. (jei tokia bus priteista), ji sumokės ne tiesiogiai jai, o į antstolio depozitinę sąskaitą. UAB „Verslo mada“ įstojo į civilinę bylą Nr. e2-1376-728/2018 vietoje A. S. ir ją tęsė, žinojo šios bylos turinį (ši byla minima ginčijamo sandorio tekste), todėl ši ginčijamo sandorio šalis žinojo apie A. S. nemokumą ir jos areštuotas bankines sąskaitas. Taigi abi ginčijamo sandorio šalys buvo susimokiusios padėti A. S. išvengti prievolių kreditoriams vykdymo ir elgėsi nesąžiningai. Ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus ir jo teisių perėmėjo A. B. interesus, nes po šio sandorių sudarymo atsakovė panaikino savo mokumą, t. y. po minėto sandorio sudarymo ieškovo reikalavimo įgyvendinimas tapo nerealus - tą patvirtina ir antstolio pažyma apie tai, kad iš A. S. nieko neišieškota, nors, kaip matyti iš ginčijamo sandorio turinio, A. S. yra gavusi iš UAB „Verslo mada“ 14481 EUR grynais pinigais. Akivaizdu, kad ginčijamas sandoris sudarytas skubos tvarka ir siekiant išvengti galimo išieškojimo iš A. S. turtinės teisės į L. L.. Pripažinus ginčo sandorį ab initio negaliojančiu, kaip pažeidžiančiu kreditorių teises, ir, taikant restituciją, šalys turėtų būti grąžinamos į padėtį, buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo.

Trečiasis asmuo su savarankišku reikalavimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo posėdyje nedalyvavo, pateiktame savarankiškame reikalavime nurodė (t.1 el.b.l. 137-140), jog A. S. yra VMl prie FM skolininkė. 2019-05-20 duomenimis, A. S. skola valstybės biudžetui 1699,58 Eur žemės mokesčio, 1581,00 Eur pagal vykdomuosius dokumentus, 60,00 Eur bauda už administracinius nusižengimus yra perduota antstoliams išieškojimui. Iš antstolių išieškotų sumų VMI prie FM negavo. Mokestinė nepriemoka susidarė mokesčių mokėtojai nuo 2013 m. lapkričio 16. Skolininkei nesumokėjus mokestinės nepriemokos, VMI prie FM, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 8 punktu, 105,106 straipsnių nuostatomis, pastarosios atžvilgiu priėmė: 2014-03-25 Sprendimą išieškoti 280,99 Eur mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 320A-33972; 2017-02-08 Sprendimą išieškoti 1304,65 Eur mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-42677; 2018-07-20 Sprendimą išieškoti 116,52 Eur mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-118560. Pranešimai apie nesumokėtą prievolę buvo patalpinti internetiniame portale „Mano VMI“. Taip pat buvo siunčiama paštu. 2017-02-08 Sprendimas išieškoti 1304,65 Eur mokestinę nepriemoką iš turto buvo išsiųstas paštu ir įteiktas 2017- 02- 23. Vadinasi mokesčių mokėtoja žinojo apie prievolę valstybės biudžetui. Taigi, atsakovė, žinodama, kad turi kreditorinių įsiskolinimų valstybės biudžetui bei galimai siekdama išvengti realių išieškojimo veiksmų iš jos piniginių lėšų, pagal 2017-10-26 reikalavimo teisių perleidimo sutartį perleido reikalavimo teisę į L. L. 14480 Eur skolą įmonei UAB „Verslo mada“. Sutartyje nurodyta, kad A. S. sutarties pasirašymo momentu iš įmonės UAB „Verslo mada“ gavo 14481 Eur sumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2018-04-06 civilinėje byloje Nr. e2-1376-728/2018 iš atsakovės L. L. priteista A. S. teisių perėmėjui UAB „Verslo mada“ 14481 Eur paskolos, 1534,99 Eur palūkanų, 876,79 Eur palūkanų už pradelsimą, viso - 16892,78 Eur. Galimai siekdama išvengti VMI prie FM ir kitiems kreditoriams prievolių vykdymo, buvo A. S. įforminta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, todėl VMI prie FM, kaip kreditorės, galimybė patenkinti savo reikalavimą iš skolininkės piniginių lėšų, tapo neįmanoma. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliana ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (LAT 2001m. vasario 21d. nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-201/2001). Pagal CK 6.66 str. 4 dalį sandorio pripažinimo negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal tą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Prašo 2017-10-26 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kaip pažeidusią VMI prie FM teises, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restituciją.

Atsakovas UAB „ Verslo mada“ nesutinka su ieškiniu ir laikosi pozicijos, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes: neegzistuoja actio Pauliana taikymo sąlygų visetas, todėl ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas ir galimai yra praleistas vienerių metų sutarties ginčijimo actio Pauliana pagrindu ieškinio senaties terminas. Ginčijamos sutarties sudarymas ir įvykdymas nepažeidė atsakovės kreditorių interesų, kadangi atsakovė reikalavimo teisę atsakovui perleido už jos nominalią vertę. Todėl sutarties sudarymas niekaip nesumažino atsakovės turto vertės. Dėl šios priežasties, ši actio Pauliana taikymo sąlyga nagrinėjamoje situacijoje neegzistuoja. Taip pat nagrinėjamoje situacijoje neegzistuoja nė vienas atvejis iš CK 6.67 str. įtvirtinto baigtinio sąrašo dėl atsakovo nesąžiningumo, todėl atsakovo nesąžiningumas sudarant ginčijamą sutartį nėra preziumuojamas, o jį įrodyti turi ieškovas. Ieškinyje ieškovas atsakovo nesąžiningumą įrodinėja remdamasis vieninteliu faktu - tuo, kad atsakovas už reikalavimo teisės perleidimą atsiskaitė grynaisiais pinigais. Ieškovo nuomone, „toks atsiskaitymo pobūdis rodo, kad ginčijamas sandoris yra sudarytas abiem jo pusėms žinant, kad dėl jo sudarymo bus pažeisti A. S. kreditorių interesai". Tokie ieškovo teiginiai yra visiškai deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, kadangi nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklė, jog atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra mažiau sąžiningi nei atsiskaitymai bet kokiu kitu būdu. Nagrinėjamoje situacijoje vertinant atsakovo sąžiningumą sudarant ginčijamą sutartį aktualu tai, kad sandoris buvo atlygintinis - pagal sutartį už reikalavimo teisės perleidimą atsakovas atsakovei sumokėjo nominalią vertę. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sudarydamas Sutartį neturėjo jokio pagrindo galvoti, jog Sutartis gali kaip nors pažeisti atsakovės kreditorių interesus. Atsakovas už reikalavimo teisės perleidimą sumokėjo nominalią vertę, todėl Sutartis niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti Atsakovės kreditorių interesų ir atitinkamai Atsakovas apie jokį kreditorių interesų pažeidimą nežinojo ir negalėjo žinoti. Atsakovė, atlygintinai pagal Sutartį perduodama savo reikalavimo teisę atsakovui už jos nominalią vertę ir tuo niekaip nesumažindama savo turto vertės, sudarydama Sutartį, nežinojo ir negalėjo žinoti apie jokį jos kreditorių interesų pažeidimą. Todėl nagrinėjamoje situacijoje neegzistuoja actio Pauliana taikymo sąlygų visetas, kadangi Sutarties sudarymas ir įvykdymas apskritai nepažeidė atsakovės kreditorių (įskaitant Ieškovą) interesų, o Sutartį sudariusios šalys, t. y. tiek atsakovas, tiek atsakovė, ją sudarydamos elgėsi sąžiningai. Nesant actio Pauliana taikymo sąlygų viseto, ieškovo actio Pauliana ieškinys ir jo reikalavimas dėl Sutarties ginčijimo actio Pauliana pagrindu yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsakovas prašo taikyti vienerių metų ieškinio senatį, argumentuodamas, jog pagal CK 1.128 str. nuostatas, prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Taigi, vertinant ar yra praleistas CK 6.66 str. 3 d. įtvirtintas ieškinio senaties terminas aktualus yra ne Ieškovo, o būtent ADB „Gjensidige" - kaip pradinio kreditoriaus - sužinojimo, ar turėjimo sužinoti, apie neva jo teises pažeidžiančią sutartį, momentas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų apie tai, kada ADB „Gjensidige", kaip pradinis kreditorius, sužinojo apie neva jo teises pažeidusios Sutarties sudarymą.

