Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo A. B. ir atsakovo UAB „Verslo mada“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams UAB „Verslo mada“, A. S. dėl kreditoriaus pažeidžiančio sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo (actio pauliana), trečiasis asmuo L. L., trečiasis asmuo su savarankišku reikalavimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

1. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento atsakovų A. S. ir UAB „Verslo mada“ 2017-10-26 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovė A. S. perleido atsakovei UAB „Verslo mada“ visas reikalavimo teises į L. L. dėl 14481 Eur paskolos, palūkanų ir kitų teisių pagal teismo sprendimą c.b. Nr. e2-1376-728/2018 (e2-10838-728/2017, e2A-403-580/2019); taikyti restituciją - grąžinti atsakovei A. S. jos nuosavybėn visas reikalavimo teises į L. L., kurias ji perleido UAB „Verslo mada“ pagal 2017-10-26 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

2. Ieškovas nurodė, kad 2018-04-20 reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius ADB „Gjensidige“ perleido naujajam kreditoriui A. B. visus reikalavimus į skolininkę A. S. visa apimtimi, kokia nurodyta Vilniaus regiono apylinkes teismo išduotame vykdomajame rašte civilinėje byloje Nr. e2-4016-855/2015. Pagal 2019-03-07 antstolio pažymą, atsakovė yra skolinga ieškovui 786 EUR skolos ir 95,98 EUR palūkanų (2018-03-07 dienai). 2018-04-20 antstolis D. B. priėmė patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/16/00025. Šį patvarkymą antstolis nusiuntė atsakovei ir juo informavo apie įvykusį reikalavimo perleidimą. Atsakovė teismo sprendimo nevykdo.

3. 2017-10-26 atsakovė yra sudariusi reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ji perleido UAB „Verslo mada“ savo reikalavimo teisę į L. L. dėl 14481 EUR skolos ir palūkanų. Šios savo turtinės teisės perleidimo metu atsakovė jau buvo skolinga pradiniam kreditoriui ADB „Gjensidige“, kurio teises vėliau perėmė ieškovas. Atsakovė pagal 2017-10-26 reikalavimo perleidimo sutartį gavo iš UAB „Verslo mada“ 14481 EUR atlyginimą grynais pinigais. Atsakovė nei ieškovui, nei antstoliui šių pinigų neperdavė.

4. 2018-04-06 Vilniaus m. apylinkės teismas priėmė sprendimą c.b. Nr. e2-1376-728/2018, kuriuo visiškai tenkino UAB „Verslo mada" ieškinį ir priteisė iš L L. ieškovui UAB „Verslo mada" 14481 EUR skolos, 1534,99 EUR palūkanų bei 876,79 EUR palūkanų už pradelsimą, iš viso - 16892,78 EUR. Jei A. S. nebūtų sudariusi ginčijamo sandorio su UAB „Verslo mada“, ieškovas ir kiti A. S. kreditoriai būtų galėję nukreipti išieškojimą į A. S. turtinę teisę L. L. atžvilgiu ir jų kreditoriniai reikalavimai būtų bent iš dalies patenkinti.

5. Sandoris sudarytas grynais pinigais, nors perleidimo suma yra didelė, o reikalavimo pirkėjas yra juridinis asmuo, taip išvengiant jų patekimo į areštuotą A. S. bankinę sąskaitą.

6. Yra visų CK 6.66 straipsnyje išvardintų sąlygų visetas. Pripažinus ginčo sandorį ab initio negaliojančiu, kaip pažeidžiančiu kreditorių teises, ir, taikant restituciją, šalys turėtų būti grąžinamos į padėtį, buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo.

7. Trečiasis asmuo su savarankišku reikalavimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) pateiktame savarankiškame reikalavime nurodė, jog A. S. yra VMl skolininkė, kurios skola valstybės biudžetui 1699,58 Eur žemės mokesčio, 1581,00 Eur pagal vykdomuosius dokumentus, 60,00 Eur bauda už administracinius nusižengimus yra perduota antstoliams išieškojimui. VMI pranešė atsakovei apie nepriemokas. Prašo 2017-10-26 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kaip pažeidusią VMI teises, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restituciją.

