- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-403-580/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04896-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- L. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Verslo mada‘‘ ieškinį atsakovei L. L. dėl paskolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. S. prašė iš atsakovės L. L. priteisti 14 481 Eur skolos, 2 411,78Eur palūkanų, iš kurių 1 534,99Eur sudaro palūkanos už naudojimąsi paskola ir 876,79Eur palūkanos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. 2011 m. pabaigoje atsakovė prašė suteikti paskolą 4 metų terminui. Kadangi siejo draugiški ryšiai, ieškovė 2011-11-17 į atsakovės banko sąskaitą pervedė 50 000 Lt (14 481 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodė ,,skolinamos lėšos“. Atsakovė skolos negrąžino. Ieškovė 2016-12-21 registruotu paštu pareikalavo grąžinti, atsakovė 2017-01-06 atsisakė;
1.2. ieškovė A. S. ir UAB ,,Verslo mada 2017-10-26 sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria perleido reikalavimo teises į atsakovę, teismas pirminę ieškovę pakeitė į UAB ,,Verslo mada“.
Atsiliepimas
2. Atsakovė L. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
2.1. ji nesiskolino pinigų iš ieškovės ir jai nebuvo žinoma, kad į jos sąskaitą A. S. pervedė pinigus. Atsakovės dukra A. D. sakė, kad su sutuoktiniu A. D. pardavė ieškovei žemės sklypo dalį ir nurodė mažesnę kainą. Kainos skirtumą ieškovė turėjo pervesti į atsakovės sąskaitą. Į atsakovės sąskaitą pervesti pinigai yra dukros ir jos vyro nuosavybė, atsakovė pinigus atidavė dukrai ir žentui;
2.2. paskolos sutartis turi būti rašytinė, kai suma didesnė nei 600 Eur, kilus ginčui įstatymas riboja įrodinėjimo priemonių leistinumą. Su atsakove mokėjimo paskirties įrašo tekstas nebuvo derintas, įrašą atsakovė pastebėjo tik ieškovei 2016-12-21 pareikalavus grąžinti pinigus. 2011 m. atsakovės turtinė padėtis buvo gera ir ji neprašė paskolinti pinigų. Atsakovė ieškovės nepažįsta, draugiškų santykių nėra. Ieškovė, kaip atidi ir rūpestinga verslininkė, nebūtų skolinusi pinigų nepažįstamam žmogui. Ieškovė yra teista už finansinį nusikaltimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės L. L. 14 481 Eur paskolos, 1 534,99 Eur palūkanų bei 876,79 Eur palūkanų už pradelsimą, viso 16 892,78 Eur, 5 proc. procesines palūkanas bei 390 Eur žyminio mokesčio ieškovo UAB ,,Verslo mada“ 533 naudai. Teismas nustatė, kad:
3.1. A. S. į atsakovės sąskaitą pervedė 50 000 Lt, mokėjimo pavedime nurodė „skolinamos lėšos“. Šalys nesudarė rašytinės paskolos sutarties. Pinigų pervedimas įvertintas kaip asmeninė paskola atsakovei. Atsakovė lėšas priėmė, nepareiškė prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties. Šalių veiksmai rodo, kad pervesti pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Teismas nesutiko su atsakovės ir jos atstovo argumentais dėl pinigų pervedimo intencijų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovė L. L. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
4.1. A. S. keitė versijas dėl sandorio sudarymo aplinkybių. Teisme aiškino, kad su sutuoktiniu T. S. atostogavo Egipte ir jos sutuoktiniui paskambino atsakovės žentas A. D., kuris paprašė paskolinti atsakovei 50 000 Lt ar atsiuntė atsakovės sąskaitos numerį. Paskolos sąlygas derino T. S., A. D. žadėjo, kad atsakovė pinigus grąžins. teismo posėdyje ieškovė nepatvirtino, kad paskolos terminas 4 metai. terminas nenurodytas ir pretenzijoje atsakovei. A. S. teisme ir dublike parodė, kad pervestus pinigus ji buvo pasiskolinusi iš kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, už perskolinimą gavo baudą dėl paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį. Pradinė ieškovė buvo nuteista pagal Baudžiamojo kodekso 206 straipsnį. Liudytojas T. S. patvirtino, kad paskolos prašė A. D.;