Atsakovė A. S. nurodė, jog ginčijama sutartis buvo sudalyta 2017-10-26, t.y. daugiau nei prieš 1 metus ir 4 mėn., ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį ginčyti šį sandorį. Atsakovė 2017-10-26 sutartimi dėl reikalavimo teisių perleidimo, perleido atsakovui UAB „Verslo mada“ reikalavimo teises į 14 481 EUR dydžio reikalavimo teisę į L. L.. Už reikalavimo teisių perleidimą UAB „Verslo mada“ pilnai atsiskaitė, sumokėdama grynaisiais, tą patvirtina kasos išlaidų orderis, kurį atsakovė pasirašė, tuo patvirtindamas, kad 14481 Eur yra sumokėta. Reikalavimo teises atsakovė turėjo teisę perleisti, tai nebuvo niekaip uždrausta ar apribota. Kadangi su atsakove buvo atsiskaityta, A. S. turto masė niekaip nesumažėjo. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad dėl susidariusių finansinių sunkumų, nes ji turi didelius įsipareigojimus kreditoriams, ji, neturėdama pragyvenimo šaltinio, gautas lėšas panaudojo šeimos poreikiams, dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Šių lėšų neskyrė kreditoriniams reikalavimams padengti. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovas neįrodė actio Pauliana sąlygų, todėl ieškinys turi būti atmestas, kaip neįrodytas, prašė taikyti ieškinio senatį.

Trečiasis asmuo L. L. teismo posėdyje nedalyvavo, pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė (t.1, el.b.l. 26), jog ji nepripažįsta, kad yra skolinga A. S. ar jos teisių perėmėjams. Tačiau teismas sprendė, kad trečiasis asmuo pažeidė prievolę grąžinti skolą. Bylos nagrinėjimo pradžioje ieškovė perleido savo reikalavimo teises UAB „Verslo mada“. Trečiasis asmuo nurodė, jog šis sandoris akivaizdžiai sudarytas tam kad A. S. išvengtų savo pačios prievolių vykdymo savo kreditoriams, sudarydama ginčijamą sandorį su UAB „Verslo mada“, A. S. siekė išvengti iš trečiojo asmens priteistų lėšų patekimo į A. S. areštuotą arba antstolio sąskaitą, tokią išvadą daro iš to, jog A. S., pareikšdama ieškinį L. L., reikalavo, kad L. L. jos reikalaujamą sumą pervestų į jos tuometinio advokato depozitinę sąskaitą, kadangi L. L. atsisakė vykdyti šį reikalavimą tiek dėl to, kad nepripažino A. S. reikalavimo, tiek dėl to, kad, A. S. akivaizdžiai ketino išsigryninti lėšas iš advokato depozitinės sąskaitos ir taip išvengti jų patekimo į pačios A. S. areštuotą sąskaitą. Taip pat nelogišku UAB „Verslo mada“ sprendimu trečiasis asmuo laiko tai, kad skola nupirkta už tą pačią vertę, kokia buvo skolos suma.

Liudytojas T. S., atsakovės A. S. sutuoktinis, nurodė, jog jam buvo žinoma apie sutuoktinės reikalavimo teisę į L. L.. Kadangi šeimos finansinė padėtis buvo bloga, nes turėjo nemažai finansinių įsipareigojimų, reikėjo lėšų, jis tarėsi su UAB „Verslo mada“ per jos akcininką I. N., kurį pažinojo nuo tų laikų, kai abu dirbo bankuose, kad pastaroji nupirktų šią L. L. skolą. I. N. žinojo apie A. S. skolas. Patvirtino, kad jo žmona turėjo 198000 Eur finansinių įsipareigojimų. Taip pat nurodė, kad gautas lėšas iš UAB „Verslo mada“ panaudojo šeimos poreikiams, iš šių lėšų žmonos kreditoriams lėšų nebuvo skirta.

Liudytojas I. N., UAB „Verslo mada“ akcininkas, nurodė, jog T. S. pažįsta seniai, abu dirbo bankų sistemoje. T. S. pasiūlė nupirkti už nominalą savo žmonos reikalavimą į L. L., iš šio sandorio UAB „Verslo mada“ tikėjosi pelno iš palūkanų. Nurodė, kad jis įsakė UAB „Verslo mada“ direktorei nupirkti šią skolą.

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovas ir trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija su savarankišku reikalavimu, ginčija 2017-10-26 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. S. ir UAB „Verslo mada“, kuria A. S. perleido reikalavimo teisę į L. L. 14480 Eur skolą įmonei UAB „Verslo mada“, LR CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana).

Pagal CK 6.66 straipsnio 1dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta: antstolis Darius Bliznikas vykdo išieškojimą ieškovo A. B. naudai iš skolininkės A. S. Vilniaus regiono apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-4016-855/2015 pagrindu (el.b.l. 8,9 ), ieškovas reikalavimo teisę įgijo reikalavimo 2018-04-20 perleidimo sutarties pagrindu iš ADB Gjensidige (t.1,el.b.l.12). Taigi ieškovas, kaip kreditorius, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Trečiojo asmens su savarankišku reikalavimu, pateikti rašytiniai įrodymai (t.1 el.b.l. 151-159) patvirtina, kad jis taip pat turi reikalavimo teisę į atsakovę A. S., kuri yra nesumokėjusi mokesčių ir baudų valstybės biudžetui bendrai sumai 3127,18 Eur.

Iš 2017-10-26 reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp A. S. ir UAB „Verslo mada“ nustatyta, jog A. S. savo 14 481 Eur paskolos reikalavimo teisę į skolininkę L. L. perleido UAB „Verslo mada“ už 14 481 Eur sumą, kurią visą pradinis kreditorius gavo sutarties pasirašymo momentu, taip pat perleido reikalavimo teisę į kartu priskaičiuotas palūkanas ir bet kokias kitas kreditoriaus gautinas sumas, o taip pat teisę į civilinėje byloje Nr. e2-10838-728/2017 sumokėto žyminio mokesčio ir kitų patirtų išlaidų atlyginimą (t., el.b.l. 13). Aplinkybę, kad A. S. sumokėta ši suma, patvirtina byloje esantis kasos išlaidų orderis ( t.2, el.b.l. 13), teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog ji pasirašė kasos išlaidų orderį, patvirtindama faktą, jog UAB „Verslo mada“ su ja atsiskaitė. Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti ieškovo atstovo prašymo skirti šio dokumento rašysenos teismo ekspertizę tikslu nustatyti, ar A. S. pasirašė minėtą kasos išlaidų orderį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje e2-1376-728/2018 pagal ieškovo UAB „Verslo mada‘‘ ieškinį atsakovei L. L. dėl paskolos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2018m. balandžio 6d. sprendimu priteista iš atsakovės L. L., 14481Eur paskolos, 1534,99 Eur palūkanų bei 876,79Eur palūkanų už pradelsimą, viso 16892,78 Eur bei 390 Eur žyminio mokesčio ieškovo UAB „Verslo mada‘‘ naudai, teismo sprendimas įsiteisėjęs. Šioje byloje teismas nustatė, kad atsakovei L. L. buvusi ieškovė A. S. pervedė 50000 Lt į jos banko sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodė,, skolinamos lėšos“. Ieškovė 2017-10-27 reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp A. S. ir UAB „Verslo mada“ perleido naujam ieškovui visas reikalavimo teises į 2011-11-17 A. S. skolininkei L. L. suteiktą 50000Lt paskolą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis bei kitomis gautinomis sumomis bei teisę į sumokėto žyminio mokesčio ir kitų patirtų išlaidų atlyginimą (t.1, el.b.l 4-7).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje šios kategorijos bylose teigiama, jog kai skolininkas sandorį sudarė dėl to, kad jį sudaryti privalėjo, nes turėjo tokią teisinę pareigą, tuomet kreditorius netenka galimybės ginti savo teises reikšdamas actio Pauliana. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai ( LAT civilinė byla e3K-3-172-916/2016).

