Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-05-30 · Civilinė byla Nr. 2-1170-364/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-30
Bylos Nr.
2-1170-364/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Agrba
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
Lietuvos Valstybės, atstovaujamos LR Generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos respublikos Policijos departamento
Trečiasis asmuo
LR Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai
Advokatai
Danielis Urbonas
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2- 1170-364/2011Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 44.1;44.2;44.2.4.2 ( N)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m.Gegužės 30 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Regina Agrba, sekretoriaujant Vaidai Pumereieni, dalyvaujant ieškovui R. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Danieliui Urbonui, atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos LR Generalinės prokuratūros atstovei Kauno apygardos prokurorei S. R., LR Policijos departamento atstovui V. B., trečiojo asmens LR Teisingumo ministerijos atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinio pareiškimą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos respublikos Policijos departamento, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Ieškovas R. Š. paaiškino, kad 2004-12-09 Kauno m. VPK VP EPT NVESTS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-02013-04, pagal LR BK 281 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2004-12-09 automobilis , vairuojamas neblaivaus E. J. G. parbloškė ir sunkiai sužalojo mane - R. Š. ir nežymiai sužalojo K. Š. . 2005-02-03 baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-02013-04 prireikė net ketverių metų, kad būtų priimtas pirmosios instancijos teismo kaltinamasis nuosprendis.

2004-12-09 Kauno m. VPK VP EPT NVESTS pradėtą ikiteisminį tyrimą 2006-10-27 nutarimu Kauno miesto apylinkės prokuratūros II-ojo NVTS prokuroras J. D. nutraukė.

2006-12-15 nutarimu Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. L. ikiteisminį tyrimą atnaujino.

2007-01-19 buvo priimtas Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-02013-04 vilkinimo, kuriame konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai vilkinamas.

Šalies argumentai

2007-03-02 prokuroras su pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl ekspertizės skyrimo. 2007-03-02 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas A. Šafronas atsisakė tenkinti prokuroro prašymą .

2007-03-14 nutarimu, prokuroras neištaisęs savo klaidos ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-02013-04 vėl nutraukė.

2007-04-06 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu, vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. Č. nutarė ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-02013-04 vėl atnaujinti.

2007-11-20 buvo gautas pranešimas Nr. 20-10-S-18819, apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą.

2008-11-05 buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-593/2008, kuriuo E. J. G. buvo pripažintas ir priteista 1865 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą, kurioje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvos apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnis, įtvirtinantis mano teisę į bylos išnagrinėjimą iš esmės per protingai įmanomą laikotarpį, taip pat LR BPK 1 str. ir 176 str. 1 d..Dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, ieškovo nuomone, pagrindinė kaltė tenka prokurorui J. D. ir tyrėjui N. K..

Minėtos pastangos kainavo labai daug fizinių jėgų ir dvasinių išgyvenimų. Kompensuoti patirtus dvasinius išgyvenimus vertina 10.000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovai su ieškiniu nesutinka.

Atsakovo atstovas Kauno apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškinį ( b.l. 145-148, t. 1). Jame nurodo, kad ieškovas jam atsiradusią neturtinę žalą kildina iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų -iš teisės į bylos išnagrinėjimą iš esmės per įmanomai trumpiausią laiką arba tiesiog protingą terminą, pažeidimo ir grindžia LR CPK 6.272 straipsniu numatančiu valstybės atsakomybę už neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro teisėjo ir teismo veiksmus, dėl ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų aplaidaus pareigų vykdymo.

Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog asmens atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai ir žala atsirado būtent dėl šių veiksmų. Si civilinės atsakomybės rūšis ypatinga tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų kaltes įrodinėti nereikia, nes deliktinė civilinė atsakomybė valstybei atsiranda nepaisant šių asmenų kaltės, tačiau turi būti nustatomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.247 straipsnis); 2) žala ir jos dydis (CK 6.249 - 6.250 straipsniai); 3) priežastinio ryšio buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.). Šių sąlygų buvimo fakto įrodinėjimas yra Ieškovo pareiga ( CPK 178 str). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, atsakomybe pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį negalima.

