- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1452-390/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00353-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- M. M., S. M.
- Atsakovas
- L. A., O. A., A. A.
- Trečiasis asmuo
- M. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko), Rūtos Palubinskaitės ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. M. ir S. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. M. ir S. M. ieškinį atsakovams L. A., O. A. ir A. A. bei trečiajam asmeniui M. K. ir atsakovų L. A., O. A. ir A. A. priešieškinį ieškovams M. M., S. M. ir trečiajam asmeniui M. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė nustatyti tokią žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., (toliau – žemės sklypo) valdymo ir naudojimosi tvarką: paskirti ieškovams naudotis žemės sklypo dalį, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemetra“ parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu „A“, plotas 9066 kv.m, esančią tarp posūkio taškų 25, 26, 27, 28, 29, 30, 39, 40, 41; paskirti atsakovams ir L. O. K. žemės sklypo dalį, UAB „Žemetra“ parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu „B“, plotas 34919 kv. m, esančią tarp posūkio taškų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 41, 40, 39, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37 ir 38, priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė atsakovų priešieškinį atmesti.
2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarką pagal S. K. firmos „Korika“ 2020 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame pažymėta 0,9066 ha ploto dalimi 1 ir kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta taškais 25-26-27-28-29-38-39-40-24-25 naudosis ieškovai, o pažymėta 3,4919 ha ploto dalimi II, kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-I4-I5-I6-17-I8-I9-20-21-22-23-40-39-38-30-31-32-33-34-35-36-37-1 naudosis atsakovai ir L. O. K..
3. Ieškovai nurodė, kad jų siūlomą nustatyti tvarką ieškovams turėtų atitekti 67,08 metro ežero pakrantės, o kitiems bendraturčiams - 224,45 metro. Ieškovams priskiriant didesnę pakrantės dalį, būtų kompensuojama tai, kad jiems tenkančios žemės sklypo dalis yra mažiau vertinga, nes atsakovams ir trečiajam asmeniui tenkanti žemės sklypo dalis yra išvalyta nuo augmenijos, reljefas yra lygus, yra patogus priėjimas prie ežero, su atsakovų žemės sklypo dalimi besiribojanti ežero dalis turi neapaugusį vandens augmenija plotą bei smėlėtą dugną. Atsakovų priešieškiniu siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka įtvirtina bendraturčių interesų disproporciją ir yra išimtinai palanki tik atsakovams.
Atsiliepimas
4. Atsakovai nurodė, kad pagal UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ieškovams tenkančios ežero pakrantės ruožas yra neproporcingai ilgesnis ir ieškovams tenkanti ginčo žemės sklypo dalis yra vertingesnė. Atsakovų nuomone, ieškovams turėtų atitekti 60,09 metro pakrantės, o kitiems bendraturčiams - 231,44 metro.
Šalies argumentai
5. Trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo L. O. K., tačiau po jos mirties, trečiuoju asmeniu teismo nutartimi tapo M. K., kuri su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, atsakovų priešieškinį prašė tenkinti.
6. Nurodė, kad ieškovų pateiktame plane (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės skirstymas ieškovams ir atsakovams (kartu su trečiuoju asmeniu), neatitinka ieškovų ir atsakovų (kartu su trečiuoju asmeniu) turimos žemės nuosavybės dalių santykiui. Ieškovai nuosavybės teise valdo 0,9066 ha žemės ploto dalį, atsakovai (kartu su trečiuoju asmeniu) – 3,4919 ha dalį, t. y. ieškovai valdo 3,85 karto mažesnį žemės plotą. Ieškovai sau prašo 145 m ežero pakrantės, o atsakovams ir trečiajam asmeniui 146,58 m pakrantės. Akivaizdu, kad santykis pažeidžiamas. Ieškovai nori naudotis sutvarkyta pakrante ir sutvarkytu ežero pakrantės dugnu. Ieškovai nepagrindžia žemės naudingo panaudojimo galimybių ribojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2022 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš ieškovų atsakovei L. A. 3375,55 Eur atstovavimo išlaidas ir 760 Eur atstovavimo išlaidas M. K., 24,88 Eur valstybei.
8. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktikos suformuotas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo taisyklės, vertintinas ieškovų siūlomų naudotis žemės sklypo dalių vertingumas, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) ežero pakrantė turi didžiausią ekonominį naudingumą.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovų plane pažymėtos žemės sklypo ties ežero pakrante gretimybių tarp posūkio taškų vietos, atstumai tarp jų bei jų skaičius (14) neatitinka Kadastrinių matavimų plane pažymėtų gretimybių tarp posūkio tašku vietų, skaičiaus (13) ir atstumų tarp jų. Todėl toliau rėmėsi su atsakovų planu pateiktų skaičiavimų pagrindu gautu ežero pakrantės, besiribojančios su žemės sklypu, ilgiu.
10. Teismas nurodė, kad pagal ieškovų pateiktą planą turėtų būti paskiriama ieškovams naudotis 144,94 m ežero pakrantės, t. y. 84,85 m daugiau nei jiems tenkanti realioji ežero pakrantės dalis atitinkanti jos idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o atsakovams ir trečiajam asmeniui 146,58 m ežero pakrantės, t. y. 84,85 m mažiau nei jiems tenkanti realioji ežero pakrantės dalis atitinkanti jos idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių.
11. Teismas darė išvadą, kad ieškovų pateiktu planu nustatyta naudojimosi tvarka yra neteisėta, pažeidžianti bendraturčių interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi ir atitinka tik ieškovų interesus. Aplinkybė, jog ieškovų plane pažymėtų bendrasavininkiams tenkančių realių ploto dalių atitikimas jų idealiosioms dalims atskirai neišskiriant ežero pakrantės vertingumo, nesuteikia ieškovams teisinio pagrindo pretenduoti į didesnę ežero pakrantės dalį bei nesudaro teisinio pagrindo mažinti atsakovams tenkančios ežero pakrantės dalį.
12. Teismas pažymėjo, kad teismui nuvykus į vietą, ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovams tenkanti žemės sklypo dalis yra apaugusi krūmais ir kita sumedėjusia augmenija, su staigiu nuolydžiu į ežero krantą ir tai sudaro kliūtis naudotis ežero pakrante ir naudoti ežero dalį poilsiui, objektyviai vietoje nepasitvirtino, priešingai – ieškovams tenkanti dalis gerai prižiūrima, kokybės požiūriu ta dalis įrengta geriau nei atsakovams tenkanti dalis.
13. Teismo vertinimu, ieškovų nurodyti tikslai – sklypą naudoti rekreacijos tikslais negali būti laikomas prioritetiniu ieškovams, nes pažeis atsakovų ir bendraturčių teises.
14. Teismas nusprendė, kad priešieškinio reikalavimas yra pagrįstas, paremtas paskaičiavimais, kurie nenuginčyti ir suformuluotas laikantis teisės doktrinoje nurodytų principų ir atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems bendriems žemės teisinių santykių reguliavimo principams, todėl yra tenkintinas, o ieškovų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
15. Ieškinį atmetus, teismas iš ieškovų priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti ieškovams ir atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Teismas darė išvadą, kad atsakovų plane pažymėti žemės sklypo gretimybių tarp posūkio taškų atstumai ties ežero pakrante, besiribojančia su žemės sklypu, laikytini tikslesniais. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad tarp posūkio taškų 24 ir 25 yra nurodytas taškas 41. Taškas 41 nežymi sklypo ribos posūkio, o atriboja ieškovams priskirtiną ežero pakrantės dalį nuo kitiems bendraturčiams priskirtinos ežero pakrantės dalies. Taip pat ieškovų pateiktame plane su ežero pakrante besiribojanti žemės sklypo dalis, kurią siūloma priskirti ieškovams, yra pažymėta posūkio taškais 26-41 ir sudaro tik 67,08 metro atstumą, o ne 146,58 metrų atstumą, kaip nurodė teismas. Teismas nurodė, kad ieškovai nesutiko bendradarbiauti su atsakovais kai šie siūlė rengti žemės sklypo atidalijamo projektą, tačiau ši išvada nėra paremta jokiais įrodymais. Taigi, teismas rėmėsi neteisingai nustatytomis aplinkybėmis, todėl teismo išvados negali būti pagrįstomis.
16.2. Teismas visiškai neįvertino, kad šalys ginčijasi ne dėl tos žemės sklypo dalies, kurioje, teismo vertinimu, yra šienaujamos pievos, o būtent dėl tos dalies, kuri yra tarp posūkio taškų 24 ir 25, ir kurioje šiuo metu yra ne pievos, o brūzgynai, ir kurioje, pasak atsakovės L. A., dar neseniai buvo auginamos daržovės. Atsakovų aplaidumas liudija, kad jie pastaruosius 6 metus neturėjo intereso žemės sklypo dalies, kuri yra tarp posūkio taškų 24 ir 25, naudoti nei pagal paskirtį, nei kaip nors kitaip. Ieškovai matydami, kad ši žemės sklypo dalis yra apleista ir pateikė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuria atsakovų nenaudojama ir apleista žemės sklypo dalis būtų priskirta naudotis ieškovams. Be to, šią sklypo dalį ieškovai savo lėšomis sutvarkė, padarė tinkamą naudoti rekreacijos tikslais, todėl teismas netinkamai įvertino bendraturčių interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
16.3. Teismas vertino ieškovų siūlomų naudotis žemės sklypo dalių vertingumą, atsižvelgdamas į tai, kad šiame žemės sklype ežero pakrantė turi didžiausią ekonominį naudingumą, tačiau nevertino žemės sklypo dalių pagal kitus kriterijus – paviršiaus reljefas, atitinkamoje žemės sklypo dalyje esanti augmenija, galimybė prieiti prie ežero pakrantės, tinkamumas ežero pakrantę panaudoti rekreaciniams tikslams. Taip pat efektyvaus žemės naudojimo požiūriu nėra racionalu atsakovų intensyviai žemės ūkio veiklai naudojamą žemės dalį priskirti ieškovams, kurie neužsiima žemės ūkio veikla. Be to, pagal atsakovų siūlymą ieškovams tektų žemės sklypo dalis yra netaisyklinga - sklypo riba tarp posūkio taškų 25 ir 27 nėra lygiagreti ribai tarp posūkio taškų 39 ir 40. Tokios netaisyklingos formos sklypo priežiūra (pvz. žolės pjovimas) reikalauja daugiau sąnaudų.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. A. ir atsakovų O. A. bei A. A. įstatyminė atstovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
17.1. Ieškovų nurodytas taškas 41, šiuo atveju jokios reikšmės neturi, ir šiuo tašku nesivadovavo nei atsakovai rengdami procesinius dokumentus, nei teismas priimdamas sprendimą. Akivaizdu, kad patys ieškovai yra apsiskaičiavę ir planuose nužymėję koordinačių daugiau nei pradiniuose dokumentuose. Atsakovai kartu su atsiliepimu į ieškinį, teismui yra pateikę rašytinius dokumentus, apie šalių elgesį siekiant kilusį ginčą išspręsti ne teismo keliu.
17.2. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad visa žemės sklypo dalis L. A. ir kitu bendraturčių nėra prižiūrima, todėl teismas ištyrė ir įvertino visą faktinę padėtį, o ne atskirus fragmentus pagal konkrečius posūkio taškus. Ginčo žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio. Ieškovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovai, trečiasis asmuo, naudoja žemės sklypą netinkamai, ar jo neprižiūri. Pakrantės sutvarkymo darbų atlikimas, nesuteikia ieškovams pranašumo ir teisės įgyti didesnę ežero pakrantės dalį, kuri kaip, teismas teisingai pažymėjo, turi didžiausią ekonominį naudingumą.
17.3. Teismas buvo objektyvus, įvertino visus kriterijus, dėl kurių šalys yra pasisakę procese. Kad teismas atmetė ieškovų nurodytus kriterijus, kodėl būtent ieškovams turėtų būti priskirta didesnė ežero pakrantės dalis, negali būti pagrindu laikyti teismo sprendimą nepagrįstu ir jį naikinti. Teismas dėl kiekvieno įrodymo pasisakė atskirai, todėl argumentas, kad teismas nevertino šalims priskirtinų naudotis žemės sklypo dalių pagal kitus kriterijus, nėra pagrįstas. Teismas sprendime tinkamai įvertino tiek ieškovų, tiek atsakovų nurodytas faktines aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
18.1. Ieškovų nurodyta posūkio taškų 24 ir 25 ginčo vieta trečiojo asmens ir atsakovų buvo dirbama ir naudojama - anksčiau auginamos daržovės, o dabar šienaujama. Šį žemės naudojimo būdą - šienavimą, teismas aptiko būdamas vietoje ir sprendime tai nurodė. Ieškovų nurodoma vieta, kuri, anot jų, nebuvo tvarkoma, pateiktoje foto nuotraukoje Nr. 37, yra vieta prie pat ežero, maždaug 10 m. atstumu nuo vandens, tai yra apsaugos juostoje, kurioje negalima jokia veikla. Ieškovai atsakovus kaltindami apsaugos juostoje neveiklumu, iš esmės kaltina, kad jie laikosi gamtosauginių reikalavimų. Teismas sprendime sklypo naudojimo aplinkybės įvertino tinkamai ir remdamasis visumos faktinėmis aplinkybėmis padarė pagrįstas išvadas.
18.2. Teismas sprendime plačiai ir išsamiai pateikė visus byloje nagrinėtus kriterijus - tiek ieškovų, tiek ir atsakovų. Dėl ieškovų pateiktų kriterijų teismas pasisakė ir atmetė kaip nepagrįstus. Neproporcingai ilgesnės ežero pakrantės priskyrimo naudotis atsakovams motyvai grindžiami subjektyviais jų teiginiais – nėra objektyvių duomenų, kad ežero pakrantė tam tikrose dalyse turi daugiau naudingųjų savybių ir vertingesnė nei ežero pakrantė kitose sklypo dalyse.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tarp bendraturčių žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas.
21. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovų ieškinio dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo ir tenkindamas atsakovų priešieškinį dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, nustatė ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal S. K. firmos „Korika“ 2020 m. rugsėjo 3 d. parengtą L. A. ir kitų savininkų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarkos planą, kuriame pažymėta, kad 0,9066 ha ploto dalimi 1 ir kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta taškais 25-26-27-28-29-38-39-40-24-25 naudosis M. M. ir S. M., o pažymėta 3.4919 ha ploto dalimi II, kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-I4-I5-I6-17-I8-I9-20-21-22-23-40-39-38-30-31-32-33-34-35-36-37-1 naudosis L. A., O. A., A. A. ir L. O. K..
22. Apeliantai ginčija priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo žemės sklypu naudojimosi tvarka nustatyta pagal atsakovų pateiktą ir 2020m. rugsėjo 3d. S. K. firmos „Korika“ parengtą projektą, teisėtumą ir pagrįstumą argumentuodami projekto netikslumais ir jo netinkamu įvertinimu priimant teismo sprendimą bei tuo pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų įvertinimo taisykles.
23. Pagal Kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. spalio 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006 ir kt.).
24. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, o bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio pobūdžio ginčuose teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
25. Bylos duomenimis ieškovai ir atsakovai pateikė teismui nagrinėjančiam bylą projektus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, o pirmosios instancijos teismas juos įvertinęs, atsakovų pateiktą projektą pripažino tinkamu ir pagal jį nustatė tarp bendraturčių ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką. Teismas įvertinęs bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje konstatavo, kad atsakovų siūloma žemės sklypu naudojimosi tvarka yra paremta nenuginčytais paskaičiavimais ir atitinka bendriems reikalavimams nurodytiems teisminėje praktikoje, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus tarp bendraturčių dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, o taip pat bendroms Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 1 straipsnyje nurodytoms normoms. Teismas akcentavo, kad pateiktame atsakovų žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo variante yra išlaikytas proporcingumo principas, ieškovams priklausanti žemės sklypo dalis besiribojanti su ežero pakrante sudaro 60, 09 m, o atsakovams bei trečiajam asmeniui 231,44 m. Tokie paskaičiavimai atlikti specialistų, turinčių tinkamą kvalifikaciją. Ieškovai įrodinėjo, kad jiems tenkanti žemės sklypo dalis yra apaugusi krūmais ir kita sumedėjusia augmenija, su staigiu nuolydžiu į ežero krantą, yra nelygiavertė ir tai sudaro kliūtis naudotis ežero pakrante ir naudoti ežero dalį poilsiui. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovų teiginiais nesutinka ir pritaria teismo išvadoms. Minėtoms ieškovų aplinkybėms išsiaiškinti teismas nagrinėjęs bylą atliko vietos apžiūrą ir nustatė, kad ieškovams siūlomoje žemės sklypo dalyje yra pradėtas formuoti įvažiavimas su nusileidimu į pakrantės zoną. Pakrantės zonoje yra įrengta maudyklė, teritorija išlyginta, padarytas patekimas į vandens telkinį. Teismas taip pat nustatė, kad pakrantės zonoje yra ieškovų padėti akmenys ir pagal juos sutampa sklypo ginčo riba, kurią nurodo atsakovai savo priešieškinyje. Teisėjų kolegija pakartotinai atlikusi byloje pateiktų įrodymų vertinimą konstatuoja, kad teismas teisingai nustatė minėtas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui tokie nustatyti faktai abejonių nekelia ( CPK 176-178 straipsniai).
26. Atskirai pažymėtina, kad atsakovų parengtas žemės sklypo planas pagal kurį pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką galimai ir atitinka faktinį buvusį žemės sklypo tarp šalių naudojimą, o tai yra reikšmingas kriterijus nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką teismų praktikoje.
27. Teisėjų kolegija sutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstyta motyvacija ir argumentacija, kuria ieškovų pateiktas planas pripažintas ydingu ir pažeidžiančiu atsakovų teises ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Nustatyta, kad pagal atsakovų siūlomą projektą aiškiai atsispindi bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išdėstymas, ribos, kurios atskiria bendraturčių naudojimosi dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal tokį pirmosios instancijos teismo analizuotą atsakovų žemės sklypo projektą yra galimas realus naudojimosi žemės sklypu įregistravimas nekilnojamojo turto registre ir tuo nebus pažeidžiamos apeliantų teisės.
28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
29. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių visumoje nepažeidė ( CPK 185 straipsnis ). Teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas bei vadovavosi suformuota teismine praktika tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovų apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovų apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Atmetus apeliantų apeliacinį skundą iš jų pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos ieškovei L. A. bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Pagal atsakovės L. A. pateiktus įrodymus, ji turėjo 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl priteisiamos atsakovei iš ieškovų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriau teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2022m. liepos 1d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovų M. M. ir S. M. priteisti po 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovei L. A..
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.