- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2S-3216-934/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28385-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vestata”
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestata” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-21 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BV inžinerinės sistemos“ atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Tigesta“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestata“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 23 796,21 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vestata“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovės turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą), neviršijant reikalavimo sumos – 23 796,21 Eur.
Šalies argumentai
3. Prašyme nurodė, kad, ieškovės turtinis reikalavimas šioje byloje sudaro 23 796,21 Eur, kuris atsižvelgiant į atsakovės finansinę padėtį (atsakovė 2020 metais dirbo nuostolingai, patyrė 18 715,00 Eur nuostolį) yra didelis.
4. Atsakovės prievolės įvykdymas nėra užtikrintas jokiais prievolių užtikrinimo būdais. Ieškovė neturi duomenų apie atsakovės disponuojamas pinigines lėšas ir tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovė gali perleisti savo turimą turtą tretiesiems asmenims ir dėl to kils didelė rizika, kad ieškovės turtinės teisės liks neapgintos.
5. Ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, reikšdama didelės sumos turtinio pobūdžio reikalavimą, gina ne tik savo, bet ir jos kreditorių interesus, tai yra viešąjį interesą, o esant viešajam interesui būtina užtikrinti, kad bankroto procedūros vyktų griežtai pagal įstatymo nustatytą tvarką bei reikalavimus, nes nuo bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės turto klausimai tampa aktualūs ne tik jos savininkams, tačiau ir visiems įmonės kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-21 nutartimi nutarė ieškovės prašymą tenkinti, areštuoti atsakovei UAB „Vestata“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovės turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą), neviršijant reikalavimo sumos – 23 796,21 Eur.
7. Teismas vertino, kad pagal ieškinyje dėstomas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus negalima daryti išvados, jog ieškinio reikalavimai atsakovui yra akivaizdžiai nepagrįsti, dėl ko darytina išvada, kad ieškinys yra preliminariai (lot. prima facie) pagrįstas.
8. Nurodė, kad duomenys apie atsakovės turtinę padėtį įrodo grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, dėl ko būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atsakovė UAB „Vestata“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-21 nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodinėjo ir neįrodė realios grėsmės busimo teismo sprendimui neįvykdymui. Grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdymui siejama ne su finansine juridinio asmens veikla, kurio atžvilgiu prašomi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o su jo nesąžininga veikla, siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo. Ieškovė atsakovės nesąžiningumo neįrodinėjo ir neįrodė;
9.2. Nutartyje nurodyti atsakovės finansiniai rodikliai niekaip neatspindi realios atsakovės galimybės įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Byloje yra kilęs ginčas dėl 23 796,21 Eur skolos priteisimo ieškovės naudai. Atsakovės valdomoje banko sąskaitoje galutinis likutis yra keliolika kartų didesnis už ieškovės prašomą priteisti sumą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko, prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš teismui pateiktų duomenų apie atsakovės finansinę padėtį, matyti, jog atsakovė yra faktiškai nemoki, dėl ko šioje proceso stadijoje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turės galimybę, vengdama atsiskaitymo su ieškove, perleisti teismo sprendimo įvykdymui reikalingas pinigines lėšas;
10.2. Atsakovė nepateikė duomenų apie jos įsiskolinimus kreditoriams, dėl ko nėra pagrindo vertinti, jog atsakovės lėšos yra ar juo labiau ateityje bus pakankamos sumokėti ieškovei skolą;
10.3. Nuo pat ieškovės nemokumo administratoriaus 2019-07-02 pateiktos pretenzijos gavimo iki šiol atsakovė nemoka skolos, nors kaip teigia, turi tam lėšas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-21 nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
Dėl tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo
13. Teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tuo atveju, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad kreditoriui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-276/2012).
14. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
15. Ginčo nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus bei pateikė įrodymus, kurie tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vieną iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovas pagrindė, o ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadai, jog ieškovas pasirinko aiškiai neleistiną ar neįmanomą teisių gynimo būdą. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus šalių pateiktų įrodymų visumą. Be to, akcentuotina ir tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių
16. Kaip minėta (žr., 12 punktą), pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas, bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas turėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-03-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-169-881/2021; 2021-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-95-943/2021).
17. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018-09-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2020-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020). Todėl, kaip pažymėta teismų praktikoje, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019-12-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).
18. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieškovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017; 2017-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2019-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019; 2020-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės rėmėsi ieškinio sumos kriterijumi, nurodydamas, jog prašoma priteisti suma atsakovui didelė, nes atsakovė 2020 m. dirbo nuostolingai. Aplinkybę, jog atsakovo veikla yra nuostolinga, įrodinėjo ir ieškovė, pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą. Tačiau, kaip minėta, sumos kriterijus savaime objektyviai nepadidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Teismų praktikoje pažymima, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota prasta atsakovės turtinė padėtis, nėra pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra galimai prasta, nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020). Kita vertus, ieškovė pateikė duomenis apie lėšas, turimas sąskaitoje (galutinis likutis 349705,73 Eur; disponuojamas likutis 325909,52 Eur) bei aktualią 2021-03-15 pelno nuostolių ataskaitą, iš kurios matyti, jog nuostolių suma, lyginant ją su 2019 m., sumažėjo nuo 100 218,00 Eur iki 18 715,00 Eur. Šios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovo prašoma priteisti suma atsakovui nėra didelė. Objektyvių duomenų, kurie paneigtų atsakovės nurodytas aplinkybes, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvus situacijos interpretavimas nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
20. Be to, kaip jau minėta, esminę reikšmę, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi aplinkybės, susijusios su atsakovės nesąžiningumu. Nagrinėjamu atveju ieškovės samprotavimai apie kitose bylose priteistas skolas, delspinigius, atsakovo vengimą atsiskaityti su kreditoriais, taip pat pateiktas subjektyvus aplinkybių interpretavimas dėl kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2392-996/2021 atlikto sutarties kainos sumažinimo, nėra pakankami tam, kad teismas galėtų daryti bent tikėtiną išvadą, kad atsakovės elgesys tiek prieš ieškinio pateikimą, tiek ir iškėlus civilinę bylą yra nesąžiningas, ketinant paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, o vengimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, sudaro pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-264/2011).
21. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs prastą atsakovės turtinę padėtį, tačiau nenustatęs atsakovės nesąžiningumo, neturėjo pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
22. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nekeičia apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, todėl priėmė neteisingą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės BUAB „BV inžinerinės sistemos“, juridinio asmens kodas 302249430, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Tigesta“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Vestata“, juridinio asmens kodas 302524093.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.