Dėl neteisėtų veiksmų.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtas veiksmas - tai baudžiamosios bylos vilkinimas, o šis faktas konstatuotas Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2007-01-19 nutarimu. Minėtu nutarimu konstatuota, kad nuo 2006-12-28 iki 2007-01-19, t. y. per 23 kalendorines dienas, ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko jokių veiksmų, todėl buvo įpareigoti suaktyvinti tyrimą baudžiamojoje byloje. Taigi, procesiniu dokumentu yra konstatuotas tik faktas jog byla vilkinta nutarime nurodytu laikotarpiu neatliekant jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų, tačiau jokiu kitu prokuroro ar teismo sprendimu nėra konstatuota ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktas viso ikiteisminio tyrimo metu.

Dėl Ieškovui padarytos neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neigiami Ieškovo išgyvenimai yra susiję su nuolatiniu fiziniu skausmu, kuris yra tiesioginis traumų, patirtų autoįvykio metu, padarinys, nuolat jaučiamas ir dabar, todėl nepagrįstas ieškinio motyvas, jog skausmą Ieškovas priverstas kęsti dėl pareigūnų veiksmų.

Dėl neturtinės žalos dydžio.

Ieškovas prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtines žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LAT 2006-09-06 nutartis Nr. 3K-3-450/2006; 2008-10-20 nutartis Nr. 3K-3-529/2008, 2008-12-10 nutartis Nr. 3K-3-556/2009 ir kt). Nurodydamas jam padarytos neturtines žalios dydį, ieškovas jo nepagrindžia.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-593/2008, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir iš prašomų priteisti 150000 lt neturtinei žalai atlyginti, priteisė 10000 lt. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Ieškovo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-05 nuosprendžio, kuriuo apeliantas prašė pakeisti pirmos instancijos nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio tenkinimo, apeliacinį skundą atmetė.

Aukštesniojo prokuroro procesiniu dokumentu yra nustatytas ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktas trukęs 23 dienas. Toks laikotarpis objektyviai negalėjo sukelti Ieškovui tokių pasekmių kurios prilygtų pasekmėms, kilusioms nusikaltimo jo atžvilgiu padarymu. Negalima vertinti kaip vilkinimo viso ikiteisminio tyrimo laikotarpio, kadangi ikiteisminio tyrimo laikotarpiai, kai buvo

atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, atliekamos vienokios ar kitokios ekspertizės, ar kaip ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas yra pateisintini tyrimo trukmės prasme. Todėl Ieškovo patirtos neturtinės žalos įvertinimas 10000 lt, t.y. tokia pačia suma, kokią teismas priteisė už nusikaltimu padarytą žalą, yra nepagrįstas ir nelogiškas.

Dėl priežastinio ryšio

Motyvas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, jis neturėjo galimybės laiku gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas neužkerta kelio nuo nusikaltimo nukentėjusiajam asmeniui pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Apie šią teisę ieškovas buvo informuotas Kauno miesto apylinkės prokuratūros raštais - 2007-03-14 raštas Nr. 02013 ir 2007-10-12 raštas Nr. 15-074/7. Taigi, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą Ieškovas galėjo prisiteisti iš žalą padariusio asmens nepasibaigus baudžiamajam procesui.

Atsakovo atstovai LR Policijos departamentas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pateikia atsiliepimą į ieškinį ( b.l. 149-151, t. 2). Jame nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2004-12-09, o 2007-11-20 ieškovas gavo pranešimą Nr. 20-10-S-18819 apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Bendras laiko tarpas nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki tol, kai ikiteisminis tyrimas buvo baigtas praėjo beveik trys metai, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo du kartus nutrauktas ir du kartus atnaujintas. LR BPK 212 str. numato ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindus ir atvejus, o LR BPK 217 str. numatyta, kada ikiteisminis tyrimas yra atnaujinamas. Priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas yra baigiamas, todėl sekantis laikotarpis iki ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, negali būti laikomas ikiteisminiu tyrimu. Todėl šiuo atveju ieškovo teiginys yra paneigtinas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 ir 6.282 straipsniuose numatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jeigu žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo kaltės. Taip pat teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkę turtinę padėtį. Kadangi Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimuose yra konstatuota, kad yra paties ieškovo R. Š. kaltė dėl eismo įvykio kilimo, todėl manytina, jog civilinė atsakomybė šiuo atveju nėra taikytina.

Ieškovas neteko 60 procentų darbingumo, patyrė fizinį skausmą dėl nusikalstamos veikos, o ne dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Ieškovas pareikštu ieškiniu valstybei nagrinėjamoje byloje ieškinio neturtinės žalos dydį grindžia faktiškai tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir ieškinyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-593/2008 dėl neturtinės žalos atlyginimo. 2008-11-05.

Ieškovas nurodo, jog jam tekdavo daug vaikščioti, kas keldavo didelį fizinį skausmą. Iki gydymo įstaigų taip pat tenka pačiam eiti, važiuoti dažniausia kiekvieną dieną. Todėl mano, kad šioje byloje ieškovo ieškinys valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nes neturtinė žala ieškovui atsirado ne dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimo.

Įvertinant pinigais patirtas moralines skriaudas (nustatant materialų atlyginimą), būtina vadovautis proporcingumo principu, nes materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis - sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas negali atstoti, o juo labiau, materialus turtas. Be to, paprastai, asmeniui, patyrusiam moralinę skriaudą, pakanka viešo pripažinimo, kad jo atžvilgiu buvo pasielgta neteisėtai (EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. v. Prancūzija, pareiškimo Nr.7508/02; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 444-619/2008). Todėl ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra naudojami šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Policijos departamento nuomone ieškinyje nurodomas neturtinės žalos dydis -10 000 Lt aiškiai neatitinka protingumo kriterijų ir prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai šios kategorijos bylose (EŽTT 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Norkūnas v. Lietuva, pareiškimo Nr. 302/05; EŽTT 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Četvertakas v. Lietuva, pareiškimo Nr. 16013/02; EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Graužlys v. Lietuva, bylos Nr. 36743/97).

Trečiojo asmens LR Teisingumo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį pranešta. Byloje pateiktas atsiliepimas į ieškinį ( b.l. 94-98, t.1). Jame nurodo, kad Ieškovas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtas veiksmas - tai baudžiamosios bylos vilkinimas, o šis faktas konstatuotas Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2007-01-19 nutarime. Pažymėtina, kad minėtame nutarime yra nustatyta, kad nuo 2006-12-28 iki 2007-01-19, t. y. per 23 kalendorines dienas, ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko jokių veiksmų todėl buvo įpareigoti suaktyvinti tyrimą baudžiamojoje byloje. Nors Ieškovas ir nurodė, kad buvo padarytas pažeidimas, nes 23 dienas nebuvo atliekami procesiniai veiksmai tiriant nusikaltimą, tačiau kokią įtaką šis pažeidimas, kuris truko 23 dienas, turėjo Ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams, nenurodyta.

Tai, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje truko beveik 3 metus, savaime nėra pagrindu konstatuoti, kad jis truko per ilgai. Ieškovas nurodo, kad baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės nebuvo išskirtinai sudėtingos, tačiau tokie Ieškovo teiginiai visiškai nepagrįsti, kadangi iš Ieškovo pateiktų dokumentų kopijų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu atlikta kompleksinė medicininė - autotechninė ekspertizė, taip pat buvo atliekami ir kiti procesiniai veiksmai.

Pabrėžtina, kad siekiant vertinti, ar procesas yra per ilgas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme, reikia nustatyti jo pradžios ir pabaigos momentą, konkrečią trukmę, po to vertinti proceso eigą pagal pirmiau minėtus kriterijus, be kita ko, analizuoti konkrečius procesinius delsimus, jų priežastis ir t. t. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 30d. nutartyje nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-3-534/2009 akcentavo, kad sprendžiant, ar nebuvo pažeista teisė į bylos nagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, vertintina bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumą apskritai, bet jos pagrįstumą. Pastebėtina, kad kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiškėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė pareiškėjui (Grauslys v. Lietuva, Nr. 36743/97, 2000-10-10, § 60; Šleževičius v. Lietuva, Nr. 55479/00, 2001-11-13, § 29).

Svarbu tai, jog Ieškovas baudžiamajame procese dalyvavo ne kaip įtariamasis (kaltinamasis), o kaip nukentėjusysis. Jokie procesiniai veiksmai, kurie buvo atliekami ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nukreipti į Ieškovo teisių ar laisvių suvaržymą, ikiteisminis tyrimas dėl padaryto nusikaltimo buvo pradėtas ne jo atžvilgiu. Todėl Ieškovo teiginiai, kad dėl proceso trukmės jis patyrė nuolatinį stresą, turėjo dvasinius išgyvenimus, nepagrįsti.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas savo ieškinį dėl žalos grindžia tuo, jog, jo manymu, ikiteisminis tyrimas b.b. 20-1-02013-04 , kurioje ieškovas turėjo nukentėjusiojo procesinį statusą, buvo vilkinamas.

Teismas, ištyręs civilinėje byloje surinktus įrodymus, prijungtos baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė:

Aprašomoji dalis

ieškovas 2004-12-09 buvo sužalotas eismo įvykyje, kurio kaltininkas E. J. G. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn prijungtoje prie nagrinėjamos civilinės bylos b.b. Nr. 20-1-02013-04 Minėtoje baudžiamojoje byloje ieškovas R. Š. 2005-02-03 (variantas: ikiteisminio tyrimo pareigūno N. K. nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju ( t. 1, l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BPK 28 straipsnio 1 d. nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina nukentėjusiojo teises, kuriomis, kaip matyti iš prijungtos baudžiamosios bylos, ieškovas efektyviai pasinaudojo. Minėtina, kad ieškovas (baudžiamojo proceso metu – nukentėjusysis) pasinaudojo teise turėti atstovą ir viso tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo advokato (LR BPK 56 straipsnis). Pagal LR BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymo nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. IX-1236, įsigaliojusio 2007 m. liepos 21 d. redakcija).

Kaip matyti iš prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje buvo baigtas kaltinamojo akto surašymu, baudžiamoji byla perduota į teismą, o nusikalstamą veiką padaręs asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas įsiteisėjusiu 2008-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ( b.l. 15-21, t.3). Ieškovas pasinaudojo įstatymo garantuota apskundimo teise ir skundė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį apeliacine ir kasacine tvarka ( b.l. 57-60102-105, t. 3). Ieškovui buvo priteista 2277,51 Lt dydžio turtinės žalos ir 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos, t.y. visas dalis civilinio ieškinio. Taigi, minėtoje baudžiamojoje byloje ieškovas turėjo galimybes ginti savo teises tiek kaip nukentėjusysis, tiek ir kaip civilinis ieškovas, ką realiai ir efektyviai darė, kas leidžia teigti, jog jis pasinaudojo efektyvia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 13 straipsnyje garantuota teise į teisinę gynybą.

Pažymėtina, kad LR BPK 215 straipsnis nenumato nukentėjusiojo teisės paduoti skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Tačiau tai nereiškia, jog nukentėjusysis ar jo gynėjas neturi realių galimybių įtakoti ikiteisminio tyrimo trukmę kitais baudžiamajame procese įtvirtintais būdais, konkrečiai, pareiškiant prašymus, reiškiant nušalinimus, apskundžiant, jų nuomone, neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro veiksmus. Kaip matyti iš prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos, šiomis teisėmis ieškovas taip pat naudojosi .

