Alytaus apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Jurgitai Petrauskienei, Daliai Bliūdžiuvienei

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovų M. M. ir S. M. ieškinį atsakovams L. A., O. A. ir A. A. bei trečiajam asmeniui M. K. ir atsakovų L. A., O. A. ir A. A. priešieškinį ieškovams M. M., S. M. ir trečiajam asmeniui M. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo L. O. K. Ji pagal bylos aplinkybes buvo atsakovų pusėje. Dėl L. O. K. mirties (el. b. T 2, b. l. 3), jos palikimo paveldėjimo įpėdinė pagal testamentą tapo vaikaitė M. K. (el. b. T 2, b. l. 16 - 22). Ji teismo 2022-03-14 nutartimi pakeitė mirusiąją L. O. K. (el. b. T 2, b. l. 23 - 24). Trečiasis asmuo M. K. yra atsakovų pusėje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas konstatuoja

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.72 straipsnio I dalis. 4.73 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio I dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3 K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 576/2006: 2011 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-326/2021).

Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis. Įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalims konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje N. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-291/2007).

Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).

Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmes faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 25 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011, 2019-11-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-367-695/2019).

Vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi diskrecijos teisę. Ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčių interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma naudojimosi tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-01- 22 nutartis e. b. Nr. 3K-3-13/2016. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018- 03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-450-221/2018).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Pažymėtina, kad teismai, vertindami žemės sklypo dalis pagal jų funkcinę paskirtį ekonominio naudingumo požiūriu, atskirai išskiria ežero pakrantę, besiribojančią su žemės sklypu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žemės sklypo ar šalims priskirtino naudotis žemės sklypo dalių vertingumas tiesiogiai priklauso nuo ežero pakrantės dalies, tenkančios kiekvienam iš bendraturčių.

Iš ieškovų ir atsakovų pateiktų planų matyli, kad atlikus žemės sklypo 4,3985 ha ploto dalių matematinius skaičiavimus, gaunami šie ieškovams, atsakovams ir trečiajam asmeniui priklausančių idealiųjų žemės sklypo dalių dydžiai: ieškovams priklausanti žemės sklypo ploto dalis yra 0,9066 ha; atsakovams ir trečiajam asmeniui priklausanti žemės sklypo ploto dalis yra 3,4919 ha. Sudėjus ieškovų plane pažymėtus žemės sklypo gretimybių tarp posūkio taškų 13-26 atstumus, prie G. ežero pakrantės, besiribojančius su žemės sklypu, gaunamas šios pakrantės ilgis – 291,52 m. Sudėjus atsakovų plane pažymėtus žemės sklypo gretimybių taip posūkio taškų 13-26 atstumus prie G. ežero pakrantės, besiribojančios su žemės sklypu, gaunamas šios pakrantės ilgis – 291,53 m. Kaip matyti, šalių planuose pažymėti žemės sklypo gretimybių tarp posūkio taškų atstumai prie G. ežero pakrantės, besiribojančios su žemės sklypu, skiriasi vienos šimtosios tikslumu. Atsakovų plane žemės sklypo prie ežero pakrantės gretimybių tarp posūkio taškų vietos, atstumai tarp jų bei jų skaičius (13) atitinka Kadastrinių matavimų plane pažymėtas žemės sklypo ties ežero G. pakrante gretimybių tarp posūkio taškų vietas, atstumus tarp jų bei jų skaičių (13). Tačiau ieškovų plane pažymėtos žemės sklypo ties ežero G. pakrante gretimybių tarp posūkio taškų vietos, atstumai tarp jų bei jų skaičius (14) neatitinka Kadastrinių matavimų plane pažymėtų gretimybių tarp posūkio tašku vietų, skaičiaus (13) ir atstumų tarp jų. Iš to darytina išvada, kad atsakovų plane pažymėti žemės sklypo gretimybių tarp posūkio taškų atstumai ties ežero G. pakrante, besiribojančia su žemės sklypu, laikytini tikslesniais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų planas neatitinka aukščiau nurodytų reikalavimų, toliau bus remiamasi su atsakovų planu pateiktų skaičiavimų pagrindu gautu ežero pakrantės, besiribojančios su žemės sklypu, ilgiu. Iš prie atsakovų plano pridėtuose paaiškinimuose pateiktų matematinių skaičiavimų matyti, kad ežero G. pakrantės, besiribojančios su žemės sklypu, ilgio dalys, tenkančios savininkams pagal jų turimą žemės sklypo plotą, yra: ieškovams priklausanti ežero G. pakrantės, besiribojančios su žemės sklypu, ilgio dalis - 60,09 m; atsakovams ir trečiajam asmeniui priklausanti ežero G. pakrantės, besiribojančios su žemės sklypu, ilgio dalis – 231,44 m. Ieškovų pateiktame plane žemės sklypo dalis ties ežero G. pakrante yra pažymėta gretimybių tarp posūkių taškų nuo 13 iki 26. Ieškovų planu ieškovams siūloma naudotis žemės sklypo dalis ties ežero pakrante yra pažymėta gretimybių tarp posūkių taškų nuo 21 iki 26 ir sudaro 144,94 m atstumą. Ieškovų planu atsakovams ir trečiajam asmeniui siūloma naudotis žemės sklypo dalis ties ežero pakrante yra pažymėta gretimybių tarp posūkio taškų nuo 13 iki 21 ir sudaro 146,58 m atstumą. Atsižvelgiant j tai, kad ieškovams priklausanti ežero pakrantės, besiribojančios su žemės sklypu, ilgio dalis, tenkanti ieškovams pagal jų turimą žemės sklypo plotą yra 60,09 m, o atsakovams ir trečiajam asmeniui 231,44 m, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovai savo planu siekia nustatyti tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką, kad jiems be jokio teisinio pagrindo atitenka neproporcingai didesnė ekonominio naudingumo požiūriu vertingiausia žemės sklypo dalis. Todėl jei teismas, patvirtintų ieškovų pateiktą planą paskirdamas ieškovams naudotis 144,94 m ežero pakrantės, t. y. 84,85 m daugiau nei jiems tenkanti realioji ežero pakrantės dalis atitinkanti jos idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o atsakovams ir trečiajam asmeniui 146,58 m ežero pakrantės, t. y. 84,85 m mažiau nei jiems tenkanti realioji ežero pakrantės dalis atitinkanti jos idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įteisintų nelygybę, nepagrįstai suteikiant pirmenybę vienam iš bendraturčių.

Remiantis šiais faktiniais duomenimis teismas daro pagristą išvadą, kad ieškovai pateikdami žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuria siūlo bendraturčiams nevienodo vertingumo žemės sklypo dalis, siekia pasisavinti jiems proporcingai pagal jų turimą idealiąją žemės sklypo dalį nepriklausančią ežero pakrantės dalį, tokiu būdu apribojant atsakovų teises naudotis jiems priklausančia turto dalimi. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad tokia planu nustatyta naudojimosi tvarka yra neteisėta, pažeidžianti bendraturčių interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi ir atitinka tik ieškovų interesus.

Ieškovų siūlymas atsakovams sutikti su atsakovams priklausančios 84,85 m ežero pakrantės, besiribojančios su žemės sklypu, sumažinimu akivaizdžiai neatitinka racionalumo, proporcingumo ir socialinės taikos kriterijų bei yra išskirtinai ieškovų interesų apsaugos siekimas kitų bendraturčiu teisių suvaržymo sąskaita. Ta aplinkybė, jog ieškovų plane pažymėtų bendrasavininkiams tenkančių realių ploto dalių atitikimas jų idealiosioms dalims atskirai neišskiriant ežero pakrantės vertingumo, nesuteikia ieškovams teisinio pagrindo pretenduoti į didesnę ežero pakrantės dalį bei nesudaro teisinio pagrindo mažinti atsakovams tenkančios ežero pakrantės dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, galima daryli išvadą, kad ieškovų siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka CK 4.75, 4,81 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų ir jų taikymo teisminės praktikos nuostatų, pažeidžia atsakovų teises bei teisėtus interesus, neužtikrina proporcingos bendraturčiu teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir darnos.

