Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-1213-946/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-12-21Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-113-548/2020Nutartis · 2020-01-30Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-04Kauno apygardos teismas
  4. T-1213-946/2020Nutartis · 2020-07-21Kauno apylinkės teismas
  5. T-219-548/2021Nutartis · 2021-03-01Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-07Kauno apygardos teismas
  7. T-1501-946/2021Nutartis · 2021-09-06Kauno apylinkės teismas
  8. T-1-946/2022Nutartis · 2022-01-06Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2022-02-10Kauno apygardos teismas
  10. T-955-548/2022Nutartis · 2022-06-20Kauno apylinkės teismas
  11. T-354-617/2023Nutartis · 2023-05-02Vilniaus regiono apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2024-12-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-21
Bylos Nr.
T-1213-946/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39312-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Byla Nr. T-1213-946/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39312-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2020 m. liepos 21 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 17 d. priimtu nutarimu Nr. LPK-174 nutarta taikyti nuteistajam A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 5 mėn. (neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuojant 2020 m. birželio 16 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 37 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisijos nuomone, nuteistojo turima gyvenamoji vieta, palaikomi santykiai su artimaisiais, įgytas vidurinis išsilavinimas, dalyvavimas elgesio pataisos programose, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, turimi ateities planai bei pastangos ir noras keisti elgesį, gali teigiamai įtakoti tolesnį nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Andrius Kiuršinas pateikė skundą dėl Komisijos 2020 m. birželio 17 d. nutarimo taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuriuo prašo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą. Skunde prokuroras pažymėjo, kad nuteistasis nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką – pagal 2020 m. gegužės 25 d. vertinimą ši rizika dar 37 balai, pagal „OASys“. Pagal 2019 m. rugsėjo 19 d. vertinimą ši rizika buvo 31 balas, o pagal 2017 m. sausio 16 d. ši rizika buvo 24 balai. Tai rodo, kad atliekant bausmę nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika didėja. Todėl daroma išvada, kad nors nuteistasis dalinai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė, todėl laikytina, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmanas atsiliepime dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo prašo teismo netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą.

Komisijos nutarimą taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

A. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį 7 m. laisvės atėmimo.

Teistas: Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 9 mėn. laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 6 mėn. laisvės apribojimo.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio tvarka subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 7 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 5 mėn. (neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuojant 2020 m. birželio 16 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis A. B. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti ir pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, A. B. nustatoma žema – 37 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, padarytą bendrininkų grupėje bei sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas), kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. B. ankstyva kriminalinė patirtis yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis paskatintas, dalyvauja elgesio pataisos programose ir socialinės reabilitacijos priemonėse, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę tęsė mokslus bei įgijo vidurinį išsilavinimą, dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse bei elgesio pataisos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekį pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai - atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis net keturiolika kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, padarydamas ir šiurkščius pažeidimus, jam buvo taikytos devynios drausminės nuobaudos, penkis kartus jo elgesys buvo apsvarstytas Drausmės komisijoje ir šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, kaip nustatyta iš teismui pateiktos medžiagos, A. B. linkęs nepaklusti nustatytoms elgesio taisyklėms, jo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika - 37 balai pagal „OASys“, tačiau pažymėtina ir tai, jog po pirmojo vertinimo, atlikto 2017 m. birželio 16 d., nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo nuo 24 balų pagal „OASys“, taip pat pakartotinio nusikalstamumo riziką sudaro ne tik statiniai, tačiau ir dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai, kurie gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama A. B. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo frustracijos lygis yra aukštas, jis nors retai, tačiau praranda savitvardą; nors atpažįsta problemas, kurios atvedė į teisiamųjų suolą, supranta, kad jas reikia spręsti, tačiau aiškių žingsnių nėra numatęs, ir kaip pažymėta nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatų apibendrinimo pažymoje, nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, numatytose individualiame plane, tačiau kai kurias priemones nuteistasis įgyvendina tik stiprinamas išorinės motyvacijos, o tai, įvertinus ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistajam gali trūkti motyvacijos laikytis įstatymų ir nenusikalsti ir šios aplinkybės suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti išskirtinai teigiama linkme pataisos proceso metu nebuvo pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis A. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2020 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. LPK-174 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Dėl prokuroro skundo

Lietuvos Respublikos BVK numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą, prokuroras, skųsdamas tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo, tačiau prokuroras skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, prokuroro skundas, kuriame jis prašo netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo, atmestinas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose 2020 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. LPK-174 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis