- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-11
- Bylos Nr.
- 1S-242-387/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55189-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- G. B.
- Advokatai
- Naina Landzbergienė
- Kategorijos
- 2.2.4.3Kaltinamojo akto turinys (BPK 219 str.)
- 2.3.2.2.13Nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme (BPK 255, 256 str.)
- 2.3.2.2.12Teismo nutartys (BPK 253, 253-1 str.)
- 2.14.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-86-300/2020, kurioje G. B. (G. B.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Teisėjas, susipažinęs su pateiktais baudžiamosios bylos dokumentais ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. 2020 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių Rūmuose gauta baudžiamoji byla su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio (toliau – ir prokuroras) kaltinamuoju aktu, kuriuo G. B. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2019 m. gruodžio 25 d., apie 23.30 val., adresu Šiauliai, Dubijos g. 44, šalia geležinkelio stoties, be jokios priežasties, tyčia rankoje turėtu peiliu sudavė nukentėjusiam T. Č. vieną smūgį į kaklo sritį ir taip, dėl kaklo kairės pusės pjautinės žaizdos nukentėjusiajam padarymo, nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą.
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių Rūmų 2020 m. birželio 29 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo T. Č. atstovė advokatė Naina Landzbergienė pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą į BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, nes G. B. tyčia smūgiuodamas peiliu nukentėjusiajam į kaklą, turėjo suvokti, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir numatyti, jog nukentėjusysis dėl jo veiksmų gali patirti mirtiną sužalojimą.
3. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi priėmė nukentėjusiojo T. Č. prašymą pakeisti kaltinimą byloje ir baudžiamąją bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
4. Šiaulių apygardos teismas bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje priėmė 2020 m. liepos 15 d. nutartį, kuria šią baudžiamąją bylą perdavė kaltinamąjį aktą surašiusiam Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismas nurodė, kad nukentėjusiojo pateiktas prašymas dėl kaltinamojo veiksmų perkvalifikavimo yra visiškai nemotyvuotas, o pateiktas naujas kaltinimas neatitinka nurodomos veikos kvalifikacijos. Atsižvelgęs į tai, kad Šiaulių apylinkės teisme dalyvavęs prokuroras sutiko su tokiu nukentėjusiojo prašymu, nors pats perdavė bylą teismui kaltinant G. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. tokią neapibrėžtą ir prieštaringą prokuroro poziciją, bei į tai, kad byloje nenustatyta kokių tikslų siekė kaltinamasis, teismas padarė išvadą, kad kaltinimų abstraktumas, prieštaringumas, neišbaigta naujo kaltinimo formuluotė, nesuprantama prokuroro pozicija suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, o tai akivaizdžiai trukdo kaltinamajam pasiruošti efektyviai gintis teisiajame posėdyje. Skundžiamoje nutartyje pažymima, kad šie trūkumai negali būti ištaisyti teisme ir trukdo nagrinėti bylą, todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį. Nurodo, kad teismo sprendimas perduoti bylą kaltinamąjį aktą surašiusiam prokurorui yra nemotyvuotas, todėl neteisėtas ir nepagrįstas. Anot prokuroro, skundžiamoje nutartyje nenurodyta nei viena aplinkybė, patvirtinanti kaltinamojo akto trūkumus.
5.1. Skunde nesutinkama su teismo išvada dėl neaiškios (neapibrėžtos) prokuroro pozicijos dėl G. B. pareikšto kaltinimo. Anot prokuroro, valstybinio kaltintojo pozicija yra aiškiai išdėstyta 2020 m. balandžio 16 d. surašytame kaltinamajame akte. Prokuroras pažymi neprašęs Šiaulių apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje keisti kaltinimo. Šia savo teise, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsnio 2 dalimi, pasinaudojo nukentėjusysis. Tuo pačiu prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis pastarąja įstatymo nuostata, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.
5.2. Skunde nurodoma, kad atsižvelgdamas į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-1/2008, 2K-498/2008), apylinkės teismas priėmė pagrįstą sprendimą perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti apygardos teismui. Pats apylinkės teismas nagrinėti bylą galėtų tik vieninteliu atveju – kai prašymas keisti kaltinimą nebūtų pagrįstas teisiniais argumentais ar būtų akivaizdžiai netinkamai motyvuotas. Tuo tarpu, jei apylinkės teismas, gavęs prašymą keisti kaltinimą, pats toliau nagrinėtų bylą, proceso dalyviams galėtų kilti abejonių, ar teismas nėra šališkas, nes teismo sprendimas, atsižvelgiant į teismingumo taisykles, būtų lyg ir nuspėjamas. Taigi apkaltinamasis nuosprendis pagal prašymą dėl kaltinimo pakeitimo formuluojamą kaltinimą negalėtų būti priimamas. Prokuroro teigimu, bylą nagrinėjančio teismo pareiga yra ne tik bylą nagrinėti nešališkai, bet ir procesą organizuoti taip, kad visiems proceso subjektams nekiltų abejonių dėl teismo proceso nešališkumo. Šiuo atveju tai galima užtikrinti tik perdavus bylą nagrinėti apygardos teismui.
5.3. Prokuroras nesutinka su teismo išvada dėl byloje kaltinimą palaikančio prokuroro prieštaringos pozicijos, vertinant G. B. veiksmus pagal skirtingus BK straipsnius. Nurodo, kad teisingą asmens veikos kvalifikavimą gali nustatyti tik teismas, o prokuroro ir teismo pozicija įvairiais teisiniais klausimais gali nesutapti. Jei ikiteisminis tyrimas ir buvo neišsamus, teismų praktikoje nurodoma, kad net neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441-2004, 2K-250/2009). Pasak prokuroro, šiuo atveju teismas nenurodė nė vieno esminio pažeidimo, apibrėžto baudžiamajame įstatyme, kuris trukdytų bylą nagrinėti teisme. Prokuroro teigimu, tai, kad Šiaulių apylinkės teismas priėmė nukentėjusiojo prašymą dėl kaltinimo pakeitimo ir, laikydamasis teismingumo taisyklių, perdavė bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, nesudaro teisinio pagrindo bylos perduoti prokurorui. Nors skundžiamoje nutartyje apygardos teismas ir konstatavo, kad nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinimą yra visiškai nemotyvuotas ir pateiktas naujas kaltinimas neatitinka nurodomos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau dėl to (dėl nukentėjusiojo prašymo pagrįstumo) byla prokurorui negali būti perduota, tokio pagrindo nenumato ir baudžiamasis įstatymas. Prokuroro pozicija dėl nukentėjusiojo teisės pateikti prašymus, taip pat ir prašymus dėl kaltinimo pakeitimo, nėra pagrindas perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, tokio pagrindo nenumato ir BPK 234 straipsnio 2 dalis. Pasak prokuroro, Šiaulių apygardos teismas netinkamai taikė pastarąją teisės normą, todėl 2020 m. liepos 15 d. nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Šiaulių apylinkės teismui buvo perduota kaltinant G. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, nukentėjusysis T. Č. ir jo gynėja Šiaulių apylinkės teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinimą ir G. B. veiką kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip pasikėsinimą nužudyti. Šiaulių apylinkės teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonę, nutarė priimti nukentėjusiojo T. Č. prašymą pakeisti kaltinimą byloje ir baudžiamąją bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, šis apylinkės teismo sprendimas yra teisingas ir teisėtas, priimtas vadovaujantis BPK nustatytais reikalavimais.
Pagal BPK 224 straipsnyje, 225 straipsnio 1 dalyje nustatytas dalykinio teismingumo taisykles bylos dėl veikų, numatytų BK 140 straipsnyje, yra teismingos apylinkių teismams, o dėl veikų, numatytų BK 129 straipsnyje – apygardų teismams. Tai reiškia, kad Šiaulių apylinkės teismas pats neturi galimybės tenkinti nukentėjusiojo prašymo dėl kaltinimo pakeitimo ir pripažinti kaltinamąjį kaltu pagal prašyme dėl kaltinimo pakeitimo nurodytą BK straipsnį, jo dalį ir punktą. Tokioje situacijoje, kai kaltinamajame akte kaltinama nusikalstamos veikos, dėl kurios byla pagal dalykinio teismingumo taisykles nagrinėtina apylinkės teisme, padarymu, tačiau iki pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio pradžios ar jam prasidėjus prokuroras ar nukentėjusysis pateikia prašymą pakeisti kaltinimą į sunkesnį ir byla pagal naujai siūlomą kaltinimą teisminga apygardos teismui, apylinkės teismas privalo priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui. Pažymėtina, kad analogiškai šiuo klausimu yra pasisakęs ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1/2008).
Prokuroras visiškai pagrįstai nurodo, kad bylą nagrinėjančio teismo pareiga yra ne tik bylą nagrinėti nešališkai, bet ir procesą organizuoti taip, kad visiems proceso subjektams nekiltų abejonių dėl teismo proceso nešališkumo. Nagrinėjamu atveju G. B. kaltės klausimą tiek dėl jam kaltinamuoju aktu inkriminuotos veikos (BK 140 straipsnio 1dalis), tiek dėl nukentėjusiojo prašyme nurodytos veikos (BK 22 straipsnio 1dalis, 129 straipsnio 1 dalis) padarymo yra kompetentingas spręsti tik apygardos teismas. Jei apygardos teismas nustato, kad prašymas keisti kaltinimą yra nepagrįstas ir kaltinamąjį, tinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą, pripažįsta kaltu pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, nei vieno iš proceso dalyvių teisės nėra suvaržomos, jokios kitos procesinės taisyklės nepažeidžiamos, nes apygardos teismas turi teisę išnagrinėti bet kurią apylinkės teismui teismingą bylą.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas, gavęs nukentėjusiojo prašymą pakeisti kaltinimą, pagrįstai nedelsdamas perdavė bylą pagal teismingumo taisykles apygardos teismui.
Prokuroro skunde nesutinkama ir su žemesnės instancijos teismo sprendimu perduoti bylą su kaltinamuoju aktu prokurorui. Išnagrinėjus bylos medžiagą, darytina išvada, kad toks Šiaulių apygardos teismo sprendimas negalėtų būti vertinamas kaip teisingas, nes skundžiamoje nutartyje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje buvo surašytas BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.
2020 m. liepos 15 d. nutartyje žemesnės instancijos teismas kaltinamojo akto trūkumus sieja tik su jame išdėstyta prokuroro pozicija dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių byloje esantis kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kurių nėra galimybės ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir kodėl tai trukdo teismui nagrinėti bylą, apygardos teismas nenurodė.
Iš kaltinamojo akto dalies, kurioje išdėstytas kaltinimas G. B., matyti, kad jis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2019 m. gruodžio 25 d., apie 23.30 val., adresu Šiauliai, Dubijos g. 44, šalia geležinkelio stoties, be jokios priežasties, tyčia rankoje turėtu peiliu sudavė nukentėjusiam T. Č. vieną smūgį į kaklo sritį ir taip dėl kaklo kairės pusės pjautinės žaizdos nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamajame akte aprašyta G. B. inkriminuota nusikalstama veika, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, aplinkybes, veikos aprašymas atitinka BK normos, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota (BK 140 straipsnio 1 dalis), turinį. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad G. B. siekė nužudyti T. Č., todėl tokie veiksmai nenurodyti ir kaltinamajame akte.
Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad bylą pradėjus nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme nukentėjusysis T. Č. ir jo atstovė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą ir G. B. veiką kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip pasikėsinimą nužudyti (t. 2, b. l. 32, 33). Prokuroras šiam prašymui neprieštaravo, nes nukentėjusysis pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise teikti prašymą pakeisti nusikalstamos veikos kvalifikavimą, ir nurodė, kad tuomet teismas turėtų priimti sprendimą perduoti bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui (t. 2, b. l. 34). Taigi, priešingai nei pažymima skundžiamoje nutartyje, apylinkės teisme dalyvavęs prokuroras neišreiškė savo pritarimo naujam kaltinimui ir dėl to nesukėlė jokių abejonių atlikto ikiteisminio tyrimo ar surašyto kaltinamojo akto pagrįstumu. Akcentuotina ir tai, kad tokia prokuroro pozicija, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismų praktiką, visiškai atitiko BPK nuostatas.
Pasisakant dėl apygardos teismo galimybės nagrinėti šią baudžiamąją bylą, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BPK 287 straipsniu, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmu atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014).
Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad kaltinamasis aktas šioje byloje atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, jokių esminių pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme, jame nenustatyta, todėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti tam pačiam teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.