- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-2024-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38645-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- R. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3703-558/2019 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui A. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. pateikė ieškinį, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo A. P. nepilnametės E. P. išlaikymui po 450 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, pinigus sumokant vaiko motinai R. J., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; 2) priteisti iš atsakovo A. P. 3 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą už dukros E. P. išlaikymą, pinigus sumokant R. J., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; 3) nustatyti nepilnametės E. P. gyvenamąją vietą kartu su motina R. J.; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas: 5) nustatyti atsakovo A. P. bendravimo su dukra E. P. tvarką:
1.1. Tėvas A. P. bendrauja su dukra E. P. 3 kartus per savaitę po 3 valandas vakarais nuo pirmadienio iki penktadienio, atsižvelgiant į dukros lankomų užsiėmimų grafiką ir tėvo darbo užimtumą;
1.2. Tėvas A. P. bendrauja su dukra E. P. kiekvieną savaitgalį vieną savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) 8 valandas. Tėvas A. P. savo nuožiūra pasirenka dieną ir laiką bendravimui (šeštadienį arba sekmadienį), priklausomai nuo numatomos su dukra veiklos (teatras, paroda, išvyka ar pan.). Dukros tėvas A. P. įsipareigoja ne vėliau kaip iki kiekvienos savaitės trečiadienio 20 val. trumpąja SMS žinute pranešti dukros motinai R. J. apie vaiko tėvo pasirinktą bendravimo su dukra dieną (šeštadienį ar sekmadienį) ir vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką;
1.3. Kiekvienais metais šv. Kalėdų šventes (gruodžio 24–26 d.) dukra E. P. praleidžia su mama R. J., po šv. Kalėdų iki Naujųjų Metų (sausio 1 d.) dukra E. P. praleidžia su tėvu A. P.;
1.4. Dukros E. P. tėvas A. P. su dukra E. P. praleidžia kartu atostogas kiekvienais metais liepos mėnesį nuo 2 iki 3 savaičių, apie numatomą atostogų laiką pranešdamas dukros motinai R. J. raštu (trumpąja SMS žinute ir elektroniniu pašto laišku) ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki numatomos atostogų datos pradžios;
1.5. Dukros E. P. tėvas A. P. su dukra E. P. kartu praleidžia Lietuvos valstybines švenčių (ne darbo) dienas, kai pastarosios tenka savaitės dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio;
1.6. Bendravimo su dukra metu tėvui draudžiama perduoti dukrą tretiesiems asmenims ir nusišalinti nuo vaiko priežiūros.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nėra sudarę santuokos. (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra E. P. Šalys iki 2017 m. kovo mėn. gyveno kartu, vėliau po 3 mėnesių vėl sugrįžo gyventi kartu, o nuo 2018 m. balandžio mėn. šalys gyvena atskirai. Dukra gyvena su ieškove, kuri ja rūpinasi, auklėja ir pagal išgales materialiai išlaiko. Iki 2018 m. rugpjūčio mėn. atsakovas dukrai išlaikymo neteikė, o nuo rugsėjo mėnesio pradėjo mokėti po 200 Eur per mėnesį dukros išlaikymui. Dukra turi specialiųjų poreikių: nešioja akinius (per metus reikalingos dvi poros akinių), turi širdies sutrikimų, reikia traukti pieninius dantis (vieno danties išrovimo kaina 27 Eur). Už dailės ir šachmatų būrelius ieškovė moka po 20 Eur per mėnesį. Dukra lanko M. akademiją, kurios kaina per mėnesį 95 Eur. Šalys buvo susitarusios, kad atsakovas nuo 2017 m. pavasario kiekvieną mėnesį dukros išlaikymui teiks po 600 Eur, tačiau atsakovas nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. lapkričio 30 d. dukros išlaikymui iš viso skyrė tik 800 Eur. Per nurodytą laikotarpį atsakovas turėjo sumokėti 4 050 Eur išlaikymo sumą, todėl liko skolingas 3 250 Eur. Vidutinė suma, reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį, yra apie 900 Eur. Ieškovės atlyginimas yra apie 1 000 Eur. Ieškovė taip pat gauna apie 760 Eur, neatskaičius mokesčių, pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos. Ieškovė turi ir vyresnę, 18 metų dukrą, kurios išlaikymui kiekvieną mėnesį skiria apie 570 Eur. Tokia pat suma prisideda ir jos tėvas iš ankstesnės santuokos. Prašoma nustatyti tėvo su dukra bendravimo tvarka yra faktiškai susiklosčiusi nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimas mažintinas 1 000 Eur, nes, paduodant ieškinį, ieškovei nebuvo žinoma apie atsakovo sumokėtą 2018 m. gruodžio mėn. 200 Eur įmoką už vaiko išlaikymą. Atsakovo siūlomi bendravimo tvarkos nustatymo pakeitimai yra priimtini, išskyrus dėl 1.5 punkto, kadangi ieškovė dirba Vokietijos įmonėje pagal Vokietijos Federacijos įstatymus ir per Lietuvos valstybines šventes turi dirbti, jeigu pastarosios tenka darbo dienomis (CK 3.3 str., 3.169 str.).
