- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-1410-967/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22655-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra LT“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra LT“ ieškinį atsakovui G. S. dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir išieškojimų iš darbdavio nepagrįstumo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Tanagra LT“ (toliau – ieškovė, bendrovė, darbdavė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. DGKS-4440 darbo byloje Nr. APS-131-13482, kuriuo Darbo ginčų komisija, atsakovo G. S. (toliau – atsakovas) prašymą tenkinusi iš dalies, nusprendė pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo pas ieškovę nuo 2020 m. balandžio 3 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 dalį neteisėtu; pakeisti atsakovo atleidimo iš darbo formuluotę ir konstatuoti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir ieškovės nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį šiuo Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, negrąžinant atsakovo į darbą; išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 2 875,52 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir po 44,93 Eur vidutinį darbo užmokestį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos (sumos su privalomais mokesčiais); išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 763,85 Eur vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją vadovaujantis DK 218 straipsniu (suma su privalomais mokesčiais); kitoje dalyje prašymą atmetė, pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti, kad ieškovė teisėtai atleido atsakovą iš darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį ir ieškovui nepriklauso DK 218 straipsnio 2 bei 4 dalyse numatytos kompensacijos.
2. Nurodė, kad 2020 m. kovo 4 d. tarp šalių sudarytos darbo sutarties Nr. 58 5.1 punkte buvo numatytas 3 mėnesių išbandymo terminas. Ieškovės vadovas 2020 m. kovo 26 d. gavo kėbulų serviso vadovo (atsakovo tiesioginio vadovo) T. K. tarnybinį pranešimą, kuriuo jam buvo pranešta, kad atsakovas nevykdo išrinkimo-surinkimo darbų laiko normų, kurias numato normatyvų programa, todėl vėluoja automobilių kėbulinių darbų užbaigimas; atsakovas darbą atlieka nekruopščiai ir neprofesionaliai (pateikiant konkrečių tokio netinkamo darbo pavyzdžių); atsakovo tiesioginio vadovo nuomone, atsakovas neatitinka keliamų reikalavimų ir kvalifikacijos. Įvertinęs 2020 m. kovo 26 d. tarnybinį pranešimą, ieškovės vadovas priėmė sprendimą, kad atsakovo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami. 2020 m. kovo 31 d. pranešimu dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovės vadovas atsakovą informavo, kad jo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami ir nuo 2020 m. balandžio 3 d. atsakovas atleidžiamas iš užimamų pareigų pagal DK 36 straipsnio 3 dalį. Taigi, ieškovė tinkamai įvykdė DK 36 straipsnio 3 dalies reikalavimą atleidžiamą darbuotoją įspėti ne mažiau nei prieš tris dienas.
3. Paskutinę savo darbo dieną atsakovas kreipėsi į gydymo įstaigą ir be betarpiškos gydytojo apžiūros gavo nedarbingumo pažymėjimą iki 2020 m. balandžio 8 d. Informaciją apie atsakovui suteiktą nedarbingumo pažymėjimą ieškovė gavo tik 2020 m. balandžio 4 d. po pietų (13.36 val.), t. y. sekančią dieną po atsakovo atleidimo iš darbo (kadangi minėta diena buvo šeštadienis ir ieškovės administracija tą dieną nedirba, realiai informacija gauta tik trečią dieną po atsakovo atleidimo).
4. Ieškovė elgėsi sąžiningai – tiek priimdama 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą dėl atleidimo (įsakymą), tiek ir atleisdama atsakovą neturėjo informacijos apie atsakovui suteiktą nedarbingumą bei ligą.
5. Atsakovas atsisakė patvirtinti, jog gavo 2020 m. kovo 31 d. pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Nurodytą aplinkybę ieškovė įformino komisijos, susidedančios iš T. K., A. D. ir R. R., sudarytu 2020 m. kovo 31 d. aktu.
Atsiliepimas
6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, Darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. DGKS-4440 darbo byloje Nr. APS-131-13482 palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovo darbo sutartis nutraukta 2020 m. balandžio 3 d. – pirmąją atsakovo laikinojo nedarbingumo dieną ir darbo santykių pasibaigimo diena nebuvo nukelta iki laikinojo nedarbingumo pabaigos. Atsakovui 2020 m. balandžio 3 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris 2020 m. balandžio 8 d. buvo pratęstas iki 2020 m. balandžio 10 d. (imtinai); atsakovui diagnozuota ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija (ligos kodas – J06.9). 2020 m. balandžio 3 d. 8.08 val. atsakovas skambino ieškovei pranešti apie atsakovo ligą, todėl ieškovė privalėjo žinoti, jog atsakovas yra laikinajame nedarbingume nuo 2020 m. balandžio 3 d.
7. Ieškovė įsakymą dėl atsakovo atleidimo priėmė 2020 m. balandžio 2 d., kuomet atsakovas dar nebuvo laikinajame nedarbingume, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog atsakovui buvo įteiktas pranešimas apie pageidavimą pastarąjį atleisti bandomojo laikotarpio metu dėl netinkamos darbo kokybės, kaip tai reglamentuota DK 36 straipsnio 3 dalis, todėl toks atsakovo atleidimas DK 36 straipsnio pagrindu yra neteisėtas. 2020 m. kovo 31 d. T. K., A. D. ir R. R. aktas nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių dėl tariamo pranešimo apie ketinimą atleisti atsakovą minėtu pagrindu, nes ieškovė nepateikė duomenų, jog pastarieji asmenys yra ieškovės darbuotojai, 2020 m. kovo 31 d. buvo darbe ir galėjo dalyvauti tariamoje komisijoje; be to, šis dokumentas nepaneigia faktinės aplinkybės, jog atsakovas buvo atleistas pastarajam esant laikinajame nedarbingume, taip grubiai pažeidžiant DK 65 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be to, pastarasis pranešimas galėjo būti išsiųstas atsakovui registruotu laišku jo gyvenamosios vietos adresu, nurodytu darbo sutartyje, tačiau ieškovė to nepadarė, o tai dar kartą patvirtina, jog ieškovė neįteikė pranešimo apie ketinimą atleisti iš darbo atsakovui. Ieškovė tikslingai nurodė atsakovo atleidimo iš darbo datą ir tik atsakovui kreipusis į Darbo ginčų komisiją, pradėjo ieškoti argumentų savo neteisėtam elgesiui pagrįsti.
8. Ieškinyje minimą T. K. tarnybinio pranešimo tekstą jis pamatė tik Darbo ginčų komisijoje, po neteisėto atsakovo atleidimo. Ieškovė niekada nereiškė atsakovui priekaištų dėl atsakovo darbo kokybės, be to, nepateikė jokių duomenų, jog minėtas asmuo T. K. dirba ieškovės įmonėje ir buvo tiesioginis atsakovo vadovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1448-1125/2021 ieškinį tenkino visiškai ir pripažino, kad atsakovas iš ieškovės pagal DK 36 straipsnio 3 dalį atleistas teisėtai, atleidimo data laikant 2020 m. balandžio 14 d.; priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 1 364,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nurodė, jog atsakovo argumentas, kad ieškovė pažeidė terminą kreiptis į teismą, neįrodo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo. Teismas pažymėjo, jog DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra procesinis, o ne senaties, todėl dėl atsakovo nurodomo argumento nėra pagrindo atmesti ieškinį; be to, teismas procesinių terminų laikymąsi vertina priimdamas ieškinį.
11. Teismas sprendė, jog ieškovė inicijavo darbo santykių pabaigą atsakovui neatitikus keliamų reikalavimų išbandymo laikotarpiu.
12. Teismas, išklausęs atsakovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatė, kad atsakovo taip pat netenkino darbo sąlygos pas ieškovę, t. y. šaltos ir nepritaikytos darbui patalpos, neaprūpinimas darbo įrankiais. Teismas pažymėjo, jog išbandymo laikotarpis skirtas ne tik darbdaviui įvertinti darbuotojo gebėjimus, bet ir darbuotojui darbdavio siūlomas sąlygas. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo paaiškinimus, darė išvadą, jog darbdavės siūlomos sąlygos jo netenkino, kaip ir darbdavės netenkino atsakovo gebėjimai atlikti darbo funkcijas, dėl ko darbdavė pasinaudojo DK 36 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą prieš tris dienas ir nutraukti darbo sutartį. Teismas pabrėžė, kad atleidimo procedūra pagal DK 36 straipsnio 3 dalį pradėta dar tada, kai atsakovui nebuvo išduotas nedarbingumas, taigi atsakovui, nors jis ir teigia priešingai, apie darbo sutarties nutraukimą buvo pranešta. Teismo vertinimu, 2020 m. kovo 31 d. aktas, surašytas atsakovui atsisakius pasirašyti pranešimą, atitinka DK 36 straipsnio 3 dalies reikalavimą pranešti darbuotojui apie jo atleidimą. Be to, teismo teigimu, bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog jį norima atleisti.
13. Teismas darė išvadą, jog darbdavė, atleisdama darbuotoją šiam neatitinkant išbandymo rezultatų, laikėsi DK 36 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo, darbo sutarties nutraukimo procedūrą pradėjo darbuotojo darbo metu, iki išduoto nedarbingumo (įsakymas dėl atleidimo priimtas 2020 m. balandžio 2 d.), taigi laikyti, kad darbo sutartis nutraukta neteisėtai nėra pagrindo.
14. Teismas, pripažinęs, jog ieškovė teisėtai nutraukė darbo sutartį su atsakovu DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, darbo sutartį laikė nutraukta pirmą dieną po atsakovo nedarbingumo pabaigos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 14 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1448-1125/2021; grąžinti ieškovei ieškinį, paduotą pasibaigus tam skirtam procesiniam terminui; teismui nusprendus priimti ieškinį bei nagrinėti bylą iš esmės, atmesti ieškovės ieškinį; pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo pas ieškovę nuo 2020 m. balandžio 3 d. pagal DK 36 straipsnio 3 dalį neteisėtu; pakeisti atsakovo atleidimo iš darbo formuluotę ir konstatuoti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir ieškovės nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį šiuo Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, negrąžinant atsakovo į darbą; išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 2 875,52 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir po 44,93 Eur vidutinį darbo dienos užmokestį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos (sumos su privalomais mokesčiais); išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 763,85 Eur vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją vadovaujantis DK 218 straipsniu (suma su privalomais mokesčiais); priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti atsakovo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas – 900,00 Eur atstovavimo išlaidų ir 82,00 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Iš ieškinio dalyko formuluotės nėra aišku, ko konkrečiai ieškovė prašo teismo. Nagrinėjamu atveju ne ieškovė buvo atleista iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, bet atsakovas, tačiau nors ieškinyje nurodo, jog atleidimas buvo teisėtas ir pagrįstas, ieškovė prašo teismo pripažinti, kad atsakovas teisėtai atleido ieškovę iš darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį ir ieškovei nepriklauso DK 218 straipsnio 2 bei 4 dalyse numatytos kompensacijos. Taigi, ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl yra atmestinas.
15.2. Ieškovė praleido procesinį vieno mėnesio terminą, nurodytą Darbo ginčų komisijos sprendime, ieškiniui teisme pareikšti, todėl ieškinys, pateiktas vieną dieną po termino procesiniam veiksmu atlikti suėjimo, turėtų būti grąžintas ieškovei, o civilinė byla Nr.e2-28335-1125/2020 – nutraukta (įvertinus tai, kad ieškovė neprašė atnaujinti praleistą procesinį terminą ieškiniui pareikšti teisme ir nenurodė šio procesinio termino praleidimo priežasčių). Pirmosios instancijos teismo teisė ex officio atnaujinti praleistą procesinį terminą ieškiniui paduoti nėra numatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio padavimo teismui terminus bei jų galiojimą, taip pat procesinių terminų atnaujinimo institutą, vertindamas aplinkybes susijusias su ieškinio padavimo teismui terminais bei jų praleidimo pasekmėmis.
15.3. Byloje nėra užfiksuotos faktinės aplinkybės, jog ieškovės direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. pranešimas „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ ir 2020 m. kovo 31 d. aktas buvo apskritai atsakovui tinkamai įteikti, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei DK. Ieškovė savo poziciją, jog tinkamai įvykdė DK 36 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareigą grindžia vieninteliu dokumentu – 2020 m. kovo 31 d. aktu, tačiau šis dokumentas nepatvirtina aplinkybės, jog darbdavė bandė jį įteikti darbuotojui (pavyzdžiui, išsiųsti registruotu laišku gyvenamosios vietos adresu). 2020 m. kovo 31 d. aktas parengtas vienašališkai ir neįrodo darbdavės pastangų tinkamai informuoti darbuotoją apie ketinimą jį atleisti. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, jog 2020 m. kovo 31 d. akte nurodyti asmenys – T. K., A. D. ir R. R. yra jos darbuotojai ir 2020 m. kovo 31 d. buvo darbe, galėdami dalyvauti tariamoje komisijoje.
15.4. Atsakovas atliko visus būtinus veiksmus, siekdamas tinkamai informuoti ieškovę apie jam suteiktą laikinojo nedarbingumo laikotarpį. Tarp ginčo šalių buvo susiformavusi praktika bendrauti telefoniniais pokalbiais. Atsakovas kreipėsi telefonu į T. K. – tiesioginį savo vadovą, informuodamas pastarąjį apie savo ligą, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, todėl laikytina, jog darbuotojas įvykdė pareigą informuoti darbdavę apie atsakovui suteiktą laikinojo nedarbingumo laikotarpį. Ieškovė, nepaisydama šios informacijos, darbo sutartį nutraukė 2020 m. balandžio 3 d. – pirmąją atsakovo laikinojo nedarbingumo dieną ir darbo santykių pasibaigimo diena nebuvo nukelta iki laikinojo nedarbingumo pabaigos, tokiu būdu pažeidžiant imperatyvias DK 65 straipsnio 6 dalies nuostatas.
15.5. Su 2020 m. kovo 26 d. kėbulų serviso vadovo (atsakovo tiesioginio vadovo) T. K. tarnybiniu pranešimu (jo tekstu) atsakovas susipažino tik kilus darbo bylai Darbo ginčų komisijoje, po neteisėto atsakovo atleidimo. Ieškovė niekada nereiškė atsakovui priekaištų dėl jo darbo kokybės. Be to, ieškovė nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių duomenų, jog T. K. dirba bendrovėje ir buvo tiesioginis atsakovo vadovas.
15.6. Bendrovė turi prastą reputaciją dėl savo pastovaus netinkamo bei nesąžiningo elgesio: portale www.rekvizitai.lt atsiliepimai apie bendrovę yra itin prasti tiek iš klientų, tiek ir iš darbuotojų pusės (https://rekvizitai.vz.lt/imone/tanagra/atsiliepimai/), reitingas – itin žemas (https://rekvizitai.vz.lt/imone/tanagra/ ) (bendrovė įvertinta 3,2 balo iš 10, pateikiant 364 vertinimus), bendrovės kreditavimo vertinimas – labai žemas (https://rekvizitai.vz.lt/imone/tanagra/kreditingumas/), bendrovė nurodyta kaip nepatikima skolininkė. Internetiniame tinklalapyje www.google.lt įvedus raktažodžius „Tanagra darbo ginčai“, paieškos sistema pateikia daugybę darbo ginčo bylų, kuriose ieškovė yra proceso šalimi ginčuose su savo darbuotojais, todėl akivaizdu, jog ieškovė nuolatos pažeidžia darbuotojų teises bei teisėtus interesus.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1448-1125/2021 palikti nepakeistą ir priteisti 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Ieškinyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, pastraipoje, kurioje formuluojamas ieškinio dalykas, ieškovę įvardijant atsakove. Tačiau šis rašymo apsirikimas neturėjo jokios įtakos nagrinėjamo ginčo kontekste, nes tikrasis ieškovės reikalavimų turinys buvo aiškus tiek iš ieškinio, tiek iš žodinių teismo posėdžių, kurių metu šalys išdėstė savo pozicijas. Net jeigu ieškinyje suformuluoti ieškovės reikalavimai būtų buvę neaiškūs, tai nebūtų sudarę pagrindo ieškinį atmesti, o priešingai – taikyti ieškinio trūkumus.
16.2. 2020 m. rugpjūčio 8 d. buvo šeštadienis, t. y. ne darbo diena. Kadangi paskutinė termino pateikti ieškinį diena (2020 m. rugpjūčio 8 d.) buvo ne darbo diena (šeštadienis), ieškovė pareikšti ieškinį galėjo iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. (DK 14 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 74 straipsnio 5 dalis). Ieškinys pateiktas 2020 m. rugpjūčio 10 d., per įstatymo nustatytą terminą (laiku).
16.3. Profesionalios teisininkės atstovaujamas atsakovas viso proceso metu neginčijo nei to, jog 2020 m. kovo 31 d. aktą pasirašę asmenys yra ieškovės darbuotojai, nei to, kad 2020 m. kovo 31 d. jie buvo darbe. Atsižvelgiant į tai, jog pats atsakovas nurodė, kad vienas iš šių asmenų (T. K.) buvo jo tiesioginis vadovas, teikė susižinojimo su T. K. mobiliojo ryšio tinklais duomenis bei žodinio pokalbio su juo apie atsakovo atleidimo aplinkybes garso įrašą, tokių abejonių kėlimas ir papildomų įrodymų apie atitinkamų asmenų darbo santykius su ieškove reikalavimas laikytinas nesuderinamu su CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu dalyvaujantiems byloje asmenims keliamu reikalavimu sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
16.4. Garso įrašą atsakovas darė siekdamas jį panaudoti darbo ginče prieš ieškovę. Tuo tarpu ieškovės atstovas T. K. apie daromą garso įrašą nežinojo, koncentravosi į įvykių esmę, nekreipė dėmesio į vartojamas formuluotes bei nesiekė paneigti kiekvieno tikrovės neatitinkančio arba nevisiškai tikslaus atsakovo teiginio. Atsakovui atsisakius priimti rašytinį įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, tik dėl savo elgesio jis apie tai faktiškai buvo informuotas žodžiu, o ne raštu (atsisakius susipažinti su dokumentu, informacija jam perduota tik žodžiu).
