- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-24
- Bylos Nr.
- I1-2652-1114/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01604-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.1.1Neteisėtas veikimas
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybė, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo M. S. patikslintas skundas, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau ir – Tarnyba; atsakovė) 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5% procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
2.1. Skundžiamu laikotarpiu, t. y. nuo 2021-08-01 iki 2024-07-14 jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, prausiantis duše nebuvo užtikrintas bent minimalus privatumas, kadangi tarp dušo galvučių nebuvo įrengtos pertvaros, todėl bendram duše esant 9 dušo galvutėms praustis, matant kitiems nuteistiesiems, labai trukdydavo, dėl ko nebuvo galima elementariai nusiprausti viso kūno. Teigia, jog dėl to nuolatos jausdavo nešvarumo jausmą, nuo jo sklisdavo nemalonus prakaito kvapas, o matydami pareiškėjo drovumą kiti nuteistieji taikydavo įvairias pašaipas dėl kurių dar labiau sutrikdavo, vis dažniau pradėdamas praleidinėti maudymuisi skirtą laiką. Nurodo, kad pašaipos dėl drovumo iš pat pradžių buvo išsakomos tik duše, o vėliau jau kiekvieną dieną būnant būryje, ar bent kurioje kitoje vietoje. Pažymi, jog pasityčiojimai buvo jaučiami pastoviai.
2.2. Pareiškėjas pabrėžia, jog visą šią situaciją dar labiau blogino tai, kad jis yra dirbantis Pravieniškių 1-ajame kalėjime ir po darbo kiekvieną dieną reikia maudytis duše. Tačiau akcentuoja, jog dėl privatumo neužtikrinimo į dušą eidavo retai, nes dušas niekada tuščias nebūdavo, visada kažkas maudydavosi, dėl ko kildavo kitų nuteistųjų nepasitenkinimas, nes prakaito kvapas visiems yra nemalonus, o visų šių neigiamų pasekmių nebūtų buvę, jei atsakovė būtų įrengusi dušuose pertvaras, užtikrinančias privatumą maudymosi metu. Toks neveikimas lėmė, kad teko kalėti orumą žeminančiomis sąlygomis, kiekvieną dieną patiriant diskomfortą, dvasinę kančią. Pareiškėjas teigia, kad būdavo pastoviai prislėgtas, pablogėjo tarpusavio bendravimas su nuteistaisiais, kurie pradėjo pareiškėjo šalintis.
2.3. Nurodo, jog apmaudžiausia tai, kad Tarnyba dušuose net nesirengia įrengti pertvarų, užtikrinančių privatumą, nors teismai yra priėmę ne vieną sprendimą, kuriuo pripažino tokius neteisėtus veiksmus, tačiau ji toliau juos vykdo, nesudarydama tinkamų kalinimo sąlygų, o tai tik įrodo, kad Tarnyba piktybiškai nesiskaito su nuteistųjų teisėmis ir jai įtakos nedaro teismų sprendimai.
2.4. Apibendrintai nurodo, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo institucija neveikė taip kaip privalėjo veikti, tuo pareiškėjui sukeldamas fizinį skausmą, orumo pažeminimą, diskomfortą, buvo priverstas ilgą laiką kentėti visa tai. Visam šiam pažeidimui kalinimo sąlygos buvo nepalankios, priskiriamos kankinimui dėl ko kyla neturtinė žala, o deliktinei atsakomybei atsirasti yra visos būtinos sąlygos – atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir teisės pažeidimu padaryta žala.
Atsiliepimas
3. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Dėl privatumo besinaudojant dušais paaiškino, kad:
3.1.1. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus (nuo 2023-01-01 vadinamas Pravieniškių 1-uoju kalėjimu) dušinėse pertvaros visų būrių dušinėse buvo įrengtos nuo 2022 metų spalio mėnesio. Iki 2022 metų spalio mėnesio pertvaros nebuvo įrengtos, kadangi tokios prievolės laisvės atėmimo vietų įstaigai teisės aktai nenumatė.
3.1.2. Teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas. Atsižvelgiant į tai, konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2024-07-14 naudojantis dušo patalpomis buvo užtikrintas pakankamas privatumas.
3.1.3. Atkreipia dėmesį, kad įrengti uždarų dušų nenumatyta net visuomeninėse viešose pirtyse, baseinų dušinėse ir kt. laisvėje esančiuose tiek sporto klubuose, tiek vandens pramogų parkuose, baseinuose ir panašiose vietose įrengtos analogiškos prausimosi patalpos, kuriose būna tik sienelės tarp prausimosi vietų.
3.1.4. Pravieniškių 1-ajame kalėjime stengiamasi maksimaliai užtikrinti besiprausiančių nuteistųjų asmenų privatumą. 1-12 būrio dušai yra atskirti pertvaromis, o į dušą praustis vedami asmenys, gyvenantys vienoje patalpoje, tai yra ne daugiau negu 2-4 nuteistieji tuo pačiu metu. Toks skaičius asmenų, besiprausiančių duše leidžia naudotis dušo kabinomis toje pačioje eilėje, nesukeliant vieni kitiems nepatogumų, susijusių su nuogumu. Jei asmuo, matydamas tos pačios lyties nuogą asmenį, jaučia nepatogumą ir diskomfortą, tai sietina tik su perdėtu drovumu, o ne su privatumo užtikrinimo trūkumu.
3.1.5. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas į kalėjimo administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė. Kreipimosi aspektas šiuo atveju svarbus, nes pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, jog nebuvo įrengtos pertvaros.
3.2. Dėl kreipimosi į psichologus paaiškino, kad pareiškėjas į psichologus dėl patiriamų emocinių kančių ir dvasinių išgyvenimų, diskomforto, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeminimo, patyčių, kuriuos galėjo sukelti neužtikrintas privatumas maudantis duše laikotarpiu nuo 2021-08-01 iki 2024-07-14, nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.
3.3. Dėl neturtinės žalos priteisimo teigia, jog:
3.3.1. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Neturtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus šiuos žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali.
3.3.2. Iš pateikiamų dokumentų matyti, kad neteisėtų bausmių vykdymo įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymi ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.
3.3.3. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (6.271 straipsnyje prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais. Pareiškėjas šiuo atveju skunde nepateikia jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovės veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.
3.3.4. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad atsakovė savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
3.3.5. Tarnybos manymu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžtina, kad šiuo atveju nėra būtinų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2021-08-01 iki 2024-07-14, atlyginimą.
5. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
6. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog ginčo laikotarpiu bendro naudojimo duše nebuvo pertvarų, dėl ko nebuvo užtikrintas privatumas.
7. Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau ir – Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. 2020-12-21 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatoriaus) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse dušo įrengimo reikalavimai numatyti tik ilgalaikių pasimatymų patalpose. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.
8. Tačiau LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau ir – Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
9. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime pertvaros dušinėje buvo įrengtos tik nuo 2022 m. spalio mėnesio. Šiuo atveju teismas pažymi, kad byloje yra pateikta Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024-10-16 pažyma „Apie nuteistojo M. S. laikymo sąlygas“ Nr. LV-57453, kurioje tiksliai nurodyta, kad gerinant nuteistųjų kalinimo sąlygas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse privatumo užtikrinimui 2022-10-14 įrengtos pertvaros. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, galimas privatumo pažeidimas dėl dušuose neįrengtų pertvarų turi būti vertinamas laikotarpiu nuo 2021-08-01 iki 2022-10-14, o ne laikotarpiu 2021-08-01 iki 2024-07-14, kadangi kaip nurodyta, pertvaros nuo 2022-10-14 buvo įrengtos.
10. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą LVAT praktiką, yra pagrindas pripažinti, jog nuo 2021-08-01 iki 2022-10-14 atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu (pažeistas Konvencijos 8 str.). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau nustačius Pravieniškių 1-ojo kalėjimo neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), teismo vertinimu, visgi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
11. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
12. Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog po darbo vakarais Pravieniškių 1-ajame kalėjime negalėdavo nusiprausti, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-08-01 iki 2022-10-14 būtų dirbęs, todėl šie argumentai atmestini.
13. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė diskomfortą, jautėsi prislėgtas, pablogėjo tarpusavio bendravimas su kitais nuteistaisiais.
14. Teismas atkreipia dėmesį tai, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam mastą, intensyvumą, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Be kita ko, byloje esanti Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024-10-09 pažyma Nr. RV-22-9322 patvirtina, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į psichologus dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas, nesikreipė.
15. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose nuo 2021-08-01 iki 2022-10-1) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
16. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, LVAT formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
17. Atsižvelgus į įstatymuose įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo (neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, kai nebuvo įrengtos tarp dušo galvučių pertvaros), ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, kad pažeidimas nebuvo intensyvus, nenustačius, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovę dėl skunde išdėstytų aplinkybių (privatumo neužtikrinimo), taip pat atsižvelgus į analogiško pobūdžio LVAT praktiką (žr. pvz., LVAT 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1502-789/2022, 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-665-442/2022), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
18. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neturtinės žalos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
19. Vadovaujantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. LVAT 2010 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. LVAT 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).
20. Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
21. Administracinė byla teisme buvo iškelta 2024-09-23. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2024-09-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. patikslintą skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024-09-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą pareiškėjo patikslinto skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismą.