- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- e2S-1409-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22655-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Tanagra LT“
- Atsakovas
- G. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos advokato padėjėjos D. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tanagra LT“ ieškinį atsakovui G. S. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Tanagra LT“ ieškinį atsakovui G. S. dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir su darbo santykiais susijusių išmokų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi atsakovo G. S. atstovei advokato padėjėjai D. H. paskyrė 150 Eur baudą už sistemingą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atšaukė 2021 m. vasario 5 d. teismo posėdį ir paskyrė kitą posėdžio datą.
3. Teisme 2021 m. vasario 10 d. gautas advokato padėjėjos D. H. prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo. Advokato padėjėja prašymą grindė šalyje įvestu ir galiojusiu karantino režimu, tačiau neneigė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartyje nustatytų aplinkybių, kad, 2020 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu suderinus su advokato padėjėja bei kitos šalies atstovais posėdžio datą ir paskyrus teismo posėdį 2021 m. vasario 5 d., advokato padėjėja 2021 m. sausio 14 d. bei 2021 m. sausio 15 d. įsigijo kelionės bilietus į (duomenys neskelbtini) bei pateikė prašymą atidėti 2021 m. vasario 5 d. teismo posėdį. Advokato padėjėjos prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo buvo trečias nagrinėjamoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 nutartimi atmetė advokato padėjėjos D. H. prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo.
5. Advokato padėjėja 2021 m. kovo 31 d. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties, kartu pateikdama prašymą atnaujinti praleistą procesinį terminą atskirajam skundui paduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi netenkino atsakovo atstovės advokato padėjėjos prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo ir grąžino jai atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties.
7. Teismas nurodė, kad 2021 m. kovo 16 d. nutartis, kuria atmestas advokato padėjėjos prašymas panaikinti jai 2021 m. sausio 27 d. nutartimi paskirtą baudą, išsiųsta advokato padėjėjai per Elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemą 2021 m. kovo 16 d., ši nutartis laikoma įteikta 2021 m. kovo 17 d., procesinis terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi 2021 m. kovo 24 d. Advokato padėjėja prašymą atnaujinti praleistą terminą grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 22d. iki 2021 m. kovo 26 d. turėjo nedarbingumą, be to, 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. kovo 31 d. lankėsi pas gydytojus dėl (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad terminas praleistas net septyniomis dienomis, t. y. dar tiek pat, koks buvo apskundimo terminas (nutarties apskundimo terminas pasibaigė 2021 m. kovo 24 d., atskirasis skundas pateiktas 2021 m. kovo 31 d.). Teismo vertinimu, nurodomos priežastys, dėl kurių laiku neįgyvendinta teisė apskųsti priimtą nutartį nesudaro būtinumo atnaujinti praleistą terminą, nes advokato padėjėja neneigia, kad naudojasi EPP sistema, nutarties apskundimo terminas jai buvo žinomas. Tai, kad įstatymas nustato septynių dienų apskundimo terminą (CPK 335 straipsnio 1 dalis), nereiškia, jog skundas turi būti paduotas paskutinę apskundimo termino dieną, skundas per EPP sistemą galėjo būti paduotas nuo nutarties įteikimo, t. y. nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 21 d., t. y., kai advokato padėjėjai dar nebuvo suteiktas nedarbingumas, arba nedelsiant po to, kai nedarbingumas pasibaigė, t. y. 2021 m. kovo 27 d., ir būtų teisme užregistruotas kitą darbo dieną. Teismo vertinimu, advokato padėjėjos nurodomos aplinkybės dėl lankymosi pas gydytoją tyrimams atlikti nesudaro pagrindo spręsti, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas pažymėjo, kad advokato padėjėjos nurodytos aplinkybės dar kartą patvirtina, jog atstovė nėra linkusi procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, dėl ko ir buvo skirta bauda
8. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas priėjo prie išvados, kad nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas atskirojo skundo padavimo terminas galėtų būti atnaujintas, todėl prašymo atnaujinti praleistą terminą netenkino ir atskirąjį skundą grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu advokato padėjėja D. H. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį, atnaujinti praleistą procesinį terminą atskirajam skundui paduoti, atskirąjį skundą priimti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo paskirtą 150 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis arba šią baudą sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atskirojo skundo padavimo terminas suėjo 2021 m. kovo 24 d. Teismui buvo pateikta medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 26 d. advokato padėjėjai buvo suteiktas laikinas nedarbingumas dėl ligos, o 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. kovo 31 d. ji lankėsi pas gydytoją (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas paduotas praėjus vienai dienai po aplinkybių, kliudžiusių advokato padėjėjai procesinį dokumentą pateikti per nustatytą terminą. Šiuo atveju procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – advokato padėjėjos sveikatos būklės.