8. Atsakovas UAB „ Verslo mada“ nesutiko su ieškiniu ir laikosi pozicijos, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes neegzistuoja actio Pauliana taikymo sąlygų visetas, todėl ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas ir galimai yra praleistas vienerių metų sutarties ginčijimo actio Pauliana pagrindu ieškinio senaties terminas. Ginčijamos sutarties sudarymas ir įvykdymas nepažeidė atsakovės kreditorių interesų, kadangi atsakovė reikalavimo teisę atsakovui perleido už jos nominalią vertę. Todėl sutarties sudarymas niekaip nesumažino atsakovės turto vertės. Atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas ir neįrodytas. Nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklė, jog atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra mažiau sąžiningi nei atsiskaitymai bet kokiu kitu būdu. Sandoris buvo atlygintinis - pagal sutartį už reikalavimo teisės perleidimą atsakovas atsakovei sumokėjo nominalią vertę. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sudarydamas Sutartį neturėjo jokio pagrindo galvoti, jog Sutartis gali kaip nors pažeisti atsakovės kreditorių interesus. Atsakovas už reikalavimo teisės perleidimą sumokėjo nominalią vertę, todėl Sutartis niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti Atsakovės kreditorių interesų. Atsakovė, atlygintinai pagal Sutartį perduodama savo reikalavimo teisę atsakovui už jos nominalią vertę ir tuo niekaip nesumažindama savo turto vertės.

9. Atsakovas prašė taikyti vienerių metų ieškinio senatį, argumentuodamas, jog pagal CK 1.128 str. nuostatas, prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Taigi, vertinant ar yra praleistas CK 6.66 str. 3 d. įtvirtintas ieškinio senaties terminas aktualus yra ne ieškovo, o būtent ADB „Gjensidige" - kaip pradinio kreditoriaus - sužinojimo, ar turėjimo sužinoti, apie neva jo teises pažeidžiančią sutartį, momentas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų apie tai, kada ADB „Gjensidige", kaip pradinis kreditorius, sužinojo apie neva jo teises pažeidusios Sutarties sudarymą.

10. Atsakovė A. S. prašė ieškinį atmesti, nes ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį ginčyti šį sandorį. Atsakovė 2017-10-26 sutartimi dėl reikalavimo teisių perleidimo, perleido atsakovui UAB „Verslo mada“ reikalavimo teises į 14 481 EUR dydžio reikalavimo teisę į L. L. Už reikalavimo teisių perleidimą UAB „Verslo mada“ pilnai atsiskaitė, sumokėdama grynaisiais. Reikalavimo teises atsakovė turėjo teisę perleisti, tai nebuvo niekaip uždrausta ar apribota. A. S. turto masė niekaip nesumažėjo. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad dėl susidariusių finansinių sunkumų, nes ji turi didelius įsipareigojimus kreditoriams, ji, neturėdama pragyvenimo šaltinio, gautas lėšas panaudojo šeimos poreikiams, dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui.

11. Trečiasis asmuo L. L. jog A. S., pareikšdama ieškinį L. L., reikalavo, kad L. L. jos reikalaujamą sumą pervestų į jos tuometinio advokato depozitinę sąskaitą, kadangi L. L. atsisakė vykdyti šį reikalavimą tiek dėl to, kad nepripažino A.S. reikalavimo, tiek dėl to, kad, A. S. akivaizdžiai ketino išsigryninti lėšas iš advokato depozitinės sąskaitos ir taip išvengti jų patekimo į pačios A. S. areštuotą sąskaitą. Taip pat nelogišku UAB „Verslo mada“ sprendimu trečiasis asmuo laiko tai, kad skola nupirkta už tą pačią vertę, kokia buvo skolos suma.

12. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento atsakovų A. S. ir UAB „Verslo mada“ 2017-10-26 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sandorį, pagal kurį atsakovė A. S. perleido atsakovei UAB „Verslo mada“ visas reikalavimo teises į L. L. dėl 14481 Eur paskolos palūkanų ir kitų teisių pagal teismo sprendimą c.b. Nr. e2-1376-728/2018 (e2-10838-728/2017, e2A-403-580/2019). Teismas taikyti restituciją ir grąžino atsakovei A. S. jos nuosavybėn visas reikalavimo teises į L. L., kurias ji perleido UAB „Verslo mada“ pagal 2017-10-26 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, t.y. į išieškotą 21187,58 Eur sumą iš L. L.. Teismas įpareigojo A. S. grąžinti UAB „Verslo mada“ 14 481 Eur sumą, gautą reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Teismas nusprendė į likusią 6706,58 Eur sumą, priklausančią A. S., nukreipti ieškovo A. B. reikalavimą dėl 786 Eur skolos ir 95,98 Eur palūkanų išieškojimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą dėl 1699,58 Eur žemės mokesčio, 1581,00 Eur pagal vykdomuosius dokumentus bei 60 Eur administracinės baudos išieškojimo.

13. Teismas priteisė iš A. S. ieškovui A. B. 1090 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš UAB „Verslo mada“ ieškovui A. B. 1090 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės A. S. 21,63 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas priteisė iš UAB „Verslo mada“ 21,63 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

14. Teismas nustatė, kad A. S., turėdama finansinių sunkumų nes turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, sudarė šį sandorį, ir gautas lėšas pagal ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį panaudojo savo ( šeimos) reikmėms, ir nei kiek iš gautų lėšų neskyrė kreditoriniams įsipareigojimams padengti. Šios nustatytos faktinės aplinkybės, bei pačios atsakovės paaiškinimai rodo, jog sudarytas ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises ir skolininkė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Taip pat tai įrodo, kad skolininkė buvo nesąžininga, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises, sudarydama šį sandorį, atsakovė neveikė kreditorių interesams tenkinti. Kad atsakovė A. S. yra nesąžininga kreditorių atžvilgiu, nurodė ir trečiasis asmuo L. L. pateiktame atsiliepime į ieškinį, kurios teiginius, kad atsakovė A. S. reikalavo paskolą grąžinti į jos advokato depozitinę sąskaitą, patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas (t1, el.b.l. 28), iš kurio matyti, kad advokatas L. P. 2016-12-21 pranešimu L. L. pareikalavo per 10 dienų grąžinti 50000 Lt skolą A. S. naudai, lėšas pervedant į advokato depozitinę sąskaitą. Liudytojo T. S. parodymai taip pat patvirtina aplinkybę, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas atsakovės A. S. šeimos poreikiams tenkinti, žinant kad atsakovė turi dideles skolas kitiems kreditoriams.

15. Atsakovas UAB „Verslo mada“ yra verslininkas ir sudaro sandorius, jam keliami didesni pareigos domėtis kitos šalies turimais finansiniais įsipareigojimais ir jos turtine padėtimi reikalavimai nei įprastai. Tinkamas šios pareigos vykdymas, be kita ko, reiškia, kad verslininkas, sudarydamas sandorį, turi jam prieinamomis priemonėmis pasidomėti, ar nėra kreditorių, kuriems įsipareigojimai dėl sudaryto sandorio nebus vykdomi arba jų vykdymas iš esmės pasunkės. Aplinkybė, kad A. S. neinformavo UAB „Verslo mada“ apie savo kreditorinius įsipareigojimus, neatleidžia atsakovo UAB „Verslo mada“, kaip kitos ginčijamo sandorio šalies nuo pareigos savarankiškai domėtis skolininko finansine padėtimi, kreipiantis į viešuosius registrus, vykdomąsias bylas vykdančius antstolius ir kitomis prieinamomis priemonėmis. O be to, teismo posėdyje liudytojas T. S. nurodė, jog I. N. buvo žinoma A. S. šeimos bloga finansinė padėtis, o kaip nustatyta, I. N. yra UAB „Verslo mada“ akcininkas, jis sprendė dėl ginčijamo sandorio sudarymo, todėl atmestini atsakovų argumentai, jog UAB „Verslo mada“, kaip ginčijamo sandorio šalis, yra sąžininga. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas.

16. Teismas nustatyta, jog antstolis R. V., vykdydamas išieškojimą iš L. L. išieškotojo UAB „Verslo mada“ naudai, išieškojo iš skolininkės 21187,58 Eur (antstolio 2020-02-12 patvarkymas dėl informacijos pateikimo advokatui D. S.). Teismas, vadovaudamasis CK 6.145 str., taikė restituciją - ir grąžino atsakovei A. S. jos nuosavybėn visas reikalavimo teises į L. L., kurias ji perleido UAB „Verslo mada“ pagal 2017-10-26 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, t.y. į išieškotą 21187,58 Eur sumą iš L. L., Įpareigoti A.S. grąžinti UAB „Verslo mada“ 14 481 Eur sumą, gautą reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Į likusią 6706,58 Eur sumą, priklausančią A. S., nukreipė ieškovo A. B. reikalavimą dėl 786 Eur skolos ir 95,98 Eur palūkanų išieškojimo bei trečiojo asmens su savarankiškais VMI reikalavimą dėl 1699,58 Eur žemės mokesčio, 1581,00 Eur pagal vykdomuosius dokumentus bei 60 Eur administracinės baudos išieškojimo.

17. Spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, teismas nurodė, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2017-10-26. Ieškovas reikalavimo teisę įgijo 2018-04-20 reikalavimo perleidimo sutartimi, t.y. vėliau, nei sudarytas ginčijamas sandoris. Į teismą su ieškiniu dėl ginčijamo sandorio ieškovas kreipėsi 2019-03-07, t.y. nepraėjus metams nuo ginčijamo sandorio sudarymo datos. Ginčijamas sandoris sudarytas tarp privačių asmenų, šio sandorio registracijos viešuosiuose registruose įstatymai nenumato, todėl ir pradinio kreditoriaus ADB Gjensidige pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad apie ginčijamą sandorį sužinojo 2019-12-31, gavę advokato paklausimą dėl informacijos suteikimo ( DOK 34070) atsakovų nenuginčyti ir netikėti ja nėra pagrindo. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą.

18. Ieškovas A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai.

19. Ieškovas nurodė, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir be jokio teisinio pagrindo uždėjo pareigą atsakovui įrodyti, kad jis buvo sąžiningas, o ne ieškovui - kad atsakovas nesąžiningas. Nėra jokio teisinio pagrindo taikyti kokią nors prezumpciją, kad UAB „Verslo mada" kaip sandorio šalis buvo nesąžininga.

20. Atsakovo nesąžiningumas konstatuotas tik deklaratyviai, remiantis tuo, kad atsakovas turi pareigą domėtis kitos sandorio šalies situacija (nors tai ir buvo padaryta) ir tuo kad, pasak vieno liudytojo, atsakovas žinojo, kad A. S. finansinė padėtis yra bloga. Teismas visiškai neatsižvelgė, yra tai, kad ginčijama sutarti perleistos reikalavimo teisės nebuvo areštuotos. Į Bylą yra pateikti įrodymai patvirtinantys, kad įvairiam A. S. turtui buvo pritaikytas areštas, tačiau jokios jai priklausiusios reikalavimo teisės nebuvo areštuotos. Teismams ir antstoliams nusprendus areštuoti tik dalį A. S. priklausiusio turto ir patvarkymais netaikyti jokio arešto jokioms A. S. reikalavimo teisėms, Atsakovui, kaip trečiajam asmeniui šiame kontekste, negali būti užkraunama pareiga vertinti A. S. įsipareigojimus kažkaip kitaip, nei tai darė atitinkamos institucijos ir manyti, kad net neareštuotas turtas negali būti perleidžiamas.

21. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sandoris faktiškai įvyko ir su A. S. buvo atsiskaityta pilnai, sumokant visą perimamos reikalavimo teisės sumą (nors šį faktą patvirtino). Realiai, teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad sandoriu nebuvo sukeltas ar padidintas skolininko - atsakovės A. S. - nemokumas.

22. Teismas konstatavo tariamą UAB „Verslo mada" nesąžiningumą iš esmės dėl to, kad Atsakovas netikrino ir nekontroliavo, kaip panaudojo gautą atsiskaitymą pagal sandorį A. S. (atsiskaitė su kreditoriais, laikėsi eiliškumo, nesilaikė ir t.t.). Tačiau tokios pareigos Atsakovui UAB „Verslo mada" nenustato jokie įstatymai ar sutartys.

23. Privaloma Actio Pauliana sąlyga - kad sutartis pažeistų kreditorių interesus - taip pat buvo neįrodyta.

24. Ieškovas A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo pašė Pakeisti Vilniaus m. apylinkės teismo 2020-03-03 sprendimo rezoliucinę dalį dėl A.B. bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A.S. ir išdėstyti ją taip:

„Priteisti iš A. S. ieškovui A. B. 1090 Eur bylinėjimosi išlaidų ir nukreipti A. B. reikalavimą dėl šių bylinėjimosi išlaidų išieškojimo į likusią 6706,58 Eur sumą, priklausančią A. S.“.

25. Teismas sprendimu pagrįstai nukreipė į 6706,58 Eur sumą, priklausančią A. S. ieškovo A. B. reikalavimą dėl 786 Eur skolos ir 95,98 Eur palūkanų išieškojimo. Tačiau ieškovas nesutinka su tuo, kad į šią sumą nėra nukreipta jam priteista 1090 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Todėl A.B. liks neatstatytas į padėtį, buvusią iki kreditoriaus teisių pažeidimo, nes išieškoti šias kreditoriaus išlaidas iš kitų šaltinių nėra įmanoma tiek dėl A.S. nemokumo, tiek dėl kitų kreditorių daugeto.

26. Ieškovas A. B. prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad A.S. perleidus reikalavimo teisę, kreditorių galimybės išieškoti skolą pasunkėjo (iš esmės išnyko), nes A.S. nebeteko turėtos teisės į L.L., o grynųjų pinigų, kuriais atsakovai nurodė buvus atsiskaityta už reikalavimo perleidimą, A.S. antstoliams neatidavė ir teigia išleidusi savo buitinėms reikmėms.

27. Reikalavimo teisė, kurią A.S. turėjo į L.L., apėmė ne tik skolą, bet ir palūkanas, A.S. apeliantas teigia sumokėjęs 14481 EUR grynais pinigais, o iš L.L. išieškota 21187,58 EUR, kurie saugomi antstolio depozitinėje sąskaitoje vykdant teismo nutartį, priimtą šioje civilinėje byloje. Taigi kreditoriai būtų nukreipę išieškojimą ne tik į A.S. turėtą teisę į L.L. dėl skolos grąžinimo, bet ir į A.S. turėtą teisę į L.L. dėl palūkanų sumokėjimo, tačiau šios teisės neteko dėl ginčijamo atsakovų sandorio.

28. Apelianto vadovė teismui nurodė, kad ji sandoryje iš esmės nedalyvavo ir nieko nesprendė, o sandorį įmonės vardu nusprendė sudaryti ir tokį nurodymą davė įmonės akcininkas I. N., susitaręs dėl to su atsakovės A.S. sutuoktiniu T.S. Ši aplinkybė patvirtina UAB „Verslo mada" nesąžiningumą.

29. Byloje esantys duomenys iš vykdomosios bylos atskleidžia, kodėl registre nebuvo duomenų apie perleistos reikalavimo teisės areštą. Antstolis D.B. dar 2016-05-04 pareikalavo, kad A.S. per 3 dienas pateiktų į vykdomąją bylą Nr. 0035/16/00025 duomenis apie turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą ir lėšas kredito įstaigose. Sprendžiant iš antstolio 2020-02-10 rašto, skolininkė šio reikalavimo piktavališkai neįvykdė, antstoliui apie turtinę teisę į L.L. nepranešė.

30. Apeliantas žinojo apie A.S. turto areštus ir neturėjo kliūčių pasidomėti užklausdamas antstolius ar tikrai antstoliai žino apie A.S. turtinę teisę į L.L. ir ar tikrai ši teisė antstolių nedomina. Be to, apeliantas žinojo, kad A.S. sąskaitos areštuotos, todėl žinojo, kad, vykdydamas ginčo sandorį grynais pinigais, jis prisideda prie to, kad lėšos nepatektų į šias areštuotas sąskaitas. Antstolių pateikti duomenys patviritnam, kad iš A.S. nieko nepavyksta išieškoti, o gautus grynuosius pinigus A.S. teigia jau išleidusi savo reikmėms.

31. Atsakovas UAB „Verslo mada" atsiliepime prašė ieškovo A.B. apeliacinį skundą atmesti. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra išimtinai procesinis klausimas, kuris negali būti sutapatinamas su materialiosios teisės - CK 6.66 str. įtvirtinto specifinio actio Pauliana instituto - taikymo pasekmėmis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

32. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

33. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti. Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos realiai nebelieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687-2019 ir kt.). Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018).

34. Apeliantas iš esmės neginčija teismo konstatuotų faktinių aplinkybių apie tai, kad atsakovai, sudarydami ginčijamą sandorį dėl reikalavimo perleidimo, apsunkino kreditoriaus (ieškovo, trečiojo asmens VMI) galimybę išreikalauti skolą iš skolininkės A.S. Neginčija, kad kreditoriai A.B. ir VMI būtų nukreipę išieškojimą į A.S. turėtą turtinę teisę L.L. atžvilgiu ir tokį nukreipimą būtų nesudėtinga įgyvendinti, nes iš L.L. išieškotos lėšos būtų patekusios į antstolio depozitinę sąskaitą ir paskirstytos kreditoriams. Tuo tarpu A.S. perleidus reikalavimo teisę, kreditorių galimybės išieškoti skolą pasunkėjo (iš esmės išnyko), nes A.S. nebeteko turėtos teisės į L.L., o grynųjų pinigų, kuriais atsakovai nurodė buvus atsiskaityta už reikalavimo perleidimą, A.S. antstoliams neatidavė ir teigia išleidusi savo buitinėms reikmėms. Taigi kreditoriai neturi galimybių nukreipti išieškojimą į A.S. turėtos turtinės teisės ekvivalentą grynaisiais pinigais. Atitinkamai pasunkėjo (išnyko) kreditorių galimybės išieškoti skolą. Šios aplinkybės atitinka CK 6.66 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto kitokio kreditoriaus teisių pažeidimo požymius.

35. Apeliantas teigia, kad dėl šios situacijos nėra jo kaltės. Teigia, kad jis neatsako už atsakovės A.S. veiksmus ir negali būti atsakingas už tai, kad A.S. gautų grynųjų pinigų (už parduotą reikalavimą) neatidavė antstoliams. Pasak apelianto, sandoriu nebuvo sukeltas ar padidintas A.S. nemokumas, nes ji gavo turėtos reikalavimo teisės ekvivalentą grynaisiais pinigais, o kur jį panaudojo – neva ne apelianto reikalas.

36. Apeliantas, nepagrįstai teigia, kad ginčijamu sandoriu A.S. gavo lygiavertį piniginį ekvivalentą. Reikalavimo teisė, kurią A.S. turėjo į L.L., apėmė ne tik skolą, bet ir palūkanas, kurios sudaro ženklią sumą. A.S. apeliantas teigia sumokėjęs 14481 EUR grynais pinigais, o iš L.L. (pagal antstolio pažymą) išieškota 21187,58 EUR, kurie saugomi antstolio depozitinėje sąskaitoje vykdant teismo nutartį, priimtą šioje civilinėje byloje. Taigi kreditoriai būtų nukreipę išieškojimą ne tik į A.S. turėtą teisę į L.L. dėl skolos grąžinimo, bet ir į A.S. turėtą teisę į L.L. dėl palūkanų sumokėjimo, tačiau šios teisės neteko dėl ginčijamo atsakovų sandorio.

37. Apelianto vadovė teismui nurodė, kad ji sandoryje iš esmės nedalyvavo ir nieko nesprendė, o sandorį įmonės vardu nusprendė sudaryti ir tokį nurodymą davė įmonės akcininkas I. N., susitaręs dėl to su atsakovės A.S. sutuoktiniu T.S.. Tą patį teismui nurodė ir I.N. bei T.S. Pastarieji asmenys pažįsta vienas kitą dar nuo tų laiku, kai abu dirbo bankų sistemoje. Apeliantas neginčija, kad, prieš sudarant sandorį, patikrino duomenis turto areštų registre ir žinojo (dargi ir iš T.S.), kad A.S. turtinė padėtis itin bloga, kad A.S. turtui daugybė antstolių pritaikė areštus. Taigi reikalavimo teisę iš prasiskolinusio asmens perkantis ir grynais pinigais už tai atsiskaitantis apeliantas, kaip ir bet koks normaliai atidus, protingas galėjo ir privalėjo suprasti, kad tokiais veiksmais jis padeda išvengti iš L.L. išieškomų lėšų patekimo į areštuotas A.S. sąskaitas ir apsunkina kreditorių galimybes atgauti skolas.

38. Nukreipti išieškojimą į nežinia kur esančius grynuosius pinigus yra daug sudėtingiau, nei į sąskaitose esančias L.L. lėšas. Tolimesnė įvykių eiga tai ir patvirtino – naujasis kreditorius (apeliantas) nesunkiai išsiieškojo skolą ir palūkanas iš L.L., o kreditoriai išieškoti grynųjų pinigų iš A.S. negali. Priešingai, nei teigia apeliantas, jis galėjo ir privalėjo numatyti, kad ginčijamas sandoris apsunkins kreditorių galimybes išieškoti skolą iš A.S. ir tokiam numanymui nereikėjo turėti jokių aiškiaregiškų sugebėjimų.