Teismų praktikoje nurodoma, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jei beudraturtis prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr.E2a-l225-1092/20l9).

Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad šios bylos aplinkybių kontekste ir nagrinėjamoje situacijoje yra akivaizdu, jog ieškovų siūloma nustatyti nelygiavertė naudojimosi žemės sklypu tvarka ne tik, kad neužtikrina visų bendrasavininkių interesų, tačiau ir išskirtinai diskriminuoja atsakovų interesus. Atsižvelgiant į atsakovų interesų diskriminaciją, taip pat į tai, kad ieškovai nesutiko bendradarbiauti su atsakovais nuo pat to momento, kai šie siūlė ieškovams rengti žemės sklypo atidalijamo projektą vadovaujantis racionalumo, proporcingumo, ekonominio naudingumo bei galimybės kilti konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių pašalinimo kriterijais, galima pagrįstai teigti, kad ieškovai, teikdami teismui tvirtinti ydingą žemės sklypo naudojimosi tvarką nesivadovavo interesų derinimo ir savitarpio supratimo principais bei piktnaudžiavo savo teisėmis.

Sistemiškai vertinant dokumentus pateiktus byloje matyti, kad ieškovas turi turtinį interesą, ieškovo pateiktame pradiniame ieškinyje šis noras akivaizdžiai išreikštas, noras išstumti atsakovę nuo ežero pakrantės, visuotinai pripažinti principai su pirminiu ieškiniu, kaip kad, proporcingumo principas, bendraturčių teisių ir teisėtų interesų gynimo principas paminti, be to neužtikrintas ir ginčo ateityje tarp bendraturčių nebuvimas. Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, išdėstant šiuos principus, nurodant, teismų praktiką, pateikus priešieškinį, ieškovų pozicija tapo švelnesnė, tačiau įvertinus ginčo esmę nėra taip, kaip ieškovai nurodo aplinkybes iš savo pozicijos apie šį ginčą. Ieškovų manymu žemės naudojimo efektyvumas iškeliamas aukščiau už kitus principus. Tačiau kiekvienas principas įtvirtintas teisės doktrinoje turi savo reikšmę, tačiau nei vienas iš principų negali paneigti teisės doktrinoje nurodytų kitų teisės principų, kaip jau buvo paminėta lygiateisiškumo, proporcingumo, teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principai. Jei teismas taip vertintų šią situaciją, byloje kilusį ginčą, tai būtų iškreiptas ir objektyvios tiesos vaizdas, nes ieškovai šio žemės sklypo dalį įsigijo 2019 metais, tarp ankstesnių bendraturčių ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvo, jie sutarė dėl žemės sklypo naudojimosi. Ieškovų noras turėti dominuojančią padėtį šiame ginče yra akivaizdus. Ieškovai teigia, kad atsakovai yra žemdirbiai, todėl jiems žemės ūkio paskirties žemė yra vertingesnė nei ežero pakrantė. Tačiau su tokia ieškovo pozicija negalima sutikti, nes atsakovai turi priešingą nuomonę, kad pakrantės teritorija jiems svarbi. Kaip jau aukščiau teismas pasisakė, kad žemės ginčuose, kuriuose yra ginčijama ir žemės sklype esanti paežerė, ji atskiriama ekonominio naudingumo požiūriu ir dėl jos pasisakoma atskirai. Todėl ir šioje byloje ginčas dėl pakrantės ir vyksta. Ieškovų išsakyti argumentai nesumenkina atsakovės intereso į pakrantės dalį.