3. Atsakovas A. P. prašė ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. priteisti 250 Eur išlaikymą per mėnesį, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti pakoreguotą pagal atsakovo pasiūlymus bendravimo su vaiku tvarką, o likusioje dalyje ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys kartu negyvena nuo 2018 m. balandžio. Per tą laiką atsakovas dukros išlaikymui iš viso skyrė 2 400 Eur. Atsakovas gauna 500 Eur per mėnesį atlyginimą. Atsakovas yra šokių treneris ir per mėnesį 400 Eur sumą skiria kitiems išlaikytiniams (dukrai, ir sūnui) ir moka 350 Eur bankui pagal išperkamosios nuomos sutartį. Atsakovas gyvena nuomojamame vieno kambario bute G. Atsakovas daug laiko praleidžia su šalių dukra (2018 m. liepos mėn. dukra gyveno su atsakovu), o tai reikalauja papildomų išlaidų. 2018 m. gruodžio mėn. atsakovas nupirko metinį abonementą baseino lankymui, perka bilietus į cirką, dovanas gimtadienio, šv. Kalėdų ir kitomis progomis. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra per dideli, neatitinkantys nepilnametės dukters amžiaus. Atsakovas išlaikymą dukrai teikė gera valia, o šalys niekada nesitarė, kad dukros išlaikymui jis skirs po 600 Eur per mėnesį. Ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka turėtų būti patikslinta tokiu būdu: 1) vasario 16 d. (Lietuvos Valstybės atkūrimo diena), liepos 6 d. (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena), lapkričio 1 d. (Visų Šventųjų diena) atsakovas praleidžia su dukra; kovo 11 d. (Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena), birželio 24 d. (Joninės), rugpjūčio 15 d. (Žolinės) ieškovė praleidžia su dukra (ieškinio reikalavimo 1.5 p.); 2) poriniais metais dukra šv. Kalėdų šventes (gruodžio 24–26 d.) švenčia su motina, neporiniais – su tėvu. Po šv. Kalėdų iki sausio 6 dienos (moksleivių atostogų metu) dukra praleidžia su tėvu. Bendravimo tvarkos nuostata, kuria draudžiama vaiką perduoti tretiesiems asmenims yra perteklinė, nes šalys yra atsakingos už vaiko priežiūrą ir gali palikti dukrą tretiesiems asmenims (CK 3.156 str.).
4. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovė su nepilnamete dukra E. P. ir pilnamete dukra J. J. gyvena 5 kambarių, su visais patogumais name, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei. Šalių dukra turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, ugdytis ir ilsėtis. Ieškovės šeimos pajamas sudaro darbo užmokestis – 950 Eur/mėn., išmoka vaikui – 100 Eur/mėn., 570 Eur/mėn. išlaikymas vyresniajai dukrai, nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 200 Eur/mėn. išlaikymas E. P. Atsakovas dažnai bendrauja su dukra, pasiima 2–3 kartus į savaitę vakarais pas save, taip pat vieną dieną savaitgalį. Ieškovė moka už dukros darželį, būrelius, prižiūri dukros sveikatą, perka maistą, drabužius. Atsakovo pajamos yra nepastovios, nes jis dirba šokių treneriu ir vaikų darželyje veda kūno kultūros pamokas. Atsakovas gyvena salėje, už kurios nuomą bei komunalines paslaugas sumoka apie 700 Eur/mėn. Atsakovas turi dar du vaikus, kuriems taip pat teikia išlaikymą po 200 Eur/mėn. E. P. lanko priešmokyklinio ugdymo grupę Vilniaus lopšelyje–darželyje, papildomai lanko anglų kalbos užsiėmimus, dailės ir šachmatų būrelius, M. akademiją. Mergaitė turi problemų su širdimi, nešioja akinius. Mergaitė nurodė, kad dažnai bendrauja su tėvu, mėgsta kartu žaisti įvairius žaidimus, važiuoja šokti, tėvas jai dovanoja žaislus. Motina daro jai valgyti, perka rūbus, prižiūri, kai ji serga, į darželį ją nuveža arba pasiima iš jo abu tėvai. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka užtikrins nepilnametės ir tėvo maksimalų bendravimą. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas dukrai po 450 Eur/mėn. galimai užtikrintų nepilnametės interesus ir galėtų patenkinti vaiko poreikius, tačiau ieškovė turėtų teikti papildomus įrodymus, turinčius įtakos prašomam išlaikymo dydžio reikalingumui.
Atsiliepimas
5. Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė skirti atsakovui A. P. 400 Eur baudą už nesąžiningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant ieškovei R. J. Nurodė, kad atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė gyventojo pajamų deklaraciją už 2017 metus, kurioje nurodyta 0 pajamų, nors atsakovo pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai 2 387 Eur. Atsakovas per teismo nustatytą terminą taip pat nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį (CPK 95 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu nusprendė patenkinti ieškinį iš dalies:
6.1. Nustatyti nepilnamečio vaiko E. P. gyvenamąją vietą su motina R. J.;
6.2. Priteisti iš atsakovo A. P. materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. P. po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos t. y. nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas, kurias A. P. yra sumokėjęs R. J.;
6.3. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai;
6.4. Priteisti iš atsakovo A. P. nepilnamečio vaiko E. P. naudai 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą;
6.5. Nepilnamečio vaiko E. P. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminei atstovei – motinai R. J.;
6.6. Nustatyti atsakovo A. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. P. tvarką:
6.6.1. Tėvas A. P. bendrauja su dukra E. P. 3 kartus per savaitę po 3 valandas vakarais nuo pirmadienio iki penktadienio, atsižvelgiant į dukros lankomų užsiėmimų grafiką ir tėvo darbo užimtumą;
6.6.2. Tėvas A. P. bendrauja su dukra E. P. kiekvieną savaitgalį vieną savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) 8 valandas. Tėvas A. P. savo nuožiūra pasirenka dieną ir laiką bendravimui (šeštadienį arba sekmadienį), priklausomai nuo numatomos su dukra veiklos (teatras, paroda, išvyka ar pan.). Dukros tėvas A. P. įsipareigoja ne vėliau kaip iki kiekvienos savaitės trečiadienio 20 val. trumpąja SMS žinute pranešti dukros mamai R. J. apie vaiko tėvo pasirinktą bendravimo su dukra dieną (šeštadienį ar sekmadienį) ir vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką;
6.6.3. Poriniais metais E. P. šv. Kalėdų šventes (gruodžio 24–26 d.) švenčia su mama R. J., neporiniais – su tėvu A. P. Po šv. Kalėdų iki sausio 6 dienos (moksleivių atostogų metu) dukra E. P. praleidžia su tėvu A. P.;
6.6.4. Dukros E. P. tėvas A. P. su dukra E. P. praleidžia kartu atostogas kiekvienais metais liepos mėnesį nuo 2 iki 3 savaičių, apie numatomą atostogų laiką pranešdamas dukros motinai R. J. raštu (trumpąja SMS žinute ir elektroniniu pašto laišku) ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki numatomos atostogų datos pradžios;
6.6.5. Dukros E. P. tėvas A. P. su dukra E. P. kartu praleidžia: vasario 16 d. (Lietuvos Valstybės atkūrimo diena), liepos 6 d. (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena), lapkričio 1 d. (Visų Šventųjų diena), ne darbo dienas, kai pastarosios tenka savaitės dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio.