16.5. Net jeigu atsakovas būtų nuginčijęs 2020 m. kovo 31 d. aktą, kuris patvirtina, kad jis buvo laiku (t. y. prieš tris dienas) įspėtas dėl numatomo darbo santykių nutraukimo ir pats atsisakė pasirašyti supažindinimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, tai savaime nereikštų, kad atsakovo atleidimas yra neteisėtas. Kai darbuotojas laiku įspėtas tik žodžiu, atleidimas yra galimas ir teisėtas įrodžius įspėjimo faktą. Net paties išankstinio įspėjimo nebuvimas savaime atleidimo pagal DK 36 straipsnį nedaro neteisėtu. Atsakovas buvo žodžiu įspėtas apie numatomą atleidimą (ką patvirtina jo teiginiai, nurodomi tiek pokalbio su buvusiu tiesioginiu vadovu T. K. garso įraše, tiek apeliaciniame skunde).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
19. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė ir atsakovas 2020 m. kovo 4 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 58 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią atsakovas nuo 2020 m. kovo 5 d. priimtas dirbti automobilių išrinkėju-surinkėju; nustatytas darbuotojo išbandymo terminas – 3 mėnesiai (darbo sutarties 5.1 punktas).
20. Kėbulų serviso vadovas T. K. 2020 m. kovo 26 d. tarnybiniu pranešimu dėl atsakovo darbo bandomuoju laikotarpiu, adresuotu ieškovės direktoriui G. D., informavo, kad: 1) atsakovas nevykdo išrinkimo-surinkimo darbų laiko normų, kurias numato normatyvų programa, todėl vėluoja automobilių kėbulinių darbų užbaigimas; 2) darbą atlieka nekruopščiai ir neprofesionaliai; 3) savo gyvenimo aprašyme nurodo, kad dirbo Mini gamykloje surinkėju, tačiau vertinant jo darbo kokybę ir greitį to nebūtų galima pasakyti, pavyzdžiui: transporto priemonė Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvažiavo su pažeistu galiniu bamperiu, jo nuėmimas ir pastatymas pagal nurodytus gamintojo normatyvus yra iki 1 val. darbo laiko, tačiau atsakovas jį nuėminėjo pusę dienos; buvo statomi transporto priemonės Audi Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), parkavimo davikliai, tačiau atsakovas juos pastatė nekokybiškai, dėl ko buvo nutraukti instaliacijos laidai; 4) jo nuomone, atsakovas neatitinka keliamų reikalavimų ir kvalifikacijos.
21. Ieškovės direktorius G. D. 2021 m. kovo 31 d. pasirašęs pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, jog nuo 2020 m. balandžio 3 d. atsakovas yra atleidžiamas iš bendrovės Vilniaus miesto padalinio išrinkėjo-surinkėjo pareigų pagal DK 36 straipsnio 3 punktą. 2021 m. kovo 31 d. aktu komisijos nariai – serviso vadovas T. K., meistras A. D., meistras R. R. patvirtino, jog atsakovas atsisakė pasirašyti supažindinimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį. Ieškovės direktoriaus G. D. 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 20 „Dėl atleidimo iš darbo“ atsakovas atleistas iš darbo 2020 m. balandžio 3 d. (paskutinė darbo diena – 2020 m. balandžio 3 d.) iš Vilniaus miesto kėbulinio serviso išrinkėjo-surinkėjo pareigų (nepraėjus darbdavės jam paskirto bandomojo laikotarpio), išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
22. Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemos (EPTS) duomenimis, atsakovui 2020 m. balandžio 3 d. 10.04 val. išduotas nedarbingumo pažymėjimas Serija EF Nr. 7551541; diagnozė pagal TLK-10 kodą – J06.9 (ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija); nedarbingumo laikotarpis nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. (pratęstas nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. balandžio 10 d.).
23. Atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su 2020 m. birželio 11 d. prašymu dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir nesumokėto atlyginimo, prašydamas: 1) jeigu buvo atleistas neteisėtai, kad darbdavė būtų įpareigota priimti atsakovą atgal į darbą, sumokėti prastovą ir darbo užmokestį, kuris dar nėra sumokėtas, su delspinigiais; 2) netenkinus minėto reikalavimo, ištaisyti datas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sistemoje. Darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. DGKS-4440 darbo byloje Nr. APS-131-13482 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas) prašymas tenkintas iš dalies ir nuspręsta pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo pas ieškovę nuo 2020 m. balandžio 3 d. pagal DK 36 straipsnio 3 dalį neteisėtu; pakeisti atsakovo atleidimo iš darbo formuluotę ir konstatuoti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir ieškovės nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį šiuo Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, negrąžinant atsakovo į darbą; išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 2 875,52 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir po 44,93 Eur vidutinį darbo užmokestį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos (sumos su privalomais mokesčiais); išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 763,85 Eur vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją vadovaujantis DK 218 straipsniu (suma su privalomais mokesčiais); kitoje dalyje prašymą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
24. Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi su 2020 m. rugpjūčio 10 d. ieškiniu į teismą, prašydama pripažinti, kad ieškovė teisėtai atleido atsakovą iš darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį ir ieškovui nepriklauso DK 218 straipsnio 2 bei 4 dalyse numatytos kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, nurodydamas, kad darbdavė, atleisdama darbuotoją šiam neatitinkant išbandymo rezultatų, laikėsi DK 36 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo ir darbo sutarties nutraukimo procedūrą pradėjo darbuotojo darbo metu, iki išduoto nedarbingumo, todėl pripažinus, jog ieškovė teisėtai nutraukė darbo sutartį su atsakovu DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, darbo sutartį laikė nutraukta pirmą dieną po atsakovo nedarbingumo pabaigos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 14 d.
25. Atsakovo teigimu, visų pirma, ieškovės ieškinys neatitiko procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, ieškinio dalyko formuluotėje nurodžius, kad prašo pripažinti, jog atsakovas teisėtai atleido ieškovę iš darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį ir ieškovei nepriklauso DK 218 straipsnio 2 bei 4 dalyse numatytos kompensacijos.
26. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija. Esant šiai stadijai atliekami veiksmai, kurių tikslas – iškelti civilinę bylą. Šioje stadijoje tikrinama, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. (Teismui paduodamas pareiškimas, teisėjas svarsto pareiškimo priėmimo klausimą, šalinami ieškinio pareiškimo trūkumai ir panašiai). Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Taigi civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną veiksmą – priimti rezoliuciją. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).
27. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto normas, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Nagrinėjamu atveju ieškinio dalyko formuluotėje galimai padaryti rašymo apsirikimai netinkamai įvardijus šalių procesines padėtis nekėlė esminių kliūčių tolesnei proceso eigai (taigi, ir nesudarė prielaidų dėl ieškinio formos ir turinio reikalavimų nesilaikymo ieškinį atmesti), todėl įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys buvo pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nebūtų pakeitęs, būtų neatitikęs šio instituto paskirties. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokio pobūdžio klausimus pagrįstai sprendęs ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis), neesminiams ieškinio trūkumams (netikslumams) nesudarius kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą.
28. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovė praleido procesinį vieno mėnesio terminą ieškiniui teisme pareikšti, todėl jis turėtų būti grąžintas, o civilinė byla Nr.e2-28335-1125/2020 – nutraukta (įvertinus tai, kad ieškovė neprašė atnaujinti praleistą procesinį terminą ieškiniui pareikšti teisme ir nenurodė šio procesinio termino praleidimo priežasčių).
29. Darbo ginčo šalis pagal DK 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas – procesinis terminas, kurio pasibaigimas lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo – išnykimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021). DK 231 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė spręsti dėl DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo.
30. Nagrinėjamu atveju Darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2020 m. liepos 8 d.; rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog tuo atveju, jeigu ginčo šalys nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį teisme, vadovaujantis CPK nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis). CPK 73 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. Tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CPK 74 straipsnio 5 dalis). Remiantis nurodytu procesinių terminų skaičiavimo reglamentavimu, vieno mėnesio (30 dienų) terminas nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo ieškiniui pareikšti dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme prasidėjo 2020 m. liepos 9 d.; DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesinis terminas suėjo 2020 m. rugpjūčio 8 d. Kadangi 2020 m. rugpjūčio 8 d. buvo ne darbo diena (šeštadienis), laikytina, jog minėtas terminas baigėsi, kaip teisingai nurodė ieškovė, baigėsi 2020 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenimis, ieškinys teisme gautas 2020 m. rugpjūčio 10 d. Taigi, įvertinus toliau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog DK 231 straipsnio 1 dalį nustatytas vieno mėnesio terminas pateikti teismui ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovės praleistas nebuvo, atitinkamai ieškinyje neturėjus pareikšti ir prašymo jį atnaujinti.
31. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog su 2020 m. kovo 26 d. kėbulų serviso vadovo (atsakovo tiesioginio vadovo) T. K. tarnybiniu pranešimu (jo tekstu) atsakovas susipažino tik kilus darbo bylai Darbo ginčų komisijoje; ieškovė niekada nebuvo reiškusi atsakovui priekaištų dėl jo darbo kokybės.
32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į darbo ginčą nagrinėjantį organą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2008; 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010).
33. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė neigiamus atsakovo išbandymo rezultatus įrodinėjo kėbulų serviso vadovo T. K. 2020 m. kovo 26 d. tarnybiniu pranešimu dėl atsakovo darbo bandomuoju laikotarpiu.
34. Iš tiesioginio atsakovo vadovo T. K. 2020 m. kovo 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad juo bendrovės direktorius G. D. buvo informuotas apie tai, kad: 1) atsakovas nevykdo išrinkimo-surinkimo darbų laiko normų, kurias numato normatyvų programa, todėl vėluoja automobilių kėbulinių darbų užbaigimas; 2) darbą atlieka nekruopščiai ir neprofesionaliai, pateikiant toliau nurodytus pavyzdžius, jog: transporto priemonė Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvažiavo su pažeistu galiniu bamperiu, jo nuėmimas ir pastatymas pagal nurodytus gamintojo normatyvus yra iki 1 val. darbo laiko, tačiau atsakovas jį nuėminėjo pusę dienos; buvo statomi transporto priemonės Audi Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), parkavimo davikliai, tačiau atsakovas juos pastatė nekokybiškai, dėl ko buvo nutraukti instaliacijos laidai. Nors atsakovas apeliaciniame skunde kelia nurodyto tarnybinio pranešimo patikimumo klausimą, teigdamas, kad su juo susipažino tik nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijoje, t. y. praėjus keliems mėnesiams po atsakovo atleidimo iš darbo, tačiau, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti šio dokumento surašymo data ir autentiškumu.
35. Byloje nustatyta, kad tiesioginis atsakovo vadovas T. K. 2020 m. kovo 26 d. tarnybinio pranešime konstatavęs, jog atsakovas neatitinka keliamų reikalavimų ir kvalifikacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, remdamasi CPK 177 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodė, kad atsakovas neišlaikė išbandymo, nes jo darbo rezultatai buvo nepatenkinami, ir tai buvo padaryta remiantis ne tik konkrečiomis aplinkybėmis ir veiksmais, bet ir įvertinus atsakovo asmenines savybes bei gebėjimus, reikalingus automobilių išrinkėjo-surinkėjo pareigoms vykdyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami išvadai, jog šiuo atveju ji turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad atsakovas neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį.
36. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad DK 36 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareigą ieškovė įvykdžiusi tinkamai, nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovės direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. pranešimas „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ ir 2020 m. kovo 31 d. aktas atsakovui buvo įteikti, taip pat, kad 2020 m. kovo 31 d. akte nurodyti asmenys – T. K., A. D. ir R. R. yra jos darbuotojai ir 2020 m. kovo 31 d. buvo darbe, galėdami dalyvauti tariamoje komisijoje.
37. DK 36 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos.
38. Nagrinėjamu atveju pasisakant dėl klausimo ar darbdavė, atleisdama darbuotoją iš darbo dėl nepatenkinamų išbandymų rezultatų, nepažeidimo atleidimo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį tvarkos, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota minėtu klausimu iki naujojo DK įsigaliojimo (nuo 2017 m. liepos 1 d.), kurioje nurodyta, kad ieškovės atsisakymas, vengimas priimti rašytinį įspėjimą dėl atleidimo iš darbo prilyginamas jo gavimui (DK 107 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275).
39. Teisėjų kolegija šiuo atveju neturi pagrindo abejoti ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – 2021 m. kovo 31 d. pranešimu dėl darbo sutarties nutraukimo, 2021 m. kovo 31 d. aktu, iš kurių galima spręsti, jog atsakovas atsisakė pasirašyti (taigi, pasirašytinai priimti) ieškovės 2021 m. kovo 31 d. pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo buvo įspėtas, jog nuo 2020 m. balandžio 3 d. yra atleidžiamas iš bendrovės Vilniaus miesto padalinio išrinkėjo-surinkėjo pareigų pagal DK 36 straipsnio 3 punktą. Vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kiek tai susiję su atsisakymo priimti / pasirašyti rašytinį įspėjimą teisinėmis pasekmėmis, atsakovo atsisakymas pasirašyti 2021 m. kovo 31 d. pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo prilyginamas jo gavimui. Pasisakant dėl atsakovo argumentų, jog byloje nėra duomenų, kad 2020 m. kovo 31 d. akte nurodyti asmenys – T. K., A. D. ir R. R. yra jos darbuotojai ir 2020 m. kovo 31 d. buvo darbe, negalima nepastebėti jo paties pozicijos prieštaringumo, kai, viena vertus, atsakovas procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad, pavyzdžiui, 2020 m. kovo 31 d. akte minimas asmuo – T. K. buvo jo tiesioginis vadovas, su kuriuo bendrauta telefoninių pokalbių metu, kita vertus, kelia abejonę, jog T. K. buvo ieškovės darbuotojas ir galėjo 2020 m. kovo 31 d. dalyvauti komisijoje surašant aktą. Taigi, šiuo atveju minėti teiginiai laikytini atsakovo gynybine pozicija, nepaneigiančia 2020 m. kovo 31 d. akto teisėtumo ir jame nurodytų duomenų teisingumo, juo labiau, kad ir pats atsakovas tiek įrašytame pokalbyje su serviso vadovu T. K., tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtinęs, jog jam buvo žinoma, kad bus atleidžiamas iš darbo, įspėjus jį žodžiu.
40. Atsakovo teigimu, jis informavo ieškovę apie suteiktą laikino nedarbingumo laikotarpį, tačiau ieškovė, nepaisydama šios informacijos, darbo sutartį nutraukė 2020 m. balandžio 3 d. – pirmąją atsakovo laikinojo nedarbingumo dieną ir darbo santykių pasibaigimo diena nebuvo nukelta iki laikinojo nedarbingumo pabaigos.
41. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas 2020 m. balandžio 3 d. 8.08 val. skambino tiesioginiam vadovui T. K. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir, remiantis jo paties paaiškinimais, nurodė, kad pranešė, jog serga. Byloje duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas būtų informavęs tiesioginį vadovą T. K. ar kitą atsakingą ieškovės darbuotoją apie 2020 m. balandžio 3 d. 10.04 val. išduotą nedarbingumo pažymėjimą Serija EF Nr. 7551541, nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog tokiu atveju, vadovaujantis DK 65 straipsnio 6 dalimi, darbo santykių pasibaigimo diena turėjo būti nukeliama iki laikinojo nedarbingumo pabaigos, laikant, kad pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo, t. y. 2020 m. balandžio 14 d. yra darbo santykių pasibaigimo diena. Pažymėtina, jog darbo sutarties nutraukimo datos nukėlimas nekeičia darbo sutarties nutraukimo pagrindo, jo egzistavimo ar teisėtumo, todėl šiuo atveju, nukėlus darbo sutarties nutraukimo terminą, negali būti taikomi kiti darbuotojo teisių gynimo būdai, pavyzdžiui, pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į ankstesnį darbą, priteisti darbo užmokesčio sumą už priverstinę pravaikštą ar kompensaciją, nes nėra laikoma, kad pats atleidimo pagrindas iš darbo yra neteisėtas ir todėl negalimi su tuo susiję teisių gynimo būdai (DK 65 straipsnio 6 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
42. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
43. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
44. Atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas ieškovės turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 871,20 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdama patirtas išlaidas 2021 m. gegužės 3 d. PVM sąskaita-faktūra Serija ISAF Nr. 00135 ir 2021 m. gegužės 3 d. pervedimo išrašu Nr. 457085043. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nurodyta, jog nustatant maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant maksimalią ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2020 metų IV ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 524,20 Eur. Maksimali ieškovei už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma – 1 981,46 Eur (1 524,20 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato P. R. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio – 1 981,46 Eur (1 524,20 Eur x 1,3), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
47. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1448-1125/2021 palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas 300567256, iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir dvidešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.