- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- e2-1101-370/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00026-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „VIZUALINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJA“
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės viešosios įstaigos „VIZUALINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1459-390/2018 pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei viešajai įstaigai „VIZUALINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJA“ iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja VSDFV Vilniaus skyrius teismo prašė atsakovei VšĮ „VIZUALINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJA“ iškelti bankroto bylą nemokumo pagrindu. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė 2017-10-31 VSDF biudžetui buvo skolinga 5 320,73 Eur, apdraustųjų asmenų įstaigoje nėra. Pareiškėja, siekdama išieškoti įsiskolinimą, taikė priverstinio poveikio priemones – teikė nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas įmokas nurašyti iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau nurodymai liko neįvykdyti. 2016-04-11 turto arešto aktu apribotas atsakovės vardu registruotų transporto priemonių Mitsubichi Colt ir Peugeot Partner disponavimas, skolos išieškojimas priverstine tvarka perduotas vykdyti antstoliams, tačiau skola nepadengta. Pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovė turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), o VĮ „Regitra“ duomenimis įstaiga turi įregistruotų 11 transporto priemonių, iš kurių tik dviem leidžiamas dalyvavimas viešajame eisme, joms pritaikyti antstolių apribojimai. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovės direktorius S. P. 2016-11-02 pateikė garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo iki 2017-06-26 sumokėti susidariusį 12 660,14 Eur įsiskolinimą dalimis, laikotarpiu nuo 2016-11-24 iki 2017-03-14 buvo sumokėta 8 313,90 Eur suma, tačiau po 2017-03-14 daugiau nebuvo atlikta jokių mokėjimų.Atsakovė VšĮ „VIZUALINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJA“ nesutiko su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė paaiškino, kad su finansiniais sunkumais susiduria nuo 2012 m., kuomet vykdant laimėtų ES finansuotų viešųjų pirkimų konkursų sutartis, viešinant ir įgyvendinant Kaimo Plėtros Programą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymu, buvo neteisėtai nutrauktas pasirašytų ir vykdomų sutarčių beveik septynių milijonų litų finansavimas (negautos planuotos dviejų milijonų eurų pajamos bei patirti dideli nuostoliai, investavus savas lėšas į projektą, kurių niekas nekompensavo), tačiau šiuo metu įvairiomis priemonėmis siekiama atgaivinti laikinų sunkumų turinčios įstaigos veiklą. Atsakovė pažymėjo, kad apdraustųjų įmonėje nėra, nes jie buvo atleisti ir neteko socialinių garantijų VSDF Vilniaus skyriaus nurodymu. Atsakovės manymu, objektyviausia ir efektyviausia įmonės veiklų bei kaštų optimizavimo priemonė, atsiskaitymo su kreditoriais garantija ir darbo vietų atkūrimo galimybė yra įmonės restruktūrizavimas, todėl žadama kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įmonės restruktūrizavimo (2018-03-05 pateiktame atsiliepime atsakovė prašė suteikti protingą terminą pateikti trūkstamus dokumentus ir, galbūt, dėl atsakovės restruktūrizavimo, sujungiant abi bylas į vieną). Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė atsakovei iškelti bankroto bylą. Pareiškėjai pateikus atskirąjį skundą, 2018 m. kovo 19 d. nutartimi teismas sutiko su atskiruoju skundu ir panaikino 2018 m. kovo 5 d. nutartį, taip pat įpareigojo atsakovę VšĮ ,,VIZUALINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJA“ iki 2018-04-09 pateikti teismui turimus vėliausius duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, tačiau atsakovės direktorius S. P. jokių duomenų apie įmonės turtinę padėtį teismui nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi VšĮ „VIZUALINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJA“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. Š..Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, vertino atsakovės teismui pateiktus duomenis – 2017-09-30 balansą, ilgalaikio turto sąrašą, įsipareigojimų sąrašą. Šių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovės turto vertė yra 2 829 398 Eur (2 673 246 Eur vertės ilgalaikio turto: materialus turtas – 232 658 Eur (pastatai ir statiniai – 214 090 Eur, transporto priemonės – 14 472 Eur, kiti įrenginiai – 4 096 Eur), finansinis turtas – 2 440 588 Eur (po vienerių metų gautinos sumos – 2 429 058 Eur, kitas finansinis turtas – 11 530 Eur), 156 152 Eur vertės trumpalaikio turto: atsargos – 149 124 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 7 028 Eur)), o mokėtinų sumų iš kitų įsipareigojimų atsakovė iš viso turi už 669 630 Eur, iš jų pradelsti įsipareigojimai sudaro 364 505,42 Eur.Teismas, spręsdamas dėl atsakovės realiai turimo turto vertės į jį neįskaičiavo balanse nurodytos po vienų metų gautinos 2 429 058 Eur sumos, atsižvelgiant į pačios atsakovės nurodytą aplinkybę apie tai, kad įstaigai neleista vykdyti darbų ir projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų. Taigi, teismo skaičiavimais, įstaiga turi tik 414 184 Eur vertės turto, kai pradelstų įsipareigojimų už 364 505,42 Eur.Teismas teisiškai reikšmingomis laikė ir kitas bylos duomenų pagrindu nustatytas aplinkybes, t. y. kad atsakovė 2016 m. patyrė 56 743 Eur dydžio nuostolių, o 2017 m. iki rugsėjo 30 d. – 31 152 Eur nuostolių, taip pat, kad nuo 2018-04-18 įstaiga neturi apdraustųjų asmenų. Teismas kritiškai vertino atsakovės teiginį, kad įstaiga susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, pačiai atsakovei nurodžius, kad jie tęsiasi nuo 2012 m.Teismas pažymėjo, kad atsakovė pagal viešus duomenis 2018-04-18 VSDF skolinga 6 385,36 Eur, t. y. skola nėra sumažėjusi, apdraustų asmenų įmonėje nėra (CPK 179 str. 3 d.), o 2018-04-23 dienos duomenimis VšĮ „VIZUALINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJA“ turi 99 810,88 Eur dydžio mokestinę nepriemoką VMI (CPK 179 str. 3 d.).Teismo vertinimu, aukščiau nurodyti duomenys patvirtina atsakovės nemokumą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė VšĮ „VIZUALINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJA“ teismo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Atsakovės atstovas nebuvo tinkamai informuotas apie bankroto bylos iškėlimą, o vėliau, dėl ligos ir nedarbingumo, negalėjo į bylą pateikti prašomų įrodymų, todėl nebuvo galimybių laiku pateikti atsakovės mokumą patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kartu su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai, paneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadą apie atsakovės nemokumą.Atsakovė, remiantis aktualiais 2018 m. balanso duomenimis, taip pat į bylą jau pateiktais įstaigos kreditorių ir debitorių sąrašais, nurodo, kad įstaigos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, t. y. ji neatitinka nemokumo būsenos. Pagal 2018 m. balandžio mėn. balanso duomenis, įstaiga turi 2 614 796 Eur vertės turto, kai per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 337 624 Eur sumą.Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovės sunkumai nėra laikino pobūdžio. Įstaigos skolos atsirado 2013–2014 m. jai neteisėtai neleidus vykdyti darbų ir projektų, po laimėtų ES struktūrinių fondų finansuotų viešųjų pirkimų. Tačiau šiuo metu parengta strategija ir imtasi aktyvių veiksmų dėl įstaigos veiklos atkūrimo. Įstaigos veikla laikinai sustabdyta dėl finansinių resursų stokos ir siekiant optimizuoti įstaigą.Atsakovė deda pastangas tęsti veiklą ir atsiskaityti su pareiškėja, tai patvirtina atliktas 300 Eur dalinis mokėjimas. Atsakovė inicijuoja restruktūrizavimo bylą.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankroto bylos bendrovei iškėlimas yra ultima ratio priemonė ir bankroto byla keliama tik tada, kai nėra galimybių atkurti įstaigos veikla (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 2-643-798/2016; Lietuvis apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-611/2014). Šia teismų praktika turėtų būti vadovaujamasi ir nagrinėjamu atveju.VMI prie FM atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Atsakovės mokestinė nepriemoka VMI prie FM atsirado 2012-06-26, pateikus PVM deklaraciją už 2012 m. gegužės mėn. ir 2018-05-09 duomenimis kartu su delspinigiais, baudomis ir palūkanomis sudaro 99 811,48 Eur. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko (2017 m. mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui iš dalies buvo dengta tik iš permokos (1 200 Eur), tačiau pati įstaiga jokių mokėjimų 2017 metais neatliko).Įstaigos nemokumą patvirtina viešai skelbiamų duomenų pagrindu nustatytos aplinkybės, kad nuo 2017-08-25 įstaigoje dirbančiųjų asmenų nėra, jai priklauso 2 automobiliai, duomenų apie apyvartą 2017–2018 m. nėra; 2018-05-07 duomenimis įstaiga turėjo 6 385,36 Eur skolą VSDF.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės 2017-09-30 balansą ir spręsdamas dėl atsakovės turimo turto vertės, pagrįstai finansinio turto – po vienerių metų gautinų sumų, kurių atsiradimo pagrindas – patirta žala neteisėtai neleidus vykdyti darbų ir projektų po laimėtų ES struktūrinių fondų finansuotų viešųjų pirkimų, nelaikė realiu turtu, nes šių lėšų (at)gavimas beviltiškas.Siekis iškelti restruktūrizavimo bylą vertintinas kaip piktnaudžiavimas teisėmis ir bankroto bylos iškėlimo vilkinimas. Atsakovė jau nebe pirmą kartą imasi restruktūrizavimo bylos iškėlimo veiksmų: Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-4741-864/2017 ir 2017 m. liepos 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-4982-864/2017 atsisakė priimti VšĮ „VIZUALINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJA“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dėl ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų nesilaikymo.Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV Vilniaus skyrius teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina su skundo argumentais, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie bankroto bylos iškėlimą, o vėliau dėl jos direktoriaus ligos ir nedarbingumo, neturėjo galimybių laiku pateikti įstaigos mokumą patvirtinančių įrodymų. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsakovės vadovas įpareigotas pateikti teismui dokumentus, reikalingus nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kopijas išsiuntė įstaigos buveinės adresu ir atsakovės vadovui S. P.. Nors minėtos nutarties kopijos adresatams neįteiktos, tačiau 2018-01-23 elektroniniu paštu S. P. pateikė atsiliepimą. Ši aplinkybė patvirtina, kad S. P. buvo žinoma apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys apie S. P. nedarbingumo laikotarpį neįrodo, kad jis neturėjo galimybių teismui pateikti reikiamų duomenų.Teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.Atsakovė VSD įmokų visiškai nemoka nuo 2017-03-15. Nors atskirajame skunde teigiama, kad atsakovė siekia atsiskaityti su pareiškėja ir yra atlikusi 300 Eur mokėjimą, tačiau VSDFV Vilniaus skyrius įmokos negavo. 2018-05-09 duomenimis atsakovės skola VSDF yra 6 385,36 Eur, t. y. ji nesumažėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos objekto
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria VšĮ „VIZUALINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJA“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė medicinines pažymas apie atsakovės vadovo S. P. nedarbingumą, VšĮ „VIZUALINIŲ KOMUNIKACIJŲ STUDIJA“ balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas už 2017 metus, taip pat už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31, mokėjimo pavedimą dėl dalinio skolos VSDF sumokėjimo. Prašydama pridėti šiuos duomenis apeliantė nurodo, kad anksčiau bylai aktualių įrodymų pateikti negalėjo, tačiau jie reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, nes patvirtina atsakovės mokumą bei siekį atsiskaityti su kreditoriais.Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-05-29 gautas apeliantės prašymas prie bylos pridėti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-1908-390/2018, kuria nustatyti pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo trūkumai, o teismo posėdžio dieną – duomenis apie trūkumų, nustatytų Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi, pašalinimą.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, taip pat tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų turiniu ir (ar) dėl jų pasisakyti, o jie vertintini kaip turintys ryšį su byla (kaip minėta, jais įrodinėjamas apeliantės mokumas ir siekis dengti kreditorių reikalavimus), minėti įrodymai pridėtini prie bylos (CPK 314 str., 180 str.). Taip pat prie bylos pridėtini ir kartu su 2018-05-29 bei 2018-06-07 prašymais pridėti duomenys.
Dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo
Skunde nurodoma, kad apeliantė (jos vadovas) nebuvo tinkamai informuota apie bankroto bylos iškėlimą, o vėliau, dėl įstaigos vadovo ligos ir nedarbingumo, nebuvo galimybės pateikti atsakovės mokumą patvirtinančių įrodymų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teisė būti informuotam apie pradėtą procesą yra teisės į teisingą teismą sudėtinė dalis, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ji buvo pažeista. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė (jos vadovas) žinojo apie VSDFV Vilniaus skyriaus inicijuotą bankroto bylos iškėlimą, pirmosios instancijos teismui teikė procesinius dokumentus su įrodymais, t. y. atsakovei buvo sudaryta galimybė išdėstyti savo nuomonę byloje sprendžiamais klausimais, teikti bylai reikšmingus įrodymus. Be to, atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kurie apeliacinės instancijos teismo priimti ir vertinami byloje, todėl konstatuotina, kad apeliantės teisė į teisminę gynybą šiuo aspektu nebuvo apribota.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo
Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos, o tik pradelstos įmonės skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.Pirmosios instancijos teismas atsakovei bankroto bylą iškėlė nemokumo pagrindu, įvertinęs į bylą pateiktus 2017-09-30 balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis apie turimą turtą ir patirtus nuostolius, kreditorių sąrašą, veiklos nevykdymo ir darbuotojų nebuvimo faktą. Apeliantė skunde nekvestionuoja teismo atlikto jos finansinių dokumentų turinio teisinio įvertinimo, taip pat prašo vadovautis pirmosios instancijos teismui pateiktais kreditorių ir debitorių sąrašais, tačiau teigia, kad su atskiruoju skundu pateikti aktualūs balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos paneigia teismo išvadas dėl bendrovės nemokumo kaip pagrindo bankroto bylai iškelti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.Pagal į bylą pirmosios instancijos teismui pateiktą 2017-09-30 balansą (už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-09-30) atsakovė turėjo 2 829 398 Eur vertės turto (2 673 246 Eur vertės ilgalaikio turto, kurį sudarė 232 658 Eur vertės materialus turtas ir 2 440 588 Eur vertės finansinis turtas (2 429 058 Eur po vienerių metų gautinos sumos ir 11 530 Eur vertės kitas finansinis turtas) bei 156 251 Eur vertės trumpalaikis turtas). Savo ruožtu iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų balansų už 2017 m. ir 2018 m. pirmus tris mėnesius nenustatyta, kad įstaiga turėtų daugiau turto, t. y. tiek 2017 m. balanso duomenimis, tiek 2018-03-31 balanso duomenimis įstaiga iš viso turi 2 614 796 Eur vertės turto. Be to, vertinant aktualiausiame balanse nurodomo turto sandarą matyti, kad iš esmės didžiąją turimo turto dalį (iš 2 614 796 Eur net 2 435 574 Eur) sudaro per vienerius metus gautinos sumos, kurios, palyginti su ankstesniu pirmosios instancijos teismui pateiktu balansu išaugo nuo 7 028 Eur iki 2 435 574 Eur, tačiau atskirajame skunde nepateikiami jokie paaiškinimai apie padidėjusią gautinų pajamų sumą ir jos sandarą tam, kad būtų galima įvertinti tokių pajamų atgavimo realumą (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas iš turimų duomenų sprendžia, kad 2018-03-31 balanso eilutėje „per vienerius metus gautinos sumos“ nurodyta 2 435 574 Eur suma atsirado perkėlus ankstesniame (2017-09-30) balanse nurodytą po vienerių metų gautiną 2 429 058 Eur sumą, kurią pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės paaiškinimais, atsisakė laikyti realiu atsakovės turtu ir, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, neįtraukė į turimo turto masę. Atskirajame skunde apeliantė nenurodė jokių argumentų, paneigiančių tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, nepridėjo įrodymų, kad ši suma nepagrįstai neįtraukta į bendrovės turtą, jokiais duomenimis nepagrindė jos išieškojimo (atgavimo) realumo. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų ėmusis kokių nors veiksmų, siekdama išsiieškoti skolas, prisiteisti skolą (-as) ir (ar) nuostolius ir pan. (CPK 179 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nemokumo ĮBĮ prasme, kaip pagrindo bankroto bylai iškelti, nors teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 str., ĮBĮ 9 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju formalus rėmimasis naujais balanso duomenimis įrodinėjant atsakovės mokumą ir (ar) deklaratyvūs teiginiai dėl įstaigos veiklos optimizavimo, veiklos atkūrimo perspektyvų, nėra pakankami skundžiamai nutarčiai panaikinti, kurioje įvertinta ne tik įstaigos finansinė padėtis (realaus bendrovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis, patirti nuostoliai), bet ir veiklos nevykdymo bei darbuotojų neturėjimo faktas. Apeliantė skunde nurodo, kad siekia atsiskaityti su kreditoriais, šią aplinkybę grindžia VSDF atliktu 300 Eur dydžio mokėjimu. Tačiau iš pateikto šią aplinkybę turinčio pagrįsti įrodymo nematyti nei mokėtojo pavadinimo, nei mokėjimo paskirties, nei atlikto mokėjimo datos. Atsižvelgiant į tai, taip pat VSDFV Vilniaus skyriui atsiliepime nurodant, kad joks mokėjimas nebuvo gautas, ką iš esmės patvirtina ir VSDFV informacinės sistemos duomenys apie draudėją (2018-06-04 duomenimis skola biudžetui sudaro 6 385,36 Eur, t. y. tokio paties dydžio skolą, kokia buvo skundžiamos nutarties priėmimo metu), minėtu įrodymu nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesiremia. Kita vertus, atsižvelgiant į bendrą turimų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams (364 505,42 Eur pagal pateiktą 2017-06-30 kreditorių sąrašą ar 337 624 Eur – pagal atskirąjį skundą) bei skolos VSDF dydį (6 385,36 Eur), 300 Eur mokėjimas nesuponuoja išvados dėl atsakovės galimybių atsiskaityti su kreditoriais (CPK 185 str.).Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad esant pateiktam pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bankroto bylos iškėlimo klausimas turi būti sprendžiamas tik išsprendus klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ reguliavimą, teismas turi atsisakyti kelti bankroto bylą, jei iškelta restruktūrizavimo byla (ĮBĮ 10 str. 3 d. 2 p.), o esant pateiktiems pareiškimams tiek dėl bankroto, tiek dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tokie pareiškimai privalo būti nagrinėjami kartu (ĮBĮ 5 str. 4 d.). Savo ruožtu ĮRĮ įtvirtinta, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paliekamas nenagrinėtas tuo atveju, jei įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama tuo metu, kai teisme nagrinėjamas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta (ĮRĮ 7 str. 9 d.). Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta dar nesant pateiktam pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (pareiškimas pateiktas 2018-05-15), todėl teismas pagrįstai nagrinėjo pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir, nustatęs įstaigos nemokumo faktą, jai iškėlė bankroto bylą. Esant priimtai nutarčiai, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimas pirmosios instancijos teismui (dar ir nesant išspręsto jo priėmimo klausimo) neužkerta kelio apeliacinės instancijos teismui apeliacine tvarka nagrinėti nutarties dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (ne)pagrįstumo klausimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė ir įvertino bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ĮBĮ normas ir pagrįstai sprendė dėl atsakovės nemokumo, kaip pagrindo bankroto bylai iškelti. Atskirojo skundo argumentai ir kartu su juo pridėti nauji įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 185 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.