Teismo posėdyje atsakovė A. S. nurodė, jog ji, turėdama finansinių sunkumų nes turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, sudarė šį sandorį, ir gautas lėšas pagal ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį panaudojo savo ( šeimos) reikmėms, ir nei kiek iš gautų lėšų neskyrė kreditoriniams įsipareigojimams padengti. Šios nustatytos faktinės aplinkybės, bei pačios atsakovės paaiškinimai rodo, jog sudarytas ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises ir skolininkė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Taip pat tai įrodo, kad skolininkė buvo nesąžininga, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises, sudarydama šį sandorį, atsakovė neveikė kreditorių interesams tenkinti. Kad atsakovė A. S. yra nesąžininga kreditorių atžvilgiu, nurodė ir trečiasis asmuo L. L. pateiktame atsiliepime į ieškinį, kurios teiginius, kad atsakovė A. S. reikalavo paskolą grąžinti į jos advokato depozitinę sąskaitą, patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas (t1, el.b.l. 28), iš kurio matyti, kad advokatas Liudas Paltanavičius 2016-12-21 pranešimu L. L. pareikalavo per 10 dienų grąžinti 50000 Lt skolą A. S. naudai, lėšas pervedant į advokato depozitinę sąskaitą. Liudytojo T. S. parodymai taip pat patvirtina aplinkybę, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas atsakovės A. S. šeimos poreikiams tenkinti, žinant kad atsakovė turi dideles skolas kitiems kreditoriams.

Taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Jonsta“ v. UAB „Top Decor“, bylos Nr. 3K-3-703-706/2015).

CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokios aplinkybės vertintinos kaip trečiojo asmens, sudariusio su skolininku sandorį, nesąžiningumas. Jo turinį sudaro tai, kad trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ „Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ranguva“ v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Šiaulių bankas v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-88/2013). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ranguva“ v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Šiaulių bankas v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-88/2013).

Atsakovas UAB „Verslo mada“ yra verslininkas ir sudaro sandorius, jam keliami didesni pareigos domėtis kitos šalies turimais finansiniais įsipareigojimais ir jos turtine padėtimi reikalavimai nei įprastai. Tinkamas šios pareigos vykdymas, be kita ko, reiškia, kad verslininkas, sudarydamas sandorį, turi jam prieinamomis priemonėmis pasidomėti, ar nėra kreditorių, kuriems įsipareigojimai dėl sudaryto sandorio nebus vykdomi arba jų vykdymas iš esmės pasunkės. Aplinkybė, kad A. S. neinformavo UAB „Verslo mada“ apie savo kreditorinius įsipareigojimus, neatleidžia atsakovo UAB „Verslo mada“, kaip kitos ginčijamo sandorio šalies nuo pareigos savarankiškai domėtis skolininko finansine padėtimi, kreipiantis į viešuosius registrus, vykdomąsias bylas vykdančius antstolius ir kitomis prieinamomis priemonėmis. O be to, teismo posėdyje liudytojas T. S. nurodė, jog I. N. buvo žinoma A. S. šeimos bloga finansinė padėtis, o kaip nustatyta, I. N. yra UAB „Verslo mada“ akcininkas, jis sprendė dėl ginčijamo sandorio sudarymo, todėl atmestini atsakovų argumentai, jog UAB „Verslo mada“, kaip ginčijamo sandorio šalis, yra sąžininga.

Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, jog ieškovas įrodė būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas, ieškinys tenkintinas, pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento atsakovų A. S. ir UAB „Verslo mada“ 2017-10-26 sudarytas reikalavimo teisių perleidimo sandoris, pagal kuri atsakovė A. S. perleido atsakovei UAB „Verslo mada“ visas reikalavimo teises į L. L. dėl 14481 Eur paskolos, palūkanų ir kitų teisių pagal teismo sprendimą c.b. Nr. e2-1376-728/2018. (e2-10838-728/2017, e2A-403-580/2019).