9.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota teisinė praktika, kad sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą skundui paduoti, tačiau nurodęs jo praleidimo priežastis ir pateikęs tai patvirtinančius įrodymus, neturėtų prarasti teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka; kitu atveju tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-969/2018).
9.3. Nagrinėjamu atveju teismas, nurodęs, kad nėra būtinumo praleistą terminą atnaujinti, nes advokato padėjėja naudojosi EPP sistema, nutarties apskundimo terminas jai buvo žinomas, septynių dienų apskundimo terminas nereiškia, jog skundas turi būti paduotas paskutinę apskundimo termino dieną, formuoja ydingą praktiką. Teismas ,,trumpina“ CPK nustatytą procesinį terminą, toks teismo vertinimas neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos. Procesiniai terminai skiriami ne tik įvertinus procesinio dokumento, kuriam paskirtas procesinis terminas, apimtis, bet ir tai, kad advokato padėjėjai vienu metu veda ne vieną bylą, todėl jų užimtumas yra didelis.
9.4. Advokato padėjėja teismui pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius, kad ji dėl savo sveikatos būklės negalėjo pateikti atskirojo skundo iki 2021 m. kovo 16 d. nutartyje nurodyto procesinio termino pabaigos ir tai yra svarbi priežastis terminui atnaujinti, ypač atsižvelgus į tai, kad nuo 2020 m. kovo mėnesio šalyje yra karantinas dėl COVID-19 viruso ypatingai pavojingo (duomenys neskelbtini). Atskirojo skundo dėl 2021 m. kovo 16 d. nutarties pateikimo metu advokato padėjėja buvo (duomenys neskelbtini), todėl, siaučiant COVID-19 virusui ir esant ligos būsenoje, prioritetas turėtų būti teikiamas (duomenys neskelbtini), bet kokių darbinių funkcijų atlikimas yra ypač sudėtingas. Vertinant nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad advokato padėjėja terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių (jos sveikatos būklės), todėl praleistas terminas turėtų būti atnaujintas, o teikiamas atskirasis skundas – priimtas.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties ir 2021 m. sausio 27 d. nutartimi advokato padėjėjai paskirtos 150 Eur baudos atskirajame skunde nurodyta, kad advokato padėjėja pateikė teismui prašymą atidėti 2021 m. vasario 5 d. 9.30 val. suplanuotą teismo posėdį dėl jos kelionės ir pasikeitusios grįžimo datos. Teismui buvo pateikti duomenys apie 2021 m. sausio 14 d. siųstus kelionės bilietus bei 2021 m. sausio 15 d. siųstus atgalinius kelionės bilietus. Teismas, vadovaudamasis Teisėjų Tarybos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko rekomendacijomis, taip pat atsižvelgęs dėl COVID-19 viruso nuolat didėjančius užsikrėtusių asmenų skaičius, turėjo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje teismo posėdis, atvykstant į teismą, negali būti organizuojamas. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, kad teismo posėdžiai karantino laikotarpiu būtų organizuojami nuotoliniu būdu, tačiau bylą ketina vesti tik per atstovą, jam nedalyvaujant, tokia pozicija turi būti aiškiai nurodoma sutikime. Advokato padėjėja nurodė, kad atsakovas G. S. neturėjo techninių galimybių dalyvauti 2020 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje, tačiau teismas nurodė, jog posėdis atidėtas, nes advokato padėjėja neužtikrino atsakovo dalyvavimo bei negalėjo paaiškinti ir nurodyti aplinkybių, kodėl teismas nebuvo informuotas, kad atsakovas negalės dalyvauti. 2021 m. sausio mėnesio pabaigoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas buvo pratęstas iki 2021 m. vasario 28 d. 24.00 val., todėl 2020 m. vasario 5 d. numatytas teismo posėdis turėjo būti atidėtas, nepriklausomai nuo advokato padėjėjos veiksmų.