4.2. atsakovė nematė mokėjimo paskirties, nes buvo patikėjusi dukrai tvarkyti bankinę sąskaitą, leido daryti pavedimus, nusiimti pinigus. A. D. tai patvirtino. Abi nurodė, kad nematė mokėjimo paskirties ir tvirtina, kad toks įrašas mokėjimo nurodyme yra pradinės ieškovės apgaulė. A. S. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš D. nekilnojamąjį turtą. D. pripažino, kad dalis realios sklypo kainos buvo nuslėpta nuo notaro ir pervesta į atsakovės sąskaitą;
4.3. A. S. pinigus gavo nusikalstamu būdu (panaudojo unijos paskolą ne pagal paskirtį), todėl paskolos sandoris negali sukurti paskolos teisinių santykių ir yra negaliojantis pagal CK 1.80 straipsnį. Jei viskas vyko pagal S. versiją, tuomet ne atsakovė, o A. D. yra paskolos sandorio šalis (CK 6.190 straipsnio 2 dalis);
Žemesnės instancijos teismas
4.4. pradinė ieškovė galėjo neprašoma pervesti pinigus, todėl reikalavimas grąžinti pinigus kyla iš nepagrįsto praturtėjimo. Teismas turėjo kritiškai vertinti A. S. ir jos sutuoktinio parodymus, nes jie nenuoseklūs. Kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Pinigų pervedimas savaime neįrodo paskolos sutarties sudarymo, nes nėra raštu išreikšto vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui.
Šalies argumentai
5. Ieškovas UAB „Verslo mada“ prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad:
5.1. paskola buvo suteikta ir ją atsakovė priėmė. Atsakovės, jos dukters ir žento liudijimai yra prieštaringi ir vertintini kaip siekis padėti išvengti prievolės. Būdama protingu ir apdairiu asmeniu atsakovė negalėjo nesuprasto pavedimo paskirties. Atsakovei, kuri paskolos suteikimo metu ir iki šiol dirba mokytoja, 50 000 Lt suma sudarė bent 3 metų atlyginimą;
5.2. kadangi atsakovė 2014 m. dukrai suteikė generalinį įgaliojimą, tarp jų buvo absoliutaus pasitikėjimo santykiai. Atsakovė ir dukra su žentu liudijo, kad skirti atsiskaityti už įsigytą žemės sklypą. Notarinės 2011-11-04 Žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad pradinė ieškovė už žemės sklypą atsiskaitė sutarties sudarymo dieną. Notariato įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai nėra pripažinti negaliojančiais. Atsiliepime teigiama, kad gautus pinigus ji atidavė dukrai. Teismo posėdyje atsakovė parodė, kad pinigų iš sąskaitos nenuėmė ir jų nematė. Atsakovės dukra liudijo, kad dalį pinigų atsakovė perdavė iš santaupų. Negalėjo paaiškinti, kodėl nuspręsta pinigus pervesti į atsakovės sąskaitą. Atsakovės žentas paliudijo, kad tikėtina, jog jokių mokesčių už parduotą sklypą nebūtų reikėję mokėti;
5.3. iš pradinės kreditorės kredito unija išieškojo paskolą, o dėl likusios paskolos dalies vyksta ginčas. Teismas gali nuspręsti, ar ieškinys tenkintinas vadovaujantis paskolos teisiniu institutu, ar nepagrįsto praturtėjimo teisiniu institutu. Teismas konstatavo, kad šalys nesusitarė dėl skolos grąžinimo termino ir palūkanas priteisė todėl, kad šalims nesusitarus dėl grąžinimo termino, paskolos sumą gavėjas privalo grąžinti per 30 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl paskolos teisinių santykių vertinimo, kai nėra sudaryta rašytinė paskolos sutartis, pinigų perdavimas įrodinėjamas pinigų pervedimu į banko sąskaitą.
9. Byloje nustatyta ir patvirtinta rašytiniais įrodymais, jog 2011-11-17 mokestiniu pavedimu Nr. 151 A. S. į L. L. priklausančią banko sąskaitą pervedė 50 000 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta „skolinamos lėšos“. 2016-12-21 A. S. L. L. pateikė pretenziją dėl pinigų grąžinimo, 2017-01-06 atsakymu L. L. nurodė, jog jos nesieja paskolos teisiniai santykiai.
10. Ieškiniu prašoma tarp A. S. ir L. L. susidariusius teisinius santykius prašė vertinti kaip paskolos teisinius santykius. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pinigų pervedimo metu (2011-11-17) galiojusi CK 6.871 straipsnio redakcija numatė reikalavimus paskolos sutarties formai. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (3 dalis).
11. Pinigų pervedimas į banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „skolintos lėšos“ yra pakankamas paskolos davimo patvirtinimas ir laikytinas tinkamu dokumentu pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį. Atsakovė L. L., į savo banko sąskaitą gavusi itin didelę pinigų sumą, kuri prilygsta kelių mėnesių ar metų darbo užmokesčiui, pinigų ieškovei negrąžino, jokių abejonių dėl pinigų gavimo nereiškė. Tokie atsakovės veiksmai patvirtina, kad atsakovė pinigus priėmė ir nesiimdama jokių veiksmų dėl paskolos dalyko grąžinimo patvirtino paskolos dalyko gavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad paskolos dalykas atsakovei buvo perduotas, o atsakovei negrąžinus pinigų, buvo sudaryta paskolos sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
12. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog į jos sąskaitą pervesti pinigai buvo atsiskaitymas pagal jos dukters A. D. ir dukters sutuoktinio A. D. sudarytą sandorį dėl žemės sklypo pardavimo. Su atsiliepimu teismui buvo pateikta Žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartis, kuria 2011-11-04 A. D. ir A. D. A. S. pardavė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį už 20 000 Lt. Kiti rašytiniai įrodymai dėl atsiliepime nurodyto fakto nustatymo teismui nebuvo pateikti, liudytojų parodymai prieštaringi, todėl nepakankami faktui nustatyti. Atsiliepime pateikta versija pagrįstai pirmosios instancijos teisme pagrįstai pripažinta neįrodyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apklausiama teismo posėdžio metu atsakovė nieko neaiškino dėl žemės sklypo pardavimo kainos, ji tik nurodė, kad dukra 2011 metais prašė pasinaudoti sąskaita dėl žemės sklypo pardavimo. Teismo proceso metu liudytoju apklaustas A. D. palaikė atsakovės atsiliepime nurodytą pasakojimą ir aiškino, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) S. šeimai turėjo būti parduotas už 40 000 Lt, tačiau pinigai nebuvo sumokėti, aiškino, jog ketina teikti ieškinį dėl neatsiskaitymo pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Vėliau teigė, kad žemės sklypo vertė 1 mln., teigė, kad buvo sudaryta ir kita žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuri teismui nepateikta. A. D. aiškino, kad atsakovės sąskaitą T. S. perdavė, nes šis norėjo atsiskaityti už žemės sklypą, o liudytojas tuo metu važiavo automobiliu, todėl paprašė žmonos atsiųsti sąskaitą. A. D. teigė, kad atsimena tik tai, kad vyras paprašė pervesti pinigus į sąskaitą, kitų aplinkybių neatsimena, dėl žemės sklypo kainos nieko nežino. Kartu aiškino, jog po A. S. padaryto pavedimo tikrino banko sąskaitą ir sužinojo, jog pinigai pervesti. A. D. teigė, kad pervestus pinigus jam atidavė žmona, nors A. D. teismui aiškino, kad pinigus jai motina grąžino dalimis, L. L. iš viso nepripažino, kad pinigus atidavė. Liudytojų paaiškinimai yra prieštaringi ir nepakankami atsiliepime nurodytai versijai patvirtinti. Nei vienas liudytojas negalėjo tiksliai paaiškinti, kokiu būdu ir dėl kokios parduodamo žemės sklypo kainos susitarė. Teismui buvo pateikta viena sutartis, nebuvo pateikti įrodymai dėl kitos sutarties egzistavimo. A. D. sutartą kainą 40 000 Lt nurodė už abu sklypus, vėliau aiškino, jog sklypas vertas 1 mln., teigė, jog pinigai nesumokėti, nors neneigė, kad 50 000 Lt buvo pervesta į L. L. sąskaitą. Iš tokių paaiškinimų negalima nustatyti, jog tarp A. S. ir A. D. bei A. D. buvo koks nors kitas susitarimas dėl atsiskaitymo už pagal 2011-11-04 Žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartį parduotą sklypą, nei nurodyta pačioje sutartyje.
13. Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalis patvirtina, kad pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. A. D. ir A. D. net prasidėjus teisminiam ginčui dėl paskolos sutarties nevykdymo reikalavimų dėl notaro patvirtintos žemės sklypo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nereiškė, jokių šioje sutartyje nustatytų faktų neginčijo. Sutarties IV dalyje nurodyta, jog pinigai sumokėti grynaisiais pinigais ne notaro akivaizdoje šios sutarties sudarymo dieną. Ši aplinkybė pripažįstama teisinga, remiantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi. Nei atsakovė, nei D. negalėjo paaiškinti aplinkybių, dėl ko sutartyje galėjo būti nurodyta klaidinga atsiskaitymo tvarka ir neteisinga kaina. A. D. aiškino, kad tai buvo susiję su kredito gavimu iš kredito unijos, tačiau nebuvo pateikta jokių sutarčių su kredito unija, kredito išdavimo sąlygų ar reikalavimų, kuriais būtų galima pagrįsti liudytojo samprotavimus.
14. Atsakovės pozicija, kad ji savo banko sąskaitos tvarkymą pavedė dukrai A. D. ir visiškai nesidomėjo tuo, kokie veiksmai atliekami sąskaitoje, neatitinka civilinėje teisėje nustatyto rūpestingo ir atidaus elgesio reikalavimo, netinkamas civilinių pareigų atlikimas negali būti ginamas. Taip pat negalima patvirtinti faktinių aplinkybių, jog atsakovė nieko nežinojo apie savo banko sąskaitos tvarkymą. A. D. teisme liudijo, jog banko sąskaitos kortelę turėjo tiek ji, tiek atsakovė, į sąskaitą buvo pervedamas atsakovės darbo užmokestis. Liudytoja aiškino, jog 50 000 Lt atsakovė dalimis grąžino, iš dalies tai buvo pervedimai iš banko sąskaitos. Iš atsakovės apklausos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu galima daryti išvadą, jog atsakovė yra savarankiškas asmuo, nurodė, jog dirba trijuose darbuose, todėl turi galimybę tvarkyti savo reikalus pati bei suprasti kitų asmenų veiksmus, kuriais jai padedama tvarkyti banko sąskaitą. Kadangi atsakovė turėjo banko kortelę, išsiimdavo grynus pinigus, tai turėjo aiškiai suprasti, jog sąskaitoje yra atliktas 50 000 Lt pervedimas. Nėra suprantama atsakovės pozicija, jog ji nežinojo apie pinigų pervedimą.
15. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog A. S. ir T. S. teismo posėdžio metu skirtingai aiškino paskolos santykių atsiradimo aplinkybes: ieškinyje nurodė, jog pinigai paskolinti atsakovės prašymu dėl buvusių draugiškų santykių, o teismo posėdžio metu, kad pinigus skolino A. D. prašymu. Apelianto argumentas yra teisingas, tačiau pastebėtina, jog tokiu pačiu būdu elgėsi ir atsakovė: atsiliepime nurodė, jog pinigus atidavė dukrai su žentu, tačiau, kai teismas 2018-01-11 teismo posėdžio metu įpareigojo pateikti įrodymus dėl 50 000 Lt išgryninimo, atsakovė pakeitė poziciją ir aiškino, jog pinigų negrynino, o viską tvarkė dukra. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų matyti, jog šalių santykiai yra konfliktiški, vienos ir kitos šalies paaiškinimai duoti susijusių asmenų – giminių, todėl teisinga ir pagrįsta nevertinti žodinių paaiškinimų ir remtis rašytiniais įrodymais.
16. Sprendžiama, jog ieškovas įrodė pinigų perdavimo faktą, o atsakovė neįrodė, kad pinigai buvo grąžinti, dėl ko jai pagrįstai buvo nustatyta pareiga grąžinti paskolos dalyką. Taip pat nebuvo nustatyta, jog A. S. 50 000 Lt atsakovei pervedė kokiu nors kitu tikslu, nei skolindama lėšas. Atsakovės bei D. paaiškinimai yra prieštaringi, todėl nustatyti, ar pinigai buvo pervesti atsakovės, ar jos dukters, ar žento reikmėms nėra galimybių. Ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje nėra svarbi, nes atsakovė neįrodė, jog pinigai buvo pervesti trečiojo asmens susitarimo su A. S. pagrindu. Sandorio rūšis nustatoma pagal tai, kad pavedimo mokėjimo sutartyje nurodyta, kad lėšos yra skolinamos. Nepagrįsto praturtėjimui institutas netaikomas, nes pinigai pervesti 2011 metais, atsakovė turėjo penkerius metus, kad suprastų, jog pinigai buvo pervesti kaip paskolintos lėšos. Atsakovė neveikimu priėmė jai paskolintus pinigus. Taip pat nėra vertinama ir tai, kad A. D. yra paskolos sandorio šalis (CK 6.190 straipsnio 2 dalis). Pinigus gavo atsakovė, kuri jokių duomenų apie tai, kad pinigus grąžino A. D. neteikė ir apskritai neįrodinėjo, jog pinigai buvo grąžinti, nors būdama banko sąskaitos savininke, turėjo galimybę teismui pateikti duomenis apie jos banko sąskaitoje įvykdytas bankines operacijas, susijusias su šia byla.
17. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo paskolos sandorį laikyti niekiniu ir negaliojančiu, kadangi jis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis). Šis pagrindas grindžiamas tuo, kad A. S. į atsakovė sąskaitą pervedė iš kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ gautus pinigus, už kurių panaudojimą ne pagal paskirtį buvo nuteista. Tai, kad A. S. iš kredito unijos gautus pinigus panaudojo ne pagal paskirtį, neatleidžia atsakovės nuo pareigos pinigus grąžinti. Teismo posėdžio metu A. S. pripažino, kad ji buvo nuteista už paskolos lėšų panaudojimą ne pagal paskirtį, tačiau konkretūs nuteisimo faktai nebuvo nustatyti. Iš byloje duotų paaiškinimų galima manyti, jog buvo gautas ne vienas kreditas, kadangi T. S. ir A. D. vykdė verslo projektą. Atsakovės atstovui pagal pateiktą prašymą buvo išduotas teismo liudijimas duomenims apie A. S. teistumą, baustumą, iškeltas administracines ir baudžiamąsias bylas, įteiktus pranešimus apie įtarimus gauti, tačiau dokumentai teismui nepateikti.
Dėl bylos sustabdymo
18. 2019-03-13 atsakovės atstovas pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-12721-734/2019 pagal A. B. (A. B.) ieškinį, kuriuo ginčijama šioje byloje taikoma 2017-10-26 A. S. ir UAB „Verslo mada“ sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutarties, prašoma pripažinti sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją. Nurodė, kad 2019-03-07 A. B. sužinojo apie jo skolininkės A. S. sandorį, kuriuo ji reikalavimo teises į atsakovę L. L. perleido UAB „Verslo mada“. UAB „Verslo mada“ prašymą sustabdyti bylą prašė atmesti. Nurodė, kad nėra privalomojo bylos sustabdymo pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje nėra ginčijamas skolos egzistavimo faktas ir joje su skolos egzistavimu susiję faktai byloje nebus nustatinėjami. Apylinkės teisme nagrinėjama byla gali turėti įtakos tik ieškovo pasikeitimui šioje byloje, todėl teismo sprendimas netrukdo teismui išnagrinėti paskolos bylos aplinkybes. Ieškovas abejoja, ar A. B. ieškinys galėtų būti tenkinamas, nes jis pareikštas formaliais pagrindais, neįrodyti actio Pauliana pagrindai. Patenkinus ieškinį, būtų galima atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 2 dalies pagrindu. Laiko, kad atsakovė veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, nes prašymas sustabdyti bylą pateiktas tą pačią dieną (2019-03-12), kurią nagrinėjamoje byloje buvo paskirtas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka. A. B. yra nupirkęs 786 Eur vertės reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį.
19. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato privalomą bylos sustabdymo pagrindą, pagal kurį negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra tikslinga stabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos. Vadovaujamasi tuo, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu byla, kuria ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis, nebuvo iškelta ir bylos sustabdymo pagrindas nebuvo atsiradęs. Apeliacine tvarka yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas, o byla nenagrinėjama iš naujo. Teisingai nurodo ieškovo atstovas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje nėra nagrinėjami paskolos santykiai tarp L. L. ir A. S., todėl byla neturės įtakos šioje byloje priimto procesinio sprendimo pagrįstumui. Paskolos suma, lyginant su A. B. reikalavimu, yra daug kartų didesnė. Reikalavimo teisę A. B. nusipirko 2018-04-20, t. y. jau po skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. sprendimo paskelbimo. Minimos aplinkybės taip pat kelia abejonių dėl prašymo pagrįstumo. Tuo remiantis prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas.
20. Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai kvalifikavo teisinius santykius bei pritaikė teisės normas, teismo sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti. Teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 336 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Teismui nėra pateikti duomenys apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos nepriteisiamos. kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės L. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.