Dėl restitucijos taikymo:

Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

Nustatyta, jog antstolis Robertas Vasiliauskas, vykdydamas išieškojimą iš L. L. išieškotojo UAB „Verslo mada“ naudai, išieškojo iš skolininkės 21187,58 Eur (antstolio 2020-02-12 patvarkymas dėl informacijos pateikimo advokatui Domantui Skebui). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis LR CK 6.145 str., taikyti restituciją - ir grąžinti atsakovei A. S. jos nuosavybėn visas reikalavimo teises į L. L., kurias ji perleido UAB „Verslo mada“ pagal 2017-10-26 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, t.y. į išieškotą 21187,58 Eur sumą iš L. L..

Įpareigoti A. S. grąžinti UAB „Verslo mada“ 14 481 Eur sumą, gautą reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu.

Į likusią 6706,58 Eur sumą, priklausančią A. S., nukreipti ieškovo A. B. reikalavimą dėl 786 Eur skolos ir 95,98 Eur palūkanų išieškojimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą dėl 1699,58 Eur žemės mokesčio, 1581,00 Eur pagal vykdomuosius dokumentus bei 60 Eur administracinės baudos išieškojimo.

Dėl ieškinio senaties taikymo:

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012-11-06 nutarimas byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Pažymėtina, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2014-02-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2014).

Kaip nustatyta, ginčijamas sandoris sudarytas 2017-10-26. Ieškovas reikalavimo teisę įgijo 2018-04-20 reikalavimo perleidimo sutartimi, t.y. vėliau, nei sudarytas ginčijamas sandoris. Į teismą su ieškiniu dėl ginčijamo sandorio ieškovas kreipėsi 2019-03-07, t.y. nepraėjus metams nuo ginčijamo sandorio sudarymo datos. Pažymėtina, jog ginčijamas sandoris sudarytas tarp privačių asmenų, šio sandorio registracijos viešuosiuose registruose įstatymai nenumato, todėl ir pradinio kreditoriaus ADB Gjensidige pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad apie ginčijamą sandorį sužinojo 2019-12-31, gavę advokato paklausimą dėl informacijos suteikimo ( DOK 34070) atsakovų nenuginčyti ir netikėti ja nėra pagrindo. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą.

Vadovaujantis LR CPK 93 str., patenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis – 380 Eur ( t.1,el.b.l.15), 1800 Eur už advokato paslaugas (t.2, el.b.l. 79-81) - viso 2180 Eur, t.y. po 1090 Eur iš kiekvieno atsakovo, ieškovo naudai.

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 43,26 Eur pašto išlaidų, jos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų valstybės naudai (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 -271 str.,

Nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento atsakovų A. S. ir UAB „Verslo mada“ 2017-10-26 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sandorį, pagal kurį atsakovė A. S. perleido atsakovei UAB „Verslo mada“ visas reikalavimo teises į L. L. dėl 14481 Eur paskolos palūkanų ir kitų teisių pagal teismo sprendimą c.b. Nr. e2-1376-728/2018 (e2-10838-728/2017, e2A-403-580/2019).

Taikyti restituciją ir grąžinti atsakovei A. S. jos nuosavybėn visas reikalavimo teises į L. L., kurias ji perleido UAB „Verslo mada“ pagal 2017-10-26 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, t.y. į išieškotą 21187,58 Eur sumą iš L. L..

Įpareigoti A. S. grąžinti UAB „Verslo mada“ 14 481 Eur sumą, gautą reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu.

Į likusią 6706,58 Eur sumą, priklausančią A. S., nukreipti ieškovo A. B. reikalavimą dėl 786 Eur skolos ir 95,98 Eur palūkanų išieškojimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą dėl 1699,58 Eur žemės mokesčio, 1581,00 Eur pagal vykdomuosius dokumentus bei 60 Eur administracinės baudos išieškojimo.

Priteisti iš A. S. ieškovui A. B. 1090 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš UAB „Verslo mada“ ieškovui A. B. 1090 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. S. 21,63 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš UAB „Verslo mada“ 21,63 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė