Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ta pati, išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. kaltinamas tuo, kad 2019-12-25 apie 23.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, tyčia rankoje turėtu peiliu sudavė nukentėjusiam T. Č. vieną smūgį į kaklo sritį, tuo dėl kaklo kairės pusės pjautinės žaizdos nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2020-06-29 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją iš LR BK 140 str. 1 d. į LR BK 22 str. 1 d. ir LR BK 129 str. 1 d., kaltinimą išdėstant taip: G. B. kaltinamas tuo, kad 2019-12-25 apie 23.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, tyčia rankoje turėtu peiliu dūrė nukentėjusiam T. Č. vieną smūgį į kaklo sritį, tuo padarydamas jam kaklo kairės pusės pjautinę žaizdą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo veiksmais pasikėsino nužudyti T. Č., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Taip pat prašė perduoti baudžiamąją bylą pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui.

Prokuroras sutiko su prašymo patenkinimu.

Kaltinamasis G. B. ir jo gynėjas nurodė, kad nukentėjusiojo prašymas nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas. Baudžiamoji byla perduotina pagal teismingumą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 256 str. 2 d. numatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad apylinkės teismas, gavęs prokuroro ar nukentėjusiojo (jo atstovo) prašymą kaltinime nurodytą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, turi patikrinti, ar, vadovaujantis LR BPK nustatytomis baudžiamųjų bylų dalykinio teismingumo taisyklėmis, jis būtų kompetentingas tokį prašymą tenkinti. Taip pat teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai pateiktame prašyme prašoma kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal LR BK straipsnį ar jo dalį, nurodytą LR BPK 225 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismas, įvertinęs tokio prašymo pagrįstumą ir nustatęs, kad jis remiasi teisiniais argumentais ir nėra akivaizdžiai netinkamai motyvuotas, nedelsdamas privalo priimti LR BPK 232 str. 2 p. numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui (kasacinės bylos Nr. 2K-7-1/2008, 2K-498/2008).

Nagrinėtinu atveju 2020-06-29 vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusysis T. Č. prašė G. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimą keisti, jo veiką kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. l d., 129 str. l d., kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis G. B. nusikalstamus veiksmus galimai atliko durdamas į nukentėjusiojo T. Č. kaklą, t. y. gyvybiškai svarbų ir gyvybei pavojingą kūno dalį, tyčia smūgiuodamas peiliu nukentėjusiajam į kaklą, suvokdamas, jog kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, bei numatydamas, kad nukentėjusysis gali patirti mirtiną sužalojimą.

Tokioje situacijoje, kai pateikiamas prašymas pakeisti kaltinimą į sunkesnį ir byla pagal naujai siūlomą kaltinimą teisminga apygardos teismui, apylinkės teismas privalo priimti LR BPK 232 straipsnio 2 punkte numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui. Pats apylinkės teismas nagrinėti bylą galėtų tik vieninteliu atveju – kai prašymas keisti kaltinimą nebūtų pagrįstas teisiniais argumentais ar būtų motyvuotas akivaizdžiai netinkamai. Tuo tarpu jei apylinkės teismas, gavęs motyvuotą prašymą keisti kaltinimą, pats toliau nagrinėtų bylą, proceso dalyviams galėtų kilti abejonių, ar teismas nėra šališkas, nes teismo sprendimas, atsižvelgiant į teismingumo taisykles, yra lyg ir nuspėjamas, nes apkaltinamasis nuosprendis pagal prašyme dėl kaltinimo pakeitimo formuluojamą kaltinimą negali būti priimamas. Konstitucinis principas, kad teisingumą vykdo tik teismas, tinkamai įgyvendinamas tik tada, kai bylą teisiamajame posėdyje nagrinėjantis teismas turi galimybę teisiškai teisingai įvertinti padarytą nusikalstamą veiką ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Tuo atveju, kai bylą iš esmės nagrinėjantis teismas gali priimti tik dalį įstatyme numatytų sprendimų, teismo procesas negali būti pripažįstamas teisingas. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjančio teismo pareiga yra ne tik bylą nagrinėti nešališkai, bet ir procesą organizuoti taip, kad visiems proceso subjektams nekiltų abejonių dėl teismo proceso nešališkumo. Jei bylą nagrinėjamoje situacijoje kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismas, tai jis yra kompetentingas priimti visus LR BPK numatytus sprendimus, įskaitant ir apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti kaltinamąjį kaltu tiek pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, tiek ir pagal pakeistą kaltinimą. Jei apygardos teismas nustato, kad prašymas keisti kaltinimą yra nepagrįstas ir kaltinamąjį tinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą pripažįsta kaltu pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, nei vieno iš proceso dalyvių teisės nesuvaržomos, jokios kitos procesinės taisyklės nepažeidžiamos, nes apygardos teismas turi teisę išnagrinėti bet kurią apylinkės teismui teismingą bylą.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, t. y. tai, kad yra pateiktas prašymas G. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimą pakeisti, jo veiką kvalifikuojant pagal LR BK 22 str. l d., 129 str. l d., šis nusikaltimas, remiantis LR BK 11 straipsnio nuostatomis, priskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o pagal LR BPK 225 straipsnio nuostatas baudžiamoji byla dėl šio nusikaltimo teisminga apygardos teismui, taip pat įvertinęs tai, jog prašymas keisti kaltinimą yra pagrįstas teisiniais argumentais ir nėra motyvuotas akivaizdžiai netinkamai, teismas konstatuoja, kad baudžiamoji byla yra teisminga Šiaulių apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 225 str., 228 str. 1 d., 234 str. 1 d., 238 str., 256 str. 2 d., teisėja

nutarė:

priimti 2020 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams nukentėjusiojo T. Č. pateiktą prašymą pakeisti kaltinimą byloje, baudžiamąją bylą, iškeltą G. B. atžvilgiu, pagal teismingumą perduoti Šiaulių apygardos teismui.

Nutartis neskundžiama.