39. Apeliantas teigia, kad turto areštų registre reikalavimo teisė į L.L. nebuvo areštuota, todėl apeliantas neturėjo pagrindo manyti, kad yra kokie nors suvaržymai pirkti šią teisę. Tačiau byloje esantys duomenys iš vykdomosios bylos patviritna, kad antstolis D.B. dar 2016-05-04 pareikalavo, kad A.S. per 3 dienas pateiktų į vykdomąją bylą Nr. 0035/16/00025 duomenis apie turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą ir lėšas kredito įstaigose. Sprendžiant iš antstolio 2020-02-10 rašto, skolininkė šio reikalavimo tyčia neįvykdė, antstoliui apie turtinę teisę į L.L. nepranešė. Ši aplinkybė reikšminga atsikertant į apelianto argumentus apie tai, kad areštų registre nėra duomenų apie šios turtinės teisės areštą – taip įvyko dėl skolininkės neteisėtų veiksmų (antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie turtą nevykdymo).

40. Vertinan atsakovo veiksmus sąžiningumo aspektu, aplinkybė, kad A.S. išvengė turtinės teisės arešto, neatleidžia pirkėjo (apelianto) nuo pareigos elgtis sąžiningai (Civilinio kodekso 6.158 straipsnis).

41. Liudytojas I. N., UAB „Verslo mada“ akcininkas, nurodė, jog T. S. pažįsta seniai, abu dirbo bankų sistemoje. T. S. pasiūlė nupirkti už nominalą savo žmonos reikalavimą į L.L., iš šio sandorio UAB „Verslo mada“ tikėjosi pelno iš palūkanų. Nurodė, kad jis įsakė UAB „Verslo mada“ direktorei nupirkti šią skolą. Apeliantas žinojo apie A.S. turto areštus ir neturėjo kliūčių pasidomėti užklausdamas antstolius ar tikrai antstoliai žino apie A.S. turtinę teisę į L.L. ir ar tikrai ši teisė antstolių nedomina. Be to, apeliantas žinojo, kad A.S. sąskaitos areštuotos, todėl žinojo, kad, vykdydamas ginčo sandorį grynais pinigais, jis prisideda prie to, kad lėšos nepatektų į šias areštuotas sąskaitas. Taigi ne tik A.S., bet ir apeliantas sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningi ir susimokė apsunkinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į lėšas, išieškomas iš L.L.

42. Antstolių pateikti duomenys patvirtina, kad iš A.S. nieko nepavyksta išieškoti, o gautus grynuosius pinigus A.S. teigia jau išleidusi savo reikmėms, todėl apelianto teiginiai apie nesumažėjusį A.S. mokumą vertinami kaip deklaratyvūs. Akivaizdu, kad lengviau nukreipti išieškojimą į lėšas, esančias banko sąskaitoje, o ne grynuosius pinigus.

43. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nukreipė į 6706,58 Eur sumą, priklausančią A.S. ieškovo A. B. reikalavimą dėl 786 Eur skolos ir 95,98 Eur palūkanų išieškojimo. Tačiau ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad į šią sumą nėra nukreipta jam priteista 1090 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Ieškovas nurodė, kad liks neatstatytas į padėtį, buvusią iki kreditoriaus teisių pažeidimo, nes išieškoti šias kreditoriaus išlaidas iš kitų šaltinių nėra įmanoma tiek dėl A.S. nemokumo, tiek dėl kitų kreditorių daugeto.

44. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui priteistų 1090 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimas yra nukreiptinas į 6706,58 Eur sumą, priklausančią A. S., nes tik tokiu būdu būtų pilnai pašalinamas kreditoriaus A.B. teisių pažeidimas. Kreditorius bylinėjimosi išlaidos buvo neišvengiamos pašalinant teisių pažeidimą ir tiesiogiai nulemtos neteisėtų atsakovų veiksmų. Teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą priteistų 1090 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą nukreipiant į 6706,58 Eur sumą, priklausančią A. S.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo UAB „Verslo mada“ apeliacinį skundą atmesti.

Ieškovo A B. apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą pakeisti. Teismo sprendimo rezoliucinė dalies penktą pastraipą išdėstyti taip:

„Į likusią 6706,58 Eur sumą, priklausančią A. S., nukreipti ieškovo A. B. reikalavimą dėl 786 Eur skolos, 95,98 Eur palūkanų išieškojimo bei 1090 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą dėl 1699,58 Eur žemės mokesčio, 1581,00 Eur pagal vykdomuosius dokumentus bei 60 Eur administracinės baudos išieškojimo.“

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.