Teismų praktika dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo yra formuojama apygardos teismų lygmeniu, kadangi apygardų teismų Baudžiamųjų bylų skyriai yra aukščiausia teisminė instancija, turinti kompetenciją priimti nutartis pagal proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Tokios nutartys gali būti vertinamos kaip teismų precedentai ir jomis remiamasi sprendžiant šios kategorijos skundus (LR K. T. 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Minėtina, kad apygardų teismų Baudžiamųjų bylų skyriai savo nutartyse dėl šios kategorijos skundų yra pateikę išaiškinimų dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės (Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nutarties Nr. 1S-114/2008, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutarties Nr. 1S-494-168/2010, to paties apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarties Nr. 1S-343-193/2009 išaiškinimai).

Bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką tikslas yra garantuoti, kad asmens, dėl kurio vyksta procesas, netikrumo dėl savo teisių ir pareigų būsena būtų kaip įmanoma greičiau nutraukiama, išsprendžiant procese keliamus klausimus procesiniu sprendimu, siekiant užtikrinti tiek paties asmens, tiek bendrąjį teisinio tikrumo interesą. Reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo įtarimo pareiškimo asmeniui, kad jis padarė nusikalstamą veiką iki sprendimo procese priėmimo. Sprendžiant, ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpą procesą, bei vertinant ar proceso trukmė atitinka įstatymų reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotus kriterijus: konkrečios bylos sudėtingumą, pareiškėjo elgesį, valdžios institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę pareiškėjui, taip pat į konkrečios bylos aplinkybes. Vertinant bylos sudėtingumą, atsižvelgiama ir į faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdį, galimą atliktų nusikalstamų veikų skaičių, įrodymų kiekį ir jų rinkimo sudėtingumą. Teisiniai bylos aspektai, kurie lemtų bylos sudėtingumą gali būti: teisės aktų pakeitimai, teisinių klausimų sudėtingumas, turintis reikšmės vertinant pareigūnų darbo byloje apimtį, proceso eigai turintis įtakos kelių bylų procesų tarpusavio ryšys, bylų sujungimas ir kita (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-494-168/2010).

Tačiau civilinės teisės požiūriu, kada žala yra kildinama iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, ieškovas privalo įrodyti ne tik žalos padarymo faktą, bet ir priežastinį ryšį tarp žalos ir pasekmių. Šiuo požiūriu pažymėtina, kad baudžiamoji byla Nr. 20-1-02013-04, kurioje ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, buvo užbaigta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo nustatytas ir nubaustas, o ieškovui priteista dalis civilinio ieškinio. Taigi, laikytina, jog ieškovas neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tokių nepateisinamų delsimų, kurie būtų nulėmę proceso nutraukimą dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės, ir dėl šio netinkamo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veikimo ieškovo (kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo) teisės baudžiamajame procese būtų pažeistos. Ieškovas nepateikė ir tokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad prokuroras, organizavęs ir kontroliavęs ikiteisminį tyrimą, būtų pažeidęs LR BPK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą ar LR Generalinio Prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 patvirtintų Rekomendacijų „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant“ 5.2. ir/ar 5.3. punktų reikalavimus, taip pat nepateikti ir įrodymai, jog ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras būtų pažeidęs LR Generalinio Prokuroro 2008 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. I-86 patvirtintos Rekomendacijos „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant“ 1 ir/ar 3 p. reikalavimus. Nušalinimo teise ieškovas (baudžiamajame procese – nukentėjusysis) nepasinaudojo.

Svarbu yra ir tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai prijungtoje baudžiamojoje byloje buvo baigti kaltinamojo akto surašymu 2007-11-28 , t.y. bet koks procesinis delsimas ar būtinų proceso veiksmų neatlikimas buvo baigtas 2007-11-28. Nuo to laiko ieškovas savo teisių ar interesų dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo negynė iki šio ieškinio padavimo.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus darytina išvada kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas ( LR CPK 177,178,263 str.).

Ieškinį atmetus iš ieškovo R. Š. priteistina 149,74 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265str., 270 str.

nusprendžia:

ieškovo R. Š. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. Š. 149,74 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

TeisėjaRegina Agrba