Po priešieškinio pateikimo ieškovų pozicija kardinaliai pasikeitė, ji sušvelnėjo ir jų pateiktas planas tapo panašus į atsakovų pateiktą planą, su jau teismo aukščiau įvertintais skirtumais. Atsakovų pateikti su planu skaičiavimai buvo paremti laikantis tam tikrų principų, teismų praktikos suformuotos analogiškose bylose. Buvo laikomasi proporcingumo principo, bendraturčių teisių ir turtinių teisių apsaugos principu. Priešieškiniu buvo išlaikytas proporcingumo principas ir tenkančios pakrantės dalys atitinka visuotinai pripažintus kriterijus ir principus. Pagal priešieškinį ieškovams priklausanti dalis žemės sklypo besiribojančio su ežero pakrante sudaro 60,09 m, atsakovams ir trečiajam asmeniui 231,44 m. Šie apskaičiavimai buvo atlikti „Korika“ specialistų, jie byloje kitais duomenimis nepaneigti. Patikslintame ieškinyje ieškovai kaip ir pripažįsta paskaičiavimą ir jis jiems yra priimtinas, nes jie ieškinio reikalavimus priartina prie atsakovų priešieškinio reikalavimų. Tarp ieškovų reikalavimų ir atsakovų priešieškinio reikalavimų skirtumas sudaro septynis metrus prie pakrantės ilgio. Ieškovai sutinka, kad pagal pateiktus paskaičiavimus atsakovų, jiems tiek ir priklauso pakrantės, tačiau jie nurodo, aplinkybes ir sąlygas, kurioms esant jiems pakrantės dalis priklausytų gerokai didesnė. Viena iš aplinkybių yra ta, kad ieškovams tenkanti žemės sklypo dalis yra apaugusi krūmais ir kita sumedėjusia augmenija, su staigiu nuolydžiu į ežero krantą ir tai sudaro kliūtis naudotis ežero pakrante ir naudoti ežero dalį poilsiui. Tačiau nuvykus visiems proceso dalyviams į vietą, abejonės išsisklaidė. Nes maudyklė, kuria naudojasi atsakovai yra gera, sutvarkyta, tai būnant vietoje, nieko išskirtinio ten nėra, tai eilinė kaimo vietovės maudyklė, kuria naudojasi ne tik atsakovai bet ir kiti asmenys. Apžiūrėjus ieškovams tenkančią dalį, kur nurodoma, kad nėra privažiavimo, kad viskas apaugę, tai vaizdas atsivėrė visiškai kitas. Šioje dalyje yra pradėtas formuoti įvažiavimas su nusileidimu į pakrantės zoną. Pakrantės zonoje yra įrengta maudyklė, teritorija išlyginta, padarytas patekimas į vandenį, todėl procesiniuose dokumentuose ieškovų nurodytų aplinkybių teismas tikrai nenustatė. Pakrantės zonoje ieškovų padėti dideli akmenys, nustato sklypo ginčo ribą kuri sutampa su atsakovų priešieškiniu nurodyta sklypo riba.

Ieškovai ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, kad sklypą naudos rekreacijos tikslais. Tačiau šiai dienai žemės sklypo žemės paskirtis yra žemės ūkio, paskirtis nepakeista, tačiau pati atsakovė taip pat turi analogiškus tikslus kaip ir ieškovai, ji taip pat naudos žemę rekreacijos tikslais. Todėl ieškovų tikslai neturėtų būti išskirtinai didesni lyginant su atsakove, šis tikslas negali būti laikomas prioritetiniu ieškovams, nes pažeis atsakovų ir bendraturčių teises.

Dėl augmenijos ir uždumblėjusio ežero dugno, teismas taip pat nuvykęs į vietą įsitikino, kad tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, nes aukščiau sprendime teismas nurodė, kas buvo rasta vietoje nuvykus visiems proceso dalyviams, todėl šios aplinkybės objektyviai vietoje nepasitvirtino. Dalis tenkanti ieškovams gerai prižiūrima, kokybės požiūriu ta dalis įrengta geriau nei atsakovams tenkanti dalis.

Taip pat ieškinyje nurodyta, kad ieškovams priklausančiame gretimame žemės sklype bus apsunkintas naudojimasis ten esančiu pastatu. Tačiau pagal atliktus atsakovų skaičiavimus ir pagal pateiktus planus, riba atitraukta per pakankamą atstumą, kad prie pastato būtų galima prieiti, šią aplinkybę ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė visiškai nepagrįstai, be to šioje byloje nėra sprendžiamas servituto klausimas dėl pastato naudojimosi.