6.7. Priteisti iš atsakovo A. P. ieškovės R. J. naudai 575,11 Eur bylinėjimosi išlaidų;
6.8. Priteisti iš atsakovo A. P. 126 Eur žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
7. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,9525 ha ir 9,8818 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), dviračių saugykla (duomenys neskelbtini), poilsio patalpos (duomenys neskelbtini), automobilis Audi A4. Ieškovės darbo užmokestis per mėnesį, neatskaičius mokesčių, sudaro 1 343 Eur. Ieškovės pajamos, neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. sudarė 1 644,57 Eur. Ieškovė per mėnesį gauna 760 Eur, neatskaičius mokesčių, pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos. Atsakovas A. P. nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi, naudojasi automobiliu Toyota. Atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, 2018 m. lapkričio mėn. sudarė 511,77 Eur, 2018 m. gruodžio mėn. – 820,02 Eur. Atsakovo pajamos (duomenys neskelbtini) per mėnesį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. sudarė 1 262,90 Eur, neatskaičius mokesčių. Atsakovas vykdo individualią veiklą, jo pajamos, neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio 19 d. sudarė 71,61 Eur, nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. sausio 25 d. – 89,52 Eur, nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. sausio 31 d. – 71,61 Eur, nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 28 d. – 19,82 Eur. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimu A. P. nepilnamečių vaikų E. P. ir M. P. išlaikymui moka po 101,37 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės.
8. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, nes ieškovė turi 7 nekilnojamojo turto objektus ir automobilį, iš viso per mėnesį, neatskaičius mokesčių, gauna 2 253,79 Eur pajamų, o atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi ir jo pajamos sudaro 1 343,47 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovo 2013–2017 m. pajamų deklaracijos, pagal kurias atsakovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė 2 250 Eur, neįrodo geros atsakovo padėties dabartiniu metu, nes atsakovo pajamos sumažėjo, jis patiria išlaidų (nuomojasi šokių salę, moka 350 Eur automobilio išperkamąją nuomą), pajamos iš individualios veiklos yra nepastovios, jo treniruojamos vaikų poros yra mažo amžiaus, todėl, kad atsakovas gautų iš šios veiklos pajamų, šokėjų poros turi pasiekti tam tikro amžiaus ir profesionalumo lygį. Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, o ieškovė - vieną. Abi šalys turi po vieną pilnametį vaiką, atsakovas pilnametei dukrai moka po 200 Eur per mėnesį, nes ši dar mokosi 12 klasėje.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, turintis visas galimybes užsitikrinti didesnes pajamas ir teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Atsakovas, sudarydamas išperkamosios nuomos sutartį ir prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, turėjo įvertinti, kad jis turi nepilnamečių vaikų, kuriuos privalo tinkamai išlaikyti. Atsakovas savo veiksmais nulėmė savo finansinę padėtį, todėl išperkamosios nuomos įmokos mokėjimas nelaikytina objektyvia priežastimi, dėl kurios iš atsakovo turi būti priteistas mažesnis išlaikymas arba jis turėtų būti atleistas nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką.
10. Teismas nurodė, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Teismas nustatė, kad šalių dukra yra šešerių metų, lanko priešmokyklinio ugdymo grupę Vilniaus lopšelyje–darželyje, dailės studiją, kurios mokestis per mėnesį 15 Eur, šachmatų būrelį – 18 Eur/mėn., M. akademiją – 96 Eur/mėn., anglų kalbos pamokas – 15 Eur/mėn., baseiną – 20 Eur, viso 164 Eur. Atsakovas 2018 m. gruodžio mėn. nupirko dukrai metinį baseino abonementą. Šalių dukra turi regos problemų, todėl jai reikalingi dveji akiniai. Už dvejus akinius ieškovė yra sumokėjusi 115 Eur. 2015 m. rugsėjo 27 d. sudarytas terminuotas vaiko indėlis, kurio mėnesio mokestis sudaro 60 Eur. Vieną kartą (vasarą) už dantų rovimą yra sumokėjęs atsakovas, o kitą kartą ieškovė, vieno danties rovimas 27 Eur. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. vasario 4 d. atsakovas už dukros išlaikymą ieškovei yra sumokėjęs viso 2 000 Eur. Teismas sprendė, kad abu tėvai dalinasi papildomomis išlaidomis, susijusiomis su dukters sveikata.
