Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. I. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-829-913/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovei L. I. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Anykščių šiluma“ prašė teismo priteisti iš atsakovės L. I. 606,22 Eur skolą už suvartotą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, 99,64 Eur delspinigių bei 21 Eur žyminį mokestį.Nurodė, kad centralizuotai tiekė šiluminę energiją atsakovės butui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2001 m. atsakovei nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tiekimo tinklų butą atjungus, už gaunamą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, atsakovė nemokėjo.Teigė, kad net ir teisėtai įgyvendintas atsijungimas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos neturi įtakos iš įstatymo kylančios bendraturčio pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisė 606,22 Eur skolą už suvartotą šiluminę energiją, 20 Eur žyminį mokestį, likusioje dalyje ieškinį atmetė.Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais byloje yra konstatuota, kad ieškovė UAB „Anykščių šiluma“, atsižvelgdama į tai, jog daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų butų, bei į tai, kad įrengtą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą labiausiai atitinka Metodas Nr. 4 ir Metodas Nr. 5, šilumos paskirstymui šiame name taiko tinkamus šilumos paskirstymo metodus, šilumos energiją apskaičiuoja metrologiškai patikrintais ir sertifikuotais apskaitos prietaisais. Taip pat yra teisiškai įvertintas atsakovės į bylą pateiktas Audito aktas (II t., b. l. 93-100), kurio išvadų pritaikymas pripažintas neįmanomu. Todėl byloje nebesprendžiamas klausimas dėl šilumos paskirstymo metodų pritaikymo tinkamumo, tačiau vertinama, ar į suvartotos šilumos energijos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti paskirstymo skaičiavimą ieškovė turėjo įtraukti asmeninio naudojimo patalpų (rūsių) plotą. Teismas atmetė atsakovės argumentą, jog ieškovė neteisingai apskaičiavo šilumos kiekį, skirtą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nes į butų naudingąjį plotą neįtraukė asmeninio naudojimo rūsio patalpų. Ne šilumą tiekiančios bendrovės pareiga yra nuspręsti kaip turi būti skaičiuojama proporcija – įskaičiuojant į imamus naudinguosius plotus rūsio patalpų plotus, ar ne, nes tokį sprendimą turi priimti butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. dėl to turi būti priimtas namo gyventojų sprendimas. Teismas sprendė, jog bet kokie duomenys, turintys reikšmės šilumos energijai apskaičiuoti bei keičiantys šilumos energijos apskaičiavimo formulę, gali būti naudojami tik nuo jų pateikimo momento, o duomenis teikti privalo vartotojai, kadangi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 papunktis tokią pareigą numato vartotojui. Tokia vartotojo pareiga numatyta ir ieškovės pateiktų Šilumos vartojimo ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygose. Todėl ieškovė pagrįstai šiluminei energijai apskaičiuoti vadovavosi duomenimis, nurodytais su vartotojais sudarytose sutartyse, ir neturėjo pareigos domėtis ar šie duomenys nėra pakitę.Nurodė, kad teisės aktai, kuriuos ieškovė turėjo taikyti ginčo laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. liepos mėn., aiškiai nustatė, kad į naudingąjį būsto plotą rūsių plotas neįtraukiamas.Teismas sprendė, jog nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė neturėjo pareigos savo iniciatyva (t. y. nesant namo gyventojų sprendimo šiuo klausimu) nuspręsti, jog namo rūsyje esančios patalpos, namo vidaus plotų eksplikacijoje pažymėtos simboliais R-1, R-2, R-3 ir t.t. (V t., b. l. 158), turėtų būti priskiriamos prie buto naudingojo ploto, nes tokios galimybės nenumatė Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės. Byloje nėra duomenų, kad atskiros rūsio patalpos būtų pajungtos prie namo centrinio šildymo sistemos. Todėl ieškovas pagrįstai priskyrė nešildomas namo rūsio patalpas prie daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir paskirstė rūsio patalpoms priskiriamą šilumos dalį visiems namo butų savininkams proporcingai kiekvieno nuosavybės daliai. Nurodė, kad ieškovė neturi valstybės ar savivaldybės įmonės teisinio statuso. 1995-01-26 įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 1 straipsnis reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius, ieškovės reikalavimas skaičiuoti delspinigius atsakovės įsiskolinimo atžvilgiu, negali būti tenkinimas, nėra pagrįstas, todėl ieškinys šioje dalyje atmestas.