Ieškovai taip pat nurodo, kad atsakovai netinkamai prižiūri žemės sklypą ir jį apleido, žemę naudojo neracionaliai. Tačiau teismui nuvykus į vietą su proceso dalyviais ši ieškovo nurodyta aplinkybė nepasitvirtino, nes žemės sklypo didžioji dalis yra pievos, jos šienaujamos. Žemė nebuvo naudojama rekreaciniams tikslams, todėl nustatyti kaip pablogėjo žemės kokybė ir ar pablogėjo galimybės nėra. Prie ežero kranto užaugę natūraliai medžiai ir meldai, tėra natūrali augmenija būdinga ežero pakrantėms. Todėl ši aplinkybė taip pat negali būti pagrindu paskirti ieškovams didesnę pakrantės dalį nei priklausytų pagal nustatytas žemės nuosavybės paskaičiuotas proporcijas.

Ieškovai taip pat teigia, kad atsakovai ieškovams pradėjo reikšti pretenzijas tuomet, kai ieškovai sutvarkė pakrantės dalį. Tačiau pagal chronologinę įvykių seką, į teismą dar 2019 metais kreipėsi patys ieškovai, o ne atsakovai. Pirminiame ieškinyje ieškovai nesirėmė ta aplinkybe, kad jie sutvarkė pakrantę ir todėl jiems turėtų priklausyti didesnė pakrantės dalis. Atsakovai neturi jokių turtinių pretenzijų į priskirtiną ieškovams dalį. Ieškovai turėdami bendrą sklypą su kitais bendraturčiais iš jų sutikimo negavo dėl pakrantės sutvarkymo, tai atliko savo lėšomis ir savo rizika. Ši ieškovų nurodoma aplinkybė nėra tokia svarbi, kad suteiktų pagrindą nukrypti nuo proporcingumo principo laikymosi.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad priešieškinio reikalavimas yra pagrįstas, jis paremtas paskaičiavimais, kurie nenuginčyti ir suformuluotas laikantis teisės doktrinoje nurodytų principų ir atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems bendriems žemės teisinių santykių reguliavimo principams, todėl yra tenkintinas, o ieškovų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš byloje pateiktų advokato prašymų ir prie jo pridėtų sąskaitų už teisinę pagalbą Nr. LP-35/22 ir mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad atsakovai turėjo 3375,55 Eur atstovavimo išlaidų. Įvertinus tai, kad atsakovų atstovas teikė teisines konsultacijas, rengė atsiliepimus į ieškinį, rengė priešieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose, išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktai), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovų M. M. ir S. M.

Byloje trečiąjį asmenį M. K. taip pat atstovavo advokatas Vytautas Tučkus, pateiktas trečiojo asmens atstovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas iš ieškovų. Šis prašymas tenkintinas, jis yra pagrįstas 2022-06-13 sąskaita ir 2022-06-13 pinigų priėmimo kvitu, išlaidos susidarė už du prašymus sustabdyti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą 70 eurų ir atstovavimą teisme 390 eurų, bei 2022-04-18 atsiliepimo į ieškinį pateikimo 300 eurų, iš viso 760 eurų, išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktai), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovų M. M. ir S. M.

Byloje taip pat yra susidariusios išlaidos už dokumentų siuntimą 24,88 eurų, todėl jos taip pat priteistinos iš ieškovų S. M. ir M. M. valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal S. K. firmos „Koriks“ 2020 m. rugsėjo 3 d. parengtą L. A. ir kitų savininkų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą, kuriame pažymėta 0,9066 ha ploto dalimi 1 ir kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta taškais 25-26-27-28-29-38-39-40-24-25 naudosis M. M. ir S. M., o pažymėta 3.4919 ha ploto dalimi II, kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-I4-I5-I6-17-I8-I9-20-21-22-23-40-39-38-30-31-32-33-34-35-36-37-1 naudosis L. A., O. A., A. A. ir L. O. K.

Priteisti iš ieškovų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3375,55 (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 55 ct) Eur atstovavimo išlaidų ir 760 (septynis šimtus šešiasdešimt) eurų atstovavimo išlaidų M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei 24,88 (dvidešimt keturis aurus 88 ct) eurų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.