11. Teismas iš ieškovės pateiktų duomenų nustatė, kad ieškovė, be nurodytų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, taip pat išleidžia per mėnesį: darželiui – 60 Eur, maistui – 120 Eur, drabužiams, avalynei – 60 Eur, transportui – 80 Eur, kelionėms – 100 Eur, vaistams, vitaminams, skiepams – 20 Eur, komunalinėms paslaugoms (vaiko dalis) – 50 Eur, pramogoms – 50 Eur, gimtadienio išlaidos – 20 Eur, buities dalykai – 50 Eur, rinkliavos darželyje – 10 Eur, draudimas – 15 Eur. Teismo vertinimu, dalis išlaidų, neproporcingai didelės, t. y. išlaidos drabužiams, avalynei, kelionėms, pramogoms, ir gimtadienio išlaidos bendrai sudėjus sudaro 230 Eur, buities dalykams – 50 Eur.
12. Teismas nurodė, kad šalių turtinė padėtis leidžia dukrai teikti didesnį išlaikymą, negu, kad minimalų, kuris patenkina tik būtinuosius vaiko poreikius. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad nustačius bendravimo tvarką šalių dukra su tėvu turėtų praleisti ne mažiau kaip tris kartus į savaitę po 3 valandas, kiekvieno savaitgalio vieną dieną, tėvo atostogų metu (o tai iš tėvo pareikalaus papildomų išlaidų), taip pat įvertinęs šalių dukros tiek bendruosius, tiek specialiuosius poreikius, šalių turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio gali būti tenkinamas iš dalies.
13. Teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę pati nuspręsti ir vaiko išlaikymui skirti didesnes lėšas, tačiau tokiu atveju, kai vaiko tėvas nesutinka dalintis tokiomis išlaidomis, teismas gali priteisti iš vaiko tėvo tik būtinas ir vaiko poreikius atitinkančias išlaidas. Teismo vertinimu, šalių dukros poreikiai gali būti patenkinti, skiriant per mėnesį 700 Eur, iš kurių 300 Eur turėtų skirti vaiko tėvas A. P. ir 400 Eur turėtų skirti motina R. J.
14. Teismas nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki ieškinio teisme padavimo dienos 2018 m. gruodžio 10 d. pervedė ieškovei už dukros išlaikymą 1 000 Eur. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad vaikas su atsakovu gyveno 2018 m. liepos mėn., nurodė, kad tėvas turi išlaikyti vaiką vasaros atostogų metu, kai vaikas atostogų metu būna pas atsakovą. Teismas nusprendė priteisti 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki ieškinio padavimo 2018 m. gruodžio 10 d. (300 Eur x 10 mėn.= 3 000 Eur – 1 000 Eur).
15. Teismas, atsižvelgęs į šalių lygiateisiškumo principą, į tai, kad atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką, su kuriuo taip pat turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti, dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku Lietuvos valstybinių švenčių dienomis, nustatė atsakovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, kaip atitinkančią šalių ir vaiko interesus.
16. Teismas nurodė, kad tėvų teisės ir pareigos yra lygios, todėl sutiko su atsakovo pasiūlymu dėl bendravimo su vaiku tvarkos per didžiąsias metų šventes nustatymo, t. y. kad poriniais metais dukra šv. Kalėdų šventes (gruodžio 24–26 d.) švęstų su motina, neporiniais – su tėvu, po šv. Kalėdų iki sausio 6 d. (moksleivių atostogų metu) dukra praleistų su tėvu.
17. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovės reikalavimas uždrausti bendravimo su dukra metu tėvui perduoti dukrą tretiesiems asmenims ir nusišalinti nuo vaiko priežiūros yra perteklinis, nes tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams ir už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė.
18. Teismas nustatė, kad atsakovo į bylą pateikta 2017 m. preliminari deklaracija skiriasi nuo ieškovės pateiktos deklaracijos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie atsakovo 2017 m. deklaruotas pajamas. Atsakovas praleido terminą, tačiau pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Teismas sprendė, kad nei atsakovo, nei ieškovės pateiktų deklaracijų turinys įtakos priimant sprendimą neturėjo, nes teismas vadovavosi šalių pateiktomis pažymomis iš darboviečių apie jų gaunamas pajamas bei Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis. Atsakovo atsiliepimas, kurio turinys nuo pirmojo atsiliepimo į ieškinį praktiškai nesiskyrė į patikslintą ieškinį, buvo priimtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės prašymą dėl baudos atsakovui skyrimo atmetė (CK 3.3 str., 3.185 str., 3.192 str., 3.198 str., 3.200 str., 3.201 str., 3.208 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą: 1) panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnametės dukros E. P. naudai priteistas 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas ir ieškovės R. J. reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti; 2) priteisti iš atsakovo A. P. nepilnametės dukros E. P. naudai išlaikymą po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sumokant išlaikymo lėšas iki einamojo mėnesio 25 dienos; 3) priteisti 423 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, netinkamai įvertino atsakovo gaunamų pajamų dydį. Atsakovas per mėnesį gauna apie 500 Eur darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Atsakovas papildomai gauna pajamų iš individualios veiklos, tačiau pajamos nėra pastovios, didžioji dalis gautų pajamų skiriama mokesčiams ir veiklos sąnaudoms. Vien patalpų nuomai ir komunaliniams mokesčiams skiriama 700 Eur suma per mėnesį. Atsakovo vykdomai individualiai veiklai būdingas sezoniškumas, todėl pajamos nėra pastovios (2018 m. gauta 18 000 Eur pajamų; 2019 m. vasario mėn. gauta 19,82 Eur pajamų). Atsakovas neturi jokio turto. Ieškovė turi nemažai turto, gauna 2 253,79 Eur pajamų per mėnesį. Teismas nurodytų duomenų neįvertino, todėl priteistas 300 Eur dydžio išlaikymas neatitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų ir neužtikrina atsakovo galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą.
19.2. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas privalo išlaikyti dar du vaikus. Pastariesiems vaikams iš atsakovo yra priteistas po 100 Eur per mėnesį išlaikymas, tačiau atsakovas, atsižvelgdamas į padidėjusius vaikų poreikius, infliaciją, vengdamas papildomų bylinėjimosi išlaidų, kurias patirtų, jei vyresnioji duktė kreiptųsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, skiria po 200 Eur. Vyresnioji duktė yra pilnametė, tačiau šiuo metu mokosi dvyliktoje klasėje, o baigusi mokyklą planuoja studijuoti aukštojoje mokykloje, todėl jai ir toliau bus reikalingas išlaikymas. Kito išlaikytinio poreikiai, atsižvelgiant į jo amžių, augimą, taip pat didės, tuo labiau, kad šis vaikas turi ir specialių poreikių: yra itin gabus, savo amžiaus grupėje turi itin aukštus ir pastovius pasiekimus sportiniuose šokiuose, sėkmingai dalyvauja varžybose užsienyje. Visiems vaikams atsakovas neturi finansinių galimybių skirti po 300 Eur išlaikymą.
19.3. Teismas nepagrįstai įvertino, kad šalių dukros poreikiams tenkinti reikalingas 700 Eur išlaikymas per mėnesį. Vieno vaiko interesai negali dominuoti prieš kitų vaikų ir paties atsakovo interesus bei galimybes. Šalių dukrai tik 6 metai, ji lanko darželį ir 5 papildomus užsiėmimus (M. akademija, anglų k., šachmatai, dailė, baseinas), kurių išlaidos kas mėnesį sudaro 190 Eur. Toks užsiėmimų kiekis 6 metų vaikui yra per didelis, nepigus ir nebūtinai lavinantis vaiko poreikius. Atsakovas yra nupirkęs dukrai metinį abonementą baseino lankymui, dukra taip pat lanko atsakovo vedamas šokių pamokas. Dukros lavinimo užsiėmimams pakanka 40 Eur per mėnesį. Teismas nevertino, kad dukra didelę laiko dalį praleidžia su atsakovu, todėl atsakovas faktiškai yra perėmęs iš ieškovės nemažą dalį kasdienių išlaidų. Atsakovas su šalių dukra bendrauja daugiausiai, kadangi kiti vaikai gyvena Kaune, todėl atsakovas jiems negali skirti tiek pat papildomų išlaidų. Vaiko kelionėms ir pramogoms pilnai pakanka 40 Eur per mėnesį, o ne 100 Eur, kaip nurodė ieškovė, nes atsakovas ženkliai prisideda prie dukros pramogų.
19.4. Teismas nepagrįstai įvertino aplinkybes ir įrodymus, susijusius su išlaikymo įsiskolinimu. Aplinkybė, kad atsakovas iš viso pervedė 1 000 Eur išlaikymo sumą iki ieškinio padavimo, nereiškia, kad atsakovas daugiau neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Atsakovas dalį išlaikymo įteikdavo grynaisiais, tačiau negali patvirtinti tai rašytiniais įrodymais. 2018 m. liepos mėn. vaikas 3 savaites iš eilės atostogavo su tėvu. Rugpjūčio mėnesį vaikas labai dažnai nakvodavo pas atsakovą. Atsakovas su dukterimi faktiškai praleidžia didelę laiko dalį, todėl patiria kasdieniniams dukros poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas (maistui, higienos priemonėms, pramogoms, transporto išlaidoms). Teismas išlaikymo įsiskolinimą nepagrįstai paskaičiavo už 10 mėnesius, nors faktiškai šalys skyriumi iki ieškinio pateikimo dienos pragyveno tik 9 mėnesius.
19.5. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, stipriai nukrypo nuo orientacinio išlaikymo dydžio, t. y. vienos minimalios algos. Šalių dukra neturi didelių specialiųjų poreikių, išskyrus regėjimo sutrikimą, kuris ženklių išlaidų nesukelia. Vaiko interesus pilnai užtikrintų 600 Eur dydžio suma per mėnesį, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turtinė padėtis žymiai geresnė už atsakovo, todėl iš atsakovo turėjo būti priteistas 250 Eur išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis. Toks išlaikymo dydis atitiktų visų atsakovo išlaikytinių interesus ir atsakovo galimybes teikti nurodytų dydžio išlaikymą (CK 3.192 str., 3.196 str.).
Atsiliepimas
20. Ieškovė R. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. P. apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas patirtų išlaidas už individualiai veiklai skirtų patalpų nuomą ir komunalines paslaugas. Individuali veikla vykdoma pagal verslo liudijimą, todėl atsakovas moka valstybei nedidelius mokesčius, t. y. fiksuotą mokestį už verslo liudijimo išdavimą ir privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Aplinkybė, kad atstovo veikla turi sezoniškumo požymių, neturi teisinės reikšmės, kadangi teismas atsakovo gautas pajamas vertino, atsižvelgdamas į per vienerius metus gautą pajamų vidurkį. Deklaracija už gautas pajamas bus pildoma 2020 m, todėl apelianto argumentai apie gautas pajamas 2019 m. vasario mėn. nepatvirtina, kad atsakovo pajamos sumažėjo.
Šalies argumentai
20.2. Apeliantas neteisingai nurodė, kad ieškovės pajamos yra 2 253,79 Eur ir yra daug didesnės, negu atsakovo. Ieškovės pajamas per mėnesį, atskaičius mokesčius, sudaro 1 531 Eur. Atsakovo pajamas sudaro 750 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, ir 1 500 Eur pajamos iš individualios veiklos. Ieškovės pajamos būna mažesnės, kai ieškovei tenka slaugyti sergantį vaiką.
Žemesnės instancijos teismas
20.3. Kitiems atsakovo išlaikytiniams teismo sprendimu buvo priteistas po 101,37 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis. Atsakovo noras mokėti kitiems vaikams didesnį išlaikymą, negali būti priežastimi mažinti išlaikymo dydį šalių dukrai. Ieškovė taip pat turi dar vieną dukrą, kurį yra pilnametė ir nuo rugsėjo mokysis Jungtinės Karalystės aukštojoje mokykloje, todėl ieškovei bus būtina dukrai skirti 570 Eur sumą kasdieniams poreikiams tenkinti. Apelianto argumentai apie kitų jo vaikų didėjančius poreikius yra nepagrįsti, kadangi ir šalių dukros poreikiai, jai augant, didėja.
20.4. Teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo ir dukros bendravimo metu patiriamomis išlaidomis, nes atsakovas su vaiku bendrauja mažai, todėl ir išlaidų patiria nedaug.
Šalies argumentai
20.5. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad vaiko poreikiai yra per dideli. Visus užsiėmimus dukra lanko noriai, diskomforto nejaučia, nes užsiėmimai parinkti pagal dukros galimybes juos lankyti. Nemokami būreliai neprilygsta mokamų būrelių kokybei, pedagogų kvalifikacijai, jie trunka ne visus mokslo metus, į juos sunku užsiregistruoti, suderinti laiką.
20.6. Teismas išlaikymo įsiskolinimą pagrįstai priteisė už 10 mėnesius, t. y. nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., nes išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistas nuo 2018 m. gruodžio 10 d. Vadinasi, įsiskolinimas už gruodžio mėn., kaip už 10 mėnesį, priteistas pagrįstai. 2018 m. liepos mėn. dukra su atsakovu neatostogavo 3 savaites iš eilės. Tėvo pareiga yra patirti vaiko išlaikymo išlaidas, kai vaikas laiką praleidžia su tėvu. Atsakovas tik apeliaciniame skunde nurodė, kad dalį išlaikymo teikė grynaisiais pinigais, nors pirmosios instancijos teisme nurodė, kad lėšas pervedinėjo į ieškovės sąskaitą. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtų išlaidų laikotarpiais, už kurį buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas (CPK 178 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
22. CPK 314 straipsnyje yra nustatytas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Tokiu būdu yra skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
23. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2018 m. pajamų deklaraciją ir banko sąskaitos išrašus, kuriuose nurodyti išlaikymo mokėjimo pervedimai 2018 m. gegužės 31 d.–2019 m. balandžio 30 d. laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nauji įrodymai, kurie buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu, t. y. ieškovė turėjo galimybę su šiais dokumentais susipažinti, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį (dėl išlaikymo dydžio priteisimo), yra reikšmingas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktus įrodymus (CPK 314 str.).
24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis 300 Eur sumą per mėnesį ir 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė R. J. prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą šalių nepilnametei dukrai E. P. po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme pateikimo dienos iki dukros pilnametystės. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, nurodė, kad išlaikymo išlaidas per mėnesį sudaro: darželiui – 60 Eur, maistui – 120 Eur, drabužiams, avalynei – 60 Eur, transportui – 80 Eur, kelionėms – 100 Eur, vaistams, vitaminams, skiepams – 20 Eur, komunalinėms paslaugoms (vaiko dalis) – 50 Eur, pramogoms – 50 Eur, gimtadienio išlaidoms – 20 Eur, buities dalykams – 50 Eur, rinkliavoms darželyje – 10 Eur, draudimui – 15 Eur, dailės studijoms – 15 Eur, M. akademijai – 96 Eur, anglų pamokoms – 15 Eur, terminuotam vaiko indėliui, baseinui – 20 Eur, akiniams – 15 Eur.
25. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sutiko teikti dukros išlaikymui teikti po 250 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo 300 Eur per mėnesį išlaikymą ir 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki ieškinio teisme padavimo 2018 m. gruodžio 10 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš ieškovės nurodytų išlaidų vaiko išlaikymui neproporcingai didelės yra išlaidos drabužiams, avalynei, kelionėms, pramogoms, ir gimtadienio išlaidoms (viso 230 Eur) ir buities dalykams (50 Eur). Teismas, įvertinęs šalių dukros poreikius ir jų turtinę padėtį, sprendė, kad šalių dukros poreikiai gali būti patenkinti, skiriant per mėnesį po 700 Eur, iš kurių po 300 Eur turėtų skirti vaiko tėvas ir po 400 Eur turėtų skirti motina.
26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodydamas, kad jo gaunamos pajamos yra nepakankamos teikti priteistą išlaikymą, šalių dukros poreikiai yra pertekliniai, o išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas už ilgesnį laikotarpį nei priklauso.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
29. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
30. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
31. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei R. J. nuosavybės teise priklauso 4 861 Eur vidutinės rinkos vertės du žemės sklypai, 16 943 Eur vidutinės rinkos vertės butas Vilniuje, 42 514 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypas ir 137 570 Eur vidutinės rinkos vertės Vilniuje, 9 963 Eur vidutinės rinkos vertės dviračių saugykla Vilniuje, 39 200 Eur vidutinės rinkos vertės poilsio patalpos Vilniuje, 2004 m. gamybos automobilį Audi A4. 2018 m. lapkričio 2 d. pažymos apie darbą įmonėje duomenimis ieškovės mėnesinis darbo užmokestis nuo 2018 m. sausio 29 d. pagal neterminuotą darbo sutartį buvo 1 343 Eur, neatskaičius mokesčių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. sausio 1 d.–2019 m. vasario 28 d. laikotarpiu ieškovės pajamos buvo 1 644,57 Eur, neatskaičius mokesčių. Ieškovės pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos per mėnesį sudaro 760 Eur, neatskaičius mokesčių.