9.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos yra šalies nesąžiningumas, ieškinio, skundo aiškus nepagrįstumas, pateikiant jį teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu – tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015, kt.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta tyčinių nesąžiningų advokato padėjėjos veiksmų, o suteiktas nedarbingumas negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu. Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo paskirtą 150 Eur baudą panaikinti arba ją sumažinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
12. Atskiruoju skundu apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl nutarties, kuria atmestas advokato padėjėjos prašymas panaikinti jai skirtą 150 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pateikti, ir atskirasis skundas grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
13. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. CPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį, šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis, kuria atmestas apeliantės (advokato padėjėjai) prašymas panaikinti teismo paskirtą 150 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, apeliantei išsiųsta per EPP sistemą tą pačią dieną, t. y. 2021 m. kovo 16 d. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ši nutartis laikoma įteikta 2021 m. kovo 17 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), todėl įstatymo nustatytas septynių dienų terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi 2021 m. kovo 24 d. (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties apeliantė per EPP sistemą padavė 2021 m. kovo 31 d., taigi septyniomis dienomis praleidusi įstatymo nustatytą apskundimo terminą.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės (advokato padėjėjos) įvardytas termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis, jų nepripažino svarbiomis ir praleisto termino neatnaujino.
16. Apeliantė (advokato padėjėja) teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimą, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais ir neįvertino apeliantės įvardytų priežasčių svarbos: teismui buvo pateikta medicininė pažyma, patvirtinanti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 26 d. apeliantei (advokato padėjėjai) buvo suteiktas nedarbingumas dėl ligos, o 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. kovo 31 d. ji lankėsi pas (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas nurodytus atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
17. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas
18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties byloje Nr. e3K-3-80-403/2019 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019).
20. Kasacinio teismo pažymėta, kad asmens amžius ar sveikatos būklė yra teismų praktikos pripažįstamos kaip aplinkybės, dėl kurių termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis, bet šios aplinkybės negali būti lemiančios. Jos turi būti nagrinėjamos kitų aplinkybių kontekste, t. y. turi būti įvertinta įrodinėjamų visų bylos aplinkybių visuma (CPK 185 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2008, kt.).
21. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad septynių dienų terminas atskirajam skundui paduoti įstatymų leidėjo nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, taip pat teisinių santykių apibrėžtumą. Akcentuotina tai, kad apeliantė yra kvalifikuota teisininkė, advokato padėjėja, taigi jai gerai žinoma, jog atskiriesiems skundams paduoti įstatymų leidėjo nustatytas trumpas – septynių kalendorinių dienų – terminas. Būdama savo srities profesionalė, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, ji turėjo imtis veiksmų, kad savo teisę apskųsti nepalankią pirmosios instancijos teismo nutartį įgyvendintų nepažeisdama įstatymo nustatyto termino.
22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirajame skunde apeliantė neteisingai nurodo, jog procesiniai terminai skiriami įvertinus ne tik procesinio dokumento apimtis, bet ir tai, kad advokato padėjėjai vienu metu veda ne vieną bylą, todėl jų užimtumas yra didelis. Pabrėžtina, kad procesinis terminas atskirajam skundui paduoti nustatytas įstatymo (CPK 335 straipsnio 1 dalis), bet ne skiriamas teismo, taigi teismas neturi jokių teisinių galimybių koreguoti šio termino trukmę. Aptariamas terminas vienodas visiems atskiruosius skundus teikiantiems asmenims. Šio procesinio termino trukmė įstatymų leidėjo nustatyta atsižvelgiant į teismo nutartimis sprendžiamų klausimų pobūdį.
23. Jau nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apeliantės (advokato padėjėjos) prašymas panaikinti jai paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, jai per EPP sistemą įteikta 2021 m. kovo 17 d. Taigi iki 2021 m. kovo 22 d., kai apeliantei buvo suteiktas nedarbingumas, ji turėjo penkias dienas (iš įstatymo nustatytų septynių) atskirajam skundui parengti. Apeliantės nedarbingumas truko iki 2021 m. kovo 26 d., tuo tarpu atskirasis skundas paduotas 2021 m. kovo 31 d.
24. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju procesinis terminas praleistas daug – septyniomis dienomis, t. y. tiek pat, koks yra įstatymo nustatytas terminas atskiriesiems skundams paduoti.
25. Analizuojamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė yra kvalifikuota teisininkė, turinti galimybę bet kada susipažinti su visa bylos medžiaga, prisijungdama prie EPP sistemos, tai, kad atskirojo skundo dėl praleisto termino atnaujinimo parengimas nereikalauja didelių darbo ir laiko sąnaudų, apeliantės įvardytos subjektyvios šio termino praleidimo priežastys, įvertinus jas pirmiau aptartų objektyvių susiklosčiusios situacijos aplinkybių kontekste, šiuo konkrečiu atveju nepripažintinos pateisinančiomis termino atskirajam skundui paduoti pažeidimą, juolab kad šis terminas praleistas daug (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.