33. Atsakovas A. P. nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, valdo 2013 m. gamybos automobilį Toyota 86. Automobilį valdo 2014 m. lapkričio 10 d. su UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarytos išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, mokėdamas 345,68 Eur mėnesines įmokas. Metinės pajamų deklaracijų duomenimis atsakovo su darbo santykiais susijusias pajamas 2013 m. sudarė 3 695,75 Eur, neatskaičius mokesčių, 2014 m. – 194,86 Eur, neatskaičius mokesčių, 2018 m. – 6 967,34 Eur, neatskaičius mokesčių, honorarus – 194,12 Eur, neatskaičius mokesčių. Lopšelio–darželio pažymos duomenimis atsakovo darbo užmokestis 2018 m. liepos–gruodžio mėn. vidutiniškai sudarė 566,07 Eur, atskaičius mokesčius, 2019 m. sausio 1 d. – 1 262,90 Eur, neatskaičius mokesčių. 2013 m. atsakovas iš individualios veiklos gavo 26 065,80 Eur pajamų, neatskaičius mokesčių, 2014 m. – 28 672,38 Eur, neatskaičius mokesčių, 2015 m. – 21 000 Eur, neatskaičius mokesčių, 2017 m. – 18 000 Eur, neatskaičius mokesčių, 2018 m. – 18 000 Eur pajamų, neatskaičius mokesčių. 2019 m. sausio 16 d.–2019 m. vasario 28 d. laikotarpiu atsakovas iš individualios veiklos iš viso gavo 252,56 Eur pajamų, neatskaičius mokesčių. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3126-720/2012 nutraukta santuoka tarp A. P. ir R. P. ir iš A. P. priteista nepilnamečių vaikų E. P. ir M. P. išlaikymui periodines išmokas po 101,37 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės.??????????
34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio priteisimo išsprendė teisingai, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
35. Pagal CPK 185 str. 1 d., 2 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
36. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovo gaunamų pajamų per mėnesį dydį, nes atsakovas patiria daug išlaidų, užsiima sezoniška veikla, todėl pajamos yra nestabilios. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, teisingai įvertino šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2013–2018 m. laikotarpiu atsakovo vidutinės pajamos iš individualios veiklos (šokių treneris) buvo 21 873,03 Eur, neatskaičius mokesčių, todėl aplinkybė, kad 2019 m. sausio–vasario mėn. atsakovo gautos pajamos iš individualios veiklos buvo nedidelės (252,56 Eur, neatskaičius mokesčių), savaime nepatvirtina atsakovo pajamų esminio sumažėjimo. Apeliantas pats pripažįsta, kad jo veikla turi sezoniškumo pobūdį, todėl, atsižvelgiant į gautų pajamų iš individualios veiklos vidurkį 2013–2018 m. laikotarpiu, nėra pagrindo spręsti, kad pajamos iš individualios veiklos 2019 metais bus ženkliai mažesnės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors apeliantas argumentuoja, kad jis patiria dideles išlaidas mokesčiams ir kitoms išlaidoms (šokių salės nuomos, komunaliniams mokesčiams), tačiau byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie patiriamų išlaidų, susijusių su individualia veikla, dydį. Apeliantas nurodė, kad už šokių salės nuomą (kur ir gyvena) jis moka 700 Eur per mėnesį nuomos mokestį, tačiau į bylą nuomos sutartis ar kiti įrodymai, patvirtinantys patiriamų išlaidų dydį, nepateikti. Apeliantas byloje pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodyta, kad jis 2010 m. spalio 8 d. nuomos sutarties pagrindu nuomoja patalpas mokykloje. Apeliantas nurodė, kad išlaidas jis patiria už salės nuomą Vilniuje. Akivaizdu, kad duomenys apie nuomos sutarties sudarymą Klaipėdoje, savaime nepatvirtina patiriamų išlaidų dydžio už Vilniuje nuomojamą salę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. kovo 4 d. išvadoje nurodyta informacija apie išlaidų dydį salės nuomai nepatvirtina apelianto argumentų, kadangi išvadoje nurodyta informacija yra paremta atsakovo žodiniu paaiškinimu institucijos vyriausiajai specialistei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto skaičiavimai, kuriais grindžiamas šalių gaunamų pajamų iš darbinių teisinių santykių (ieškovė – 950 Eur, atskaičius mokesčius, atsakovas – 750 Eur, atskaičius mokesčius) skirtumas, apeliantui neįrodžius patiriamų išlaidų, susijusios su individualia veikla, dydžio, negali paneigti pirmosios instancijos teismas išvadų dėl šalių turtinės padėties ir gaunamų pajamų įvertinimo. ????
37. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad skirtumas tarp šalių gaunamų pajamų iš darbo teisinių santykių yra priežastis mažinti priteistą išlaikymo dydį, ir pažymi, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, kuriai tenka kasdieninis rūpestis vaiku, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, kuris negyvena kartu su šalių nepilnamečiu vaiku, turi galimybę gauti didesnes pajamas, nei ieškovė, kuriai tenka pareiga skirti daugiau laiko rūpintis šalių nepilnamečiu vaiku, buitimi, vaiko sveikata ir ugdymu. Nurodyta pareiga kaip tik riboja ieškovės galimybes gauti daugiau pajamų, todėl ieškovės didesnės nei atsakovo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos nelaikytina svarbia priežastimi mažinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį. Priešingai, tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų dėti daugiau pastangų, siekiant gauti didesnes pajamas ir materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3126-720/2012 buvo nutraukta santuoka tarp A. P. ir R. P. ir iš A. P. priteista nepilnamečių vaikų E. P. ir M. P. išlaikymui periodines išmokas po 101,37 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės.?? 2018 m. spalio 13 d. apelianto dukrai E. P. sukako 18 metų. Apelianto prie apeliacinio skundo pridėti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad apeliantas ir po 2018 m. spalio 13 d. savanoriškai perveda buvusiai sutuoktinei išlaikymą už abu vaikus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantas turi dar du vaikus, iš kurių vienam pilnamečiam vaikui išlaikymą teikia savo nuožiūra, nėra priežastis mažinti išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui dydį. Tokia priežastimi nelaikytini ir apelianto argumentai, kad kitam nepilnamečiui vaikui, kuris gabus sportiniams šokiams, išlaikymo išlaidos gali didėti, kadangi šioje byloje yra sprendžiamas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, o ne kitų apelianto vaikų iš ankstesnės santuokos išlaikymo, priteisto Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3126-720/2012, pakeitimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo metu išlaikymo kitiems apelianto vaikams dydis nėra pakitęs, todėl apelianto argumentai dėl galimo išlaikymo dydžio pokyčio laikytini deklaratyviais ir nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo išvadų dėl išlaikymo dydžio.
39. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nuspręsti, kad šalių vaiko išlaikymui per mėnesį pakanka minimalios mėnesio algos dydžio sumos.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu (arba gyvenant kartu), turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką (gyvenant atskirai), jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuoką (gyvenant atskirai), iš esmės nepasikeičia. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, santuokos nutraukimo faktu negali remtis kaip savarankišku pagrindu sumažinti vaiko poreikiams patenkinti santuokos metu skirtų paslaugų, lėšų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių dukros poreikių įvertinimą ir priteisdamas išlaikymą, sprendė, kad šalys gali teikti didesnį išlaikymą, negu, kad minimalų, kuris patenkina tik būtinuosius vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad šalių vaiko išlaikymui reikia skirti didesnę sumą (700 Eur) nei minimalios mėnesio algos (MMA; 555 Eur) dydžio sumą, įvertino aplinkybes, jog, nustačius bendravimo tvarką, šalių dukra su tėvu turėtų praleisti ne mažiau kaip tris kartus į savaitę po 3 valandas, kiekvieno savaitgalio vieną dieną, tėvo atostogų metu (o tai iš tėvo pareikalaus papildomų išlaidų), teismas taip pat įvertino nepilnametės dukros bendruosius ir specialiuosius (akiniai) poreikius, šalių turtinę padėtį ir išlaikytinių skaičių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių nepilnamečio vaiko poreikiams reikalinga suma yra teisinga. Byloje nekilo ginčo, kad didžioji dalis, viršijančios MMA, išlaikymo sumos yra susijusi su šalių dukros papildomais užsiėmimais (mokymosi, veiklos), kuriuos šalių dukra lankė dar šalims gyvenant kartu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konstatavus, jog apeliantas turi galimybę teikti šalių vaikui pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę šalims gyvenant kartu, negali būti mažinami iš esmės dėl apelianto deklaratyvaus pobūdžio argumentų, kad šalių dukrai nebūtina lankyti visų užsiėmimų arba pasirinkti kitus nemokamus ar pigesnius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, todėl visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui, įvertino visas aplinkybes, t. y. tiek šalių turtinę padėtį, tiek nustatytą vaiko bendravimo su atsakovu tvarką, vaiko poreikius, o vien apelianto nesutikimas su teismo išvadomis, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl didesnių nei 1 MMA vaiko poreikių ir sprendimas priteisti iš apelianto išlaikymą ir jo įsiskolinimą yra nepagrįstas ir neteisėtas.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 str., 3.192 str.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
44. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas nuo šalių pradėjimo gyventi skyrium 2018 m. kovo 1 d. iki ieškinio teisme padavimo 2018 m. gruodžio 10 d. į ieškovės sąskaitą pervedė 1 000 Eur šalių dukrai išlaikyti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas gali teikti šalių vaikui 300 Eur per mėnesį išlaikymą, už nurodytą laikotarpį, t. y. 10 mėnesius, pagrįstai sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 2 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad išlaikymo įsiskolinimo suma turėjo būti mažinama, nes šalių dukra praleido su atsakovu 2018 m. liepos mėn. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vasaros atostogų metu vaiko buvimas pas tėvą, kuris pilnai išlaiko vaiką ir užtikrina visapusišką vaiko priežiūrą, būtų pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių vaikas su atsakovu praleido tik vieną 2018 m. liepos mėn. savaitę, nes kitas dvi savaites ieškovė su dukra praleido pas atsakovą ir šiuo laikotarpiu viena išlaikė dukrą. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad 2018 m. liepos mėn. ar visą vasarą reikšmingai prisidėjo prie vaiko išlaikymo tokia apimtimi, jog būtų pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą sumą, todėl apelianto argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo mažinimo atmestini, kaip nepagrįsti.
46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo išsprendė teisingai, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti sprendimo neteisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į šalių vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį ir turimų išlaikytinių skaičių, sprendė, kad atsakovas galėtų teikti kiek didesnį nei vieno minimalaus atlyginimo išlaikymą vaikui. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas nėra pajėgus teikti didesnį išlaikymą vaikui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinę vaiko tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaiko poreikių pusiausvyrą, todėl pasikeitus vaiko poreikiams arba vieno iš tėvų turtinei padėčiai, įstatymas nedraudžia kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).
47. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris paliktinas nepakeistas. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina. Naujai pateikti apelianto įrodymai dėl 2018 m. gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos ir banko išrašas dėl E. P. ir M. P. teikto išlaikymo nesudaro teisinio pagrindo mažinti skundžiamu sprendimu priteistą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą E. P., kurios poreikius ir šalių galimybes teikti išlaikymą teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas (CK 3.3 str., 3.192 str., 3.200 str.; CPK 178 str., 185 str.).
48. Pagal CPK 93 str. 1 d. nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
49. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
50. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 544,50 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti 544,50 Eur suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p. nurodyto dydžio, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių.
51. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 93 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. P. ieškovės R. J. naudai 544,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.